Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-43-538/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-15
Bylos Nr.: 2A-43-538/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-10593-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
Atsakovas: R. U.
Ieškovas: M. U.
Trečiasis asmuo: AB DNB bankas

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-43-538/2015

Teisėja Lina Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-10593-2014-4)

Procesinio sprendimo kategorijos 77..4.3; 78.2.1; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. U. patikslintą ieškinį atsakovei R. U. dėl turto padalijimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo AB DNB bankas, išvadą byloje teikianti institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovės R. U. patikslintą priešieškinį ieškovui M. U. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas padalyti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: pripažinti atsakovei R. U. nuosavybės teisę į 67/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir paskirti naudotis 18,41 m² ir 21,44 m² kambariais, pažymėtais indeksais 22-3, ir 22-4, ½ virtuvės, pažymėtos indeksu 22-8, 1/2 patalpų, pažymėtų indeksais 22-1, 22-5, 22-6, 22-7, o ieškovui M. U. pripažinti nuosavybės teisę į 33/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir paskirti naudotis 14,77 m² kambariu, pažymėtu indeksu 22-2, 1/2 virtuvės, pažymėtos indeksu 22-8, ½ patalpų, pažymėtų indeksais 22-1, 22-5, 22-6, 22-7; nustatyti, kad ieškovas M. U. su vaikais bendraus kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 14 val., paimant vaikus iš namų ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą; vaikų vasaros atostogų ir švenčių dienomis pusę atostogų ir švenčių dienų vaikai praleidžia su ieškovu iš anksto šalių suderintu grafiku; priteisti ieškovui M. U. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų; priteisti ieškovui iš atsakovės 11 300 Lt skolą kaip piniginę prievolę pagal AB DNB banko sudarytas kredito sutartis už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-06-01. Ieškovas nurodė, kad sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 211 000 Lt rinkos vertės. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas turėjo individualią įmonę, kuri iki santuokos sudarymo buvo pertvarkoma į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sprendimas pertvarkyti įmonę bei dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo perduoti iki santuokos sudarymo, bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2005-07-11, t. y. jau santuokos metu. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Lt įstatinis kapitalas jau buvo suformuotas iš individualios įmonės turto ir santuokos metu jokios sutuoktinių bendros lėšos nebuvo naudojamos. Šiuo metu kiekvienam iš šalių tenka po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios nominali vertė yra 100 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veiklos objektas yra architektūra ir inžinerijos veikla, šiai veiklai ieškovas turi visas licencijas, o atsakovė šiai veiklai vykdyti neturi jokio išsilavinimo, todėl ieškovo manymu, tikslinga visas 100 vnt. akcijas palikti ieškovui, kad bendrovė ir toliau galėtų sėkmingai vykdyti veiklą, o ieškovas galėtų užtikrinti vaikų ateitį. Santuokos metu iš bendrų lėšų šalys padengė apie 117 000 Lt kredito su priskaičiuotomis palūkanomis, atsakovei tenka žymiai didesnė buto dalis, kas sudaro 2/3 buto vertės, todėl atsakovei atsiranda pareiga grąžinti 2/3 dalis sumokėto kredito, kas sudarytų 19 500 Lt, nes kiekvienam iš šalių tenka po 58 500 Lt sumokėto kredito, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo manymu, jis neprivalo mokėti atsakovei 5000 Lt piniginės kompensacijos už 50 vnt. akcijų vertę. Ieškovas taip pat nurodė, kad šalys turi bendrą solidarų kreditorinį įsipareigojimą AB DNB pagal kreditavimo sutartis. Kreditas paimtas būsto, kuriame gyveno šeima, įsigijimui. Šalys kartu negyvena nuo 2012-05-01, ieškovas gyvena skyrium ir kas mėnesį iš savo asmeninių lėšų pervesdavo į atsakovės sąskaitą po 2200 Lt būsto kredito padengimui. Nuo 2012-05-01 iki 2013-06-01 ieškovas pervedė 22600 Lt. Tokiu būdu ieškovas reiškia reikalavimą dėl paminėtu laikotarpiu jo sumokėtų kredito įmokų pusės sumos priteisimo iš atsakovės, kas sudaro 11300 Lt. Ieškovo manymu, kylinė jachta „(duomenys neskelbtini)”, registro Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti dalytina ir ieškovas neprivalo mokėti atsakovei jokios piniginės kompensacijos už turto perleidimą, kadangi jachta tik formaliai buvo perrašyta ieškovo vardu, bendros sutuoktinių lėšos į ją nebuvo investuotos, jos būklė buvo bloga, tačiau jokių lėšų nei šalys, nei tretieji asmenys neinvestavo, neremontuota jachta buvo parduota trečiajam asmeniui.

Atsakovė taip pat pateikė teismui patikslintą priešieškinį dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei bendravimo su vaikais nustatymo tvarkos prašydama nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiais savo vaikais bendraus kiekvieną metų porinės savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., paimant vaikus ir juos pristatant į jų gyvenamąją vietą (lopšelio-darželio ar būrelio); padalyti santuokoje įgytą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, pripažįstant atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto ir ieškovu asmeninės nuosavybės teise pripažinti ½ dalį šio buto; priteisti ieškovui 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijų, kurių vertė 10000 Lt, iš šios sumos sumokant atsakovei 5000 Lt kompensaciją; priteisti atsakovei iš ieškovo 155000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; priteisti atsakovei iš ieškovo 6500 Lt dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto – jūrinės jachtos Nr. (duomenys neskelbtini), 1975 m., pardavimą be atsakovės sutikimo; priteisti ieškovui 134245 Lt UAB “ (duomenys neskelbtini)” sukauptą pelną, iš šios sumos sumokant atsakovei 67122 Lt kompensaciją; priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-14 sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovo M. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką - ieškovas M. U. su vaikais bendraus kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 14 val., paimant vaikus iš namų ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą; vaikų vasaros atostogų ir švenčių dienomis pusę atostogų ir švenčių dienų vaikai praleis su ieškovu M. U. iš anksto šalių suderintu grafiku. Ieškovui M. U. asmeninės nuosavybės teise priteisė 33/100 buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Atsakovei R. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti 67/100 buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 9500 Lt dydžio kompensaciją iš ieškovo M. U.. Nustatė tokią turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: R. U. naudojasi 67/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kurią sudaro du kambariai - 18,41 m² ir 21,44 m² ploto, pažymėti indeksais 22-3, ir 22-4, ir patalpos - ½ virtuvės, pažymėtos indeksu 22-8, ½ patalpų, pažymėtų indeksais 22-1, 22-5, 22-6, 22-7, o M. U. naudojasi 33/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kurią sudaro vienas, 14,77 m² ploto, kambarys, pažymėtas indeksu 22-2, ir patalpos – ½ virtuvės, pažymėtos indeksu 22-8, ½ patalpų, pažymėtų indeksais 22-1, 22-5, 22-6, 22-7. Priteisė ieškovui M. U. iš atsakovės R. U. 424 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė. Nurodė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. U., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatydamas skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgė į ieškovo ir į atsakovės pateiktas bendravimo tvarkos sąlygas, į ieškovo norą bendrauti su vaikais bei į tai, kad toks ieškovo išreikštas noras nepažeidžia vaikų interesų, nedaro neigiamos įtakos vaikų asmenybės formavimui, ugdymui, sveikatai ir poilsiui, priešingai, vaikams sudaroma galimybė kuo glaudžiau bendrauti ne tik su motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, bet ir su skyrium gyvenančiu tėvu. Duomenų, kad ieškovas netinkamai elgiasi su vaikais, kad jų santykiai yra konfliktiški byloje nėra. Pažymėjo, kad kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiems tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai tarpusavyje nesutaria bei gyvena skyrium. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, kuriais ji motyvuoja, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka ateityje gali pakenkti vaikų interesams, nes vaikai auga, tuo pačiu keičiasi ir jų poreikiai, dažnas kilnojimasis pakenktų jų sveikatai, o pati atsakovė negalėtų planuoti savo ir savo vaikų laisvalaikio, atmeta kaip nepagrįstus ir daro išvadą, kad būtent atsakovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka būtų naudinga tik pačiai atsakovei ir nepagrįstai ribotų ieškovo galimybę bendrauti su vaikais bei pažeistų vaikų teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta, šalims sutinkant, įsiteisėjusiu 2013-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2014-01-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nustatyta su vaikų motina atsakove R. U.. Be to, tuo pačiu teismo sprendimu nuspręsta nustatyti, kad ieškovas M. U. ir atsakovė R. U. yra solidarūs skolininkai AB DNB bankui iki bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal 2008-03-30 būsto kredito sutartį Nr. 2300-2008-38285. Nagrinėjamu atveju prieš kreditorių AB DNB banką už prievolių pagal būsto kreditavimo ir laidavimo sutartis abu kredito gavėjai M. U. ir R. U. išlieka atsakingi solidariai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog jai tektų pareiga grąžinti 2/3 dalis kredito bankui, suteikto šiam butui įsigyti, yra nepagrįsti, nes abi šalys solidariai yra atsakingos kreditoriui už visą prievolę iki tinkamo įsipareigojimų įvykdymo ir šiuo atveju aplinkybė, jog vienam sutuoktiniui tenka didesnė turto dalis, savaime nereiškia didesnius nei kito sutuoktinio (ieškovo), finansinius įsipareigojimus kreditoriui. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti įmonę bendrąją jungtine nuosavybe ir priteisti ieškovui 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijų, kurių vertė 10000 Lt, iš šios sumos sumokant atsakovei 5000 Lt kompensaciją. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2005-07-08, viešajam registrui VĮ „Registrų centras“ visi reikalingi dokumentai įmonei registruoti pateikti iki santuokos sudarymo 2005-07-04, o Juridinių asmenų registre įmonė įregistruota 205-07-11. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į dokumentų uždarajai akcinei bendrovei įsteigti pateikimo bei Juridinių asmenų registre įregistravimo momentą, nuo kurio bendrovė įgyja juridinio asmens teises ir laikoma juridiniu asmeniu, bei santuokos sudarymo datą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčo įmonė buvo įsteigta santuokos metu. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui M. U. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų, kurių vertė 10000 Lt, o atsakovei iš ieškovo - piniginę 5000 Lt kompensaciją. Taip pat nurodė, kad atsakovės prašomų padalyti piniginių lėšų (bendrovės nepaskirstytąjį pelną) į dalytiną turtą įtraukti nėra teisinio pagrindo, nes byloje nepateikta įrodymų apie tokių lėšų faktinį buvimą, atsakovės nurodomų lėšų dydį, valdymą vieno iš sutuoktinių ar abiejų sutuoktinių vardu. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti bendrovės pelną, buvusį šalių santuokos metu, bendrąja jungtine nuosavybe, bei jai priteisti pusę nepaskirstytojo pelno, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas pripažįsta jachtos įsigijimą iš santuokoje įgytų lėšų ir šio turto realizavimą be atsakovės sutikimo. Ieškovo teiginiai apie tai, kad jachta buvo įsigyta tik formaliai draugo prašymu ir bendros sutuoktinių lėšos nebuvo naudojamos, yra niekuo nepagrįsti ir teismo vertinami, kaip siekimas išvengti kompensacijos mokėjimo atsakovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Teismui nustačius, kad jachta buvo parduota santuokos metu ieškovo, šį turtą pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir įtraukė į dalytiną turto balansą. Vertę apskaičiavo pagal šalių nurodytų turto verčių vidurkį ir nustatė, kad kylinės jachtos vertė yra 9000 Lt ((13000+5000)/2) ir iš ieškovo atsakovei priteisė 4500 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 155 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad santuokos metu buvo parduotas atsakovei nuosavybės teise priklausęs turtas. Už parduotą turtą gautus 310000 Lt atsakovė panaudojo mokėdama bankui paskolą ir palūkanas bei įmokai grynaisiais pinigais už įgyjamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės asmeninės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 11 300 Lt skolą kaip piniginę prievolę pagal su AB DNB banku sudarytas kredito sutartis už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-06-01. Nustatyta, kad atsakovė prieš santuoką buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė už 4000000 Lt pardavė jau būdama santuokos metu, t.y. 2008-03-21, tačiau atsakovės pateikti įrodymai (banko sąskaitų išrašai) nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių, kad būtent šiuos pinigus, gautus už jai asmenine nuosavybe priklausiusį parduotą turtą, ji panaudojo mokėdama bankui paskolą ir palūkanas, bei įmokai grynaisiais pinigais už įgyjamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu bylos įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu 2008-03-20 sudarė kredito sutartį su AB DNB banku dėl 121640,41 EUR kredito būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti ir jį remontuoti, kurio (atsižvelgiant į suteikto kredito dydį) turėjo visiškai pakakti būstui įsigyti ir jį suremontuoti. Be to, teismo nustatyta, kad šalys savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tikėtina ir paskolos grąžinimui, bei palūkanų mokėjimą kreditoriui, naudojo ir pinigus, gautus iš bendrovės pelno. Atsakovės sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2005-02-01 iki 2006-02-01 dengė paskolą pagal sutartį Nr. 0450518071591, tačiau tai neįrodo ieškovo teiginių, kad santuokos sudarymo metu iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo remontuojamas butas ir dengiamas kreditas, paimtas atsakovės iki santuokos sudarymo, tai tik patvirtina, kad atsakovė iki santuokos sudarymo turėjo finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų banko sąskaitų išrašų neaišku, kurio būtent sutuoktinio asmeninės lėšos ar abiejų sutuoktinių bendros lėšos konkrečiai buvo naudojamos mokant paskolą ir palūkanas, ar įmokas už įgyjamą butą kreditoriui, nes šalys neginčijamų ir tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Todėl tiek atsakovės reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 155000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, tiek ieškovo reikalavimą priteisti 11300 Lt skolą kaip piniginę prievolę pagal su AB DNB banku sudarytas kredito sutartis už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-06-01 atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. U. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 sprendimą dalyje dėl buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sukaupto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno padalijimo, 155000 Lt kompensacijos priteisimo bei dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo tvarkos ir priimti naują sprendimą - patikslintą priešieškinį dalyje dėl buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, 155 000 Lt dydžio piniginės kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo ir sukaupto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno padalijimo bei dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, klaidingai įvertino įrodymus, faktines aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas, nesivadovavo įstatyme įtvirtintu protingumo principu, dėl to 2014-07-14 teismo sprendimas yra iš dalies neteisingas ir nepagrįstas byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių visuma. Atsakovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka kaip tik atitinka ieškovo deklaruojamą siekį kuo daugiau praleisti laiko su vaikais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai auga, pradės lankyti mokyklą, užsiėmimus, kurie gali būti trečiadieniais ir po 17 val., šeštadieniais vaikai miega ilgiau kaip iki 10 vai. ryto, todėl skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti sunkiai įgyvendinama ir akivaizdžiai sudaranti prielaidas teisminiam ginčui ateityje. Pirmosios instancijos teismas klaidingai ir šališkai įvertino įrodymus, turinčius įtakos šios tvarkos nustatymui. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovei priteisiant didesnę buto dalį, padidėja atsakovei tenkanti mokėti lėšų dalis šio buto išlaikymui, todėl nepilnamečių vaikų teisių tinkamo įgyvenimo niekaip negali užtikrinti atsakovei priteista didesnė turto, į kurį nukreiptas priverstinis išieškojimas, dalis. Toks teismo sprendimas netenkina nei atsakovės turtinių, nei nepilnamečių vaikų interesų. Teismas sprendime nurodė, kad dalijama bendrovė, kurios vertė yra 10 000 Lt. Apeliantė nesutinka, nes 10000 Lt yra nominali UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o ne bendrovės vertė. Teismo posėdžių metu ne kartą nurodė, kad neturi jokių finansinių galimybių bendrovės vertės nustatymui, tačiau į bylą pateikė iš VĮ Registrų Centras gautą bendrovės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, parengtus 2012-12-31 duomenimis, tačiau teismas jo nevertino. Buhalterinė įmonės vertė apskaičiuojama iš turto atimant skolas ir 2012-12-31 bendrovės buhalterinė vertė buvo 145 245 Lt. Teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą priteisti ieškovui 134 245 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukauptą pelną, iš šios sumos sumokant atsakovei 67 122 Lt kompensaciją, neatsižvelgė į tai, kad 134 245 Lt suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji turi būti padalyta santuokos nutraukimo byloje. Santuokos nutraukimo metu nepadalijus bendrovės sukaupto pelno, ieškovas sumokėjęs atsakovei 5 000 Lt kompensaciją už akcijas, nepagrįstai gautų 67 122 Lt bendro turto dalį. Tokia situacija prieštarauja įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pripažino, kad akcijos yra bendra sutuoktinių nuosavybė, todėl neatsiejamai turi būti pripažinta ir atsakovės teisė į sukauptą pelną. Taip pat teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo 155 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, kadangi vertino tik pateiktus banko sąskaitų išrašus, o neatsižvelgė į kitus, reikšmingus įrodymus: pateiktą skelbimą internete apie tuo metu parduodamą butą Danės g. 21-22, Klaipėdoje, su prašoma kaina 740 000 Lt, būsto rinkos vertinimo pažymą, kurioje minimo turto vertė sandorio sudarymo metu buvo 700 000 Lt, paties ieškovo nurodymą, kad už įgyjamą būstą (duomenys neskelbtini), buvo mokėta didesnė suma nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, t.y. sumokėti 670 000 Lt. Neatsižvelgta ir į tai, kad atsakovei asmenine nuosavybe priklausęs butas parduotas tuo pačiu metu, kaip ir įsigytas butas (duomenys neskelbtini), o beveik 300 000 Lt iš banko sąskaitos paimti tuo pačiu metu, kaip ir sudarytas buto (duomenys neskelbtini), pirkimo sandoris.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. U. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šioje byloje ieškovas siekia kuo daugiau bendrauti su vaikais, nes jų santykiai yra labai artimi ir šilti. Vaikai labai laukia pasimatymų bei bendravimų su tėvu, todėl ieškovas siekia su jais bendrauti ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir savaitės viduryje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbas yra susijęs su klientais, su įvairaus pobūdžio užsakymais, nes dirba inžinieriumi projektuotoju, kad vaikai neliktų nuvilti, ieškovas ir pageidauja, kad vaikus galėtų pasiimti kas antrą savaitgalį šeštadienį nuo 10 val., o ne nuo penktadienio. Šitoks vaikų paėmimo šeštadieniais laikas yra pakankamas vaikams pailsėti ir tai netrikdys jų miego bei poilsio režimo, nes šitokiu laiku vaikai jau būna išsimiegoję ir atsikėlę, todėl apeliacinio skundo motyvai šiuo pagrindu yra visiškai nepagrįsti. Teismo sprendimu nustatyta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Atsakovė iki šiol gyvena ginčo bute ir naudojasi faktiškai visu butu, o ne ½, nes ieškovas, iširus šeimai, išėjo iš šio buto ir jau ne vienerius metus gyvena atskirai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir sukaupto pelno piniginės kompensacijos priteisimo, kadangi dėl pelno išmokėjimo akcininkas nebuvo priėmęs, todėl nėra pagrindo priteisti piniginės kompensacijos. Taip pat teismas pagrįstai nepriteisė 155 000 Lt piniginės kompensacijos, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad į ginčo buto įsigijimą buvo investuotos jos asmeninės lėšos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo teismo apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-14 sprendimu padalijo tarp sutuoktinių bankui įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-01 sprendimu yra pripažinta, jog ieškovo M. U. ir atsakovės R. U. kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2008-03-20 Kreditavimo sutartį Nr. 2300-2008-38285 nėra keičiami ir sutuoktinių atsakomybė po santuokos nutraukimo išlieka solidari. R. U. apeliacinio skundo reikalavimas padalyti bankui įkeistą butą tarp sutuoktinių lygiomis dalimis nepažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus, interesų, kadangi sutuoktiniai bankui atsako solidariai, o įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka seka paskui daiktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų J. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (I t. b. l. 9-10). Ieškovas M. U. ir atsakovė R. U. su banku AB DNB bankas 2008-03-20 sudarė sutartį, kurios pagrindu bankas išdavė 121.640,41 EUR kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (I t., b. l. 18). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (I t., b. l. 11). Nuo 2005-07-11 ieškovas M. U. vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu yra ir šios įmonės vienintelis akcininkas (I t., b. l. 13-15). Byloje esančiu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2005-07-11, VĮ „Registrų centras“ visi reikalingi dokumentai įmonei registruoti pateikti 2005-07-04, o Juridinių asmenų registre įmonė įregistruota 2005-07-11 (I t., b. l. 13-15). Byloje esančioje VSDFV pažymoje nurodyta, kad atsakovė nuo 2007-07-05 iki 2012-07-12 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 50). Byloje esančia 2012 m. sausio-balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansinio pelno analize bei pelno ataskaitomis nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn., 2012 m. balandžio 30 dienai bendrovės nuostolis yra 4774 Lt (III t., b. l. 24-28). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-12-29 vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas M. U. įsigijo kylinę jachtą, 1975 m., registro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 179) už 9000 Lt. 2012-07-27 vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas M. U., kylinę jachtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 5000 Lt (I t., b. l. 180). UAB „Marleksa“ 2013-03-18 konsultacinėje išvadoje Nr. 13-203-78 dėl turto vertės konstatuota, kad kylinės jachtos „Gonda“, pagamintos – 1975 m., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), turto kaina yra apie 13000 Lt, tačiau ji nebuvo apžiūrėta, o turto kaina nustatyta lyginant panašias jachtas, turto vertinimo užsakovas – R. U. (I t., b. l. 195).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatė kitokią bendravimo su vaikais tvarką, kuri neužtikrins vaikų interesų.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, nustatė papildomų įsipareigojimų šalims, nei buvo prašoma priešieškiniu. CK 3.170 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ginčuose dėl tokios tvarkos nustatymo teismo vaidmuo pasireiškia tuo, jog jis neprivalo paisyti vien proceso šalių pateiktų pasiūlymų. Į juos teismas privalo atsižvelgti, tačiau saugodamas vaikų interesus gali ex officio nuo jų nukrypti ir nuspręsti taikyti šalių dokumentuose nenurodytą bendravimo grafiką ir dalyvavimo auklėjant vaikus formas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl, teismas, siekdamas ateityje išvengti šalių nesutarimų, pagrįstai nustatė bendravimo su vaiku tvarką punktus, apsprendžiančius tėvo ir motinos pareigas, susijusias su vaiko pasiėmimu, jo buvimu pas vieną iš tėvų ir pan. (CK 3.170 str. 4 d., 3.175 str. 2 d., CPK 376 str. 3 d.).

Apeliantė taip pat teigia, kad jos siūloma bendravimo su vaikais tvarka kaip tik atitinka ieškovo deklaruojamą siekį kuo daugiau praleisti laiko su vaikais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai auga, pradės lankyti mokyklą, užsiėmimus, kurie gali būti trečiadieniais ir po 17 val., šeštadieniais vaikai miega ilgiau kaip iki 10 vai. ryto, todėl skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti sunkiai įgyvendinama.

Pažymėtina tai, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Tai, jog vaikai pradės lankyti mokyklą, būrelius, nesudaro pagrindo neleisti vaikams bendrauti su tėvu. Ieškovas taip pat turi rūpintis savo vaikų lavinimu ir vesti vaikus į būrelius, todėl atmestinas apeliantės teiginys, jog nebus užtikrinti vaikų interesai. Taip pat ieškovas nurodo, kad negalės pasiimti vaikų penktadienį vakare, todėl teismas negali nustatyti tokios tvarkos, kurios nebūtų galima įgyvendinti (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog teismas nepagrįstai jai pripažino nuosavybės teisę į 2/3 dalis ginčo buto, o ne lygias dalis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad priteisiant didesnę buto dalį, padidėja jai tenkanti mokėti lėšų dalis šio buto išlaikymui, bankui už kreditą, ilgą laikotarpį nemoka kredito bankui, todėl jai jau yra pateiktas įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo ir priverstinio skolos išieškojimo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-14 sprendimu padalijo tarp sutuoktinių bankui įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-01 sprendimu yra pripažinta, jog ieškovo M. U. ir atsakovės R. U. kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2008-03-20 Kreditavimo sutartį Nr. 2300-2008-38285 nėra keičiami ir sutuoktinių atsakomybė po santuokos nutraukimo išlieka solidari. Be to, teismo sprendimu nustatyta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Byloje nustatyta, kad atsakovė iki šiol gyvena ginčo bute ir naudojasi faktiškai visu butu. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad šalių vaikai yra skirtingų lyčių, todėl atsakovei pagrįstai priteista didesnė buto dalis, t. y. 2/3 buto dalis ir paskira naudotis 2 kambariais, o ieškovui likusi buto dalis. Tai, kad įteiktas įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo, neduoda pagrindo nepaskirti atsakovei naudotis didesnės buto dalies (CPK 178 str., 185 str.). CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai reiškia, jog abi šalys solidariai atsako kreditoriui - bankui už visą prievolę iki tinkamo įsipareigojimų įvykdymo bei tenkinti atsakovės prašymo nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovė prašydama padalyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ginčija jų vertę, tačiau įrodymų patvirtinančių kitokią akcijų vertę nepateikė, ekspertizės skirti neprašė. Pateiktas įmonės balansas nėra pakankamas akcijų vertei nustatyti, nes akcijų vertė nustatoma atsižvelgiant ir į kitus kriterijus, todėl remiantis vien tik įmonės balansu akcijų vertė negali būti nustatoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 10000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dalijama bendrovės akcijų vertė yra 10000 Lt (CK 3.119 str., CPK 187 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui M. U. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų, kurių vertė 10000 Lt, o atsakovei iš ieškovo priteistina piniginė 5000 Lt kompensacija. Atsakovė prašo priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaskirstytąjį pelną, jai sumokant kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę šio turto dalį. Nurodo, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio, pateikto VĮ Registrų centras“, matyti, kad bendrovė yra sukaupusi 134245 Lt nepaskirstyto pelno, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti padalytas tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. atsakovei priteisiant 67122 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalies 9, 10 p. numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas nepriėmė sprendimo dėl pelno paskirstymo. ABĮ 59 str. numatyta tvarka kaip turi būti paskirstytas pelnas (nuostoliai), dividendų išmokėjimas. Taigi įstatymas numato, kada dividendai negali būti mokami, ir nenumato akcininkams pareigos skirti ir išmokėti dividendus, jeigu akcininkai nutaria kitaip. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaskirstytas pelnas yra įmonės nuosavybe, o ne akcininkų, todėl negali būti dalijamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir nėra pagrindo atsakovei priteisti 67122 Lt nepaskirstyto pelno (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas, atmesdamas jos reikalavimą priteisti iš ieškovo 155 000 Lt piniginę kompensaciją pažeidė įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodymais.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nurodo, kad ji iki santuokos turėjo butą Kretingos g. 57-60, Palangoje, kuris buvo parduotas už 310 000 Lt ir pinigai buvo pervesti į jos atsiskaitomąją sąskaitą. Šiuos pinigus ji naudojo ginčo buto įsigijimui, banko paskolos padengimui ir kt. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė prieš santuoką buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurį ieškovė už 4000000 Lt pardavė jau būdama santuokos metu, t.y. 2008-03-21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės pateikti įrodymai (banko sąskaitų išrašai) nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių, kad būtent šiuos pinigus, gautus už jai asmenine nuosavybe priklausiusį parduotą turtą, ji panaudojo mokėdama bankui paskolą ir palūkanas, bei įmokai grynaisiais pinigais už įgyjamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu 2008-03-20 sudarė kredito sutartį su AB DNB banku dėl 121640,41 EUR kredito būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti ir jį remontuoti, kurio (atsižvelgiant į suteikto kredito dydį) turėjo visiškai pakakti būstui įsigyti ir jį suremontuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad į ginčo buto įsigijimą buvo investuotos jos asmeninės lėšos.

Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovės ieškovui priteistina 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., t. 3, b. l. 128).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl iš esmės sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. U. ieškovui M. U. 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėRimvida Zubernienė