- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-34-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00108-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Palangos PK, Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK, Panevėžio AVPK
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020 m. rugpjūčio 29 d., 2.20 val., D. M., tarnybinę uniformą vilkintiems policijos pareigūnams paprašius pateikti savo anketinius asmens duomenis, jų nepateikė, neleido atlikti asmens dalinės apžiūros, taip pat neklausė nurodymų stovėti ramiai, muistėsi. D. M. specialiai stangrino rankas, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Kadangi nereagavo į pareigūnų reikalavimus, tai D. M. sulaikymui pareigūnai panaudojo „Taser“, Nr. (duomenys neskelbtini), kaip paprastą elektros šoką. D. M. buvo sulaikytas, jam už nugaros uždėti antrankiai. Tokiais savo veiksmais D. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalies nuostatas.
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu D. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 90 Eur (devyniasdešimties eurų) bauda. Nutarime pažymėta, kad teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios. Nusižengimas kvalifikuotas tinkamai ir atitinka pažeidimą, nurodytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. D. M. kaltę patvirtina administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole tik bendrais bruožais buvo nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė anketinių duomenų, neleido atlikti asmens dalinės apžiūros, neklausė nurodymų stovėti ramiai, muistėsi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nenurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu D. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bei konkrečios teisės normos, reglamentuojančios policijos pareigūnų teises ir pareigas. Šiuo atveju padarytų administracinių nusižengimų esmė administracinio nusižengimo protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis ir formaliomis frazėmis. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog nurodyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai šiurkščiai pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priimto procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nesiaiškino pačių pareigūnų veiksmų teisėtumo. Šiuo atveju skiriasi pareigūnų teisme duotų paaiškinimų metu ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, dėl kokio pažeidimo padarymo D. M. buvo sustabdytas. Pirmosios instancijos teisme pareigūnai nurodė, jog buvo sustabdytas dėl to, kad vairavo transporto priemonę, kur eismas yra draudžiamas, o tarnybiniuose pranešimuose, kad asmuo vairavo elektrinį mopedą, galbūt būdamas neblaivus.
3.3. Iš byloje esančių duomenų – vaizdo įrašo – matyti, kad policijos pareigūnai apžiūrėjo D. M. daiktus, buvusius kuprinėje. Iš pateiktų tarnybinių pranešimų turinio visiškai neaišku, kaip reikia suprasti terminą „atlikti dalinę apžiūrą“, t. y. atlikti D. M. kūno apžiūrą ar atlikti D. M. daiktų patikrinimą. Šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtų buvęs priimtas patvarkymas dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo, kurio D. M. nevykdė. Be to, nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindą atlikti asmens dalinę apžiūrą, ir duomenų, kad D. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Apeliaciniame skunde yra pažymėta, kad nebuvo nurodyta, kokias įstatymų įgaliotų pareigūnų teises ar jiems pavestas vykdyti pareigas pažeidė D. M., „nestovėdamas ramiai, „muistydamasis“. Taip pat visiškai neaišku, kokiais aktyviais D. M. veiksmais pasireiškė jo vengimas būti sulaikytam.
3.4. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog policijos pareigūnai, nesant teisinio pagrindo, D. M. taikė specialiąsias priemones – antrankius ir elektros šoką, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais nekėlė pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui. Be to, specialiosios priemonės buvo panaudotos, neįvertinus pasipriešinimo lygio ir neįspėjus apie ketinimą jas panaudoti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) Do. M. prašo netenkinti D. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime teigiama, jog įrodymai, kad D. M. padarė administracinį nusižengimą, yra surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, visapusiškai ir išsamiai įvertintos visos bylos aplinkybės, priimtas motyvuotas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinę nuobaudą. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės, padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir atsižvelgdamas į aktualias teisės normų nuostatas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės sprendė, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visas reikšmingas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 506 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą. Pagal minėto straipsnio 4 dalį statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
11. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, 2020 m. rugpjūčio 29 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra labai aiškiai nurodyti veiksmai, kuriais D. M. nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų – uniformuotiems policijos pareigūnams paprašius pateikti savo anketinius asmens duomenis, jų nepateikė, neleido jam atlikti asmens dalinės apžiūros, taip pat neklausė nurodymų stovėti ramiai, muistėsi, specialiai stangrino rankas, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo (b. l. 3–4). Šie duomenys patvirtina, kad D. M. padaryto administracinio nusižengimo esmė administracinio nusižengimo protokole buvo atskleista aiškiai ir išsamiai, nurodyti teiginiai tikrai negali būti prilyginami bendro pobūdžio frazėms, iš jų yra aišku, kokius veiksmus atliko D. M. ir kokiu būdu priešinosi policijos pareigūnams. Taigi iš administracinio nusižengimo protokole pateikto administracinio nusižengimo aprašymo D. M. tikrai turėjo suprasti, kuo yra kaltinamas, jokia forma nebuvo pažeista jo teisė tinkamai pasiruošti gynybai nuo pareikšto kaltinimo. Byloje esančiame vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota ginčo įvykio situacijos eiga, jame dalyvaujančių pareigūnų išsakytų reikalavimų D. M., kaip asmeniui galimai padariusiam administracinį nusižengimą, bei bendravimo su juo turinys. Iš šiame įraše užfiksuoto D. M. pokalbio su pareigūnais matyti, jog jis įkyriai, monotoniškai dėl kiekvieno pareigūnų teiginio bando jiems prieštarauti, užduoda neadekvačius klausimus, provokuoja konfliktą, nuolat įsiterpia ir bando nutraukti pareigūnų aiškinimą, gestikuliuoja rankomis, stovi nestabiliai, bendrauja šiurkščiai ir žeminančiai, atsisako pateikti savo anketinius asmens duomenis (asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) ir pasitikrinti neblaivumą (b. l. 32). Taigi, akivaizdu, jog D. M. apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 34) lėmė jo neteisėtą elgesį prieš pareigas vykdžiusius pareigūnus. Vaizdo įraše užfiksuotos ginčo situacijos aplinkybės leidžia įsitikinti ir tuo, jog D. M. nekonstruktyvaus, konfliktiško, iššaukiančio bendravimo su pareigūnais pradžioje išsakytos abejonės dėl pareigūnų tapatybės buvo tik išsigalvoti teiginiai ir bandymai bravūrišku elgesiu sumenkinti pareigūnų atvykimo tikslą.
12. Įvykio vietoje buvę pareigūnai J. P. ir I. L., taip pat vėliau į ją atvykę pareigūnai E. R. ir H. N. tinkamai prisistatė bei išsamiai paaiškino asmens sustabdymo ir patikrinimo priežastį. Pareigūnai buvo uniformuoti, su savimi turėjo policijos technines ir specialiąsias priemones, atvyko tarnybiniu automobiliu. Taigi D. M. objektyviai neturėjo kilti jokių abejonių dėl pareigūnų tapatybės, jų atvykimo tikslo ir jų kompetencijos aiškintis galbūt padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Taigi D. M., nemandagiai bendraudamas su pareigūnais, juos provokuodamas ir inicijuodamas konfliktą, taip pat ignoruodamas jų prašymus nusiraminti bei kalbėtis apie galbūt padarytą nusižengimą, elgėsi neprotingai, iššaukiančiai ir tokiu elgesiu realiai sutrukdė pareigūnams operatyviai užfiksuoti nusižengimo situacijos aplinkybes. Jokio pagrindo manyti, jog pareigūnai, bendraudami su galimu pažeidėju, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų ar, atlikdami jiems nustatytas funkcijas, netinkamai vykdė Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose reglamentuotas teises, nėra. Kita vertus, šioje byloje sprendžiamas ne pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo, o D. M. administracinės atsakomybės dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo klausimas. Jokių duomenų apie pareigūnų atžvilgiu pradėtą patikrinimą dėl netinkamo jų pareigų vykdymo ar įgaliojimų viršijimo byloje nėra. Taigi apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad pareigūnai analizuojamoje situacijoje elgėsi neteisėtai ar piktnaudžiavo tarnyba.
13. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad pareigūnai nelaikytini suinteresuotais asmenimis. Vien pareigūnų parodymai ar tarnybinis pranešimas nėra lemiami įrodymai, sprendžiant dėl D. M. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Pareigūnų H. N., E. R. ir J. P., t. y. pareigūnų tiesiogiai dalyvavusių tiriant ginčo įvykį, duoti nuoseklūs parodymai apylinkės teisme dera su vaizdo įraše užfiksuotomis ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis įvykio situacijos aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) patrulė I. P. (buvusi pavardė – L.) parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. atvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto patruliuoti į (duomenys neskelbtini) miestą ir su kolega J. P. pamatė (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje važiuoti draudžiama, atvažiuojantį asmenį su transporto priemone – mopedu. Mopedu važiavęs asmuo siekė pasišalinti, nueiti, paliko savo mopedą, vengė bendrauti, vengė prisistatyti, nebuvo galima nustatyti jo tapatybės, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, todėl reikėjo jį vežti į policijos komisariatą, tačiau jis nesileido sulaikomas. Į pagalbą atvykę kolegos iš kito ekipažo kartu su J. P. ir su atvykusiu pareigūnu H. N. sulaikinėjo asmenį, kuris jiems priešinosi. Sulaikomas asmuo stangrino rankas, muistėsi, todėl jį sulaikinėjo du pareigūnai, kurie kvietėsi ją, kad būtų panaudotos specialiosios priemonės. Buvo būtinybė naudoti „Taser“, kadangi aplink buvo daug žmonių ir nebuvo galima panaudoti dujų. Į policijos komisariatą besipriešinantį asmenį būtina vežti su antrankiais dėl sulaikyto asmens ir pareigūnų saugumo. Kai asmuo pasakė, kad jam negera, kolega iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 40–41). Analogiškas aplinkybes pareigūnė I. L. buvo nurodžiusi ir savo 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime, t. y. tarnybiniame pranešime taip pat buvo paminėtas tiek galimas (įtartas) D. M. girtumas įvykio metu, tiek jo važiavimas mopedu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
13.2. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) patrulis J. P. parodė, kad, 2020 m. rugpjūčio 29 d. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė asmenį, važiuojantį mopedu. Privažiavus prie asmens, šis nulipo nuo mopedo ir bandė nueiti į pareigūnus nereaguodamas. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, elgsena buvo neadekvati, o pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis nesutiko, neprisistatė, todėl jį reikėjo pristatyti į komisariatą. Pareigūnai turėjo prietaisą blaivumui patikrinti ir asmuo sutikdavo pasitikrinti, bet jam atnešus prietaisą blaivumui patikrinti, jis nepūsdavo ir taip kartojosi keletą kartų. Sulaikant asmuo pareigūnams priešinosi, stangrino rankas, o bandant jam uždėti antrankius – nesileido, todėl kolegė panaudojo „Taser“. Blogai pasijutęs, asmuo prašė vandens ir iškviesti medikus. Po to asmuo buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Po apžiūros medikai asmenį perdavė pareigūnams, kurie jį laikinai sulaikė (b. l. 41–42). Analogiškas aplinkybes pareigūnas J. P. buvo nurodęs ir savo 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime, t. y. tarnybiniame pranešime taip pat buvo paminėtas tiek galimas (įtartas) D. M. girtumas įvykio metu, tiek jo važiavimas mopedu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
13.3. Liudytojas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) H. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis su kolegomis buvo komandiruoti iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą. Budėjimo metu per raciją buvo gautas kolegų prašymas padėti. Atvažiavus į įvykio vietą, buvo daug žmonių, reikėjo susigaudyti, kas vyksta. Asmuo, kuris važiavo mopedu (duomenys neskelbtini) gatve, nevykdė pareigūnų nurodymų, nepateikė savo anketinių duomenų, priešinosi, kai buvo bandoma jam uždėti antrankius. Asmuo atrodė neblaivus, o jam prastai pasijutus, buvo iškviesti medikai. Gydymo įstaigoje sveikatos problemų asmeniui nebuvo nenustatyta, todėl jis buvo parvežtas į komisariatą. Kadangi komisariate asmeniui nepavyko įpūsti, t. y. patikrinti blaivumo, jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę atlikti tyrimus. Agresyvumas pasireiškė asmens bendravimu ir elgesiu, kadangi priešinosi uždedant antrankius, todėl prieš jį buvo naudotas „Taser“ (b. l. 42–43). Apie tai, kad D. M. įvykio metu galėjo būti neblaivus ir elektriniu mopedu važiavo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), pareigūnas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 12–13).
13.4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) E. R. pateikė prašymą dėl nedalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir prašė teismo vadovautis jos 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., 2.15 val., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) H. N., patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), radijo ryšiu netoliese, minėtoje gatvėje, patruliuojantis ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo J. P. bei I. L., paprašė pagalbos. Atvykus prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti minėti policijos pareigūnai, kurie bendravo su agresyviai nusiteikusiu, akivaizdžiai neblaiviu asmeniu. Paprašius asmens pateikti uniformuotiems policijos pareigūnams savo asmens anketinius duomenis, jis atsisakė, bendravo agresyviai, pakeltu balso tonu, o iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. J. P. bei I. L. paaiškino, kad minėtą asmenį pastebėjo vairuojantį elektrinį mopedą su neįjungtu priekiniu žibintu (b. l. 10–11). Taigi iš visų detaliai aptartų aplinkybių yra akivaizdu, jog pareigūnų pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų metu nurodytos aplinkybės ir aplinkybės, užfiksuotos jų tarnybiniuose pranešimuose, nesiskiria. Skirtingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, iš visų aptartų duomenų akivaizdu, kad D. M. buvo sustabdytas, nes (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), važiavo elektriniu mopedu, o tai daryti yra draudžiama, tačiau, pradėję bendrauti su asmeniu ir aiškintis įvykio aplinkybes, pareigūnai suprato, kad jis yra galimai neblaivus, t. y. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi neadekvačiai. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareigūnai pagrįstai galėjo numanyti, jog D. M. galbūt padarė du administracinius nusižengimus.
14. Policijos įstatymo 22 straipsnyje numatytos bendrosios pareigūnų teisės. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Vienas iš policijos uždavinių yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Viena iš pagrindinių policijos funkcijų yra organizuoti ir įgyvendinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones (Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatyta, kad policijos pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 29 d., atlikdami savo tarnybines pareigas, vykdė asmens anketinių duomenų patikrinimą ir asmens dalinę apžiūrą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad pareigūnai turėjo teisę patikrinti D. M. asmens dokumentus, išsiaiškinti jo gyvenamąją vietą ir atlikti asmens dalinę apžiūrą. Taip pat pareigūnai tarnybos metu buvo su uniformomis, D. M. prisistatė ir paaiškino jo sulaikymo priežastį. Dėl to D. M. privalėjo teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus įvykdyti nedelsiant, kaip tai numatyta Policijos įstatymo 21 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. M. policijos pareigūnams neprisistatė, atsisakė atlikti blaivumo testą ir po ilgų policijos pareigūnų įtikinėjimų, keletą kartų pakartotų reikalavimų bei situacijai galutinai krypstant ta linkme, kai buvo rengiamasi panaudoti prievartą, D. M. turėjo suprasti, jog dėl tokio savo elgesio jis bus priverstinai sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.
14.1. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog policijos pareigūnai turėjo pagrindą atlikti asmens dalinę apžiūrą, bei duomenų, kad D. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, su tokiu vertinimu apygardos teismas kategoriškai nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, jog ANK 598 straipsnio nuostatos yra taikomos tada, kai jau yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, t. y. būtent pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, kai asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, pareigūnas, vadovaudamasis ANK 598 straipsnio 2 dalimi, priima patvarkymą, kuris tam asmeniui privalomas (atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju D. M. kūno apžiūra sulaikymo metu nebuvo atlikta), taip pat dėl asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo atlikimo surašomas protokolas (ANK 598 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai sulaikė D. M., įtardami, kad jis padarė administracinį nusižengimą, ir visus veiksmus jie atliko, siekdami užkardyti tolimesnį pažeidimo darymą. Dalinė D. M. daiktų apžiūra buvo atlikta, siekiant išsiaiškinti, ar jis su savimi neturi neleistinų daiktų, t. y. ginklų, narkotinių medžiagų, kitų įstatymų draudžiamų priemonių. Neatlikus tokios dalinės daiktų apžiūros, vėliau gali iškilti pavojus tiek patiems pareigūnams, tiek kitiems šalia esantiems asmenims. Taigi tokiems pareigūnų veiksmams turi būti taikomos Policijos įstatymo nuostatos, o ne ANK 598 straipsnio norma, kadangi nagrinėjamu atveju, atliekant D. M. dalinę daiktų apžiūrą, jam administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir buvo siekiama užkirsti kelią tolesniems neteisėtiems veiksmams.
14.2. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, jog policijos pareigūnai D. M. neįspėjo apie specialiųjų priemonių panaudojimą. Su tokiu tvirtinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, iš vaizdo įrašo yra girdėti, kaip D. M. bandantis sulaikyti pareigūnas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priešinantis ir neleidžiant uždėti antrankių, paprašė kito pareigūno, kad panaudotų „Taser“, t. y. elektros šoką. D. M. tai girdėjo ir perklausė, kam to reikia, tačiau toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, nestovėjo ramiai ir priešinosi sulaikomas. Taigi akivaizdu, jog D. M. apie galimą elektros šoko panaudojimą buvo žinoma ir jis minėtą pareigūno pastabą aiškiai galėjo suvokti kaip įspėjimą apie būsimus veiksmus. Ne mažiau svarbu tai, jog negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad D. M. buvo pavojaus nekeliantis asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad pavojaus nekeliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbūt padaręs teisės pažeidimą, nevykdantis pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir pasyviais veiksmais (arba neveikimu) besipriešinantis sulaikymui ar vengiantis pareigūno veiksmų arba nuo jų išsisukinėjantis, tačiau tokiais savo veiksmais nekeliantis pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M. policijos pareigūnams priešinosi ne pasyviais, o aktyviais veiksmais, buvo neblaivus, elgėsi šiurkščiai, nemandagiai, provokavo policijos pareigūnus, neadekvačiu elgesiu bandė save priešpastatyti policijos pareigūnams. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje buvo daug kitų asmenų, kurie galimai taip pat buvo neblaivūs, elgėsi agresyviai ir neprognozuojamai (šūkavo, švilpė, trukdė pareigūnams atlikti savo darbą), todėl, laiku nepanaudojus specialiųjų priemonių, visa D. M. sulaikymo situacija galėjo peraugti į nekontroliuojamą konfliktą, kuriame būtų dalyvavę kiti, iki tol tik pasyviai viską stebėję asmenys, t. y. delsimas panaudoti specialiąsias priemones galėjo sukelti pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui (Specialiųjų priemonių panaudojimo aprašo 6 punktas).
15. Byloje aptartas D. M. elgesio pobūdis leidžia įžvelgti jo veiksmuose tiesioginės tyčios nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų požymį. D. M. savo elgesiu parodė iššaukiančią poziciją ir tokiu būdu siekė sumenkinti pareigūnų veiksmų atlikimo tikslą bei mėgino atitraukti jų dėmesį nuo padarytų administracinių nusižengimų visapusiško ištyrimo. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina nustatytas faktines aplinkybes ir D. M. kaltę, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad D. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, jo veikoje nustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.