Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovai K. K. ir R. K. kreipdamiesi į teismą su ieškiniu nurodė, kad ieškovams bei atsakovui V. P., kuris yra ieškovės K. K. brolis, bendrosios nuosavybės teise priklauso turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu lAlp; garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 2Ilp, tūris 44 kub. m.; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 3Ilž, tūris 5 kub. m.; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 4Ilp, tūris 49 kub. m.; kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0592 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 4/6 dalys, abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 395/592 dalys žemės sklypo. Abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 98/592 dalys žemės sklypo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 99/592 dalys žemės sklypo. Savo dalį gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių atsakovas įgijo 1993-10-06 po tėvo I. P. (I. P.) mirties. Ieškovei 4/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių dovanojimo sutarties pagrindu (savo dalį gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių) 2000-04-14 padovanojo jos motina A. P., kuri iki šiol gyvena su ieškove. 1/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuo 2011-02-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Savo dalį statinių jiems pardavė J. P., ieškovės brolis. 99/592 dalys žemės sklypo atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2007-07-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 395/592 dalys žemės sklypo ieškovei nuosavybės teise priklauso taip pat nuo 2007-07-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 98/592 dalys žemės sklypo ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuo 2011-02-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Savo dalį žemės sklypo ieškovams pardavė J. P.. Iki 2007-07-18 ieškovai naudojosi valstybine žeme, priskirta namų valdai. Pagal ieškovės ir jos brolių V. P. ir J. P. susitarimą ieškovės šeima nuo 2000 metų, kai tapo šio namo bendraturte, gyvena namo pirmajame aukšte, kartu gyvena ir ieškovės motina A. P., o broliai bendrai naudojosi namo antruoju aukštu. Rūsys, kuriame yra ir visą namą šildanti katilinė bei patalpa malkoms, savo paskirtimi yra bendrojo naudojimo ir buvo naudojamas bendrai. Daugiau kaip dešimt metų naudodamiesi namo pirmuoju aukštu bei garažu, šias patalpas ieškovai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo. Iki J. P. ieškovams perleido savo namų valdos dalį, antrąjį namo aukštą ieškovės broliai užrakindavo, ieškovai negalėjo juo naudotis. Tik 2011-02-08 J. P. davė namo antrojo aukšto raktą, leido naudotis ūkiniu pastatu. Atsakovas įforminti naudojimosi tvarkos namu ir ūkinės paskirties statiniais nesutinka. Prašo nustatyti tokią naudojimosi namu ir kitais statiniais bei kiemo įrenginiais tvarką, kokia faktiškai yra nusistovėjusi. Ieškovų nuomone, prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitiktų ir ieškovų, ir atsakovo turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovai pažymėjo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovei nuo 2000-04-04 esant gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių bendraturte bei žemės sklypo naudotoja, o nuo 2007-07-18 – žemės sklypo bendraturte, o ieškovams nuo 2011-02-08 esant statinių bei žemės sklypo bendraturčiais, pasak ieškovų, atsakovas V. P. visą šį laiką nevykdė savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, atsakovui tenkančią bendro turto tvarkymo ir išlaikymo išlaidų dalį dengė ieškovai iš savo lėšų. Su atsakovu susitarti dėl šių nuostolių atlyginimo nepavyksta. Ieškovai iš viso prašė priteisti iš atsakovo 12 514,38 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodytą sumą sudaro: kiemo aikštelės darbai – 50 Lt; kieto kuro katilas ir jo montavimo darbai – 583,33 Lt; šarvuotos durys – 283,33 Lt; tvora ir jos pastatymas 300 Lt; namą kūrenančio katilo detalės –106,67 Lt; kanalizacijos atkimšimo ir tvarkymo darbai – 75 Lt; malkos 2001 m. – 2010 m. – 3260,37 Lt, anglys 2011 m. – 48,33 Lt; malkų paruošimo darbai per vienuolika sezonų – 3109,33Lt; kamino valdymo darbai per vienuolika šildymo sezonų – 91,67 Lt; kiemo priežiūros išlaidos per vienuolika metų – 4400 Lt. Iš visos, pasak ieškovų, patirtų nuostolių suma prižiūrint ir tvarkant jiems ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią namų valdą yra 12514,38 Lt. Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu lAlp, garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 2Ilp, tūris 44 kub. m., ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 311 ž, tūris 5 kub. m., ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 411 p, tūris 49 kub. m., kiemo statiniais (šuliniu, tvora, kiemo aikštele), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini): –K. K. ir R. K. naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (9,21 kv. m., virtuvė), 1-3 (12,10 kv. m., kambarys), 1-4 (23,30 kv. m., kambarys), 1-5 (9,80 kv. m., kambarys), 1-6 (6,16 kv. m., veranda), 1-7 (3,56 kv. m., vonia, tualetas), laiptais, iš lauko vedančiais į patalpą, pažymėtą indeksu 1-6, gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 2-3 (9,10 kv. m., kambarys), balkonu, esančiu prie patalpos, pažymėtos indeksu 2-3, garažu 2Ilp ir ūkiniu pastatu 3I1 ž; – V. P. naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 2-4 (10,90 kv. m., kambarys); – K. K., R. K. ir V. P. kartu bendrai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-l (8,50 kv. m., katilinė), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, R-2 (9,40 kv. m., sandėlis), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš namo pirmojo aukšto į rūsį (jungiančiais patalpas, pažymėtas indeksais 1-2 ir R-l), namo pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8 (2,82 kv. m., koridorius), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, 1-2 (5,11 kv. m., kambarys), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš lauko į patalpą, pažymėtą indeksu 1-8, namo antro aukšto patalpomis 2-1 (3,60 kv.m., koridorius), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, 2-2 (10,40 kv. m., virtuvė), nustatant, jog V. P. ir K. K. bei R. K. turi teisę naudotis po 1/2 dalį šios patalpos, 2-5 (5,13 kv. m., vonia, tualetas), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš namo pirmo aukšto į antrą aukštą ir jungiančiais patalpas, pažymėtas indeksais 1-2 bei 2-1, ūkiniu pastatu 4I1p, nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/3 dalimi, o K. K. ir R. K. 2/3 dalimis šio pastato, kiemo statiniais (šuliniu, tvora, kiemo aikštele). Taigi ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką, iš atsakovo ieškovams solidariai priteisti 12514,38 Lt nuostolių atlyginimo, 4166,67 Lt gyvenamojo namo stogo remontui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliantai K. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti. Apeliantai nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tik 2097, 90 Lt atsakovui priklausiusios namų valdos dalies išlaikymo išlaidų ir atitinkamai tik ta suma sumažino už atidalintą namų valdą atsakovui iš ieškovų priteistinos kompensacijos dydį. Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šildymo išlaidas iš atsakovo priteisė tik už trejus metus (2009-2011 m), nes taikė trejų metų ieškinio senaties terminą kaip reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Apeliantai nesutinka, kad jų reikalavimai atsakovui dėl jo turto dalies išlaikymo išlaidų atlyginimo vertintini kaip reikalavimai atlyginti žalą. Be to, atsakovai pažymi, kad pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tada, kai kita ginčo šalis to reikalauja. Šalis prašyti taikyti ieškinio senatį gali tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vadovaujantis CPK 14 str. 4 d., 253 str. 4 d., baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė teismo posėdžio metu. Apeliantai pažymi, kad atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos žodžiu neprašė taikyti ieškinio senatį. Prašymas taikyti ieškinio senatį buvo suformuluotas tik baigiamojoje atsakovo atstovės kalboje, todėl toks prašymas negali turėti teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių pasekmių. Apeliantai pažymi, kad esant nurodytoms aplinkybėms, jie nebeturėjo galimybės tinkamai pasiruošti šiam prašymui, reikšti prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei vis tik būtų laikyta, kad jis praleistas. Be to, apeliantai nesutinka ir su tuo, kad jų naudai pirmos instancijos teismas nepriteisė išlaidų už kanalizacijos, kamino, sniego valymą, žolės tvarkymą, lapų grėbimą bei kitus darbus. Apeliantai pažymi, kad bendraturtis turi atlyginti visas kito bendraturčio išlaidas, turėtas išlaikyti bendram turtui. Įstatymo nuostatos išlaidų neskirsto į mažareikšmes ir nebūtinas, kurių pareigos savo turtą išlaikyti nevykdantis bendraturtis kitam bendraturčiui neturi atlyginti. Apeliantai tvirtina, kad atsakovas neneigė, kad kanalizacija, kaminas, sniegas buvo valomi, žolė buvo tvarkoma, lapai buvo grėbiami bei atliekami kiti darbai. Atsakovas neneigė ir to, kad šie darbai turi savo vertę, nenurodė kitos galimos šių darbų atlikimo kainos, todėl laikytina, kad už paminėtus darbus reikia atlyginti, o atlyginimo kaina atitinka ieškinyje nurodytas sumas.

Atsakovas V. P. prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas sutinka, kad teismo posėdžio metu jo atstovė pasisakė dėl trejų metų ieškinio senaties termino, tačiau pasisakyme buvo akcentuojama ta aplinkybė, kad ieškovai reiškia reikalavimus dėl jų tariamai patirtų išlaidų atlyginimo, nors liudytojas J. P. patvirtino, kad tokių išlaidų per 11 metų ieškovai realiai nepatyrė. Kiti ieškovų reikalavimai dėl kiemo valymo, malkų skaldymo, kamino valymo ir kt. buvo atmesti kaip neįrodyti. Atsakovas pažymi, kad name jis negyveno, o namu bendru sutarimu naudojosi ieškovai ir J. P.. Atsakovo nuomone, išlaidos už kanalizacijos, kamino, sniego valymą, žolės tvarkymą, lapų grėbimą bei kitus darbus yra nepagrįstos ir susijusios su ieškovų poreikių tenkinimu, tiesiogiai nėra susijusios su bendro turto išlaikymu.