Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo S. G. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).

Absoliučių pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuojamas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindai. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėjos nurodytais pagrindais.

Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.). Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi esminę reikšmę bylai tuomet, kai jie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, ir tai nulemia tokio sprendimo ydingumą.

Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitikimas Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams (naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būdingus požymius) bei buvimas pagrindo atnaujinti procesą byloje nustatomi, įvertinus ir pareiškėjo elgesį pagal atidaus, rūpestingo asmens standartus (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d., CK 1. 5 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą nurodytoje užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-24-314/2010, kuris motyvuojamas tuo, jog ieškovo 2010-08-09 Vilniaus apygardos teismui pateiktas prašymas bei įrodymai nebuvo prijungti prie bylos medžiagos ir teismo nebuvo nagrinėti, o apie šią esminę aplinkybę ieškovas sužinojo tik 2011-09-22 susipažinęs su bylos medžiaga. Apelianto nuomone, prie civilinės bylos neprijungti dokumentai, garso ir vaizdo įrašai įrodo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d. nustatytą taisyklę ir, kad 2010-06-22 riboženkliai buvo atstatyti pagal atsakovės R. D. sklypo kadastrinius duomenis tose vietose, kurios ieškovų buvo nurodytos prie ieškinio pateiktuose dokumentuose. Taip pat apie esminę aplinkybę byloje ieškovas sužinojo 2011-09-15, susipažinęs su VĮ “Registrų centras” raštu, kuriuo buvo informuotas, kad 2010-05-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu ir 2011-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovų sklypo kadastro duomeys nenuginčyti, todėl teismas, pasak pareiškėjo, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d. nustatytą taisyklę, kad sklypų riba yra neaiški ir ginčijama, t.y. padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Tap pat, 2011-10-27, susipažindamas su Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-21 nutartimi, sužinojo naują aplinkybę, kad 2008-07-24 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 184, kuriuo yra grindžiamos teismo išvados, nėra individualus teisės aktas.

Sutinkama su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-24-314/2010, kadangi pareiškėjas S. G., kaip proceso šalis, nuosekliai dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, todėl jo nurodytos aplinkybės neva jis nežinojo apie byloje esančius dokumentus yra paneigtos civilinės bylos medžiaga. Faktas, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas nusprendė prie bylos neprijungti papildomų ieškovo pateiktų įrodymų, jam, kaip proceso šaliai, galėjo tapti žinomas iš karto, net jam ir nedalyvaujant teismo posėdyje. Pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, taip pat atskirajame skunde nurodo, jog jo Vilniaus apygardos teismui pateikto prašymo prieduose buvo pateikti riboženklių atstatymo metu parengti dokumentai, garso ir vaizdo įrašai. Tačiau, kaip matyti iš paties prašymo atnaujinti procesą, pareiškėjui tokios aplinkybės buvo ar galėjo būti žinomos, tačiau nurodytų riboženklių atstatymas buvo užsakytas tik 2010 m. birželio 22 d., neva dėl pavėluoto atsakovės atsiliepimo pateikimo. Todėl tokių pareiškėjų nurodytų aplinkybių negalima laikyti kaip turinčių esminę reikšmę bylai, teismo sprendime padarytoms išvadoms ir bylos baigčiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytas anksčiau, darytina išvada, kad procesas negali būti atnaujinamas, remiantis Liletuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad procesas atnaujintinas Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 5 p. pagrindu, kadangi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-21 nutartimi pasisakė, kad 2008-07-24 Žemės naudojimo ir patikrinimo aktas Nr. 184, kuriuo yra grindžiamas teismo sprendimas ir išvados, nėra individualus administracinis teisės aktas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo, teisingai nurodė, kad remiantis šiuo punktu pareiškėjo prašymas taip pat yra nepagrįstas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad ginčijamas žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra savarankiškas administracinis aktas, todėl jo panaikinimo klausimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Todėl, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, toks aktas negali būti laikomas individualiu aktu priimtu pareiškėjo atžvilgiu, tuo labiau, jis nebuvo panaikintas. Remiantis tuo, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 5 p. esančių aplinkybių, procesas remiantis šiuo pagrindu negali būti atnaujintas.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad proceso atnaujinti šiuo atveju negalima ir pagal pareiškėjo nurodytą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p., kadangi, nagrinėjamu atveju, 2010-05-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos 2011-04-13 nutartimi paliktas nepakeistas. Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 9 p. taikyti svarbus teismo sprendimo neperžiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme faktas.

Sutinkama ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą, skirtą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareikšto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas pakartotinai kelia klausimus, susijusius įpareigojimu nukelti statinius.

Esant virš nurodytiems pagrindams, teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos CPK 291 str. nuostatas, nes nutartyje yra išsamiai nurodyti ir pagrįstai įvertinti teismo priimti motyvai, kuriais remiantis jis atmeta pareiškėjo (apelianto) prašymą dėl proceso atnaujinimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, išsamiai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą bei padarė tinkamas išvadas. Todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.