Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-07-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1615-104/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-16Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2014-07-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
2A-1615-104/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01510-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalja Cikoto
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
K. K., R. K.
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1615-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01510-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 30.9.1.; 121.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1831-723/2013 pagal ieškovų K. K. ir R. K. ieškinį atsakovui V. P. dalyje dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovų K. K. ir R. K. ieškinį ir atsakovo V. P. priešieškinį tenkino iš dalies: atidalino šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu lAlp; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 2Ilp, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 3Ilž; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 4Ilp; kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.0592 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei K. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 4/6 dalis, abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį ir atsakovui V. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 395/592 dalis žemės sklypo, abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 98/592 dalis žemės sklypo, atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančias 99/592 dalis žemės sklypo, atsakovui V. P. priklausančią išvardinto nekilnojamojo turto dalį perduodant ieškovų K. K. ir R. K. bendrajai jungtinei nuosavybei, o ieškovus K. K. ir R. K. įpareigojant atsakovui V. P. sumokėti 26152,10 Lt kompensaciją už atidalinamą nekilnojamąjį turtą (galutinė kompensacijos suma apskaičiuota taip: 28250 Lt – 2097,90 Lt už V. P. priklausiusios nekilnojamo turto dalies išlaikymo išlaidas). Likusiose dalyse ieškinys ir priešieškinys buvo atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovų K. K. ir R. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą dalyje dėl atmesto ieškovų 2 457,12 Lt reikalavimo dėl išlaidų už malkas priteisimo iš atsakovo V. P. bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovams 1057, 93 Lt išlaidų už malkų pirkimą namo šildymui 2009-2011 metų laikotarpį, o ieškovų 2 457,12 Lt reikalavimas dėl išlaidų už malkas priteisimo už 2000-2008 metų laikotarpį buvo atmestas dėl to, kad ieškovai praleido 3 metų senaties terminą, tačiau atsakovo atstovės prašymas dėl ieškininės senaties taikymo buvo suformuluotas tik baigiamojoje kalboje. Tačiau pagal CPK 14 str. 4 d. ir 253 str. 4 d. baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė teismo posėdžio metu, o teismas savo iniciatyva neturi teisės taikyti ieškinio senaties instituto. Teisėjų kolegija konstatavo, kad esant nurodytoms aplinkybėms, jog teismas pritaikė ieškinio senatį, nors toks prašymas buvo pareikštas tik baigiamojoje kalboje, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.), nes atsakovo atstovei prašymą dėl ieškinio senaties taikymo pareiškus baigiamųjų kalbų metu, ieškovai neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į tokį prašymą arba reikšti prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, jei sutiktų, kad senaties terminas vis tik yra praleistas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Be to, teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis priėjo išvados, kad ginčo atveju turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjant bylą iš naujo dalyje dėl priteisimo ieškovų 2 457,12 Lt išlaidų už malkas 2000-2008 metų laikotarpį ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu minėtą ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovams 2 250,77 Lt išlaidų už malkas 2001-2008 metų laikotarpį ir 1 650 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad ieškovams reikalavimo teisė atsakovui atsirado 2001 metais po šildymo sezono pabaigos praėjus keliems mėnesiams. Ieškovė pateikė ieškinį 2011-05-23, todėl 10 metų senaties terminas 2001 metų pažeistai teisei ginti nėra praleistas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 206,35 Lt išlaidų turėtų 2000 m.

Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo, teismas vadovavosi CK 4.76 str. nuostatomis, kad kiekvienas iš bendraturčių turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių atlyginimą. Teismas atsižvelgė į atsakovo sutikimą apmokėti pusę reikalaujamos sumos bei vertino, kad ieškovė pagrindė leistinais įrodymais savo turėtas išlaidas nuo 2001 metų iki 2011 metų už pirktas malkas ir jų realias kainas pagal sąskaitas faktūras ir kainas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 2 250,77 Lt (2 457,12-206,35) sumą už jam tenkančio turto dalies išlaikymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino nurodo, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo netaikė atsakovo prašomo taikyti ieškinio senaties (3 metų) termino. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2001 metų šildymo sezono pabaigos ir laikė, kad gali būti taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai - 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.), tačiau visiškai nepasisakė ir nemotyvavo dėl atsakovo V. P. prašymo taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą, todėl iš pirmos instancijos sprendimo teksto visiškai neaišku, kodėl teismas tik dalinai tenkino atsakovo prašymą taikyti senaties terminą. Taip pat, anot apelianto, teisę reikalauti atlyginti savo patirtas kuro įsigijimo išlaidas turi ne ieškovai, bet J. P., kuris patvirtino, kad jis apmokėdavo ne tik už savo, bet ir už atsakovo namo dalį, todėl šioje dalyje ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes 2003 metais reikalavimo teisę atlyginti patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) turi ne ieškovai, bet J. P., o jis tokio reikalavimo nereiškia, kadangi pats apklaustas liudytoju teisme nurodė, kad naudodamasis ir ta namo dalimi, kuri priklausė atsakovui, jis gera valia apmokėdavo ne tik savo kuro išlaidų dalį, bet ir atsakovui V. P. priklausančią dalį.

Atsiliepimas

Ieškovai K. K. ir R. K. atsiliepimu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šioje byloje sutrumpinti ieškinio senaties terminai negali būti taikomi. Taip pat nurodo, kad J. P., kaip bendraturtis, mokėjo tik už savo namo dalies šildymą, t.y. už 1/6 dalį namo ir nemokėjo už atsakovo namo dalies šildymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Pažymėtina, kad atsakovo ginčijama suma yra nedidesnė, negu 5000 Lt, todėl atsakovo skundą apeliacine tvarka nagrinėja vienas teisėjas (CPK 304 str.)

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys ieškinio pateikimo metu buvo namų valdos, esančios Skardžio g. 4, Nemenčinės m., Vilniaus r. bendrasavininkai, ginčas tarp šalių vyksta dėl 2 250,77 Lt išlaidų už malkų pirkimą namo šildymui 2001-2008 metų laikotarpį.

Gražinus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pateikė reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti jų turėtas išlaidas kildinamas iš žalos atlyginimo instituto, o CK 1. 125 str. 8 d. nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trijų metų ieškininės senaties terminas (2t. b.l. 100). Ieškovai prašymo dėl praleisto ieškininės senaties termino atnaujinimo nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai reikalavo jų turėtų išlaidų susijusių su malku pirkimu, t.y. nuostolių atlyginimo, tai reiškia, kad ieškovų reikalavimas yra turtinio pobūdžio, susijęs su patirtos žalos atlyginimu. CK 6. 249 str. nustato, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, o piniginė žalos išraiška yra tiesioginiai nuostoliai. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo kiekvienais metais po šildymo sezono pabaigos, todėl darytina išvadą, kad ir dėl išlaidų už 2008 m. ieškovai turėjo kreiptis nevėliau, kaip 2011 m. kovo mėnesį (po šildymo sezono pabaigos). Tačiau ieškinys paduotas teismui tik 2011-05-23.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvadą, kad ieškovai reikalauja nuostolių atlyginimo už 2001-2008 metų laikotarpį praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, t.y. įstatymų nustatytas laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Kaip jau buvo minėta, nuostoliai už 2009-2011 metų laikotarpį t.y. ieškovams priteisti Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Dėl išdėstyto, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, ir be teisinio pagrindo netenkino atsakovo reikalavimą dėl CK 1. 125 str. 8 d. nustatyto reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo sutrumpinto trijų metų ieškininės senaties termino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteistą sprendimą. Taigi, sprendimas naikinamas dėl netinkamos materialinės teisės normos taikymo (CPK 330 str.), ir priimamas naujas sprendimas - ieškovo reikalavimas atmetamas. Atmetus ieškinį dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo iki ieškinio pareiškimo, apeliacinės instancijos teismas kitų apelianto argumentų dėl sprendimo neteisėtumo nesvarsto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą dalyje dėl atmesto ieškovų reikalavimo 2 457,12 Lt išlaidų už malkas priteisimo ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą (2t. b.l. 26). Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas iš naujo tik dėl ieškovų atmesto reikalavimo priteisti 2 457,12 Lt išlaidų. Todėl apelianto teiginys, kad teismas turėjo svarstyti bylinėjimosi išlaidų klausimą visa bylos apimtimi yra nepagrįstas.

Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, tai atitinkamai naikinama ir sprendimo dalis dėl 1 650 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams, nes ieškinį atmetus, ieškovai netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šio atveju bylinėjimosi išlaidas turi būti priteistos atsakovų naudai (CPK 93 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teisme atsakovas bylinėjimosi išlaidų neturėjo, o paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 67, 52 Lt žyminio mokesčio ir turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (2t., b.l. 118, 126).

Dėl 1000 Lt atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą pažymėtina, kad apeliacinio skundo surašymas nereikalavo advokato darbo ir laiko didelių sąnaudų turint omeny ginčo nesudėtingumą - buvo nagrinėjamas nesudėtingas reikalavimas priteisti 2 457,12 Lt išlaidų už malkų pirkimą, kuris nereikalavo specialių teisinių žinių. Todėl už apeliacinio skundo surašymą yra pagrindas priteisti tik pusę išlaidų - 500 Lt. Taigi, patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovų atsakovo naudai priteisiama 67, 52 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (CPK 93 str. 98 str.).

Išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme t.y. 14, 20 Lt priteisiamos iš ieškovų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., apeliacinės instancijos teismas

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalį, kuria ieškovams priteista iš atsakovo 2 250,77 Lt nuostolių ir 1 650 Lt bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo V. P. naudai iš ieškovų K. K. ir R. K. lygiomis dalimis 67, 52 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų K. K. ir R. K. lygiomis dalimis išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. 14, 20 Lt

Teisėja Natalja Cikoto