Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. T., J. T., E. T., G. T. dėl skolos, nuostolių priteisimo, sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų nuostolius dėl nuomojamame bute kilusio gaisro, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir apeliacinio skundo ribų

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tarp ieškovės ir atsakovo A. T. 2015 m. spalio 7 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G15/1103, pagal kurią minėtas butas buvo išnuomotas atsakovui A. T., suteikiant galimybę bute apsigyventi ir nuomininko šeimos nariams – J. T., nepilnamečiams G. T. ir E. T.. Butas atsakovui buvo perduotas 2015 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 5.55-1103.

24. Nustatyta, kad nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 15 d. kilo gaisras. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. pažymoje apie gaisrą Nr. 100-7-151(8.279.-7) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos ar elektros įrenginio gedimas. Iš 2020 m. vasario 14 d. lokalinės sąmatos matyti, kad buto remonto po gaisro išlaidos sudaro 11 386,10 Eur sumą, kurią ieškovė prašė solidariai priteisti iš pilnamečių nuomininko ir jo šeimos nario – atsakovų A. T. ir J. T..

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, ribas, pasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl ginčo esmės

29. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties objektas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamoji patalpa. Sprendžiant klausimą dėl nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sistemiškai taikytinos tiek bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus „Nuoma“ normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.477-6.482 straipsniai), nuomos sutarties šalių teises ir pareigas nustatančios normos (CK 6.483-6.495 straipsniai) bei nuomos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.496-6.503 straipsniai), tiek XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.575-6.608 straipsniai), gyvenamosios nuomos patalpos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.609-6.617 straipsniai).

30. CK 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.578 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą (CK 6.578 straipsnio 6 dalis).

31. Pagal CK 6.492 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.

32. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 5.3 punktu nuomininkas A. T. įsipareigojo naudoti būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių susijusių su būsto ir (ar) pastato, kuriame yra būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir būstui <..>; savo lėšomis daryti einamąjį būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą (sutarties 5.6 punktas); visą sutarties galiojimo laiką savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti būstą bei jame esančią įrangą, baldus (jei baldai perduoti) ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą <...> (sutarties 5.7 punktas); savo sąskaita likviduoti būste, pastate ar inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti būsto, pastato ir (ar) jų inžinerinių sistemų ar kitos jos esančios įrangos ar įrengimų būklę, jeigu tai įvyko dėl nuomininko, jo šeimos narių, lankytojų ar kitų asmenų veikimo ar neveikimo, įskaitant tuos atvejus, jeigu tokios avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko būsto einamojo remonto ir kitus darbus, nurodytus sutarties 5.6, 5.7 punktuose (sutarties 5.11 punktas).

33. Vertinant gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų kontekste, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar dėl elektros instaliacijos ir elektros įrangos, kurių gedimas nurodytas kaip tikėtinos gaisro priežastys, remonto darbai priskirtini einamajam ar kapitaliniam remontui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.578 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios nuomotojo pareigą užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą, negali būti aiškinamos atsietai nuo bendrųjų nuomotojo ir nuomininko pareigų, numatytų CK 6.492 ir 6.493 straipsniuose, būtent tiek, kiek tai susiję su einamojo ar kapitalinio remonto atlikimu. Įvertinus CK 6.578 straipsnio 6 dalies normos formuluotę, spręstina, kad minėtos normos taikymo sritis savaime nesuponuoja nuomotojo pareigos atlikti įrangos, esančios name, remontą visais atvejais ir neapima konkrečių bute esančių įrenginių remonto. Priešingai, ši teisės norma taikytina, sprendžiant dėl pareigos atlikti bendros daugiabučiame name esančios įrangos, inžinerinių sistemų remontą, taigi iš esmės bendrų visam daugiabučiam namui aktualių įrenginių remontą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad gaisras kilo konkrečiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuomos pagrindais tuo metu buvo valdomas atsakovo A. T., taip pat šeimos narių teisėmis jame gyveno atsakovai J. T. ir nepilnamečiai E. T. bei G. T..

35. Gaisro kilimo metu galiojusios aktualios Statybos įstatymo redakcijos (2017 m. lapkričio 7 d. redakcija (galiojo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 53 dalyje buvo numatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); 2 straipsnio 58 dalyje įtvirtinta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2018 m. birželio 19 d. redakcija) 12 punkte numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11 papunktis). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalį statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.

36. Sistemiškai analizuojant aukščiau nurodytas teisės normas, matyti, kad ginčui aktualūs elektros instaliacijos, elektros įrangos remonto darbai priskirtini prie einamojo remonto darbų. Nagrinėjamu atveju gaisras kilo konkrečiame bute, nėra duomenų, kad gaisras kilo dėl namo bendrų inžinerinių sistemų gedimo (CPK 178 straipsnis), t. y. gaisro kilimo priežastys susijusios išimtinai su atsakovų nuomojamu butu, todėl šiuo atveju kilusios žalos kontekste vertintini būtent atsakovų veiksmai.

37. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

38. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje sutarties ir įstatymo sutapatinimu siekiama sureikšminti sutarties vykdytinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019, 21 punktas).

39. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad atsakovas A. T. atliks einamąjį remontą, laikysis teisės aktuose nustatytų taisyklių susijusių su būsto ir (ar) pastato, kuriame yra būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais. Pažymėtina, kad šalių numatyta nuomininko pareiga atlikti einamąjį remontą iš esmės įtvirtinta CK 6.493 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 6.605 straipsnio 2 dalyje, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d.) 88.1 papunktyje numatyta, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatas, atsakovui A. T., kaip nuomininkui, tenkančių pareigų apimtį (kuri apima tiek einamojo remonto atlikimą, tiek priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi), taip pat įvertinus labiausiai tikėtiną gaisro priežastį – elektros instaliacijos ar elektros įrenginio gedimą, konstatuotina, kad atsakovas A. T. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus neteisėtu neveikimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Netinkamas nuomos sutartyje numatytų pareigų vykdymas lėmė gaisro kilimą ir dėl to žalos atsiradimą, todėl taip pat konstatuotina, kad tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

40. Kadangi šalys susitarė, jog einamąjį remontą, kas apima ir elektros instaliacijos ar elektros įrenginių gedimo darbus, darys nuomininkas, nėra pagrindo konstatuoti, jog toks šalių susitarimas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą patvirtina ir jau minėtos CK 6.493 straipsnio 1 dalis bei 6.505 straipsnio 2 dalis, pagal kurias nuomininkas atlieka einamąjį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų atžvilgiu negali būti taikomas sutarties 5.11 punktas, kadangi juo nustatoma nuomininko atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad minėta sutarties nuostata numato pareigą likviduoti avarijų, gedimų, sutrikimų pasekmes, atstatyti būsto, pastato ir (ar) jų inžinerinių sistemų ar kitos jos esančios įrangos ar įrengimų būklę, jeigu avarijos, gedimai ar sutrikimai įvyko dėl to, kad nuomininkas laiku neatliko ar netinkamai atliko būsto einamojo remonto ir kitus darbus, nurodytus sutarties 5.6, 5.7 punktuose. Šiuo atveju nustačius, kad atsakovas A. T. tinkamai neįgyvendino pareigų, numatytų sutarties 5.3, 5.6, 5.7 punktuose, nėra pagrindo teigti, kad atsakomybė atsakovams kyla be kaltės.

41. Nustačius atsakovo A. T. sutartinę pareigą atlikti nuomojamo būsto einamąjį remontą, laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, atsižvelgus į tikėtiną gaisro priežastį – elektros instaliacijos ar elektros įrenginio gedimą, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai naudojo elektros įrenginius, kad yra kaltas pažeidęs priešgaisrinės saugos reikalavimus, laikytina nepagrįsta. Atsižvelgiant į atsakovo pareigų ir gaisro kilimo priežasties santykį, konkretaus įrenginio (prailgintuvo ar kt.), sukėlusio gaisro, nustatymas nekeičia teisinio situacijos vertinimo ir nepaneigia atsakovo sutartinės atsakomybės kilimo, t. y. pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

42. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nesant byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, padarė niekuo nepagrįstą išvadą dėl to, jog ieškovė galimai perdavė atsakovams netinkamos būklės būstą, dėl ko kilo gaisras. Pažymėtina, kad iš į bylą pateikto 2015 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo akto Nr. 5.55-1103 matyti, kad perduodant nuomojamą būstą atsakovo dispozicijon, šalys jokių pastabų dėl būsto būklės nenurodė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovai tiek būsto perdavimo-priėmimo metu, tiek iki kilusio gaisro 2018 m. spalio 15 d., t. y. beveik trejų metų laikotarpiu, būtų teikę pretenzijas ieškovei, kad būstas yra netinkamos būklės gyventi ar kt. (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi nesant duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, konstatuotina, kad gaisro kilimą lėmė atsakovų, o ne ieškovės netinkamas sutartinių pareigų vykdymas.

43. Ieškovė pateikė duomenis apie 11 386,10 Eur dydžio dėl gaisro patirtus nuostolius. Atsakovai neginčijo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų ir jų žalos dydžio, neįrodinėjo kitų aplinkybių negu nustatytos (CPK 178 straipsnis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pilnamečiai atsakovai A. T. ir J. T. yra solidariai atsakingi dėl ieškovės patirtų 11 386,10 Eur dydžio nuostolių (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.589 straipsnio 1 dalis).

44. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir J. T. 11 430,62 Eur nuostolius ir šioje dalyje priimti naują sprendimą tenkinant šį ieškovės reikalavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 11 430,62 Eur nuostolių sumą sudaro ne tik patirti 11 386,10 Eur nuostoliai dėl bute kilusio gaisro, tačiau ir 44,52 Eur nuostoliai dėl patekimo į butą, kuriuos pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų priteisė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neskundžia teismo sprendimo dalies dėl nuostolių, patirtų dėl patekimo į butą, nenurodo su tuo susijusių argumentų, ieškovės reikalavimas tenkintinas 11 386,10 Eur nuostolių dėl kilusio gaisro apimtyje.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuostolių atlyginimu dėl nuomojamame bute kilusio gaisro, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 330 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 11 386,10 Eur nuostolių atlyginimo panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų A. T. ir J. T. 11 386,10 Eur nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą (283,06 Eur) padidinant 11 386,10 Eur nuostolių suma.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

48. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė turtinį reikalavimą bendrai 11 669,16 Eur sumai, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 263 Eur, taip pat neturtinį reikalavimą, už kurį mokėtinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat į patenkintų reikalavimų dalį, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. T. ir J. T. į valstybės biudžetą 15 Eur žyminį mokestį už turtinius reikalavimus, 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą, taip pat 21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

49. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą dėl 11 386,10 Eur nuostolių priteisimo, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus visa apimtimi, lygiomis dalimis iš atsakovų A. T. ir J. T. į valstybės biudžetą priteistinos 359 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (263 Eur + 75 Eur + 21 Eur), t. y. po 179,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių už kilusį gaisrą priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą tenkinti, priteisiant solidariai iš atsakovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, 11 386,10 Eur (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 10 ct) nuostolių atlyginimą.

Pakeisti sprendimo už akių dalį, kurioje nurodoma suma, nuo kurios mokėtinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (padidinti sumą), priteisiant solidariai iš atsakovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (11 669,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 359 Eur (trijų šimtų penkaisdešimt devynių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 179,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 50 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.