Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas:

1) Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimu 8 metams;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 3 d., pabaiga – 2026 m. liepos 3 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2019 m. vasario 7 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo, 2024 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 357-773 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą. Komisija, įvertinusi individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam A. J. likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2024 m. spalio 14 d. nutarimas patvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šio teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. J. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymima, kad Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai (trys Komisijos nariai buvo už lygtinio paleidimo taikymą, du – prieš), tačiau vien tik ši aplinkybė nekeičia fakto, jog Komisija balsų dauguma pritarė lygtinio paleidimo taikymui, ir ji negali būti sureikšminta, o vertinama tik bendrame visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-756-919/2023).

Byloje esantys duomenys patvirtina Komisijos 2024 m. spalio 14 d. nutarime nurodytas aplinkybes, kurias įvertino Komisija, taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą. Kaip ir nurodė Komisija, nuteistąjį neabejotinai neigiamai charakterizuoja tokios aplinkybės, kaip jo teistumų skaičius, tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu ne visada laikėsi nustatytų elgesio taisyklių ir tris kartus baustas drausmine tvarka, tačiau būtina įvertinti ir kitas lygtinio paleidimo klausimui svarbias aplinkybes.

Nustatyta, jog A. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme nustatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis nuo 2021 m. balandžio 27 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jis vykdo ankstesnės Komisijos rekomendacijas. Turi vidurinį išsilavinimą, tęsdamas savo išsilavinimo kėlimą, bausmės atlikimo metu mokosi Lietuvos sporto universitete sporto fizinio instruktoriaus specialybės, mokymas vyksta nuotoliniu būdu. Bausmės atlikimo metu Alytaus kalėjime 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi dėl elektriko darbo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo darbas nebuvo suteiktas. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Alytaus kalėjime jam buvo leista užsiimti individualia darbine veikla, nuteistasis nurodo, kad jis sudarinėja individualias treniruočių programas, nuo 2023 m. birželio mėnesio ši veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis taip pat pradėjo vykdyti papildomą individualią veiklą – dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba. Jis pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad laisvėje bus įdarbintas pagalbiniu darbininku UAB (duomenys neskelbtini), šioje įmonėje buvo dirbęs 2017 m. Nuteistasis turi ieškinių, juos moka savanoriškai. Jis 2019 m. ir 2023 m. savanoriškai dalyvavo mediacijoje, siekdamas atlyginti nukentėjusiajam žalą, ir žalą atlygino. Alytaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis vykdomųjų raštų nuteistojo vardu negauta. Šiame kontekste būtina įvertinti socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistojo teigiamas požiūris į išsilavinimą, įgytos specialybės, teigiamas požiūris į darbą gali palengvinti adaptaciją laisvėje, o su darbine motyvacija ir finansiniais įsipareigojimais susijusios aplinkybės nėra pripažintos kriminogeniniais veiksniais.

Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja su seserimi, sugyventine, tėvais. Laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, gyventų su sugyventine ir sūnumi, ten grįžta ir trumpalaikių išvykų metu, nuo 2022 m. balandžio mėnesio jis aštuoniolika kartų išleistas į namus, grįždavo laiku, be pažeidimų. Iš turimų duomenų matyti, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo jo bendravimas su nusikaltimus darančiais asmenimis. Ir nors tai, jog jis buvo įtakojamas kriminalinių kompanionų, yra kriminogeninis veiksnys, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad pastovi gyvenamoji vieta ir saugi aplinka yra apsauginis veiksnys, o glaudūs santykiai su artimaisiais ir jų palaikymas yra stiprus apsauginis veiksnys, leidžia spręsti, jog nuteistasis laisvėje sugebės valdyti minėtą kriminogeninį veiksnį, juolab kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pastaruosius kelerius metus teigiama linkme keičia savo požiūrį į įstatymų ir bendražmogiškų vertybių laikymąsi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius vertinamas kaip apsauginis veiksnys.

Sprendžiant lygtinio paleidimą klausimą, svarbu įvertinti nuteistojo rodytas pastangas keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu ir šiame kontekste, be abejonės, jį neigiamai charakterizuoja minėta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Visgi atsižvelgiama ir į tai, kad nuobaudos negaliojančios, jau ketveri metai bausmę jis atlieka be pažeidimų, paskutinė nuobauda jam buvo paskirta 2020 m. rugsėjo 17 d., po to jis buvo du kartus paskatintas, iš viso už nepriekaištingą elgesį skatintas tris kartus. Nuteistajam 2020 m. vasario 20 d. paskirta drausminė nuobauda už alkoholinių gėrimų vartojimą. Jis po šios drausminės nuobaudos skyrimo padarė išvadas, sprendė alkoholio vartojimo problemą, dalyvavo Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, „Įžanginėje grupėje“, motyvacinėje programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“ ir būtina pažymėti, jog piktnaudžiavimas alkoholiu socialinio tyrimo išvadoje nenurodytas kriminogeniniu veiksniu.

Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis apgailestauja dėl ankstesnių nusikaltimų, suvokia, kad dauguma jų padaryti impulsyviai, šiuo metu jis apgalvoja savo veiksmus, stengiasi sprendimus priimti atsakingai. Nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, „Į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos“ programoje, kurios metu mokėsi atpažinti problemas, keisti klaidingus įsitikinimus. Programos metu nuteistasis pasižymėjo aukšta motyvacija, siekiant spręsti asmeninius sunkumus, aktyviai dalyvavo diskusijose, atliko visas paskirtas užduotis. Taip pat sėkmingai baigė „Pykčio ir agresijos valdymo“ programą, mokėsi pykčio įveikos metodų ir taip pat pasižymėjo aukšta motyvacija mokytis. Šiuo metu nuteistasis sugeba atpažinti problemas, mokosi iš klaidų ir socialines situacijas vertina teisingai. Impulsyvus elgesys, smurto naudojimas konfliktinėse situacijose turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui praeityje, tačiau šiuo metu stebimas gebėjimas adekvačiai spręsti pasitaikančias konfliktines situacijas, tai gali padėti valdyti šiuos rizikos veiksnius ir ateityje. Nuteistasis turi trumpalaikių ir ilgalaikių planų, yra numatęs, kaip juos realizuoti.

Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina materialioji sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo 2019 m. vasario 19 d. metu buvo vidutinė. Po paskirtų nuteistajam drausminių nuobaudų 2022 m. liepos 18 d. vertinimo metu rizika išliko vidutine, bet, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, skaitinė išraiška buvo padidėjusi. Tačiau nuo 2022 m. lapkričio 30 d. nuteistajam nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, stebint pažangą ir teigiamą rizikos veiksnių valdymo dinamiką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, geba įvardinti priemonių poveikį sau, grėsmės požymių kitiems nenustatyta ir konstatuojama, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, jog pagal nuteistojo asmens bylos duomenis ankstesnėse socialinio tyrimo išvadose akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo nustatyta.

Taigi, nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo požiūris į resocializacijos procesą, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyti apsauginiai veiksniai leidžia teismui spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui ir mąstymui turėjo akivaizdų teigiamą poveikį, laisvėje jis sugebės valdyti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taikoma probacija bus sėkminga. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka subendrintą bausmę, pobūdis bei pavojingumas ir likusi gan didelė neatliktos bausmės dalis. Pagal BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kartu gali būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau šiuo atveju visuma nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių nesudaro pagrindo atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą. Pažymima ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vadovautis išskirtinai nusikalstamos veikos pavojingumu, kuris jau buvo įvertintas skiriant bausmę, yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-506-888/2022). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad nustatyta nuteistojo A. J. teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko atitinkamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir pagrįstai galima tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Teismas taip pat pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 357-773 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.