Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. ir suinteresuoto asmens G. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24342-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24342-2024 D. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 1 250 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiasdešimt šešiems mėnesiams, transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės D. P. paskirtos už tai, kad jis 2024 m. liepos 28 d. 00.20 val., Pilaitės pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 70 km/val. greitį, važiavo 128 km/val. greičiu (po paklaidos), automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, bei būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių girtumas. Asmuo turi nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. ir suinteresuotas asmuo G. J. skunde prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą arba atnaujinti bylos nagrinėjimą.

3. Skunde nurodoma, kad D. P. ir G. J. tyrėja neapklausė, jie visą laiką tikėjosi, kad su jais bus susisiekta, tačiau tai neįvyko. D. P. paaiškina, kad įvykio vakarą jis buvo prekybos centro „Mada“ kavinėje „Pliusai“, išėjo parūkyti, tuo metu privažiavo pažįstama G. J., sakė, kad vežė šunį pasivaikščioti į Vingio parką, ant automobilio galinės sėdynės sėdėjo didelis šuo. D. P. paprašė jį pavežti pas draugą, kartu pajudėjo link Pilaitės. Netoli prekybos centro „Pupa“ automobilį sustabdė policija. G. J. pasuko į Stalupėnų g., kadangi važiuojant nemažu greičiu nebuvo įmanoma automobilio sustabdyti šalia policijos pareigūnų automobilio. Jis taip ir liko keleivio vietoje. Sėdėjo basas, pradėjus važiuoti, batus nusiėmė ir pasidėjo automobilio gale. G. J. skunde nurodo, kad automobilį „Mercedes Benz E320“ įsigijo prieš 4 mėnesius, jis yra 150 kw galios ir turi pakankamai didelę akceleraciją, prie kurios ji dar nėra pripratusi. Tą dieną su savo šunimi buvo Vingio parke. Grįžtant namo į (duomenys neskelbtini) sugalvojo nuvažiuoti į degalinę „Circle K“, kuri yra šalia prekybos centro „Mada“, ten pamatė pažįstamą D. P.. Privažiavo, užkalbino, jis paklausė, ar gali jį pavežti pas draugą. Ji sutiko, važiavo į Pilaitę, šnekant nepajuto, kaip viršijo greitį, tai pastebėjo, kai pradėjo stabdyti policija. Dideliu greičiu važiuojančio automobilio ji negalėjo sustabdyti, todėl pasuko į Stalupėnų g. ir šalia įvažiavimo į plovyklą sustojo. D. P. buvo padėjęs batus prie galinės sėdynės, vieną batą ji jam padavė. D. P. automobilio nevairavo, sėdėjo keleivio vietoje. G. J. tik iš pirmo žvilgsnio atrodė naudinga, kad ne ji baudžiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl ji nebuvo aktyvi iki bylos nagrinėjimo. Sužinojusi apie D. P. skirtas baudas, paskirtą automobilio konfiskavimą ir kad nustatytos aplinkybės neatitinka buvusios situacijos, G. J. mano, kad automobilio konfiskavimas šioje situacijoje neturi būti skiriamas.

4. Skunde pažymima, kad tyrėja perkėlė įrodinėjimo pareigą D. P. ir G. J., nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė įvykio aplinkybes, neapklausė pareiškėjų, todėl neteisingai įvertino buvusią situaciją. Tyrėja nevertino policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių tikrumo, jie gali sąžiningai klysti. Automobilio, kuris juda 128 km/val. greičiu, sustojimo kelias, esant sausai kelio dangai ir lygiam asfalto paviršiui, yra daugiau kaip 120 m, todėl automobilis negalėjo sustoti policijos pareigūno nurodomoje vietoje. Abejotina, kad esant dideliam greičiui policijos pareigūnas matė, kas buvo prie automobilio „Mercedes Benz E320“ vairo. Iš Skundžiamo nutarimo negalima daryti neabejotinos išvados, kad D. P. atsisegė saugos diržą ir persėdo į keleivio vietą, tai turėjo būti užfiksuota pareigūnų kūno kamera (angl. body camera).

5. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

6. Atsiliepime nurodoma, kad skunde pateikiami tik samprotavimai, pareiškėjo ir automobilio savininkės įvykio versijos. Vis tik pažeidimas yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Skundžiamu nutarimu, alkotesterio rodmenimis, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir kad automobilis važiavo 128 km/val. (po paklaidos) greičiu. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. liepos 28 d., apie 00.20 val., vykdant greičio kontrolę Vilniuje, Pilaitės pr., buvo stabdomas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas viršijo leistiną 70 km/val. greitį, važiavo 132 km/val. greičiu. Stabdant automobilį, vairuotojui buvo aiškiai nurodyta sustojimo vieta, tačiau vairuotojas pravažiavo pro policijos pareigūnus 1,5 m atstumu. Gatvė buvo apšviesta, aiškiai matėsi, kad automobilį vairuoja vyras su barzda. Vairuotojas iškart atsisegė saugos diržą ir pavažiavęs apie 20 m sustojo. Einant link automobilio, pareigūnas pastebėjo, kad vairuotojas su keleive keičiasi vietomis. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo G. J., o keleivio vietoje – pareiškėjas. Paprašius pareiškėjo išlipti iš automobilio, vyras išlipo basas. Dešinės kojos batas buvo keleivio vietoje ant grindų, o kairysis buvo užstrigęs vairuotojo pusėje po pedalais, minėtą batą G. J. padėjo už sėdynės. Atsiliepime teigiama, kad nėra pagrindo netikėti pareigūnais, nėra nustatytas jų suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi. Skunde dėstoma versija laikytina pareiškėjo ir G. J. siekiu išvengti atsakomybės ir automobilio, kuris buvo perduotas neblaiviam asmeniui, neįsitikinus, kad jis turi teisę vairuoti, konfiskavimo.

7. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Paaiškino, kad susitiko su G. J. prie prekybos centro „Mada“, važiavo į Pilaitę, automobilį vairavo ji. Visada važiavo leistinu greičiu, didelis greitis buvo tik laikinai. Pareigūnai buvo salelėje, jų automobilio nematė, tai, kad reikia sustoti, pamatė likus 20–30 m, pareigūnai stabdė išėję ant kelio, pravažiavo prieš juos, įsuko į posūkį, sustojo už 20 m, prie plovyklos, tada atėjo pareigūnas. Jis išlipo iš automobilio priekinės keleivio pusės. Buvo basas, batus nusiėmė, nes patiko mergina ir norėjo ilgiau užsibūti. Taip pat batai truputį spaudė, todėl juos pasidėjo gale už sėdynės. Vieną batą pasiėmė pats, o kitą jam padavė iš galo. Pareigūnai aiškino, kad batas buvo priekyje, bet iš tikrųjų abu batai buvo automobilio gale. Su alkotesterio rodmenimis sutinka, buvo išgėręs. Teisę vairuoti yra praradęs, bet už tai atliko bausmę.

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. J. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Paaiškino, kad su šunimi buvo išvažiavusi pasivaikščioti į Vingio parką. Po pasivaikščiojimo sugalvojo nuvažiuoti į degalinę „Circle K“, esančią prie prekybos centro „Mada“. Įsukus į prekybos centro įvažiavimą pamatė seną pažįstamą D. P.. Pasisveikino, jis įlipo į automobilį, kalbėjosi, jis klausė, kur ji važiuoja, pasakė, kad į Pilaitę, tuomet jis paklausė, ar gali jį pavežti, kadangi jam pakeliui. Ji sutiko. Įlipęs į automobilį D. P. iš karto padėjo batus gale po vairuotojo sėdyne. Ji nesuprato, kad D. P. yra neblaivus, jokie jo veiksmai to nerodė. Automobilyje nesijautė alkoholio kvapo, jautė tik kvepalų kvapą. Važiavo link Pilaitės, automobilį vairavo ji, kalbėjosi, grojo muzika, gal nepajautė greičio, laikinai greitis buvo didelis, sutinka su užfiksuotu greičiu, netoli prekybos centro „Pupa“ juos stabdė policija. D. P. vieną batą spėjo pasiimti, o kitą batą padavė ji. Ji sustojo priešais pareigūnus, nedideliu atstumu. Priėję policijos pareigūnai iš karto pasakė, kad vairavo ne ji, pradėjo ginčytis. Paprašė D. P. vairuotojo pažymėjimo, jis pasakė, kad neturi. Ji nežinojo, kad D. P. neturi teisės vairuoti. Iki įvykio jie bendravo labai mažai, kartu mokėsi Alytuje, bet daug metų nesimatė.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas P. (P.) V. parodė, kad vykdė greičio kontrolę Pilaitės pr. Tik pasistatė greičio matavimo įrenginį ir pamatė, kad dideliu greičiu važiuoja automobilis „Mercedes“. Jis stabdė transporto priemonę, o kolega atliko matavimą. Jo nurodytoje vietoje automobilis nesustojo, o pravažiavęs pro jį apie 3 m atstumu nusuko į kitą gatvę ir sustojo maždaug už 30–40 m. Gatvė buvo gerai apšviesta, matėsi, kad automobilį vairavo vyras, kuris dabar sėdi salėje (D. P.), jis nusisuko jį (liudytoją) pamatęs, aiškiai tai matė. Automobilį stebėjo nuolat, jis nebuvo dingęs iš jo akiračio. Einant link sustojusio automobilio pamatė, kad automobilyje vyksta kažkoks judesys, automobilis nebuvo „tamsintas“. Artėdamas prie automobilio įjungė kamerą, priėjus prie vairo sėdėjo mergina, kuri dabar yra salėje (G. J.). Vaikinas sėdėjo keleivio pusėje, neprisimena, ar jie buvo prisisegę saugos diržus. Pasakė, kad aiškiai matė, kas vairavo. Vyras neigė, kad vairavo. Lyg ir tarnybiniame pranešime yra nurodęs, kad jo batas buvo likęs vairuotojo pusėje, tiksliai neprisimena. Vyras neturėjo teisės vairuoti, ne kartą buvo baustas, jam buvo nustatytas neblaivumas.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas Š. V. parodė, kad vykdė greičio kontrolę Pilaitės pr., tarp salelės ir žymėjimo buvo pasistatę matuoklį, patys stovėjo netoliese. Buvo užfiksuotas automobilio „Mercedes“ greitis, kolega stabdė automobilį, jis puikiai matė, kad prie vairo sėdėjo vyriškis su barzda, kuris yra salėje (D. P.), automobilis pravažiavo apie 1–1,5 m atstumu nuo jo, vairuotojo langas buvo jo pusėje, buvo apšvietimo stulpas, puikiai matėsi, kas vairavo. Kolega priėjo prie automobilio, kadangi ilgai užtruko, prie automobilio priėjo ir jis, kūno vaizdo kamera buvo įjungta. Kolega pasakė, kad vairuotojai pasikeitė, prie vairo sėdėjo panelė (rodo į G. J.). Pats nematė, kaip jie keitėsi vietomis. Su jais bendravo kolega, jis davė „papūsti“ vairuotojui, nustatė jo neblaivumą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

11. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

12. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).

13. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis).

14. Šioje byloje D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį. Už šių administracinių nusižengimų padarymą Skundžiamu nutarimu D. P., be kita ko, paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra G. J., konfiskavimas.

15. Įstatyme numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Teismų praktikoje pažymėta, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad nagrinėjanti bylą institucija ar teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte nurodytų sąlygų, taip pat aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo iš minėtų punktų remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022). Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui (G. J.) priklausančio turto konfiskavimo pagrindas Skundžiamame nutarime nėra nurodytas, jame išvis nekalbama apie ANK 29 straipsnio 4 dalį, sprendimas konfiskuoti transporto priemonę motyvuojamas vienu sakiniu – „apie padarytą nusižengimą G. J. buvo žinoma“. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodyta, kad turtas buvo perduotas neblaiviam asmeniui, neįsitikinus, kad jis turi teisę vairuoti, tačiau taip pat nėra nurodoma, kuriuo gi iš ANK 29 straipsnio 4 dalies punktų buvo vadovaujamasi priimant sprendimą konfiskuoti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra referuojama į ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą turto konfiskavimo pagrindą, t. y. kad perleisdamas turtą pažeidėjui, trečiasis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Vis tik Skundžiamame nutarime tai turėjo būti nurodyta aiškiai ir nedviprasmiškai, be kita ko, pateikiant ir tokio sprendimo motyvus.

16. ANK 577 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas. ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad toks asmuo, be kita ko, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; susipažinti su bylos medžiaga; pateikti administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Nagrinėjamu atveju šios teisės bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nebuvo užtikrintos, kadangi G. J. kaip konfiskuotino turto savininkė administracinio nusižengimo bylą tyrusių ir ją nagrinėjusių pareigūnų nebuvo įtraukta į administracinio nusižengimo teiseną, jai nebuvo išaiškintos jos procesinės teisės, ji nebuvo apklausta apie aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimo (skunde G. J. ne kartą akcentuoja, kad ji nebuvo išklausyta), neturėjo galimybės teikti paaiškinimus raštu, administracinio nusižengimo byloje apskritai nėra duomenų, kad jai būtų pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka vietą ir laiką (Skundžiamame nutarime nurodoma tik tai, kad D. P. į bylos nagrinėjimą neatvyko, reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nepateikė, nušalinimų, prašymų iki bylos nagrinėjimo negauta). Tokiu būdu buvo neabejotinai pažeista konfiskuotino turto savininkės G. J. teisė į gynybą ir toks procesinis pažeisimas laikytinas esminiu, kadangi jis sukliudė šiam asmeniui tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, surinkti ir pateikti į bylą įrodymus, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, pasirūpinti teisiniu atstovavimu, t. y. veiksmingai gintis nuo galimo jai priklausančio turto konfiskavimo. Teismo vertinimu, taikant tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę (transporto priemonės konfiskavimą), negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais ar hipotetinio pobūdžio išvadomis, todėl Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėjo surinkti faktinius duomenis (įrodymus), leidžiančius pagrįsti tokios administracinio poveikio priemonės taikymo tretiesiems asmenims pagrindą, o to neįmanoma objektyviai padaryti, neįtraukus į proceso tokio trečiojo asmens.

17. Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu nebuvo apklaustas ir administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo D. P., nebuvo gauti ir jo rašytiniai paaiškinimai, D. P. pozicija matyti tik iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, darytų įvykio vietoje. Taigi asmenų (D. P. ir G. J.) įvykio versija iš esmės paaiškėjo tik jiems pateikus skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tokios versijos jie laikėsi ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tiek D. P., tiek G. J. teigimu, jie tą vakarą atsitiktinai susitiko prie prekybos centro „Mada“, iki tol kartu laiko neleido, G. J. teigė nesupratusi, kad D. P. yra neblaivus, jie apie tai nekalbėjo, jokie jo veiksmai jai apie tai nebylojo, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo ji nejautė, kad jis neturi teisės vairuoti, nežinojo. Akivaizdu, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu tokia versija nebuvo analizuojama, jos pagrįstumas nebuvo tikrinamas, tokiu būdu nėra aišku, kokiais argumentais vadovaujantis Skundžiamame nutarime buvo padaryta išvada, kad „apie padarytą nusižengimą G. J. buvo žinoma“. Nesant tokio sprendimo motyvų, G. J., o taip pat ir D. P., negalėjo efektyviai pasinaudoti apskundimo teise, nes paprasčiausiai nežinojo, nuo ko tiksliai jiems reikia gintis (kalbant apie turto konfiskavimą). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, siekdama visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytų pažeidimų aplinkybes ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą, neabejotinai turėjo pareigą sudaryti G. J. galimybes įgyvendinti savo teises ir pareigas, numatytas ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat savo iniciatyva atlikti tyrimo veiksmus, kurių metu būtų surinkti duomenys, leidžiantys patvirtinti arba paneigti ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo pagrindus.

18. Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu apklausus administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, suinteresuotą asmenį, liudytojus, teismas pripažįsta, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, iš esmės nenustatinėjo ir nemotyvavo ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo pagrindų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas, be kita ko, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju teismas, nenustatęs ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, net negalėtų svarstyti ANK 29 straipsnio 5 dalies taikymo klausimo, kadangi administracinių nusižengimų tyrimo metu nebuvo nustatinėjama konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo informuotas apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš jo galimybę. Kadangi administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme yra nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir konfiskuotino turto savininkės skundą, teismas negali pabloginti nei vieno iš jų teisinės padėties, teisme priėmus sprendimą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, pirmiausia, toks sprendimas būtų siurprizinis, antra, būtų pažeista D. P. teisė į gynybą, nes jis prarastų vieną galimybę priimtą sprendimą skųsti instancine tvarka.

19. Taigi, nurodytų trūkumų negali pašalinti skundą nagrinėjantis teismas, nes šalinant minėtus trūkumus reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai yra Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, o ne teismo prerogatyva. Be to, Skundžiamu nutarimu konfiskuoto turto savininko teisės ir procesinės garantijos turėjo būti užtikrintos jau administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka stadijose. Šioje nutartyje nurodyti trūkumai yra esminiai, trukdantys visapusiškai, objektyviai ir teisingai išnagrinėti administracinę bylą, todėl teismas panaikina Skundžiamą nutarimą ir bylą grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad „atnaujinti bylos nagrinėjimą“ savo skunde prašo ir D. P. bei G. J.. Priimant tokio pobūdžio sprendimą, teismas dėl D. P. kaltės nepasisako, t. y. aplinkybių, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatinėja.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. P. ir G. J. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24342-2024 panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.