Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-63-1-00589-2012-8) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2013 m. rugsėjo 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Algerdo Urbšio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistojo gynėjai Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. L. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta galutine 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė N. L. paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityta sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-11-28 iki 2012-11-30 (dvi paros) ir bausmės dalis, atlikta pagal 2013-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš N. L. priteista 1808,41 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoni litai 41 ct) už nukentėjusiajai O. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad jis 2012-11-27, apie 21 val., O. L., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kambaryje panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia suduodamas rankų delnais savo senelei O. L. ne mažiau septynių smūgių į galvos sritį ir jai sėdint ant sofos-lovos spirdamas vieną kartą į koją padarė nukentėjusiajai O. L. poodines kraujosruvas po abiem akimis, odos nubrozdinimus veide, muštinę žaizdą veide, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, tokiais savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė savo artimojo giminaičio – senelės O. L. sveikatą.

Nuteistasis N. L. prašo nuosprendį BPK 451 str. 1 punkte numatytu pagrindu panaikinti, bylą nutraukti. Teigia, jog nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat neteisingai išspręsti ir kiti klausimai (BPK 328 str. 3 p., 4 p.). Teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad N. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes tam byloje nepakanka įrodymų – neatlikti DNR tyrimai, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, tuo padaryti esminiai pažeidimai, kurie sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nesupažindintas su tyrimo eiga, tuo pažeidžiant BPK 181 str. reikalavimus. Tokiu būdu tyrėjai, teismas viršijo savo įgaliojimus ir padarė nusikalstamas veikas nuteistojo atžvilgiu. Nukentėjusioji teisme teigė, jog jokių pretenzijų neturi, prašė teismo neteisti N. L., tačiau nuosprendyje vis tiek nurodyta, jog N. L. padarė šį nusikaltimą. Tuo buvo pažeisti ne tik BPK 328 str. 3 p., 4 p. reikalavimai, tačiau ir BPK 369 str. 3 d., 181 str., 179 str., 88 str., 444 str. 1-3 punkto reikalavimai bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str., 5 str., 6 str., 7 str., 13 str., 17 str., 18 str. nuostatos, ir padaryta didelė žala valstybei.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skundą grindžia tuo, jog teismas išsamiai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog N. L. kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., ir yra baustinas.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo išvados nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu nėra pagrindas teigti, jog įrodymai ištirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus bei atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeidžiant minėtų teisės normų reikalavimų.

N. L. kaltė sužalojus savo artimo giminaičio – senelės sveikatą įrodyta išsamiais bei nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, paties nuteistojo parodymais bei objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada Nr.G237/13(02). Nukentėjusiosios O. L. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nekito viso proceso metu. O. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, jog įvykio vakarą anūkas N. L. grįžo neblaivus, todėl ji jį apibarė. Anūkas supyko, todėl sudavė jai smūgius į galvą bei vieną kartą į koją, anksčiau anūkas fizinio smurto jos atžvilgiu nėra vartojęs. O. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog anūkas į galvos sritį sudavė 7-10 smūgių ir vieną kartą spyrė į koją, pati nugriuvusi niekur nebuvo. Nors teisiamojo posėdžio metu N. L. teigė neprisimenantis įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įvykio vakarą jam grįžus senelė priekaištavo dėl draugų bei girtavimo, jis supyko ir sudavė kelis kartus rankų delnais per veidą, kitą dieną sužinojo, kad senelė išvežta į ligoninę. Be to, Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) tyrėjos K. B. – Ž. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto 2012-11-28, tai yra sekančią dieną po įvykio, užfiksuota, jog smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad 2012-11-27 vakare savo močiutei rankomis sudavė smūgius. Tiek nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis patvirtino tą pačią konflikto priežastį bei sužalojimų į galvos sritį mechanizmą. Aplinkybes dėl sužalojimų pobūdžio bei mechanizmo taip pat patvirtina ir specialisto išvada Nr. G237/13(02), kurioje O. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos po abiem akimis, odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda veide, kraujosruva dešinėje blauzdoje. Išvadoje nurodyta, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis į veido sritį suduodant tiesioginius smūgius kumščiu. Nors N. L. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė spyręs į koją, tačiau ši aplinkybė įrodyta nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina objektyvūs bylos duomenys, tai yra jau minėta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog O. L. stacionarizuota skubos tvarka 2012-11-28, tai yra sekančią dieną po sumušimo, ji skundėsi taip pat ir dešinės blauzdos skausmais, sutinimu, ribotais judesiais. Šioje išvadoje konstatuota ir kraujosruva dešinėje blauzdoje, kuri galėjo gautis tiek spiriant, tiek nugriuvus ar atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-11-27. Nukentėjusioji nurodė, jog pati nugriuvus niekur nebuvo, be to, sužalojimo kojoje laikas atitinka kitų sužalojimų laiką. Netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra, ypač atsižvelgiant į tai, jog ji anūkui atleido, prašė jo nebausti, kas rodo, jog pagrindo sakyti netiesą ir jį apkalbėti nukentėjusioji neturėjo, ji nebuvo suinteresuota jam pakenkti.

Šių duomenų visuma pakankama neginčytinai teigti, jog O. L. kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis sužalojo būtent N. L.. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimas nėra beribis, todėl tam, kad pagrįsti, įrodyti vieną ar kitą aplinkybę nebūtina surinkti visus įmanomus įrodymus, ir atlikti visus įmanomus įrodymų rinkimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu dėl įrodymų rinkimo ribų, įrodymų pakankamumo sprendžia prokuroras, o teismas priimdamas sprendimą pateikia galutines išvadas dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios parodymai buvo patikimi, jie atitiko nuteistojo parodymus bei specialisto išvadoje užfiksuotas aplinkybes, surinktų duomenų pakanka pagrįsti N. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl skundo argumentai dėl tyrimo neišsamumo, nes neatlikti DNR tyrimai, parodymų patikrinimas vietoje, atmetami kaip nepagrįsti. Duomenų, kad O. L. galėjo sužaloti kitas asmuo, byloje nėra. Be to, nuteistasis skunde nenurodo, jog jis nesužalojo savo senelės, tačiau nesutinka su išvada, kad jis padarė nusikaltimą, nes nukentėjusioji pretenzijų jam neturėjo ir prašė teismo jo nebausti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltės ar nekaltumo klausimą sprendžia tik teismas, be to, šiuo atveju BK 38 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes nėra pagrindo manyti, kad N. L. nedarys naujų nusikaltimų, kadangi anksčiau kartą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 str. 2 d. bei BK 150 str. 2 d. už veikas, kurias padarė prieš nagrinėjamą įvykį. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai nustatyta, jog N. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Skunde apeliantas taip pat teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė susipažinti su bylos eiga ir jos medžiaga, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti, jog baigus ikiteisminį tyrimą, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga N. L. susipažinti buvo pateikta 2013-04-23, nuteistasis savo ranka bei parašu patvirtino, jog su visa bylos medžiaga susipažino, prašymų ją papildyti neturi (t. 1, b. l. 108). Tai patvirtina, jog N. L. sutiko su tyrimo eiga bei atliktais veiksmais, prašymų tyrimą papildyti ar atlikti papildomus veiksmus nepateikė.

Apibendrinant darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu N. L. teisės pažeistos nebuvo, teisme buvo išnagrinėtos, išaiškintos bei nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, išsamiai, visapusiškai bei objektyviai ištirti ir įvertinti įrodymai, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad N. L. 2012-11-27, apie 21 val., O. L., gim. (duomenys neskelbtini) , priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kambaryje panaudodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia suduodamas rankų delnais savo senelei O. L. ne mažiau septynių smūgių į galvos sritį ir jai sėdint ant sofos-lovos spirdamas vieną kartą į koją padarė nukentėjusiajai O. L. poodines kraujosruvas po abiem akimis, odos nubrozdinimus veide, muštinę žaizdą veide, kraujosruvą dešinėje blauzdoje, tokiais savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė savo artimojo giminaičio – senelės O. L. sveikatą. N. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skiriant bausmę N. L. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas artimoje aplinkoje, prieš fiziškai silpnesnę, senyvo amžiaus moterį, daugkartiniu poveikiu į kūną, gyvybiškai pavojingą organą-galvą), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (teisiamas antrą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka, nusiskundimų seniūnijoje negauta, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido), atsakomybę lengvinančią aplinkybę- prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę- nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti N. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama nusikalstama veika padaryta prieš priimant ankstesnįjį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendį, skundžiamu nuosprendžiu skirtoji bausmė BK 63 str. 3 d., 9 d. pagrindu teisingai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams. Įvertinus veikos pavojingumą, pobūdį, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos nuomone, N. L. skirtoji bausmė už BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos, būtinos ir pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog skunde nurodyti argumentai dėl teismo išvadų neatitikimo, ikiteisminio tyrimo trūkumų bei neišsamumo, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str., 5 str., 6 str., 7 str., 13 str., 17 str., 18 str. nuostatų pažeidimų yra nepagrįsti, deklaratyvūs, todėl atmetami.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

N. L. apeliacinį skundą atmesti.