Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-165-647/2012

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-05-11
Bylos Nr.: 2-165-647/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01510-2011-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: K. K., R. K.
Atsakovas: V. P.

Civilinė byla Nr. 2-165-647/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01510-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.2, 30.2, 30.9.1, 30.9.1, 93.1, 93.2.1, 93.2.16, 93.2.17, 93.2.21, 95.1, 95.2, 97, 99.1.1, 99.5, 99.9, 99.3, 103.1, 103.2, 103.3, 104.1, 106.1, 111.1, 112, 113.1, 113.8, 113.9, 114.9.2, 114.9.3, 114.11, 116.1, 116.4, 116.8

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant V.Liaubienei,dalyvaujant ieškovei K. K.,ieškovų K. K. ir R. K. atstovei adv. L.Groblienei,atsakovui V. P.,atsakovo atstovei adv. A.Petronytei,ekspertei D.Aleknienei,vertėjai A.Stančinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir R. K. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir bendro turto tvarkymo, bei išlaikymo išlaidų priteisimo, bei atsakovo V. P. priešieškinį K. K. ir R. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai K. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, ieškovams, bei atsakovui V. P., kuris yra ieškovės K. K. brolis, bendrosios nuosavybės teise priklauso turtas, esantis adresu(duomenys neskelbtini): 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksu lAlp; garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksu 2Ilp,- tūris 44 kub. m.; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 3Ilž, tūris 5 kub. m.; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 4Ilp, tūris 49 kub. m.; kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.0592 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 4/6 dalys, abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 395/592 dalys žemės sklypo. Abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 98/592 dalys žemės sklypo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 99/592 dalys žemės sklypo. Savo dalį gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių atsakovas įgijo 1993-10-06 po tėvo I. P. mirties. Ieškovei 4/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių dovanojimo sutarties pagrindu (savo dalį gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių) 2000-04-14 padovanojo jos motina A. P., kuri iki šiol gyvena su ieškove. 1/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuo 2011-02-08 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Savo dalį statinių jiems pardavė J. P., ieškovės brolis. 99/592 dalys žemės sklypo atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2007-07-18 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. 395/592 dalys žemės sklypo ieškovei nuosavybės teise priklauso taip pat nuo 2007-07-18 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. 98/592 dalys žemės sklypo mums, ieškovams, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuo 2011-02-08 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Savo dalį žemės sklypo jiems pardavė J. P.. Iki 2007-07-18 ieškovai naudojosi valstybine žeme, priskirta namų valdai. Pagal ieškovės ir jos brolių V. P. ir J. P. susitarimą ieškovės šeima nuo 2000 metų, kai tapo šio namo bendraturte, gyvena namo pirmajame aukšte, kartu gyvena ir ieškovės motina A. P., o broliai bendrai naudojosi namo antruoju aukštu. Rūsys, kuriame yra ir visą namą šildanti katilinė bei patalpa malkoms, savo paskirtimi yra bendrojo naudojimo ir buvo naudojamas bendrai. Daugiau kaip dešimt metų naudodamiesi namo pirmuoju aukštu, bei garažu, šias patalpas ieškovai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, pakeitė namo pirmojo aukšto langus iš medinių į plastikinius, vidaus patalpų duris, virš garažo įrengė patalpas, garažą apkalė dailylentėmis, pakeitė garažo vartus. Iki J. P. ieškovams perleido savo namų valdos dalį, antrąjį namo aukštą ieškovės broliai užrakindavo, ieškovai negalėjo juo naudotis. Tik 2011-02-08 J. P. davė namo antrojo aukšto raktą, leido naudotis ūkiniu pastatu. Atsakovas įforminti naudojimosi tvarkos namu ir ūkinės paskirties statiniais nesutinka. Prašo nustatyti tokią naudojimosi namu ir kitais statiniais, bei kiemo įrenginiais tvarką, kokia faktiškai yra nusistovėjusi. Ieškovų nuomone, prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitiktų ir ieškovų, ir atsakovo turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kiekvienas bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovei nuo 2000-04-04 esant gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių bendraturte, bei žemės sklypo naudotoja, o nuo 2007-07-18 - žemės sklypo bendratute, o ieškovams nuo 2011-02-08 esant statinių, bei žemės sklypo bendraturčiais, atsakovas V. P. visą šį laiką nevykdė savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, atsakovui tenkančią bendro turto tvarkymo ir išlaikymo išlaidų dalį dengė ieškovai iš savo lėšų. Su atsakovu susitarti dėl šių nuostolių atlyginimo nepavyksta. Gyvenamasis namas, garažas, ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai yra labai seni, jiems buvo ir yra reikalingas remontas. 2001 metais buvo tvarkoma kiemo aikštelė, kurios tvarkymo darbai kainavo 300 Lt. Atsakovui V. P. tenkanti turto tvarkymo išlaidų dalis yra 50 Lt (300 Lt : 6). 2003 metais buvo nupirktas ir rūsyje sumontuotas kieto kuro katilas, kuriuo iki šiol yra šildomas namas. Katilą statyti buvo būtina, nes ankstesnis buvo nebetinkamas namui šildyti. Kieto kuro katilas ir jo montavimo darbai kainavo 3500 Lt. Iš šios sumos atsakovui tenka 583,33 Lt išlaidų (3500 Lt: 6). 2007 metais buvo pakeistos senos medinės namo lauko durys į naujas šarvo duris, kurios su montavimo darbais kainavo 1700 Lt. Iš šios sumos atsakovui V. P. tenkanti išlaidų dalis yra 283,33 Lt (1700 Lt: 6). 2009 m. buvo keičiama sena, sulūžusi kiemo tvora. Tvora ir jos pastatymas kainavo 1800 Lt. Atsakovui V. P. tenkanti išlaidų dalis yra 300 Lt (1800 Lt: 6). 2010 m. buvo keičiamos nusidėvėjusios namą kūrenančio katilo detalės. Darbas, bei detalės kainavo 640 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 106,67 Lt (640 Lt: 6). Nuo 2000-04-04 tris kartus buvo užsikimšusi gatvės, kurioje yra namas, kanalizacija. Namui teko 450 Lt kanalizacijos atkimšimo ir tvarkymo darbų išlaidų dalis (150 Lt + 70 Lt + 230 Lt). Iš šios sumos atsakovui V. P. tenka 75 Lt išlaidų (450 Lt: 6). Namui šildyti kiekvieną žiemą reikia nuo 19,50 kub. m. iki 25 kub. m. malkų. Vidutiniškai reikia 22,25 kub. m. malkų (19,50 kub. m. + 25 kub. m.). Visada buvo perkamos I grupės kaitrumo malkos. Tik 2003 metais, esant sunkesnei finansinei padėčiai, buvo nupirktos III grupės kaitrumo malkos, o 2004 metais - II grupės kaitrumo malkos. Iki 2004 metų įskaitytinai malkos buvo perkamos VĮ Nemenčinės miškų urėdijoje. VĮ Nemenčinės miškų urėdijoje malkos buvo perkamos tol, kol šioje įmonėje dirbo buvęs namo bendraturtis J. P.. Malkos buvo parduodamos jam, kaip darbuotojui. Jo vardu buvo išrašomos sąskaitos, kurias apmokėdavo ieškovai. VĮ Nemenčinės miškų urėdija užsiima didmenine medienos prekyba, o malkas mažmeninėmis kainomis parduoda tik savo darbuotojams. J. P. nustojus dirbti VĮ Nemenčinės miškų urėdijoje, malkos buvo perkamos VĮ Ukmergės miškų urėdijoje. Sąskaitos už malkas yra išlikusios tik už 2003, 2004 ir 2005 metus. Skaičiuojant išlaidas už malkas 2000, 2001 ir 2002 metais remiamasi VĮ Nemenčinės miškų urėdijos 2010-09-09 raštu Nr. 3-732 ir 2010-09-21 raštu Nr. 3-749. Išlaidos skaičiuojamos I grupės kaitrumo malkoms už 22,25 kub. m. malkų. Vežimo kaina skaičiuojama už 20 km. (išlikusiose PVM sąskaitose - faktūrose, išrašytose 2003 ir 2004 metais išvežimas taip pat skaičiuojamas už 20 km.). Skaičiuojant išlaidas už malkas 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metais remiamasi VĮ Ukmergės miškų urėdijos 2010-09-28 raštu Nr. T4-837. Išlaidos skaičiuojamos I grupės kaitrumo malkoms už 22,25 kub. m. malkų. Vežimo kaina skaičiuojama už 22,25 kub. m. Ateinančiai žiemai malkos visada buvo perkamos pavasarį, ar vasaros pradžioje. 2000 metais VĮ Nemenčinės miškų urėdijoje 1 kub. m. I grupės kaitrumo malkos kainavo 40 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 1 kub. m. malkų pakrovimas - 5 Lt be PVM, išvežimas už 1 km. 2,40 Lt be PVM. Malkų kaina be PVM 890 Lt (40 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 1050,20 Lt (890 Lt + 160,20 Lt) (160,20 Lt susidaro 890 Lt x 0,18). Malkų pakrovimo kaina be PVM 111,25 Lt (5 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM - 131.28 Lt (111,25 Lt + 20,03 Lt) (20,03 Lt susidaro 111,25 Lt x 0,18). Malkų išvežimo kaina be PVM 48 Lt (2,40 Lt x 20 km.), su PVM – 56,64 Lt (48 Lt + 8,64 Lt) (8,64 Lt susidaro 48 Lt x 0,18). Viso malkos 2000 metais kainavo 1238,12 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 206,35 Lt (1238,12 Lt: 6). 2001 metais malkų kaina be PVM - 890 Lt (40 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM - 1050,20 Lt (890 Lt + 160,20 Lt) (160,20 Lt susidaro 890 Lt x 0,18). Malkų pakrovimo kaina be PVM 111,25 Lt (5 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 131,28 Lt (111,25 Lt + 20,03 Lt) (20,03 Lt susidaro 111,25 Lt x 0,18). Malkų išvežimo kaina be PVM 48 Lt (2,40 Lt x 20 km.), su PVM – 56,64 Lt (48 Lt + 8,64 Lt) (8,64 Lt susidaro 48 Lt x 0,18). Viso malkos 2001 metais kainavo 1238,12 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 206,35 Lt (1238,12 Lt: 6). 2002 metais VĮ Nemenčinės miškų urėdijoje 1 kub. m. I grupės kaitrumo malkos kainavo 40 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 1 kub. m. malkų pakrovimas - 5 Lt be PVM, išvežimas už 1 km. 2,40 Lt be PVM. Malkų kaina be PVM 890 Lt (40 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM - 1050.20 Lt (890 Lt + 160,20 Lt) (160,20 Lt susidaro 890 Lt x 0,18). Malkų pakrovimo kaina be PVM - 111,25 Lt (5 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 131,28 Lt (111,25 Lt + 20,03 Lt) (20,03 Lt susidaro 111,25 Lt x 0,18). Malkų išvežimo kaina be PVM - 48 Lt (2,40 Lt x 20 km.), su PVM - 56.64 Lt (48 Lt + 8,64 Lt) (8,64 Lt susidaro 48 Lt x 0,18). Viso malkos 2002 metais kainavo 1238,12 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 206,35 Lt (1238,12 Lt: 6). 2003 metasi malkos buvo nupirktos pagal 2003-03-21 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą GBD Nr. 3722182. Malkos 2003 metais kainavo 631,89 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 105,32 Lt (631,89 Lt: 6). 2004 metais malkos buvo nupirktos pagal 2004-06-03 išrašytą PVM sąskaitą -faktūrą serija LEB Nr. 6441573. Malkos 2004 metais kainavo 907,13 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 151,19 Lt (907,13 Lt: 6). 2005 metais malkos buvo nupirktos pagal 2005-04-14 išrašytą sąskaitą - faktūrą UUS Nr. 0001960. Malkos 2005 metais kainavo 1507,73 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 251,29 Lt (1507,73 Lt: 6). 2006 metais VĮ Ukmergės miškų urėdijoje 1 kub. m. I grupės kaitrumo malkų su PVM kainavo 74,34 Lt, 1 kub. m. malkų pakrovimas - 5 Lt be PVM, išvežimas už 1 kub. m. 15 Lt be PVM. Malkų kaina su PVM – 1654,07 Lt (74,34 Lt x 22,25 kub. m.). Malkų pakrovimo kaina be PVM - 111,25 Lt (5 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 131,28 Lt (111,25 Lt + 20,03 Lt) (20,03 Lt susidaro 111,25 Lt x 0,18). Malkų išvežimo kaina be PVM - 333,75 Lt (15 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 393,83 Lt (333,75 Lt + 60,08 Lt) (60,08 Lt susidaro 333,75 Lt x 0,18). Viso malkos 2006 metais kainavo 2179,18 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 363,20 Lt (2179,18Lt: 6). 2007 metais VĮ Ukmergės miškų urėdijoje 1 kub. m. I grupės kaitrumo malkų su PVM kainavo 88,50 Lt, 1 kub. m. malką pakrovimas - 5 Lt be PVM, išvežimas už 1 kub. m. 15 Lt be PVM. Malkų kaina su PVM - 1969,13 Lt (88,50 Lt x 22,25 kub. m.). Malkų pakrovimo kaina be PVM - 111,25 Lt (5 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM - 131.28 Lt (111,25 Lt + 20,03 Lt) (20,03 Lt susidaro 111,25 Lt x 0,18). Malkų išvežimo kaina be PVM - 333,75 Lt (15 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 393,83 Lt (333,75 Lt + 60,08 Lt) (60,08 Lt susidaro 333,75 Lt x 0,18). Viso malkos 2007 metais kainavo 2494,24 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 415,71 Lt (2494,24 Lt: 6). 2008 metais VĮ Ukmergės miškų urėdijoje 1 kub. m. I grupės kaitrumo malkų su PVM kainavo 118,00 Lt, 1 kub. m. malkų pakrovimas - 8 Lt be PVM, išvežimas už 1 kub. m. 18 Lt be PVM. Malkų kaina su PVM - 2625,50 Lt (118,00 Lt x 22,25 kub. m.). Malkų pakrovimo kaina be PVM - 178 Lt (8 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 210,04 Lt (178 Lt + 32,04 Lt) (32,04 Lt susidaro 178 Lt x 0,18). Malkų išvežimo kaina be PVM - 400,50 Lt (18 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 472,59 Lt (400,50 Lt + 72,09 Lt) (72,50 Lt susidaro 400,50 Lt x 0,18). Viso malkos 2008 metais kainavo 3308,13 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 551,36 Lt (3308,13 Lt: 6). 2009 metais VĮ Ukmergės miškų urėdijoje 1 kub. m. I grupės kaitrumo malkų su PVM kainavo 107 Lt, 1 kub. m. malkų pakrovimas - 8 Lt be PVM, išvežimas už 1 kub. m. 18 Lt be PVM. Malkų kaina su PVM - 2380,75 Lt (107 Lt x 22,25 kūb. m.). Malkų pakrovimo kaina be PVM - 178 Lt (8 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 211,82 Lt (178 Lt + 33,82 Lt) (33,82 Lt susidaro 178 Lt x 0,19). Malkų išvežimo kaina be PVM 400,50 Lt (18 Lt x 22,25 kub. m.), su PVM – 476,60 Lt (400,50 Lt + 76,10 Lt) (76,10 Lt susidaro 400,50 Lt x 0,19). Viso malkos 2009 metais kainavo 3069,17 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 511,53 Lt (3069,17 Lt: 6). 2010 metais VĮ Ukmergės miškų urėdijoje 1 kub. m. I grupės kaitrumo malkų su PVM kainavo 102,85 Lt, 1 kub. m. malkų pakrovimas su PVM 9,68 Lt, išvežimas už 1 kub. m. 21,78 Lt su PVM. Malkų kaina su PVM 2288,41 Lt (102,85 Lt x 22,25 kub. m.). Malkų pakrovimo kaina su PVM 215,38 Lt (9,68 Lt x 22,25 kub. m.). Malkų išvežimo kaina su PVM 484,61 Lt (21,78 Lt x 22,25 kub. m.). Viso malkos 2010 metais kainavo 2988,40 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis - 498,07 Lt (2988,40 Lt: 6). 2011-01-05 iš UAB „Vilža" namo kūrenimui ieškovai nupirko ir anglių už 290 Lt. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis yra 48,33 Lt (290 Lt: 6). Yra būtina paruošti malkas žiemai - išdžiovinti, sunešti į rūsį, šildymo sezono metu ryte ir vakare valyti krosnį nuo pelenų, jį pakurti, prižiūrėti namo šildymo sistemą. Tai užima daug laiko, reikalauja fizinių jėgų. Namą būtina gerai šildyti, nes namas yra senas. Šildymo sezonas trunka septynis mėnesius (spalio (31 d.), lapkričio (30 d.), gruodžio (31 d.), sausio (31 d.), vasario (28 d.), kovo (31 d.) balandžio (30 d.). Tai sudaro 212 dienų. Ieškovai mano, kad kiekvienos dienos jų darbas, įskaičiavus malkų paruošimą žiemai, yra vertintinas 8 Lt. Per vieną šildymo sezoną susidaro 1696 Lt suma (212 Lt x 8 Lt). 2000-04-04 ieškovei tapus namo bendraturte, buvo vienuolika šildymo sezonų (2000 m./2001 m., 2001 m./2002 m., 2002 m./2003 m., 2003 m./2004 m., 2004 m./2005 m„ 2005 m./2006 m., 2006 m./2007 m., 2007 m./2008 m., 2008 m./2009 m., 2009 m,/2010 m., 2010 m./2011 m.). Per vienuolika šildymo sezonų susidaro 18656 Lt suma (1696 Lt x 11 šildymo sezonų). Atsakovui tenkanti dalis yra 3109,33Lt (18656 Lt: 6). Prieš kiekvieną šildymo sezoną reikia valyti kaminą, jo valymas kainuoja 50 Lt. 2000-04-04 ieškovei tapus namo bendraturte kaminas buvo valomas vienuolika kartų: prieš 2000 m./2001 m., 2001 m./2002 m., 2002 m./2003 m., 2003 m./2004 m., 2004 m./2005 m., 2005 m./2006 m., 2006 m./2007 m., 2007 m./2008 m., 2008 m./2009 m., 2009 m./2010 m. ir 2010 m../2011 metų šildymo sezonus. Per vienuoliką šildymo sezonų susidarė 550 Lt suma (50 Lt x 11 šildymo sezonų). Atsakovui tenkanti dalis yra 91,67 Lt (550 Lt: 6). Kiekvienais metais ieškovai savo lėšomis prižiūri ir tvarko kiemą: yra kasamas sniegas, sodinama, pjaunama žolė, grėbiami lapai ir kt. Kiekvienos dienos ieškovų darbas, įskaičiuojant turėtas išlaidas, vertinamas 10 Lt. Intensyvi kiemo priežiūra vyksta 8 mėnesius per metus. Tai sudaro 240 dienų (skaičiuojama po 30 dienų per mėnesį). Per metus kiemo priežiūra sudaro 2400 Lt (240 d. x 10 Lt). Namų valdos bendraturte ieškovė yra nuo 2000-04-04, per vienuolika metų kiemo priežiūros išlaidos sudaro 24000 Lt (2400 Lt x 11 m.). Atsakovui tenkanti dalis yra 4400 Lt (26400 Lt: 6). Viso ieškovų patirtų nuostoliu suma, prižiūrint ir tvarkant jiems ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia namu valdą, yra 12514,38 Lt (50 Lt + 583.33 Lt + 283,33 Lt + 300 Lt + 106.67 Lt + 75 Lt + 206.35 Lt + 206,35 Lt + 206.35 Lt + 105.32 Lt + 151,19 Lt + 251.29 Lt + 363.20 Lt + 415.71 Lt + 551.36 Lt + 511.53 Lt + 498.07 Lt + 48,33 Lt + 3109.33 Lt + 91.67 Lt + 4400 Lt). Gyvenamojo namo stogas yra griūvantis, jį laikančios konstrukcijos yra supuvusios, per jį į vidaus patalpas bėga vanduo. Neremontuojant stogo, kyla grėsmė viso namo saugiam eksploatavimui. Specialistų nuomone stogo remontas turėtų kainuoti 25000 Lt. Atsakovui iš šios sumos pagal jo dalį turte tenka 4166,67 Lt (25000 Lt : 6). Atsakovas pinigų stogo remontui skirti neketina. todėl prašo šią pinigų sumą priteisti iš atsakovo kaip būsimas gyvenamojo namo stogo remonto išlaidas. Prašo nustatyti naudojimosi tvarką 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žymėjimas indeksu lAlp, garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 2Ilp, tūris 44 kub. m., ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 311 ž, tūris 5 kub. m., ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 411 p, tūris 49 kub. m., kiemo statiniais (šuliniu, tvora, kiemo aikštele), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. ir R. K. naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (9,21 kv. m., virtuvė), 1-3 (12,10 kv. m., kambarys), 1-4 (23,30 kv. m., kambarys), 1-5 (9,80 kv. m., kambarys), 1-6 (6,16 kv. m., veranda), 1-7 (3,56 kv. m., vonia, tualetas), laiptais, iš lauko vedančiais į patalpą pažymėtą indeksu 1-6, gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpa. pažymėta indeksu 2-3 (9,10 kv. m., kambarys), balkonu, esančiu prie patalpos, pažymėtos indeksu 2-3, garažu 2Ilp ir ūkiniu pastatu 3I1 ž; -V. P. naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 2-4 (10,90 kv. m., kambarys); - K. K., R. K. ir V. P. kartu bendrai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-l (8,50 kv. m., katilinė), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, R-2 (9,40 kv. m., sandėlis), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš namo pirmojo aukšto į rūsį (jungiančiais patalpas, pažymėtas indeksais 1-2 ir R-l), namo pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8 (2,82 kv. m., koridorius), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, 1-2 (5,11 kv. m., kambarys), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš lauko į patalpą, pažymėtą indeksu 1-8, namo antro aukšto patalpomis 2-1 (3,60 kv.m., koridorius), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, 2-2 (10,40 kv. m., virtuvė), nustatant, jog V. P. ir K. K., bei R. K. turi teisę naudotis po 1/2 dalį šios patalpos, 2-5 (5,13 kv. m., vonia, tualetas), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš namo pirmo aukšto į antrą aukštą ir jungiančiais patalpas, pažymėtas indeksais 1 -2 bei 2-1, ūkiniu pastatu 411 p. nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/3 dalimi, o K. K. ir R. K. 2/3 dalimis šio pastato, kiemo statiniais (šuliniu, tvora, kiemo aikštele). Prašo iš atsakovo ieškovams solidariai priteisti 12514,38 Lt nuostolių atlyginimo, 4166,67 Lt gyvenamojo namo stogo remontui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas V. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad iki 2011-02-08, kada ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo iš ieškovės ir atsakovo brolio J. P. 1/6 dalį pastatų su atitinkama žemės dalimi, visais pastatais ir pačiu žemės sklypu naudojosi vien tik ieškovės šeima ir buvęs bendraturtis J. P., nes atsakovas šiuo turtu iš viso niekada nesinaudojo (pirmajame gyvenamojo namo aukšte gyveno ieškovės šeima, o antrajame - buvęs bendraturtis J. P. su savo šeima, todėl būtent jie buvo nusistatę žemės sklypo, bei kitų pastatų naudojimosi savą tvarką, dėl kurios atsakovas neprieštaravo, nes jis jam priklausančią 1/6 namo ir kitų pastatų, bei žemės sklypo dalį bendru bendraturčių sutarimu buvo suteikęs naudotis ieškovės ir savo brolio J. P. šeimoms, nes pats gyveno kitame name, o vėliau - ir kitame mieste). Būtent dėl to, kad atsakovas sutiko su ieškovės ir savo brolio noru naudotis visu bendrosios dalinėms nuosavybės teise valdomu turtu, jis neprieštaravo dėl tos naudojimosi bendru turtu tvarkos, kurią buvo nusistačiusi ieškovė su buvusiu bendraturčių J. P., būtent dėl to jis ir nereikalavo jokios notariškai patvirtintos sutarties dėl konkrečios naudojimosi bendru turto tvarkos nustatymo, nes buvo įsitikinęs, kad name kartu gyvenantys su savo šeimomis sesuo su broliu patys geriau nusistatys tą tvarką ir jos patys laikysis žodinio susitarimo pagrindu. Atsakovas ne tik nesinaudojo jam priklausančio turto dalimi, bet ir ne mažiau kaip 3 metus siekė gera valia susitarti su ieškove ir buvusiu bendraturčiu J. P. dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant jiems turtą natūrą ir gaunant iš jų atitinkamą piniginę kompensaciją. Tačiau tuo metu tiek ieškovė, tiek ir J. P. skundėsi sunkia materialine savo šeimų padėtimi, todėl atsakovas sutiko laukti iki jie išspręs savo finansines problemas ir sugebės atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią 1/6 turto dalį. Prieš metus atsakovas su savo broliu J. P. derėjosi su ieškove dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau galutinai šis klausimas nebuvo išspręstas dėl to, kad šalys nesusitarė dėl kompensacijos dydžio, nors ieškovė irgi siekė tokio atsidalinimo, bet nenorėjo atsakovui ir jo broliui J. P. sumokėti piniginės kompensacijos rinkos kainomis. Todėl, nepavykus su ieškove taikiai išspręsti atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi bendrosios dalinėmis nuosavybės teisėmis valdomo turto tvarkos nustatymo neišspręs tikrojo šalių ginčo, nes realiai jam priklausančiu turtu jis negalės naudotis. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovės šeima valdo 5/6 dalis bendro turto, o atsakovas - tik 1/6 dalį, nėra galimybės nustatyti tokią tvarką, kad naudodamiesi bendrai gyvenamuoju namu su jo priklausiniais ir bendru žemės sklypu, būtų vieni nuo kitų izoliuoti ir ateityje nekiltų ginčų dėl bendro turto tvarkymo, priežiūros ir išlaikymo. Ieškovų siūloma naudojimosi vien tik namu ir ūkiniais pastatais tvarka, nenustatant konkrečios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, neatitinka adekvataus proporcingumo ir teisingumo kriterijų, tuo pažeidžiamos atsakovo teises, nes ieškovų siūlomas tik dalies namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo projektas nėra racionalus ir šalių taikos ateityje nesukuria. Atsakovas turtu nesinaudojo, nes turėjo kitą gyvenamąjį plotą, todėl sutiko, kad namu su priklausiniais ir žemės sklypu naudotųsi kiti bendraturčiai, už tai nereikalaudamas iš jų jokio nuomos mokesčio, tuo pačiu pagrįstai tikėdamasis, kad visu namu ir kitu bendru turtu rūpinsis ir jį išlaikys tie bendraturčiai, kurie juo naudojosi ir gavo iš to naudos. Atsakovas nesutinka su ieškovų prašomais iš jo priteisti 12514,38 Lt nuostoliais, už ieškovų patirtas išlaidas prižiūrint ir tvarkant bendrą turtą, nes jis nesinaudoja jam priklausančiu turtu, o juo naudojasi ieškovai, kurie su atsakovu jokių bendro turto išlaikymo klausimų nederino ir jis sutikimo nurodytiems darbams nėra davęs. Ieškovai savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais, tačiau jų nepakanka ieškinio reikalavimams pagrįsti, o dalis reikalavimų iš viso nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, arba tie rašytiniai įrodymai prieštarauja ieškovų ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovai, siekdami sumažinti galimos piniginės kompensacijos atsakovui dydį, padidino namo išlaikymo išlaidų sumą ir sau priskyrė išlaidas, kurias patyrė net ir ne jie. Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamu bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Svarbiausias klausimas yra gyvenamojo namo atsidalijimas, kuriame šiuo metu gyvena tik ieškovai, nes jo 1/6 atsakovui priklausančios dalies atsidalinti natūra yra fiziškai neįmanoma, dėl to prašo atidalinti atsakovo bendrąja daline nuosavybe priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo su jam priklausančiais statiniais ir žemės sklypu, kompensuojant šią dalį atsakovui pinigais. Atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę, kuri buvo nustatyta pačių ieškovų, atsakovui atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti priteista piniginė kompensacija už jo 1/6 turto dalį, kas sudaro 41666,67 Lt, kurią prašo iš ieškovų priteisti jo naudai. Taip pat prašo: atidalinti atsakovui priklausančią 1/6 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v.), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinių - šulinys, tvora, kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekant ieškovams K. K. ir R. K. visą aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą natūra ir priteisiant iš jų atsakovui V. P. piniginę kompensaciją už jam tenkančią 1/6 dalį nurodyto turto - 41 666,67 Lt; atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka atsidalinti iš bendrosios dalinės žemės sklypo ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) rajone, nuosavybės, atsakovui V. P. sumokant piniginę kompensaciją, o ieškovams paliekant turtą natūra. Nesutinka tik su atsakovo prašomos priteisti jo turto dalies vertės piniginės kompensacijos dydžiu. Atsakovas prašomos priteisti statinių ir žemės sklypo 1/6 dalies kompensaciją skaičiuoja, neįvertindamas to, jog daugiau kaip dešimt metų atsakovas turtu visiškai nesirūpino, jo neišlaikė, neremontavo. Jei ieškovai šio turto nebūtų prižiūrėję, jo vertė šiai dienai būtų ženkliai mažesnė. Todėl nustatant kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgta į ieškovų išlaidas atidalijamą turtą prižiūrėti, išlaikyti, atlikti būtinus remonto darbus šiam turtui išsaugoti. Nustatant kompensacijos dydį, negali būti atsižvelgiama į tai, jog atsakovas name daug metų negyveno, juo nesinaudojo, nes atsakovas yra namo bendraturtis ir privalėjo proporcingai savo daliai rūpintis savo nuosavybe. Ieškovai namo ir statinių dalimi, priklausančia atsakovui, taip pat nesinaudojo ir nesinaudoja. Atsakovui priklausanti namo ir statinių dalis daug metų buvo užrakinta. Todėl atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, kad ieškovai negali pretenduoti į turėtas išlaidas bendrą turtą išlaikyti, išsaugoti ir prižiūrėti, nes ieškovai vieni šiuo turtu naudojosi. Ieškovai negauna jokios naudos ir iš atsakovo dalies žemės sklypo. Tik mažoje žemės sklypo dalyje yra auginamos daržovės, vaismedžiai. Visas žemės sklypas yra užsėtas veja, kurią ieškovai prižiūri.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad kai atsakovas atvažiuodavo pas motiną, su juo ne kartą buvo kalbama, kad reikia remontuoti namą, bet atsakovas į tai nereagavo. Ieškovų atstovė baigiamųjų kalbų metu atsisakė nuo reikalavimo priteisti būsimas išlaidas dėl stogo remonto, nurodė, kad ieškovė su atidalinimu sutinka, sutiktų su 28250 Lt kompensacija atsakovui už jo turto dalį, bet iš šios sumos išskaičiavus turto išlaikymo išlaidas, todėl prašė priteisti 15735,62 Lt kompensaciją, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu iš dalies nesutiko, priešieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad ieškovė jam nesakė ką reikia konkrečiai daryt. Kai jis grįžo iš armijos, gyveno antrame namo aukšte iki 1993 m. kovo mėn. Sutinka, kad turi prisidėt prie išlaidų kiemo aikštelei. Sutinka dėl išlaidų tvorai, kuro katilui. Nesutinka dėl kanalizacijos, nes jis ja nesinaudoja, taip pat nesutinka dėl išlaidų namo kūrenimui – jis ten negyvena jau 20 metų. Jis nesutinka, kad sesuo nustatė jo dalį namo antrame aukšte, jam tiktų pirmas aukštas. Atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atliekant turto vertinimą buvo pasirinktas kelias vertinti, kad būtų kuo labiau sumažinta turto vertė. Yra pažeista vertinimo metodika. Dėl ieškovų reikalavimų priteisti nuostolius mano, kad nėra tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas sutinka su kuro katilo, durų, kuro katilo detalių keitimo išlaidomis. Prašė taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą. Turi būti atmesti reikalavimai dėl išlaidų už malkas, už jų paruošimą, už kamino valymą, kanalizacijos valymą.

Šalies argumentai

Liudytojas J. P. teisme paaiškino, kad jis name negyvena nuo to laiko, kai pardavė savo dalį seseriai ieškovei K. K.. Nuo antro aukšto raktai buvo pas jį. Antrame aukšte jis gyveno iki sesers atvažiavimo. Malkas visada jis pirkdavo – 1/3 mokėdavo jis, o 2/3 sesuo. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie išlaidų už malkas. Prie durų, langų keitimo išlaidų jis neprisidėjo. Sesuo keitė stogą, padarė vartus ūkiniame pastate. Prie aikštelės keitimo jis prisidėjo darbu. Buvo keičiamas kuro katilas, kainavo 3000 Lt, jis pats neprisidėjo. Sesuo pastatė naują tvorą. Už malkas jis mokėdavo už save ir už brolį. Kaminą valydavo jis, arba sesers vyras, ar vaikas. Kad kaimynai valytų kaminą, jis nematė.

Liudytoja T. A. paaiškino, kad ieškovė yra jos pusseserė, atsakovas – pusbrolis. Pas ieškovę ji ateinanti 1-2 kartus per mėnesį. Ieškovė į namo 2-ą aukštą negalėdavo patekt, ten buvo užrakinta. Ieškovė nuo 1999 m. gyvena kaime, ji langus keitė 1 aukšte, duris, tvarkė ūkinį pastatą, keista šildymo sistema. K. K. viskuo rūpinosi, nes ten gyvena, ar broliai rūpinosi – ji nežino.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad ji yra ieškovės kaimynė, padeda jai prižiūrėti mamą, lankosi kiekvieną dieną. Ieškovė pakeitė ūkinį pastatą, langus, duris, tvorą tvarkė, su namo stogu yra problemų, bėga vanduo. Namas senas, jo 2-as aukštas buvo užrakintas.

Teismo posėdyje teismo ekspertė D.Aleknienė, atlikusi ekspertizę (Ekspertizės aktas EUR Nr. 1112/65E) nurodė, kad vertinant bet kokį turtą pirmiausiai išanalizuojami sandoriai toje vietovėje. Yra pateikiami sandoriai lentelėje. Tai sandoriai, įvykę Nemenčinėje 2009 m., 2010 m. paimtas artimiausias laikotarpis vertinamai datai. Iš analogų, prisirišant prie vietovės, buvo paimti labiausiai atitinkantys objektai, kuriuos galima lyginti su vertinamu objektu. Tokių pačių objektų niekas nepardavinėja, jie visi yra skirtingi. Tam ir yra daromi lyginamieji pataisymai, atsižvelgiant į šildymą, plotą, pastato pastatymo datą. Koeficientų pagalba skaičiuojama rinkos vertė, kurią vertina ekspertai. 25 psl. 4 lentelėje yra sudėti tie analogai, kurie artimiausi vertinamam turtui. Buvo išvedama namų valdos tam tikra rinkos vertė naudojantis analogų pagalba, pataisymų pagalba, atsižvelgiant į klausimuose suformuluotas sąlygas. Pardavimui ekspertė analogų nerado. Namų valdoms naudojama vienintelė metodika – vertinami palyginamieji objektai pagal lyginamuosius duomenis. Vertinimo metodikoje naudojama 2 ar 3 analogai, iš kurių daromos tam tikros išvados. Tam ir yra koeficientai, pataisymai, kad būtų galima įvertinti vieną ar kitą analogą, lyginant su vertinamu objektu. UAB ,,Domus optima“ atliko vertinimą pagal savo užduotį, vertinimas buvo darytas ne tai datai, kuriai darytas šis vertinimas. Ten buvo imami analogai iš gretutinių kaimų, ar dar tolimesni, o ne iš Nemenčinės. Ekspertė neginčija kitos įmonės darytos vertinimo ataskaitos. Ekspertė padarė vertinimą, atsižvelgdama į suformuluotas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams K. K. ir R. K., bei atsakovui V. P. bendrosios nuosavybės teise priklauso turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) sav: 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu lAlp; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksu 2Ilp, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 3Ilž; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 4Ilp; kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.0592 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v. Ieškovei K. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4/6 dalys, abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis ir atsakovui V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 395/592 dalys žemės sklypo. Abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 98/592 dalys žemės sklypo. Atsakovui V. P. nuosavybės teise priklauso 99/592 dalys žemės sklypo (b.l. 13-56). Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 str. 2 d. nurodo, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamu bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismas pažymi, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Teismas priimdamas sprendimą, taip pat vadovaujasi aplinkybe, kad name gyvena tik ieškovai, atsakovas turi kitą gyvenamą plotą ir nesinaudoja jam priklausančia 1/6 turto dalimi, esančia (duomenys neskelbtini) Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, bei ieškovų ir atsakovo pozicijų sutapimą iš dalies (su priešieškiniu sutinkame iš dalies, sutinkame atsidalinti iš bendrosios dalinės žemės sklypo ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) rajone, nuosavybės, atsakovui V. P. sumokant piniginę kompensaciją, o mums paliekant turtą natūra, b.l. 101, ieškovai sutinka, kad reikia atidalinti iš bendrosios nuosavybės, nes taip būtų racionaliau, b.l 181), bei atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovui priklausančios 1/6 dalies gyvenamojo mažaaukščio namo atsidalinti natūra yra sunkiai įmanoma, todėl atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklausanti 1/6 dalis gyvenamojo namo su jam priklausančiais statiniais ir žemės sklypu, atidalintini, kompensuojant šią dalį pinigais. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas vadovaujasi byloje atliktos turto vertinimo ekspertizės (Ekspertizės aktas EUR Nr. 1112/65E) išvadomis, kad 1/6 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4160-0100-0561, rinkos vertė vertinimo datai, įvertinus klausime pateiktas suformuluotas prielaidas apie turto būklę, galėjo būti apie 8 300 Lt, gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/6 dalies rūsio, 1/6 dalies laiptų, vedančių iš rūsio į pirmą, aukštą ir jungiančių patalpas R-l ir 1-2, 1/6 dalies namo pirmojo aukšto patalpų 1-8, 1-2, 1/6 dalies laiptų, vedančių iš lauko į patalpą, pažymėtą indeksu 1-8, 1/6 dalies laiptų, vedančių iš namo pirmo aukšto į antrą aukštą ir jungiančių patalpas 1-2 bei 2-1, mansardos patalpos 2-4, 1/6 dalies mansardos patalpos 2-1, 1/2 dalies mansardos patalpos 2-2, 1/6 dalies mansardos patalpos 2-5, kas iš viso sudaro 21,86 kv. m., vertė (šiame klausime nurodomos patalpos, kuriomis faktiškai naudojosi ir turi teisę naudotis atsakovas V. P.), galima teigti, kad šių patalpų vertė vertinimo datai galėjo būti apie 18000 Lt 1/6 dalies garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, jei garažas, kuris yra sublokuotas su ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būtų dengtas asbestcementiniu šiferiu ir grebėstais, būtų su medinėmis durimis ir mediniais vartais, t. y. taip, kaip buvo pastatytas 1969 metais, jei nebūtų atlikta garažo, kuris yra sublokuotas su ūkiniu pastatu rekonstrukcija: padaryta išorės apdaila, įdėtos naujos medinės durys, automatiniai — sekcijiniai vartai, plastikiniai langai, apšiltintas naujas stogas, įrengta palėpe su apdaila virš garažo ir ūkinio pastato, galima teigti, kad 1/6 dalies garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo datai, įvertinus klausime pateiktas suformuluotas prielaidas apie turto būklę, galėjo būti apie 1 700 Lt 1/6 dalies kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verte, jei kiemo aikštelė būtų ne išbetonuota, o tik padengta žvyru, jei iš gatvės pusės būtų ne šiuo metu esanti, o 1993 metais pastatyta medinė tvora, galima teigti, kad 1/6 dalies kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo datai, įvertinus klausime pateiktas suformuluotas prielaidas apie turto būklę, galėjo būti apie 250 Lt, t.y bendra atsakovui V. P. priklausančio turto vertė, o tuo pačiu ir priteistina kompensacija būtų 28250 Lt. Teismas remiasi mininimos ekspertizės išvadomis, nes UAB ,,Domus optima“ atliktas vertinimas buvo darytas ne tai datai, jame buvo imami analogai iš gretutinių kaimų, ar dar tolimesni, o ne iš Nemenčinės, o atsakovo atstovė advokatė, nors ir išsakė abejones dėl ekspertizės išvadų, bet kitos ekspertizės skirti neprašė. Kadangi tenkintinas atsakovo priešieškinyje išdėstyas reikalavimas atsidalinti iš bendrosios dalinės žemės sklypo ir statinių, esančių adresu(duomenys neskelbtini), nuosavybės, atsakovui V. P. sumokant piniginę kompensaciją, o ieškovams K. K. ir R. K. paliekant turtą natūra, tai ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi namu ir kitais statiniais, bei kiemo įrenginiais tvarką yra atmestinas, kaip nebetekęs teisinio pagrindo, nes ieškovai tampa viso nekilnojamo turto, esančio(duomenys neskelbtini). savininkais. Tačiau vadovaujantis CK 4.76 str. nuostatomis, kad kiekvienas iš bendraturčių turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių atlyginimą, todėl iš atsakovo, iš dalies tenkinant ieškovų reikalavimus, bei atsižvelgiant į atsakovo išdėstytą poziciją, kad jis sutinka apmokėti jam tenkančią išlaidų dalį už kiemo aikštelės, kuro katilo ir tvoros sutvarkymą (tai sudarytų atitinkamai 50 Lt, 689,97 Lt ir 300 Lt), atsižvelgiant į ieškovų poziciją, kad jie atsisakė išlaidų stogo remontui priteisimo, bei vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ieškovams solidariai priteistina iš atsakovo V. P. jam tenkanti išlaidų dalis už kiemo aikštelės sutvarkymą - 50 Lt, kuro katilo įrengimą ir sutvarkymą - 689,97 Lt ir tvoros sutvarkymą - 300 Lt, taip pat, vadovaujantis CK 1.125 8 d. nuostatomis taikant trijų metų senatį, tuo pagrindu iš atsakovo V. P. priteistinos 1057,93 Lt už išlaidos namo šildymui 2009-2011 metų laikotarpiu, likusioje dalyje ieškinys dėl išlaidų už kanalizacijos, kamino, sniego valymą, žolės tvarkymą, lapų grėbimą, bei kitus darbus atmestinas, kaip nepagrįstas tinkamais įrodymais, mažareikšmis ir tiesiogiai nebūtinas namo išlaikymui. Tuo būdu, iš atsakovo V. P. priteistina 2097,90 Lt už jam priklausiusios nekilnojamo turto dalies išlaikymo išlaidas, šia suma mažinant iš ieškovų atsakovui priteistiną kompensaciją. Apibendrinant aukščiau pasakytą, iš ieškovų K. K. ir R. K. atsakovui V. P. priteistina (28250 Lt – 2097,90 Lt) 26152,1 Lt kompensacija už atidalinamą nekilnojamąjį turtą.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Likusioje dalyje priešieškinis atmestinas.

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos kiekvienai iš šalių, kadangi ir ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė K. K. 2011-10-28 sumokėjo 3000 Lt už ekspertizę (Ekspertizės aktas EUR Nr. 1112/65E), jai iš atsakovo V. P. yra atlygintina 1500 Lt ekspertizės išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš ieškovų solidariai ir iš atsakovo yra priteistinos išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovams K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį(duomenys neskelbtini): 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu lAlp; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 2Ilp, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 3Ilž; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 4Ilp; kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.0592 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., ieškovei K. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 4/6 dalis, abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį ir atsakovui V. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 395/592 dalis žemės sklypo, abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 98/592 dalis žemės sklypo, atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančias 99/592 dalis žemės sklypo, atsakovui V. P. priklausančią išvardinto nekilnojamojo turto dalį perduodant ieškovų K. K. ir R. K. bendrąjai jungtinei nuosavybei, o ieškovus K. K. ir R. K. įpareigojant atsakovui V. P. sumokėti 26152,10 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių šimto penkiasdešimt dviejų litų 10 ct) kompensaciją už atidalinamą nekilnojamąjį turtą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Šalių turėtas bylinėjimosi išlaidos priskirti kiekvienai iš šalių, kadangi ir ieškinys ir priešieškinys patenkintini iš dalies.

Iš atsakovo V. P. priteisti 1500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) ekspertizės išlaidų ieškovės K. K. naudai.

Iš ieškovų K. K. ir R. K. solidariai priteisti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai – 7,81 Lt (septynis litus 81 ct).

Iš atsakovo V. P. priteisti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai – 7,81 Lt (septynis litus 81 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A.Juknevičius