Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2013-01-05 apie 02.55 val., prie Gimnazijos g. 4-to namo, Kaune, vairuodamas automobilį kirto dvigubą ištisinį kelio ženklinimą, pavojingai manevruodamas keitė važiavimo kryptį, staigiai stabdė, dėl ko ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiavęs automobilis VW „Passat“ atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė abiems transporto priemonėms sugadinimų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to, jis pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 p., nesulaukęs policijos iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu M. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad po įvykio jis nuvažiavo namo viską apmastyti, nes jam nebuvo lengva greitai priimti sprendimą, t.y. ką jam toliau daryti tokiu atveju, kadangi jam tai pirmas kartas. Po to tėvai liepė skambinti į policiją, važiuoti tikrinti kraujo. Su nukentėjusiuoju asmeniu susitarė, žalą atlygino. Nurodė, kad tėvas yra neregys, netekęs vairuotojo pažymėjimo negalėtų jo niekur lydėti ir jam padėti. Prašo neatimti teisės vairuoti, labai gailisi padaręs pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimų faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), nuotraukomis (b.l. 3-6), tarnybiniu pranešimu (b.l. 7), paaiškinimais (b.l. 10, 11), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 234 punktas nustato, kad „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai“. Taigi po eismo įvykio, M. S. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, ir kreiptis į policiją. Iš M. S. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė neatsakingai, nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymo

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007 ir kt.).

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad M. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė vertinama parenkant administracinę nuobaudą ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. M. S. taip pat nurodo, kad jo tėvas yra neregys, tačiau paaiškino, kad tėvai yra išsiskyrę, o jis gyvena su motina. Vien tik pati aplinkybė, kad M. S. tėvas yra neregys, pati savaime negali būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonių. Teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 33 str. jam skirtina subendrinta bauda sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Teismas išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubausti jį:

pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda;

pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą M. S. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.