Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, UAB „Mano Būstas Baltija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su 2022-02-11 skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo nedelsiant sugrąžinti į pareiškėjo sąskaitą SWEDBANK (duomenys neskelbtini) visas išieškotojo UAB „Mano Būstas“ (UAB „Mano Būstas Baltija“) naudai nuskaitytas pareiškėjui priklausančias lėšas; nutraukti išieškojimą iš pareiškėjo, apie tai informuoti Creditinfo ir pateikti pareiškėjui pasiūlymą elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) atsiskaityti su UAB „Mano Būstas“ geruoju per įstatymo numatytą laikotarpį; nuimti areštą nuo pareiškėjui priklausančių kompanijų akcijų. Nurodė, kad jam nei registruotu, nei elektroniniu laišku nebuvo įteiktas siūlymas geranoriškai susimokėti įsiskolinimą, iš karto buvo pradėtas išieškojimas. Be to, iš jo banko sąskaitos reguliariai nusavinami pinigai, iš kurių negalimas išieškojimas pagal galiojančius įstatymus (našlaičio, neįgaliojo pensija, dėl judėjimo negalios gaunama transporto kompensacija, iš labdaros fondo jam skiriama finansinė parama). Iš jo sąskaitos, skirtos apmokėti būsto paskolą, antstolis taip pat pasisavino pinigus. Kadangi turi nekilnojamojo turto, privalo mokėti komunalinių paslaugų mokesčius. Antstolis neteisėtai ir nepagrįstai areštavo jam priklausančių įmonių akcijas. Be to, nustatyta 500 Eur suma, kuria jis kas mėnesį gali laisvai disponuoti yra niekinė (nepakankama), kadangi pareiškėjo būtinos išlaidos mėnesiui sudaro ne mažiau kaip 1600 Eur.

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2022-02-21 patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis 2021-11-30 raginimu paragino skolininką įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Raginimas skolininkui/pareiškėjui buvo išsiųstas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nustatęs faktą, kad raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 657 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įteikti nepavyko, antstolis raginimą įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui įteikė CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka, raginimą patalpindamas specialiame interneto tinklalapyje. Suėjus raginimo terminui, antstolis pradėjo skolos išieškojimą priverstine tvarka. Vėlesni procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikiami juos patalpinant į antstolių informacinę sistemą (AIS) bei siunčiant registruota siunta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nuo 2021-12-21 iki 2022-01-24 iš skolininko sąskaitų buvo nurašyta lėšų, kurios, skolininkui nepateikus nurašytų piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, buvo paskirstytos ir išmokėtos išieškotojui bei antstoliui. Susipažinęs su pareiškėjo pateiktu sąskaitos išrašu, antstolis grąžino į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 445,88 Eur, t. y. nurašytus 2022-02-11 247,77 Eur ir 2022-02-14 – 198,11 Eur. 2022-02-17 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 471,17 Eur. 2022-02-17 nurašytos piniginės lėšos 2022-02-21 buvo grąžintos į skolininko sąskaitą. Gavus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, 2022-02-17 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo pakeista laisvai per vieną mėnesį disponuojamą piniginių lėšų sumą (LDS) nurodant, jog pareiškėjas per vieną mėnesį gali nekliudomai išsiimti 1495 Eur, bei buvo pakeistas arešto mastas, nurodant, jog nurašoma 1763,19 Eur. Piniginės lėšos, kurios buvo gautos nuo 2022-02-11 ir nebuvo paskirstytos, skolininkui/pareiškėjui pateikus piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus buvo pareiškėjui grąžintos. Kitų grąžintinų piniginių lėšų šiai dienai (2022-02-21) antstolis neturi. Nuo 2022-12-21 iki 2022-02-11 nuo pareiškėjo sąskaitų nurašytos piniginės lėšos pareiškėjui negali būti grąžintinos, kadangi pareiškėjas laiku nepateikė antstoliui piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, o ir pačios piniginės lėšos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra paskirstytos ir išmokėtos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nėra sumokėjęs skolos išieškotojui (skolos dydis 2022-02-17 buvo 1763,19 Eur), tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylos nutraukimo nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimo momentu pareiškėjo skola išieškotojui kartu su vykdymo išlaidomis yra 1763,19 Eur (2022-02-17 dienai), pareiškėjo prašymas panaikinti apribojimus vertybiniams popieriams tenkintas iš dalies, t. y. panaikinti apribojimai UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms. Jeigu pareiškėjui kyla abejonės dėl vykdomų išskaitų dydžio iš jam priklausančių išmokėti piniginių lėšų, jis turi kreiptis tiesiogiai į darbdavį ar SODRĄ su prašymu suteikti informaciją apie atliktas išskaitas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/21/01421, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-03 vykdomąjį raštą Nr. e2-1922-824/2021 dėl 3505,05 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Ž. išieškotojo UAB „Mano Būstas Baltija“ naudai (v. b. l. 1-5).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK XLV skyriaus normos. Prieš pradėdamas atlikti vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 4 punktą nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 657 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad raginimo paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.

CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008; ir kt.). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-462-538/2018).

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo įteiktas siūlymas geranoriškai susimokėti skolą.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis, gavęs išieškotojos UAB „Mano Būstas Baltija“ prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (v. b. l. 1) ir, nenustatęs akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir 2021-11-30 raginimu Nr. Slf-69034 paragino skolininką įvykdyti teismo sprendimą gera valia (v. b. l. 6-7). 2021-11-30 raginimas Nr. Slf-69034 skolininkui (pareiškėjui) buvo išsiųstas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), toks adresas nurodytas ir pačiame vykdomajame dokumente (v. b. l. 15). Gyventojų registro duomenimis ir šiuo metu minėtu adresu deklaruota skolininko (pareiškėjo) gyvenamoji vieta. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog raginimo registruotąja pašto siunta skolininkui (pareiškėjui) įteikti nepavyko (v. b. l. 15), todėl raginimas 2021-12-07 buvo patalpindamas specialiame interneto tinklalapyje https://www.antstoliai.lt/vbp/viesieii-raginimai, kaip tą numato CPK 660 straipsnis, taip pat raginimas 2021-12-07 įkeltas į Antstolių informacinę sistemą ir buvo išsiųstas ir per šią sistemą (b. l. 3). Raginime nustatytas 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos terminas, per kurį skolininkas turi sumokėti skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. Suėjus raginimo terminui, t. y. praėjus 10 dienų nuo raginimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje antstolis pradėjo skolos išieškojimą priverstine tvarka. Įvertinus vykdomosios bylos duomenis, darytina išvada, kad antstolio raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas tinkamai: ne tik siunčiant dokumentą deklaruotu skolininko (pareiškėjo) gyvenamosios vietos adresu, tačiau taip pat ir patalpinant jį specialiame interneto tinklapyje, todėl pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo pasiūlyta geranoriškai įvykdyti sprendimą, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl piniginių lėšų iš pareiškėjo išieškojimo, įsiteisėjo 2021-09-30 (v. b. l. 2), po to, kai bylą nagrinėjęs teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, taigi pareiškėjui buvo žinoma apie iš jo priteistas pinigines lėšas išieškotojo UAB „Mano Būstas Baltija“ naudai ir pareiškėjas galėjo geranoriškai įvykdyti išieškotojo reikalavimą iki šiam kreipiantis į antstolį, taip pat žinodamas apie iš jo priteistas pinigines lėšas pareiškėjas privalėjo domėtis jo atžvilgiu užvestomis vykdomosiomis bylomis.

CPK 739 straipsnyje numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Pareiškėjas skundu prašo grąžinti į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) visas išieškotojo naudai nuskaitytas pareiškėjui priklausančias lėšas. Nurodo, kad šios lėšos yra skirtos pareiškėjui kaip neįgaliam asmeniui.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis 2021-12-20 nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-10-9087 ir Nr. S-21-10-9149 areštavo atitinkamai pinigines lėšas 4192,31 Eur sumoje visose pareiškėjui priklausančiuose sąskaitose (v. b. l. 40-41) ir pinigines lėšas 4192,31 Eur sumoje visose pareiškėjui priklausančiuose sąskaitose bei atsižvelgdamas į informaciją, esančią Antstolių informacinėje sistemoje apie skolininkui vykdomas išmokas piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, nustatė laisvai per vieną mėnesį disponuojamą sumą: 572 Eur (v. b. l. 49-50). Nuo 2021-12-21 iš skolininko (pareiškėjo) sąskaitų buvo nurašyta lėšų: 2021-12-21 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 333,65 Eur. 2021-12-21 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 261,57 Eur. 2021-12-29 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 12,87 Eur. Pareiškėjui nepateikus piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų piniginės lėšos buvo paskirstytos ir išmokėtos. 2022-01-11 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 47,76 Eur. 2022-01-13 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 658,11 Eur. 2022-01-24 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 198,11 Eur. 2022-01-24 SODRA pervedė 56,96 Eur. Pareiškėjui nepateikus nurašytų piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, šios piniginės lėšos taip pat buvo paskirstytos ir išmokėtos. 2022-02-11 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 247,77 Eur. 2022-02-14 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 198,11 Eur. 2022-02-15 UAB „AMBER CITY“ pervedė 132,30 Eur išskaitą iš pareiškėjo darbo užmokesčio (v. b. l. 51-60). Pareiškėjui pateikus antstoliui sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (v. b. l. 63), antstolis 2022-02-17 grąžino į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytus 2022-02-11 – 247,77 Eur ir 2022-02-14 – 198,11 Eur, 2022-02-17 – 471,17 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte numatyta, kad, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis grąžino pinigines lėšas skolininkui (pareiškėjui), atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus duomenis, kai pareiškėjas kreipėsi dėl to į antstolį, teismas sprendžia, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių normų nepažeidė.

Pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Pareiškėjas prašo panaikinti pareiškėjo įmonių akcijų turto areštą.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjo vykdomojoje byloje 2021-12-20 turto arešto aktu Nr. Slf-73618 areštavo skolininkui (pareiškėjui) priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardines paprastąsias akcijas - 100 vnt., įmonės įstatinis kapitalas yra 2896 Eur, ir skolininkui (pareiškėjui) priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardines paprastąsias akcijas - 100 vnt., įmonės įstatinis kapitalas yra 11584,00 Eur (v. b. l. 29-32, 45-47). Turto arešto akto sudarymo metu pareiškėjo skola išieškotojui kartu su vykdymo išlaidomis sudarė 4192,31 Eur. 2022-02-17 duomenimis, pareiškėjo skola išieškotojui kartu su vykdymo išlaidomis yra 1763,19 Eur (v. b. l. 72-73). Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skola išieškotojui sumažėjo, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino areštą UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms (v. b. l. 79-80). Atsižvelgiant į tai, kad dalis skolos iš pareiškėjo išieškotojo naudai vis dar nėra išieškota, panaikinti areštą UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms nėra pagrindo, juo labiau, kad išieškojimas iš vertybinių popierių yra galimas (CPK 728, 729 straipsniai). Pažymėtina, kad turto areštas įmonių akcijoms nagrinėjamu atveju taikomas/taikytas ne atsižvelgiant į įmonių veiklą, o atsižvelgiant į įmonių akcininko (pareiškėjo) atžvilgiu vykdomą išieškojimą.

Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalį, vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

Pareiškėjas prašo antstolio nutraukti išieškojimą iš jo, tačiau iš pareiškėjo skundo teksto turinio visiškai neaišku, kokiu pagrindu vykdomoji byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Pareiškėjas nepateikė nei antstoliui, nei teismui jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, numatytos įstatyme, kurioms esant būtų pagrindas vykdomąją bylą nutraukti, todėl vykdomąją bylą vykdantis antstolis pagrįstai tęsia šios vykdomosios bylos tolimesnį vykdymą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas likusioje antstolio netenkintoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų likusioje antstolio netenkintoje dalyje atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/21/01421 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.