- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-69-1036/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01431-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- G. T.
- Advokatai
- Stasys Zabita
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Irenos Biriukovienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. skundas tenkintas, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26039-2023 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, apeliantas) 2023 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26039-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) G. T. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį 90 (devyniasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 30 d. 3 val. 00 min, (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) G. T. skundas tenkintas, Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad neįrodyta, jog G. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Skundžiamame nutarime pažymėta, jog Institucijos nutarimas visiškai nemotyvuotas, jame nurodyta abstrakti formuluotė, kad G. T. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Be to, vien tas faktas, kad administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo vaikščiojo savo namuose, neleidžia pripažinti, kad jis nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nesiartinti. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokio objektyvaus pagrindo riboti G. T. judėjimo laisvę, nes jis nekėlė pavojaus kitiems asmenims. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad nors ir nustatyta, jog G. T. ne itin kultūringai bendravo su policijos pareigūnais, tačiau jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, o policijos pareigūnų reakcija į susidariusią situaciją nebuvo tinkama ir proporcinga.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26039-2023.
1.1. Apeliaciniame skunde cituojamas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnyje, teigiant, kad G. T. patrauktas atsakomybėn už tai, kad nevykdė policijos pareigūno reikalavimų nusiraminti, nesiartinti prie policijos pareigūnų, nemosikuoti rankomis, bei nesišalinti iš policijos pareigūnų matomumo zonos. Policijos pareigūno teisėtas reikalavimas G. T. buvo išsakytas aiškiai ir suprantamai, jam suprantama kalba, ką patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai ir tarnybiniame pranešime nurodyta informacija. G. T. policijos pareigūno reikalavimą ignoravo, trukdė aiškintis situaciją dėl kurios buvo iškviesti policijos pareigūnai, taip trukdė vykdyti tarnybines funkcijas.
1.2. Atkreipiamas dėmesys, kad iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) ir policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, jog policijos pareigūnai buvo kviečiami pagal pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnų veiksmus, vykstant į tokios kategorijos iškvietimus, reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo II skyriaus 3.1, 3.2 papunkčiuose reglamentuojamus ir cituojamus policijos pareigūnų veiksmus įvykio vietoje, reaguojant į pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, teigiama, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad įvykio metu policijos pareigūnai aiškiai ir G. T. suprantama kalba, išreiškė teisėtus reikalavimus.
1.3. Skundžiamo nutarimo išvada, kad policijos pareigūnų reakcija į susidariusią situaciją nebuvo tinkama ir proporcinga nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, grindžiamas aplinkybėmis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja norminiams teisės aktams. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko gavę pranešimą apie nusikalstamą veiką ir iki įvykio aplinkybių išsiaiškinimo laikė, kad G. T. galimai yra įvykdęs nusikalstamą veiką, todėl davė jam aiškius ir konkrečius nurodymus būti pareigūnų matomumo zonoje, laikytis saugaus atstumo, nusiraminti. Policijos pareigūnų išreikštais reikalavimais buvo siekiama išvengti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens pasišalinimo iš įvykio vietos, pavojų keliančių daiktų paėmimo ir panaudojimo prieš atvykusius pareigūnus ar kitus asmenis, nusikalstamos veikos įkalčių panaikinimo ar sugadinimo. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams dar nebuvo žinoma ar prieš įvykio vietoje gyvenančius asmenis buvo smurtauta, siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes reikėjo apžiūrėti įvykio vietą, apklausti policijos pareigūnus kvietusį asmenį ir galimą nukentėjusiąją, užpildyti procesinius dokumentus, bei priimti procesinį sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimo. Institucijos vertinimu akivaizdu, kad G. T. trukdė atlikti šiuos veiksmus, todėl ir buvo išreikšti minimi reikalavimai, tačiau jie buvo ignoruojami, replikuojami, bet nebuvo vykdomi.
1.4. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnai G. T. tinkamai nepaaiškino dėl kokių priežasčių yra varžoma jo judėjimo laisvė jo pačio namuose. Pažymima, kad iš byloje esančių pareigūnų kūno kamerų įrašų (toliau – ir „Body“ kamerų įrašai) matyti, jog į įvykį reagavę policijos pareigūnai aiškiai nurodė atvykimo priežastį. Taip pat pats G. T. neneigia jog prieš įvykį konfliktavo su savo žmona J. T.. Nepaisant to, kad G. T. policijos atvykimo priežastis buvo paaiškinta policijos pareigūnų, jis ją turėjo suprasti ir dėl įvykusio konflikto, kadangi tiek apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo išduodamas ne pirmą kartą, tiek gyvenamosios vietos adresu policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje kviečiami buvo ne pirmą kartą, o tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis Policijos registruojamų registro išrašas ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
1.5. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai vykdė savo tiesioginę funkciją, numatytą Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą. Pareigūnai, vykdydami savo tiesioginę funkciją, veikė pagal gautą iškvietimą, siekė atskleisti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, todėl, Institucijos vertinimu, policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, kadangi jie vykdė savo tiesiogines pareigas pagal gautą iškvietimą dėl galimai padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo pat atvykimo momento G. T. policijos pareigūnus bandė paveikti nurodydamas, kad pažįsta advokatą ir kreipsis į jį, tačiau net ir kreipimasis į atitinkamas institucijas ar advokatą dėl policijos pareigūnų veiksmų, nesuteikia jokio pagrindo nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Cituojant teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-34-795/2021) nurodoma, kad visų byloje surinktų duomenų visuma patvirtina G. T. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, kadangi neabejotinai yra nustatytinos dvi teisiškai reikšmingos aplinkybės, būtinos administracinei atsakomybei pagal minėtą teisės normą atsirasti: 1) pareigūno reikalavimai buvo teisėti, paremti teisiniu reguliavimu; 2) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokių reikalavimų ir (ar) nurodymų nevykdė.
Atsiliepimas
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. atstovas advokatas Stasys Zabita atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarimą, kaip pagrįstą ir teisėtą, palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
2.1. Atsiliepime nurodoma, kad G. T. buvo savo namuose ir jokio nusižengimo bei nusikaltimo nebuvo įvykdęs. Policijos pareigūnai tinkamai nepaaiškino dėl kokios priežasties jie nakties metu pateko į administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausančius namus, todėl tarp policijos pareigūnų ir G. T. įvyko žodinis ginčas. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnai G. T. suprantamai taip ir nepaaiškino, ko jie atvyko naktį į jo namus. Negana to, vienas iš policijos pareigūnų, nesant jokio įstatyminio pagrindo, griebė G. T. už gerklės ir parvertęs jį ant žemės uždėjo antrankius, t. y. panaudojo kovinius veiksmus bei specialiąsias priemones.
2.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. T. žmonos dukra, išgirdusi žodinį ginčą, tinkamai neįvertino esamos situacijos, ir iškvietė policiją. Vis tik, atvykus policijai ji paaiškino, kad jau jokio ginčo nėra ir tėvai jau atsigulę miegoti. Dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių ir motyvų, pareigūnai pateko į namo vidų. Atstovo vertinimu, gal būtų galima patikėti policijos pareigūnų paaiškinimų, kad jie taip elgėsi ketindami užkardyti galimai, dažnai pasitaikantį smurtą artimoje aplinkoje, tačiau patekus į vidų buvo akivaizdu, jog namo vidus tvarkingas, jokių grumtynių pėdsakų nebuvo, kad matosi iš vaizdo įrašų. Teigiama, kad vietoj to, kad pasižadinę J. T. pasiteirautų apie buvusį konfliktą, policijos pareigūnai išsitempė moterį iš lovos, be jokio pagrindo nusivedė į tarnybinį automobilį, kur atliko jos apklausą. Kartu atsilipime nurodoma, kad G. T. nepuošia išsakyti keiksmažodžiai, tai pripažįsta jis ir pats, tačiau policijos pareigūnų arogancija ir negebėjimas bendrauti, privedė žmogų prie kraštutinumų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Irenos Biriukovienės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir Skundžiamo nutarimo motyvus, kurių pagrindu administracinio nusižengimo teisena G. T. atžvilgiu nutraukta, bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenimis patvirtintas išvadas, jog G. T. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
7. Pirmiausiai, nors Institucijos apeliaciniame skunde šiuo aspektu nepasisakoma, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su apylinkės teismo išvada, jog Institucijos nutarimas, kuriuo G. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, yra visiškai nemotyvuotas, jame nurodyta tik įstatymo formuluotė, kad G. T. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (b. l. 1–3). Nei iš minėto Institucijos nutarimo, nei administracinio nusižengimo protokolo kaltinimo turinio (b. l. 5), kuriuo, be kita ko, apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę, neįmanoma nustatyti, kaip pasireiškė policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, t. y. kokiais aktyviais veiksmais ar pasyviu neveikimu ir kokių reikalavimų G. T. nevykdė, kokio veikimo (neveikimo) buvo pareikalauta iš G. T.. Šiame kontekste apygardos teismas akcentuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, suprantamai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, tam, kad galėtų nuo jo gintis. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Ir nors, esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad Institucijos surašytas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas ir negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamus reikalavimus, ir tokie trūkumai yra esminiai, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. T. aktyviai pasinaudojo savo teise į gynybą, pasisakys ir dėl nagrinėjamo įvykio esmės.
8. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tik iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2023 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto M. B. tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas G. T. galbūt buvo inkriminuotas dėl to, jog, pareigūno teigimu, G. T. buvo išreikštas teisėtas reikalavimas nesiartinti ir stovėti saugiu nuo policijos pareigūnų atstumu. Kaip nurodoma tarnybiniame pranešime, G. T. į garsiai ir aiškiai išreikštą reikalavimą nereagavo ir po kelių perspėjimų vėl artinosi, nekreipdamas dėmesio. G. T. kelis kartus buvo paaiškinta, kad jeigu jis nevykdys jų, kaip policijos pareigūnų reikalavimų ir toliau šūkaus bei kels grėsmę taip priartėdamas ir mosuodamas mūsų kryptimi rankomis, jam bus uždėta speciali priemonė antrankiai. Kadangi po šių reikalavimų asmuo jų nevykdė dar kelis kart po reikalavimo priartėjo prie M. R. (policijos pareigūno) ir sugriebė savo ranka už M. R. (policijos pareigūno) rankos, jis buvo parverstas ant žemės kur jam buvo uždėta speciali priemonė antrankiai (b. l. 7). Jau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. T. nevykdė policijos pareigūno reikalavimų nusiraminti, nesiartinti prie policijos pareigūnų, nemosikuoti rankomis, nepasišalinti iš policijos pareigūnų matomumo zonos, laikytis saugaus atstumo. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad nebuvo tinkamai atskleista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (subjekto) nusižengimo esmė ANK 506 straipsnio 4 dalies prasme. Taip ir neaišku kokių pareigūnų reikalavimų nevykdė G. T., t. y. ar nesiartinti ir stovėti saugiu nuo policijos pareigūnų atstumu, kaip nurodoma policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, ar ir nusiraminti, nesiartinti prie policijos pareigūnų, nemosikuoti rankomis, nepasišalinti iš policijos pareigūnų matomumo zonos, laikytis saugaus atstumo.
9. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, kad Skundžiame nutarime padaryta išvada, kad policijos pareigūnai G. T. tinkamai nepaaiškino dėl kokių priežasčių yra varžoma jo judėjimo laisvė jo pačio namuose, pirmosios instancijos teismas konstatavo ne tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo paaiškinta, o tai, kad asmens vaikščiojimas savo namuose neleidžia pripažinti aplinkybės dėl policijos pareigūno teisėto reikalavimo nesiartinti nevykdymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad nepaisant to, jog G. T. policijos atvykimo priežastis buvo paaiškinta, bet jis ją turėjo suprasti ir dėl įvykusio konflikto, kadangi ne pirmą kartą kviečiama policija, bei išduodamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, laikytinas deklaratyviu ir neįrodančiu asmens kaltės dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo.
10. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad policijos pareigūnai atvyko pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, ir turėjo įstatyme numatytą pareigą atlikti savo funkcijas, nėra kvestionuojamos. Esminis administracinio nusižengimo bylos klausimas kaip ir kokiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė G. T. teisėtas policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas. Minėtame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog asmuo iš karto su policijos pareigūnais bendravo pakeltu tonu, ragino, kad jie išeitų iš jam priklausančių namų, nes neva neturi pagrindo į juos užeiti. G. T. paaiškinus, kad į nurodytą namą jie užėjo dėl to, kad buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir turi išsiaiškinti visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Asmuo į policijos pareigūnų paaiškinimus nereagavo ir vis kartojo, kad policijos pareigūnai pasišalintų iš jo namų. Policijos pareigūnams būnant su G. T. iš pradžių namo salone, šis elgėsi neadekvačiai, rėkavo, ant policijos pareigūnų. Vėliau G. T. persikėlė iš namo holo į koridorių ties namo įėjimu. Asmuo, būdamas koridoriuje, be perstojo vaikščiojo pirmyn ir atgal, į tiesiai nuo pagrindinio įėjimo esančia patalpą. Vaikščiodamas pirmyn ir atgal asmuo elgėsi neadekvačiai ir impulsyviai, kėlė balsą ant mūsų, bandė grįžti į namo holą, taip stumdamas rankomis mane nuo durų. Asmeniui paaiškinus, kad šiuo metu jis turi pabūti koridoriuje, kol yra atliekami procesiniai veiksmai, asmuo šaukdamas teigė, kad jis yra savo namuose ir gali daryti ką nori, pakeltu tonu nuolatos su policijos pareigūnais bendraudamas vis artinosi prie jo (policijos pareigūno), po to prie kolegos M. R.. Po to tarnybiniame pranešime nurodomi tolimesni veiksmai, pasireiškę po išreikšto teisėto reikalavimo nesiartinti ir stovėti saugiu nuo policijos pareigūnų atstumu (šio procesinio sprendimo 8 punktas) (b. l. 7). Aukštesniojo teismo vertinimu tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės netiksliai ir nevienareikšmiškai atspindi vaizdo įraše aiškiai užfiksuotą ginčo įvykio situacijos eigą bei G. T. elgesį, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde. Kartu apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Institucijos skundo teiginys, kad G. T. nuo pat atvykimo momento bandė paveikti policijos pareigūnus nurodydamas, jog pažįsta advokatą ir į jį kreipsis, nesuprantamas, kadangi tokios aplinkybės nenurodomos nei tarnybiniame pranešime, nei kitoje bylos medžiagoje, nei yra užfiksuotos vaizdo įraše, ir galiausiai tai niekaip neįrodo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
11. Iš „Body“ kamerų įrašuose užfiksuotos nagrinėjamo įvykio eigos nustatyta, kad (vaizdo įrašas PSS-20230930-02213UTC+0300_Trim) vyras (pagal bylos medžiagą G. T.) sėdi prie stalo ir kalba telefonu (vaizdo įrašo laikas iki 01:41 min.). Policijos pareigūnai stovi, vyras sėdi prie stalo (vaizdo įrašo laikas iki 03:08 min.). Vyrui kažko paklausus, policijos pareigūnas atsako nieko, dabar laukiam. Kitas policijos pareigūnas pasako, kad smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimo. Vyras sėdi su telefonu prie stalo, kalba ramiai (vaizdo įrašo laikas iki 05:50 min.). Vyras atsistoja, klausia ar pareigūnai protokolą darysit. Policijos pareigūnas atsako, kad taip, dabar darom. Vyras klausia kur daromas, policijos pareigūnas atsako, kad automobilyje. Vyras vaikšto po patalpą ramiai (vaizdo įrašo laikas iki 06:50 min.). Policijos pareigūnas pasako, kad laisvės apribotos, stovėsit čia. Vyras klausia dėl ko. Policijos pareigūnas atsako kaip dėl ko. Vyrui vėl paklausus, pareigūnas vėl atsako ta prasme dėl ko. Po to pasako, kad dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Pareigūnas pasako „stovėkit čia, per daug nevaikščiokit, palauksit, išvažiuosit ir jūs išeisit“. Vyras iš koridoriaus nueina į kitą patalpą (katilinę). Policijos pareigūnai nieko nesako (vaizdo įrašo laikas iki 07:32 min.). Vyras kažką pasako (įraše nesigirdi), policijos pareigūnas pasakojo, kad už įžeidinėjimus bus atskiras protokolas, kad jokio skirtumo kaip vyras bendrauja. Tuo metu vyras ramiai vaikšto iš koridoriaus, kur stovi pareigūnai, į kitą patalpą (katilinę) (vaizdo įrašo laikas nuo 07:32 min. iki pabaigos). Vaizdo įrašas PSS-20230930-025138UTC+0300 prasideda nuo policijos pareigūnų ir vyro kalbėjimosi. Vyras filmuoja ir pasako žinosiu, kas (įraše nesigirdi). Pareigūnas atsako, kad „ant dokumentų kuriuos gausit irgi bus parašyta, kad nepamirštumėt“. Vyras pasako, kad eina pažiūrėti kur cigaretės. Pareigūnas pasako pabūti čia. Vyras atsako pabūsiu, cigarečių pažiūrėsiu. Pareigūnas paima vyrą už peties, patraukia nuo durų. Vyras nuima (atitraukia) pareigūno ranką nuo savęs. Pareigūnas pasako „dar paliesit, bus uždėti antrankiai“. Vyras pasako, kad neliečia, pakeltu tonu pasako „tu mano namuose“. Pareigūnas pasako „dar kartą pakelsit balsą, bus uždėti antrankiai, būsit sulaikytas už trukdymą dirbti“. Vyras pasako gerai, noriu cigarečių paimti. Pareigūnas atsako, kad „negalit, nes jūsų teisės ir laisvės apribotos“. Vyras pakeltu tonu prašo dokumentų, kad apribotos, prašo parodyti. Pareigūnas pasako „nekelkit balso, turit būti čia, kad mes matytumėme, čia ir stovit“. Vyras pasako, kad nieko nedaro, nori užeiti į kambarį, paimti, pažiūrėti cigarečių. Pareigūnas pasako „jūs neužeisit, buvot kambary, nežiūrėjot, nu ir ką, jei toliau taip elgsitės, bus uždėti antrankiai“. Vyras klausia pareigūnų ar kažką daro. Pareigūnas atsako, kad nevykdot reikalavimų. Vyras pasako „kokių reikalavimų, pareigūne. Aš savo namuose“. Pareigūnas pasako nusiraminti ir pabūti vienoje vietoje. Vyras atsako, kad jei bus sulaikytas tada ir bus, sutinka su tuo. Pareigūnas pasako, kad nevaikščios vyrui iš paskos. Vyras pasako, kad savo namuose ir kur nori ten vaikšto. Į tai pareigūnas atsako, kad ir jie pas jį namuose, nu ir ką. Vyras prašo „duokit užeiti“. Pareigūnas atsako net nebandyti. Vyras iš koridoriau nuo pareigūnų nueina į kitą patalpą (katilinę). Pareigūnas sako pastovėti, palaukti. Vyras klausia kodėl neleidžia nueiti į kitą kambarį. Pareigūnas atsako, kad „įsijungsit rytoj video ir suprasit“. Po to tarp vyro ir pareigūno įvyksta pokalbis, vyras kalba ramiai. Vyras pasako, kad nepadarė nieko blogo, iš koridoriaus bando įeiti į dar kitą kambarį, sakydamas, kad nori sulčių, cigarečių. Pareigūnas pasako, kad nepasiims nieko. Vyras iš koridoriaus nuo pareigūnų grįžtą į patalpą (katilinę). Nuo vaizdo įrašo laiko 06:57 min. vyras pradeda šaukti, pareikalauja orderio, kad sulaikytas ar ne. Pareigūnas pasako nekelti balso. Vyras klausia ką padarė, šaukia. Pareigūnas pasako atsitraukti nuo jo, kitas pareigūnas – nusiraminti, laikytis atstumo, elgtis adekvačiai. Vyras vėl ramiai pasako, kad nori pasiimti cigarečių. Pareigūnas atsako, kad pakentės. Vyras klausia kokią teisę turi laikyti jį. Pareigūnas atsako, kad taip patogiau, atsižvelgia į taktinius metodus, neadekvatų elgesį. Vyras kalba ramiai. Nuo vaizdo įrašo laiko 09:36 min. vyras pasako sulaikyti jį, vežti. Po to pakultu tonu pasako „ tu pas mane svečiuose“. Pareigūnas atsako, kad ne svečiuose ir sakant „pasitrauk nuo manęs“, tuo pačiu metu griebia vyrui už kaklo, „ir laikykis saugaus atstumo, nes dabar tau bus uždėti antrankiai, tu mane supratai“. Po to prasideda vyro sulaikymas, pareigūnas pasako, kad sulaikomas. Vyras paklausia už ką, pareigūnas atsako už reikalavimų nevykdymą, policijos pareigūnų įžeidinėjimą.
12. Taigi iš aptartų vaizdo įrašų nustatyta, kad priešingai negu teigiama policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, G. T. ne iškarto ir ne visą laiką bendravo pakeltu tonu, nestūmė pareigūno rankomis, ne nuolatos artinosi prie pareigūnų ir nereagavo į perspėjimus. G. T. prašymų (reikalavimų) neignoravo, po jų nusiramindavo. Nors taip ir nenustatyta kokių konkrečių reikalavimų asmuo nevykdė, bet po pareigūnų išsakytų žodžių nusiraminti, nekelti balso, nesiartinti, G. T., reikalavimus įvykdydavo, ir tik vienintelę kartą buvo palietęs pareigūno ranką, ją nustumdamas nuo savęs. Taip pat nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė pareigūnų leisti nueiti pasiimti cigarečių, sulčių, klausė pareigūnų kodėl negali vaikščioti po savo namus, ir kaip teisingai pažymėta Skundžiamoje nutartyje, G. T. pagrįstai galėjo suabejoti (nesuprasti) šio reikalavimo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnų išreikštais reikalavimais buvo siekiama išvengti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens pasišalinimo iš įvykio vietos, pavojų keliančių daiktų paėmimo ir panaudojimo prieš atvykusius pareigūnus ar kitus asmenis, nusikalstamos veikos įkalčių panaikinimo ar sugadinimo, siekiant išsiaiškinti aplinkybes reikėjo apžiūrėti įvykio vietą, apklausti policijos pareigūnus kvietusį asmenį ir galimą nukentėjusiąją, užpildyti procesinius dokumentus, bei priimti procesinį sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimo, o G. T. trukdė atlikti šiuos veiksmus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens vaikščiojimas po patalpą negali būti laikomas neteisėtų veiksmų nevykdymu. Tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atėjo iš vienos patalpos į kitą (koridorių), vaikščiojo iš koridoriaus į dar kitą patalpą (katilinę), ir policijos pareigūnai dėl tokių G. T. veiksmų nieko nesakė, tik neleido nueiti į kitą kambarį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad dar net tariamai nevykdžius reikalavimų, policijos pareigūnai G. T. pasakė, jog už įžeidinėjimus bus atskiras protokolas (nagrinėjamu atveju G. T. pagal ANK 508 straipsnį administracinėn atsakomybėn netraukiamas), taip pat, kad ant dokumentų, kuriuos gaus irgi bus parašyta, kad nepamirštų (nors dar ir nebuvo nustatyta ar padaryta nusikalstama (neteisėta) veika, ar bus išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis).
13. Nenustačius, kad asmuo nevykdė teisėtų reikalavimų ir (ar) kažkokiais veiksmais trukdė policijos pareigūnams atlikti tiesiogines pareigas, žemesnės instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog policijos pareigūnų reakcija į susidariusią situaciją nebuvo itin tinkama ir proporcinga. Nors G. T. ir bendravo nepakankamai mandagiai, pakeldavo balso toną ir šaukdavo, pavartojo necenzūrinius žodžius, ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne pareigūnų atliktų veiksmų vertinimo ar teisėtumo klausimas, vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad statutinių valstybės tarnautojų darbe gana dažnai pasitaiko konfliktinės situacijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena G. T. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Irenos Biriukovienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.