Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2013-03-18 · Civilinė byla Nr. A2-91-522/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-02-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. 2SA-200-104/2012Nutartis · 2012-10-03Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-11Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-03-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  5. 2SA-205-392/2013Nutartis · 2013-05-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
A2-91-522/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02136-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
S. G., O. G.
Kategorijos
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-91-522/2013(Proceso Nr. 2-52-3-02136-2009-5)Procesinio sprendimo kategorija 124.3 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 18 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. G. ir O. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

P. S. ir O. G. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-24-341/2010 procesą; priimti naują sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-341/2010, patenkinti jų ieškinį ir įpareigoti atsakovę R. D. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti jai priklausančio šiltnamio dalį iš jų sklypo. Pareiškėjai prašymą grindė 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu bei 2012 m. vasario 22 d. raštu dėl žemės naudojimo patikrinimo. Jie nurodė, kad teismas sprendimą pagrindė tuo, kad žemės sklypų riba yra neaiški, todėl neįmanoma nustatyti, ar atsakovės šiltnamis yra įsiterpęs į ieškovų sklypą. Minėti dokumentai įrodo, kad sklypų riba yra aiški, o atsakovės šiltnamis įsiterpęs į ieškovų sklypą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovų ieškinį. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Atsiliepimas

A. R. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, kadangi šiltnamis yra patrauktas. Ieškovai buvo nukasę atsakovei nuosavybės teise priklausančią atraminę sienelę ir šiltnamis pakrypo ieškovų sklypo link. Ieškovas yra pastatęs namą per arti atsakovės sklypo ir jo negali į registruoti. Atsakovė siekdama išvengti nuostolių, kad šiltnamis neįgriūtų į namą, jį patraukė.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad ieškovo argumentai dėl atsakovės statinių poslinkio į ieškovų žemės sklypo pusę nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjų kartu su prašymų dėl proceso atnaujinimo pateikti dokumentai (aktas ir raštas) galėtų būti laikomi vienu iš įrodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio įrodymai galėjo būti surinkti bylos nagrinėjimo metu bei į tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, teigti, kad yra naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių nėra pagrindo, todėl pateiktas prašymas turėtų būti netenkintinas.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti kaip nepagrįstą. Civilinėje byloje Nr. 2-24-341/2010 ieškovai prašė įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti jai priklausančio šiltnamio dalį iš jų žemės sklypo. Kadangi minėtas statinys iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra iškeltas, nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010 m. gegužės 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu ieškovų S. G. ir O. G. ieškinį dėl įpareigojimo nukelti statinius atmetė (b.t. 2, b.l. 10-16), o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą (b.t. 2, b.l. 78-85).

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24-341/2010 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Proceso atnaujinimas tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų.

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, procesas gali būti atnaujinamas, jei prašymas atnaujinti procesą teismui pateikiamas per įstatyme nustatytą terminą ir yra pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnyje.

CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Šis terminas nustatytas siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas turi nustatyti ar šis terminas nėra praleistas, o jeigu praleistas, ar dėl svarbių priežasčių. 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atliko ieškovų (pareiškėjų) ir atsakovės žemės sklypų ribų patikrinimą vietoje ir tą pačią dieną surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73). Apie patikrinimo rezultatus pareiškėjai ir atsakovė buvo informuoti 2012 m. vasario 22 d. raštais „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“. P. S. asmeniškai dalyvavo atliekant žemės sklypų ribų patikrinimą 2012 m. vasario 14 d., todėl aplinkybės, kad pareiškėjų ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios ir kad atsakovės šiltnamio dalis yra pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, tapo žinomos taip pat 2012 m. vasario 14 d. Būtent nuo šios dienos yra skaičiuojamas CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas. Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas 2012 m. balandžio 3 d., todėl darytina išvada, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas.

Kita svarbi aplinkybė, kurią privalo nustatyti teismas, nagrinėjantis prašymą atnaujinti procesą, yra ta, ar prašymas pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Pareiškėjai prašyme proceso atnaujinimo pagrindu nurodo 366 str. 1 d. 2 p., t. y. naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareikėjui bylos nagrinėjimo metu.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme negali būti laikomos prašyme nurodytos aplinkybės, kurios neatitinka nors vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio. Nagrinėjamu atveju, prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tuo, kad 2012 m. vasario 14 d. atlikus ieškovų (pareiškėjų) ir atsakovės žemės sklypų ribų patikrinimą vietoje, buvo nustatytos aiškios žemės sklypų ribos. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neatitinka požymio, kad ji būtų buvusi nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Kaip jau buvo anksčiau minėta, teismo sprendimas priimtas 2010 m. gegužės 3 d., o tikslios žemės sklypų ribos nustatytos tik 2012 m. vasario 14 d. Be to, manytina, kad ši aplinkybė nebūtų turėjusi esminės reikšmės bylai, kadangi kaip nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ginčas tarp šalių iš esmės buvo kilęs dėl žemės sklypų ribų, tačiau nei viena šalis nebuvo pareiškusi reikalavimo nustatyti tarpusavio žemės sklypų ribą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas nepagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą atnaujinti yra atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis pareiškėjų reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-24-341/2010 buvo įpareigoti atsakovę iškelti jai priklausančio šiltnamio dalį iš jų sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 28 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.9)-533 informavo, kad atsakovė buvo įpareigota iki 2012 m. gegužės 25 d. patraukti šiltnamį. 2012 m. gegužės 28 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad atsakovės šiltnamis patrauktas nuo bendros žemės sklypų ribos apie 2,35 m. ir stovi atsakovės žemės sklypo ribose. Be to, pats pareiškėjas išdavė atsakovei sutikimą, kad šiltnamį statyti 2,25 m. atstumu nuo sklypų ribos (b.t. 3, b.l. 109). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškovų reikalavimas buvo patraukti šiltnamio dalį iš jų sklypo, kad šis reikalavimas jau yra įvykdytas, atnaujinti procesą būtų neprotinga ir neekonomiška.

Atsakovė prašė iš ieškovų priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Lt už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškovų prašymą (b.t. 3, b.l. 90-93). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atsiliepime apie pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo yra pasisakytina tik nedidele dalimi ir formaliai, o jis iš esmės atkartoja atsiliepimą į pareiškėjų ieškinį, atsakovei iš ieškovų priteistinos 100 Lt bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 str.4 d.).

Vadovaujantis LR CPK 368 str. 2 d. ir 370 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarta:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24-341/2010 pagal ieškovų S. G. ir O. G. ieškinį atsakovei R. D., tretiesiems asmenims SB „Kaštonas“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įpareigojimo nukelti statinius.

Priteisti atsakovei R. D. iš pareiškėjų S. G. ir O. G. 100 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos priėmimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin