Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10868-1115/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. Z. (J. Z.) dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikšto atsakovui J. Z. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai ieškinys neteismingas tam teismui.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo pagal nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Be kredito“ (pradinis kreditorius) ir J. Z.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius ir atsakovas numatė ginčus spręsti pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą, o UAB „Be kredito“ buveinės registracijos vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui ir konstatavo, kad sutarties šalims rašytiniu susitarimu susitarus dėl bylos teismingumo, ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, todėl pateikė atskirąjį skundą.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi pareigą savo iniciatyva patikrinti bylos teismingumą. CK 6.228¹ straispnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. (2 dalis) Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. (3 dalis) Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

14. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito” ir fizinio asmens (vartotojo) pasirašyta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vartojimo sutartis CK 6.228¹ straipsnio prasme. Padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas.

15. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo teisės ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą ieškinio dėl skolos iš vartotojo priteisimo byloje, aktualus yra ir Teisingumo Teismo išaiškinimas 2012 m. birželio 14 d. sprendime byloje Banco Espanol de Crédito SA prieš Joaqunn Calderón Camino, C-618/10 (toliau – ir sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito). Šioje byloje Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyva 93/13/EEB aiškintina taip, jog ja draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias nacionaliniam teismui, gavusiam prašymą išduoti mokėjimo įsakymą, neleidžiama ex officio įvertinti in limine litis (prieš prasidedant bylos nagrinėjimo teisme procesui) ar kokiu nors kitu proceso etapu, net jeigu teismas žino reikalingas teisines ir faktines aplinkybes, pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytoje sutartyje esančios sąlygos dėl palūkanų už pavėluotas įmokas nesąžiningumo, jei vartotojas nepateikė prieštaravimo (sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito, 57 punktas). Atlikęs vertinimą veiksmingumo aspektu, Teisingumo Teismas nusprendė, kad byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos neatitinka veiksmingumo principo, nes, dėl jų vykstant pardavėjų ar tiekėjų inicijuotoms procedūroms, kuriose vartotojai yra atsakovai, tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga vartotojams taikyti apsaugą, kurią jiems siekiama suteikti Direktyva 93/13/EEB (sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito, 56 punktas). Tarp pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo vykdomo pagal nacionalinę teisę teismo proceso specifinės savybės negali daryti poveikio teisinei apsaugai, kurią vartotojai turi turėti pagal šios direktyvos nuostatas (sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito, 55 punktas). Atsižvelgiant į mokėjimo įsakymo procedūros visumą, eigą ir ypatumus, yra didelė rizika, kad atitinkami vartotojai nepateiks reikalaujamo prieštaravimo dėl ypač trumpo šiam tikslui numatyto termino, arba jie gali būti atgrasyti gintis dėl išlaidų, kurių patirtų kreipdamiesi į teismą, palyginti su ginčijamos skolos suma, arba dėl to, kad jie nežino ar nesuvokia savo teisių apimties, arba dėl pardavėjų ar tiekėjų pateikto prašymo dėl įsakymo riboto turinio ar dėl neišsamios jų turimos informacijos (sprendimas byloje Banco Espanol de Crédito, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 259-269).

16. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva patikrinti bylos teismingumą, todėl atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teismų praktiką spręstina, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas.

17. Apeliantė nurodo, jog pradinio kreditoriaus ir atsakovo nuomos sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perėmė ieškovė, o atsakovas sudarė Sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, todėl sutarties sąlyga nustatanti teritorinį teismingumą nebuvo individualiai aptarta ir negali būti taikytina.

18. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas).

19. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendime Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08) savo sprendimuose dėl direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dalies taikymo yra nurodęs, kad direktyvos 6 straipsnio tikslas negalėtų būti pasiektas, jei patys vartotojai turėtų pareigą iškelti sutarties sąlygos nesąžiningumo klausimą, ir kad veiksminga vartotojų apsauga gali būti užtikrinta, tik jei nacionaliniam teismui pripažįstama teisė ex officio įvertinti tokią sąlygą. EBTT išaiškino, kad direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog nesąžininga sutarties sąlyga neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nebūtina, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. Taip pat EBTT išaiškino, kad nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, nebent vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą.

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose iš tikrųjų yra įtvirtinta nuostata, kad teisiniai ginčai, kylantys iš šios sutarties, nagrinėjami pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ buveinės registracijos vieta – (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudaryta vartojimo nuomos sutartis yra standartinė, pradinio kreditoriaus parengta sutartis, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas, šiuo atveju atsakovas, negalėjo daryti įtakos, nes nors į atspausdintą nuomos sutarties blanką kompiuteriu įrašyti nuomininko (vartotojo) duomenys (vardas, pavardė, adresas, asmens kodas), bet pati sutartis pasirašyta ranka (parašai ant kiekvieno nuomos sutarties lapo ir atsakovo vardas bei pavardė dėl prekės priėmimo). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad sutarties sąlyga dėl teritorinio teismingumo buvo aptarta individualiai ir ji atitiko vartotojo valią. Tai, kad vartotojas (atsakovas) sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo kaip vartotojo valios atsisakyti tiek pagal Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nustatytos apsaugos. Remiantis tuo, jog nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius, o minėta nuostata yra standartinė, sutiktina su apeliante, kad atsakovas sudarė Sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos aptariamos sąlygos turiniui, dėl to ji, šiuo konkrečiu atveju, negali būti taikoma.

21. Pažymėtina, jog sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau nustačius, jog atsakovas neturėjo galimybės daryti įtakos sutartinio teismingumo nustatymui, taikytina CPK įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateiktas ieškinį teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)).

22. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, todėl dėl šios procesinės teisės normos pažeidimo neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

24. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.