Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamosios patalpos (ūkinio pastato) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo J. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo J. T. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-12301-820/2023, pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkino – pripažino bešeimininkiu turtu ir perdavė pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąsias patalpas (ūkinį pastatą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (skaitmeninio žemėlapio GIS koordinatės – (duomenys neskelbtini)). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d.

8. Pareiškėja akcentavo, kad ginčo pastato kadastriniai matavimai buvo atlikti po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12301-820/2023 priėmimo, o jų metu nustatytas ginčo pastato žymėjimas plane ir unikalus ginčo pastato numeris, kurie nėra ir negalėjo būti nurodyti teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendime. Pasak pareiškėjos, dėl šios priežasties yra pažeidžiamos jos teisės ir pareigos, nes nepaisant to, kad teismo sprendimu ginčo pastatas yra pripažintas bešeimininkiu ir perduotas pareiškėjos nuosavybėn, teismo sprendime nesant nurodyto ginčo pastato unikalaus numerio bei teismui nurodžius netikslias ginčo pastato koordinates, pareiškėja negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių į ginčo pastatą.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi procesas atnaujintas Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 8 d. 9.00 val.; byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta iki 2024 m. gegužės 1 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus. Byloje dalyvaujantys asmenys nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo, papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų nepateikė.

Teismo sprendimas pakeistinas.

Motyvuojamoji dalis

10. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009; 2020 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).

11. Kita vertus, tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju būtų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013). Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

12. Nagrinėjamu atveju procesas byloje atnaujintas dėl dviejų priežasčių: 1) teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas, t. y. sprendime klaidingai nurodytos bešeimininkiu pripažinto nekilnojamojo turto objekto GIS koordinatės; 2) po teismo sprendimo priėmimo buvo atlikti bešeimininkiu pripažinto daikto kadastriniai matavimai ir daiktui suteiktas unikalus numeris. Pažymėtina, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei po bylos išnagrinėjimo jokie kiti asmenys nereiškė pretenzijų į ginčo statinį, neginčijo fakto, kad ginčo statinys yra bešeimininkis. Taigi bylos nagrinėjimo ribas po proceso atnaujinimo sudaro ginčo objektą identifikuojančių kriterijų (GIS koordinačių, unikalaus pastato numerio) nustatymas.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą, 2022 m. gegužės 11 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-2/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo į savo apskaitą įtraukė negyvenamąjį pastatą, (akte – ūkinis pastatas, paskirtis – pagalbinio ūkio), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, siekdama surasti pastato savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019 m. gruodžio 16 d. skelbė informaciją apie ūkinį pastatą interneto svetainėje https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-irturtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-savininkas-nezinomas-sarasas/. Taip pat teismas nustatė, kad nuo 2022 m. birželio 17 d. pareiškėja papildomai dar skelbė atskirą pranešimą su nuotraukomis kviesdama atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į ūkinį pastatą, nuoroda: https://vilnius.lt/lt/finansai-ir-turtas/ukinis-pastatas-adresu-(duomenys neskelbtini)-vilnius/. Be to, Senamiesčio seniūnija užtikrino, kad ir ant paties ūkinio pastato ir pačioje seniūnijoje, būtų pakabintas skelbimas; informacija apie pradėtą statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, 2022 m. birželio 11 d. buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“.

14. Teismas taip pat nustatė, kad suinteresuotas asmuo J. T. 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į pareiškėją ir nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir dalis žemės sklypo; paaiškino, kad sandėliuku (ūkiniu pastatu šioje byloje) naudojosi prieš tai buvę buto ir žemės sklypo savininkai ir, kad dabar ji perėmusi šio turto naudojimą; teiravosi, ar minėtas objektas priklauso pareiškėjai ir ar jis gali būti privatizuotas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento raštu Nr. A51-56137/19(2.14.1.17E-TR2) informavo suinteresuotą asmenį, kad nuosavybės teisės į minėtą statinį VĮ Registrų centre nėra įregistruotos bei informacija apie tai, jog vadovaujantis 2019 m. balandžio 16 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2039 „Dėl Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), nustatymo, apskaitymo ir dokumentų pateikimo pripažinti statinius bešeimininkiais tvarkos aprašo tvirtinimo“ Savivaldybės administracijos Turto departamentas gavęs pranešimą apie statinį, kuris neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), inicijavo Savivaldybės teritorijoje esančio turto pripažinimo bešeimininkiu ir perėmimo Savivaldybės nuosavybėn procedūrą.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėja stengėsi, jog bešeimininkiu siekiamo pripažinti pastato savininkas ar kitas asmuo, turintis turtinių teisių į jį, būtų informuotas apie jam priklausantį statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nuo į 2019 m. gruodžio 16 d. paskelbtus kvietimus atsiliepti pastato savininkams, niekas iki šiol teisių į pastatą nepareiškė, iki sprendimo priėmimo yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo pastato įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą ir per šį laikotarpį pastato savininkas nepaaiškėjo, jų nenurodė ir į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl ginčo ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo pareiškėjos nuosavybėn.

16. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad įsiteisėjus 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimui, pareiškėja užsakė ginčo pastato kadastrinius matavimus. Tuo pagrindu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inreal GEO“ 2024 m. vasario 9 d. parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Registro Nr. 10/281534, kurioje nustatė, kad pagalbinio ūkio pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žymėjimas plane 8I1/ž, GIS koordinatės (duomenys neskelbtini), suteiktinas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2024 m. vasario 9 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo į ginčo patalpas. VĮ Registrų centras 2024 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal teismo sprendime nurodytas skaitmeninio žemėlapio GIS koordinates – (duomenys neskelbtini) – negalima nustatyti, ar tai yra tas pats nekilnojamasis daiktas, kurio duomenys yra užfiksuoti parengtoje 2024 m. sausio 24 d. kadastrinių matavimų byloje, taip pat nurodė, kad teismo sprendime nurodytų koordinačių nėra galimybės pažymėti valstybinėje koordinačių sistemoje. 2024 m. vasario 22 d. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį įregistravimo, nes kartu su prašymu pateiktame teismo sprendime nėra nurodytas nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-12301-820/2023 nustatė esant visas sąlygas, būtinas pripažinti ginčo pastatą bešeimininkiu ir perduoti jį pareiškėjai. Be kita ko, teismas nustatė, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama surasti ginčo turto savininką, tačiau nepaisant jos įdėtų pastangų, ginčo pastato savininkas neatsirado. Kaip minėta, jokie į ginčo turtą pretenduojantys asmenys neatsirado ir atnaujinus bylos procesą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti priešingos išvados dėl ginčo daikto savininko nebuvimo/nežinojimo ir tikslingumo ginčo ūkio pastatą pripažinti bešeimininkiu bei perduoti pareiškėjos nuosavybėn.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ta aplinkybė, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendime nurodytos neteisingos ginčo daikto skaitmeninio žemėlapio GIS koordinatės, ir faktas, ko po sprendimo priėmimo buvo atlikti ginčo daikto kadastriniai matavimai bei ginčo daiktui buvo suteiktas unikalus numeris, nulėmė, kad pareiškėja negalėjo įregistruoti nuosavybės teisių į ginčo daiktą viešajame registre, todėl šiame sprendime nurodytini teisingi ginčo daiktą individualizuojantys duomenys, pakeičiant nurodytą 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimą (jo rezoliucinę dalį).

19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas dėl ginčo pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir jo perdavimo pareiškėjos nuosavybėn tenkintinas, negyvenamosios patalpos (ūkinis pastatas), paskirtis – pagalbinio ūkio, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (GIS koordinatės (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažintinos bešeimininkiu daiktu ir perduotinos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58, 4.57 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 371 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-12301-820/2023, pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu daiktu negyvenamąsias patalpas (ūkinį pastatą), paskirtis – pagalbinio ūkio, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, GIS koordinatės (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti jas Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, nuosavybėn.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.