Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui S. S. dėl sutartinių netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo S. S. priteisti 1000,00 Eur netesybų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ginčo šalys sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu iki 2015 m. spalio 5 d. šalys turėjo sudaryti pagrindinę ir tik dėl atsakovo kaltės nebuvo įgyvendintos preliminariosios sutarties sąlygos. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo vyko intensyvios derybos, šalys pirmojo susitikimo metu susitarė dėl miško pardavimo kainos, ji koreguota kelis kartus. Tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo dėl atsakovo kaltės, todėl, remiantis sutartimi, atsakovas privalo sumokėti 1000,00 Eur netesybų.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad preliminariosios sutarties tekstą, jos sąlygas bei atsakomybę už jų pažeidimą parengė ieškovas. Šalys sutarė dėl 8700,00 Eur miško pardavimo kainos dydžio. Pabrėžė, kad atsakovas yra garbingo amžiaus medikas ir ypač pasitikėjo savo pacientu – ieškovu, todėl pasirašė minėtą preliminariąją sutartį. Nuvykęs į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrių sužinojo, kad parduodamo miško kaina yra kone dvigubai didesnė, todėl atsakovas pasijautė apgautas ir suklaidintas. Mano, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Sutiko padengti ieškovui 50,00 Eur dydžio kuro išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 50,00 Eur nuostolių atlyginimo, 39,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Teismas konstatavo, kad preliminariojoje sutartyje nurodyta miško pardavimo kaina buvo akivaizdžiai per maža, todėl egzistavo pakankamas pagrindas preliminariąją sutartį nutraukti vienašališkai, ką atsakovas ir padarė, raštu įspėjęs ieškovą. Padarė išvadą, kad atsakovas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo nėra kaltas, kaltas pats ieškovas. Pripažino, kad atsakovas dėl miško kainos buvo suklaidintas. Vertindamas ieškovo patirtų kuro išlaidų dydį, atsižvelgė į ieškovo vykimų pas atsakovą skaičių, konstatuodamas, kad jų buvo perpus mažiau, nei nurodo ieškovas.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo, juo prašo minėtą sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1000 Eur netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nepagrįstai. Nurodo, kad atsakovas nuolat keitė parduodamo objekto kainą, su kuria ieškovas sutikdavo, tačiau galiausiai atsakovas atsisakė objektą parduoti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl miško kainos, nes atsakovas yra išsilavinęs žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirba gydytoju, todėl jis siūlydamas pirkti mišką buvo susipažinęs su stataus miško kainomis. Ieškovas atsakovo neapgaudinėjo, bendradarbiavo ir derėjosi dėl kainos. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pasiūlyta stataus miško kaina buvo akivaizdžiai per maža, teismas visiškai nesiaiškino dėl atsakovui priklausančio stataus miško kainos, teismas nepagrįstai apribojo galimybę pateikti įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes dėl stataus miško rinkos vertės. Pažymi, kad šiuo metu minėtas miškas yra parduotas, tačiau nėra žinoma tikroji pardavimo kaina. Mano, kad yra visos sąlygos minėtoje sutartyje įtvirtintai atsakomybei už nepagrįstą sutarties neįvykdymą kilti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad mišką pardavė už 15 000 Eur. Minėta aplinkybė patvirtina, kad ieškovas, siūlydamas atsakovui 8 700 Eur už minėtą mišką, buvo nesąžiningas, klaidino atsakovą dėl tikrosios miško kainos. Pažymi, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Apeliaciniame skunde ieškovas dėsto faktines aplinkybes ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisinga įvertino bylos įrodymus dėl ieškovo sutikimo padidinti sutartą preliminariąja sutartimi kainą, dėl ieškovo turėtų nuostolių atsakovui nutraukus preliminariąją sutartį. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas pagrįstai su ieškovu nutraukė preliminariąją sutartį. Byloje nustatyta, jog ieškovas yra srities, dėl kurios buvo sudaryta preliminarioji sutartis, verslininkas ir jam keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, todėl akivaizdu, jog ketinamo pirkti miško kaina jam turėjo būti gerai žinoma (CK 2.4 str. 3 d.). Preliminariąja sutartimi įrodyta, jog šalys susitarė dėl to, kad atsakovas parduos statų mišką ieškovui už 8700 Eur ir iki 2015-10-05 sudarys pagrindinę šio miško pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau apeliaciniame skunde dėstomi motyvai ir bylos įrodymai įrodo, jog ieškovas, kaip šios srities verslininkas, buvo pasiūlęs atsakovui akivaizdžiai per mažą šio miško kainą, nes ieškovas nurodo, jog kelis kartus jis sutiko didinti jau sutartą kainą ir ją pakėlė iki 11 000 Eur, vėliau iki 13 400 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pats ieškovas, prieš sudarydamas preliminariąją sutartį, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, todėl pažeidė savo prievolę elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (CK 6.4 str.). Be to, ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, jog šalių raštu sudaryta preliminarioji sutartis buvo pakeista, tačiau tik žodine forma. LR CK 6.189 str. numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Šios sutarties sudarymo tikslas – ateityje sudaryti pagrindinį sandorį preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Iš preliminariosios sutarties atsiranda prievolė sudaryti kitą sutartį, šios prievolės nevykdymas, t. y. vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, yra preliminariosios sutarties pažeidimas; tokiais atvejais nukentėjusios šalies interesai ginami atlyginant jai nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Taip teisiškai užtikrinamas tam tikras šalių tarpusavio santykių teisinis apibrėžtumas, sutarties šalių interesų apsauga. Teisinės pareigos elgtis sąžiningai pažeidimas yra pagrindas taikyti preliminariosios sutarties šaliai civilinę atsakomybę.

Paminėta ieškovo aplinkybė dėl kainos keitimo įrodo, jog ieškovas nebuvo sąžiningas su atsakovu sudarydamas preliminariąją sutartį. Todėl tuo pagrindu atsakovas turėjo pagrindą nutraukti preliminariąją sutartį, nes civilinėje teisėje vienas pagrindinių principų yra sąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose ( CK 1.5 str.). Ieškovo dėstomos faktinės aplinkybės dėl jo sutikimo pakelti preliminariojoje sutartyje nustatytą perkamo miško kainą leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas ikisutartinėse derybose su atsakovu nebuvo pakankamai sąžiningas, nes vėliau sutiko gerokai pakelti sutartą kainą, todėl atsakovas 2015-09-22 raštu įspėjęs, jog nutraukia preliminariąją sutartį, ir gražinęs ieškovui avansą ir šiuo veiksmu ieškovui žalos nepadarė. Visi ieškovo nurodomi veiksmai dėl miško kirtimo projekto, miško kirtėjų brigados vežimas vertintini kaip veiksmai, prisiimti savo rizika, nes šių veiksmų jis neturėjo įstatyme numatyto pagrindo atlikti, kol nebuvo sudaryta pagrindinė miško pardavimo sutartis, kol preliminarioji sutartis nebuvo pakeista rašytine forma, be to, rašytinė šalių sutartis nuo 2015-09-22 buvo atsakovo nutraukta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Todėl bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl ieškovo turėtų nuostolių nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais, nes ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog jis sutiko didinti kainą, todėl remtis šalių sudaryta preliminariąja sutartimi nėra teisinio pagrindo, nes iš esmės šalių sudaryta rašytine forma preliminarioji sutartis buvo pakeista žodine forma ir pats ieškovas nurodo, jog jis būtų mišką pirkęs už 13 400 Eur, o ne už 8 700 Eur, prašomos priteisti baudos pagal rašytinės sutarties 4.2 p. nėra pagrindo priteisti ir dėl to, kad dėl tokios baudos šalys pagal naują šalių susitarimą nebuvo sutarusios raštu, o pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Aiškinant šalių sutartinius santykius pagal CK 6.193 str. nustatytas taisykles ir pripažįstant, jog visgi dėl netesybų galioja preliminariosios sutarties 4.2 p., byloje negalima padaryti išvados, kad atsakovas nevykdė rašytine preliminariąja sutartimi prisiimtos esminės pareigos – sudaryti pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nėra įrodymų, įrodančių, jog atsakovas tyčia vengė bendradarbiauti su ieškovu. Priešingai, byloje įrodyta, jog toks bendradarbiavimas vyko, ieškovas pripažino aplinkybę, jog jo pasiūlyta kaina yra per maža, šalys derėjosi dėl didesnės kainos. Byloje nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai ieškojo galimybių neįvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, byloje įrodyta, jog atsakovas aiškinosi ieškovo pasiūlytos kainos dydį, kuris įrodytas buvęs ir raštu aptartas kaip per mažas, todėl jis pagrįstai ir dėl esminių priežasčių vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį ir grąžino ieškovui avansą. Priteisti iš jo baudos dėl sutarties nutraukimo nėra pagrindo.

Spręsdamas dėl netesybų teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusiosios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusiosios šalies teisėti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kito asmens veiksmų ar dėl kitų priežasčių. Šie duomenys analizuotini bendrame sutarties vykdymo, šalių teisių ir pareigų kontekste. Todėl šioje byloje nustačius, jog ieškovas siūlė kitą nei rašytinėje sutartyje sulygtą būsimą perkamo miško kainą ir ją tikslino keletą kartų, darytina išvada, kad ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad rašytinėje preliminariojoje sutartyje nurodytos sąlygos bus įgyvendintos, todėl tenkinti apeliacinio skundo jo motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šis prašymas tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo atsakovui priteistina 70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. A. S. S. 70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.