- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1275-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02136-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- S. G., O. G.
- Kategorijos
- 94.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų S. G. ir O. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
P. S. G. ir O. G. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-24-341/2010 procesą; priimti naują sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-341/2010, patenkinti jų ieškinį ir įpareigoti atsakovę R. D. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti jai priklausančio šiltnamio dalį iš jų sklypo. Prašymą grindė 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu bei 2012 m. vasario 22 d. raštu dėl žemės naudojimo patikrinimo. Pažymėjo, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą be kita ko CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir nurodė, kad teismo nebuvo prijungti prie bylos ir nagrinėti jo 2010 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateikti įrodymai, dėl ko teismas nepagrįstai taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo sklypų riba yra neaiški ir ginčijama. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pareiškėjas dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuris teisėjos 2012 m. balandžio 6 d. rezoliucija yra priimtas. Teismas, įvertinęs minėtus prašymus dėl proceso atnaujinimo, padarė išvadą, kad pareiškėjų 2012 m. balandžio 3 d. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra pakartotinis prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nustatė, kad pareiškėjas S. G. atskirajame skunde, kaip ir pakartotiniame prašyme dėl proceso atnaujinimo, naujai paaiškėjusią aplinkybę sieja su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atskirąjį skundą be kita ko įvertins ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir prie jo pridėtus įrodymus, kurie yra analogiški pakartotinai pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Padarė išvadą, kad minėtas jau žinomas aplinkybes pareiškėjai įrodinėja iš naujo teikdami pakartotinį prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kas patenka į CPK 374 straipsnio reguliavimo sritį. Dėl šių priežasčių pareiškėjų pakartotinai pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad naujos aplinkybės, nurodžius jas atskirajame skunde, tapo pareiškėjo ankstesnio prašymo atnaujinti procesą pagrindu. Teigia, kad naujų aplinkybių nurodymas atskirajame skunde dar negarantuoja, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas jas laikys naujo sprendimo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų būtent įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat ir pagal CPK 374 straipsnį nėra galimas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad apie naują esminę aplinkybę šioje civilinėje byloje jis sužinojo 2011 m. rugpjūčio 18 d. susipažindamas su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-24-314/2010 medžiaga, grąžinta iš Vilniaus apygardos teismo. Ši nauja esminė aplinkybė yra 2011 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui išaiškėjęs faktas, kad ieškovo 2010 m. rugpjūčio 9 d. pateiktas Vilniaus apygardos teismui prašymas ir įrodymai nebuvo prijungti prie bylos medžiagos ir teismo nebuvo nagrinėti (šiuo metu jie yra saugomi Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-314/2010 atskirai užklijuotame voke). 2010-05-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-314/2010 buvo grindžiamas aplinkybe, kad sklypų riba yra neaiški, nes yra sunaikinti riboženkliai, o dėl pavėluoto atsakovės atsiliepimo pateikimo, negalėjo atstatyti sunaikintų riboženklių pirmosios instancijos teismo procese. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi procesą atsisakė atnaujinti. Pareiškėjui padavus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2012 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą, nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad tiek pirminiu, tiek pakartotiniu prašymais yra prašoma atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, be to, pareiškėjas naujai paaiškėjusią aplinkybę, kaip ir pakartotiniame prašyme dėl proceso atnaujinimo, atskirajame skunde sieja su 2012 m. vasario 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu, o šią aplinkybę įvertins apeliacinės instancijos teismas. Su nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 374 straipsnyje įtvirtintas draudimas teikti pakartotinį prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu neturėtų būti suprantamas siaurai, t. y. taip, kad vieną kartą kreipusis į teismą su prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, būtų uždrausta kreiptis į teismą dar kartą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Toks įstatymo aiškinimas pažeistų proceso šalių teisę į teisminę gynybą, kadangi esminės bylos aplinkybės gali paaiškėti skirtingu metu ir skirtingais pagrindais, todėl teismas, prieš atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu, turėtų aiškiai nustatyti ankstesnio ir teismo nagrinėjamo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje dalyką ir pagrindą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog kadangi pareiškėjas naujai paaiškėjusią aplinkybę grindžia 2012 m. vasario 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu tiek naujame pareiškime, tiek atskirajame skunde dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties, yra pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Visų pirma, akivaizdu, kad 2012 m. vasario 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuris, pareiškėjų manymu, yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, surašytas jau po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties priėmimo, todėl traktuoti, jog tokiu būdu teismo žinioje buvo ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nėra teisinio pagrindo. Antra, atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), todėl apylinkės teismo argumentai, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su 012 m. vasario 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu įvertins apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties, laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-200-104/2012 palikęs nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį, dėl 2012 m. vasario 14 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas pareiškėjų pakartotinai pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 374 straipsnio pagrindu. Tokiu pagrindu teismas galėtų atsisakyti priimti naują pareiškimą tik tuomet, kai vienu metu būtų pateikti du iš esmės vienodi procesiniai dokumentai (prašymai) dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o ne prašymas ir atskirasis skundas, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju.
Dėl kitų atskirojo skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie teisinės reikšmės skundo išsprendimui neturi.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą pareikštas tuo pačiu pagrindu, o kadangi prašymo priėmimo klausimą gali išspręsti tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atskiruoju skundu apskųsta nutartis panaikintina ir pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti, klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.