- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- ATP-291-175/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00350-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S., 2013-01-05, apie 02.55 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, vairuodamas automobilį kirto dvigubą ištisinį kelio ženklinimą, pavojingai manevruodamas keitė važiavimo kryptį, staigiai stabdė, dėl ko ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiavęs automobilis VW „Passat“ atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė abiems transporto priemonėms sugadinimų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. bei padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Be to, jis pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 p., nesulaukęs policijos iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimu už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą M. S. paskirta nuobauda – 150 Lt bauda, pagal BK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 33 str. pagrindu subendrinus šias nuobaudas, jam paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad M. S. kaltė yra įrodyta byloje esančiais duomenimis, o nuobauda jam paskirta laikantis ATPK 30 str. nuostatų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skunde jis teigia, kad patrulis savo tarnybiniame pranešime nurodo du faktus, kurie neatitinka tiesos, t. y., kad pažeidėjas atrodė apsvaigęs ir sėdo į automobilį bei pasišalino link Šauklių žiedo. Abu šie teiginiai yra paremti tik nukentėjusiojo vairuotojo V. S. subjektyviais parodymais, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, nors to teismas netyrė. Tačiau kitame 2013-01-10 dokumente – „Susitarime“, V. S. dėsto realiai buvusias aplinkybes, t. y., kad įvykio metu jie apsitarė, apsikeitė telefono numeriais ir tada jis dėl apsidraudimo iškvietė pareigūnus, kad neliktų apgautas pažeidėjui nuvažiavus. Šiuo dokumentu V. S. patvirtina, kad apeliantas jam atlygino žalą ir jokių pretenzijų neturi ir tuo pačiu patvirtina, kad apeliantas neturėjo siekio pasišalinti iš įvykio vietos nesusitarus dėl įvykio aplinkybių ir nenustačius kas kaltas. Skunde teigiama, kad iš bylos duomenų matyti, jog kai patrulis savo iniciatyva privažiavo prie V. S. automobilio ir paklausė kas atsitiko, po autoįvykio buvo praėjusios ne mažiau 20 minučių, tačiau V. S. dar nebuvo pranešęs policijai apie eismo įvykį. Tai įrodo, kad jis net ir nesiruošė kviesti policijos, nes autoįvykio dalyviai buvo išsiaiškinę kas kaltas, apeliantas savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad atlygins patirtą žalą, nes įvykio vietoje tokios pinigų sumos jis neturėjo. Be to, įvykio dienos ryte apeliantas kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą dėl medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, o šios įstaigos surašytame akte nurodyta, kad jis gydytojui teigė, jog yra susijaudinęs, pergyvena dėl įvykio, teisinasi, kad iš įvykio jis nepabėgo. Tai taip pat įrodo apelianto nekaltumą, nes kitaip jis nebūtų gydytojui pasakojęs apie eismo įvykį ir pergyvenimą dėl neteisingo eismo įvykio aplinkybių traktavimo. Be to, eismo įvykio dieną jis laisva valia atvyko į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą. Nors skundžiamame nutarime teigiama, kad pažeidėjas pripažįsta savo kaltę visiškai, tačiau jis tokį prisipažinimą ir gailėjimąsi suvokė tik kaip prisipažinimą dėl sukelto eismo įvykio, bet ne dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apeliantas teigia, kad su nukentėjusiuoju vairuotoju susitarė nekviesti kelių policijos, tačiau eismo įvykio neįformino atitinkamoje deklaracijoje, nes nei vienas jos formos įvykio vietoje neturėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.
Iš M. S. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka tik su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. Jis teigia, kad iš eismo įvykio nuvažiavo tik po ko, kai su kitu eismo įvykio dalyviu susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, susitarė, kad atlygins padarytą žalą nukentėjusiajam, todėl policijos nekvietė, o sėdęs į savo automobilį jis nuvažiavo, t. y. apeliantas teigia, kad tyčia iš eismo įvykio nepasišalino. Tačiau su tokia pažeidėjo išdėstyta pozicija ir argumentais dėl to sutikti negalima. Apeliantas teigia, kad tai, jog jis iš eismo įvykio vietos savavališkai nepasišalino, įrodo 2013-10-10 byloje esantis V. S. „Susitarimas“, kad įvykio metu jis su M. S. apsitarė dėl įvykio aplinkybių, apsikeitė telefono numeriais, o policiją V. S. iškvietė tik dėl apsidraudimo, kad neliktų apgautas pažeidėjui nuvažiavus. Tačiau toks byloje esantis V. S. „Susitarimas“ prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Iš eismo įvykio dieną (2013-01-05) V. S. paaiškinimo matyti, kad automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkus jo vairuojamą automobilį ir staigiai stabdant, susidūrimo išvengti nepavyko. Audi automobilio vairuotojas išlipęs iš savo automobilio atplėšė vairuotojo dureles ir grasino susidorojimu, o V. S. pasakius, kad kviečia policijos pareigūnus, vairuotojas sėdo į savo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, šis vairuotojas atrodė neblaivus. Šias V. S. paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina policijos patrulio G. M. tarnybinis pranešimas, kuris taip pat surašytas įvykio dieną. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuodami su kolega P. J. jie (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį VW Passat, Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve. Paklausus kas nutiko, vairuotojas V. S. paaiškino, kad jį aplenkęs automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė taranuoti jo vairuojamą automobilį, o išvažiavęs prieš V. S. vairuojamą automobilį staigiai stabdė, todėl susidūrino išvengti nepavyko. Audi vairuotojas išlipo ir grasino jam susidorojimu, atrodė apsvaigęs, todėl sėdo į automobilį ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) žiedo. Tiek V. S. įvykio dieną pateiktame paaiškinime, tiek tą pačią dieną pareigūno pateiktame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės paneigia minėtą V. S. „Susitarime“ nurodytą faktą, kad iš eismo įvykio pažeidėjas M. S. nuvažiavo tik po to, kai jie susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir žalos atlyginimo.
Bylos duomenimis paneigus V. S. pasirašytą „Susitarimą“, kitų duomenų, įrodančių, kad M. S. tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodytas faktas apie tai, kad iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro surašyto akto matyti, jog M. S. gydytojui teigė, kad yra susijaudinęs, pergyvena dėl įvykio, teisinasi, kad iš įvykio jis nepabėgo, pažeidėjo kaltės dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepaneigia, nes minėtame dokumente užfiksuota tik tai, ką sakė gydytojui pats pažeidėjas. Tai, kad pažeidėjas pats įvykio dieną kreipėsi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą, taip pat neįrodo jo nekaltumo pagal ATPK 130 str. 1 d., nes taip M. S. elgėsi suvokdamas, kad jis tikrai bus identifikuotas policijos pareigūnų kaip minėtame eismo įvykyje dalyvavęs ir tyčia iš jo pasišalinęs asmuo. Todėl nekyla abejonių, kad pažeidėjo skundo motyvas, jog jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos tik po to kai susitarė su kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotoju V. S. apie eismo įvykio aplinkybes, kas kaltas dėl šio įvykio ir susitaręs dėl žalos atlyginimo, yra tik paties pažeidėjo subjektyvus įvykio aplinkybių interpretavimas, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės už tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Be to, V. S. pasirašytame „Susitarime“ nurodyta aplinkybė, kad jam eismo įvykio metu padaryta žala yra atlyginta ir pretenzijų jis neturi, šiuo atveju nešalina M. S. atsakomybės dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad patrulis savo tarnybiniame pranešime nurodė neatitinkančius tiesos faktus, kurie paremti subjektyviais V. S. parodymais, kadangi jie prieštarauja 2013-01-10 V. S. pasirašytame „Susitarime“ nurodytoms aplinkybėms. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad V. S. net nesiruošė kviesti policijos pareigūnų, o šie į eismo įvykio vietą atvyko atsitiktinai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013-01-05, 03.03 val. į 22 Kauno AVPK paskambinęs fizinis asmuo, vyras, iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (tai V. S. priklausantis telefono numeris) pranešė apie 2013-01-05, 03.00 val. įvykusį eismo įvykį, o tik 2013-01-05, 03.24 val. viešosios policijos patrulinės tarnybos pareigūnas telefonu taip pat pateikė informaciją apie šį įvykį minėtam komisariatui. Tai rodo, kad prieš pareigūnams pastebint V. S. automobilį įvykio vietoje, V. S. jau buvo informavęs pareigūnus apie eismo įvykį ir ši informacija jau buvo perduota miesto patruliams.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad nustatytu laiku ir aplinkybėmis M. S. savo vairuojamu automobiliu tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino nesulaukęs policijos pareigūnų. Todėl skundžiamo nutarimo dalis, kuria M. S. nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., yra teisinga, ir naikinti šią nutarimo dalį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
M. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.