- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-47-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01510-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.), Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- K. K., R. K.
- Atsakovas
- V. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. K. ir R. K. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir bendro turto tvarkymo bei išlaikymo išlaidų priteisimo, bei atsakovo V. P. (V. P.) priešieškinį K. K. ir R. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovai K. K. ir R. K. kreipdamiesi į teismą su ieškiniu nurodė, kad ieškovams bei atsakovui V. P., kuris yra ieškovės K. K. brolis, bendrosios nuosavybės teise priklauso turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu lAlp; garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 2Ilp, tūris 44 kub. m.; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 3Ilž, tūris 5 kub. m.; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 4Ilp, tūris 49 kub. m.; kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0592 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 4/6 dalys, abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 395/592 dalys žemės sklypo. Abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 98/592 dalys žemės sklypo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 99/592 dalys žemės sklypo. Savo dalį gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių atsakovas įgijo 1993-10-06 po tėvo I. P. (I. P.) mirties. Ieškovei 4/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių dovanojimo sutarties pagrindu (savo dalį gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių) 2000-04-14 padovanojo jos motina A. P., kuri iki šiol gyvena su ieškove. 1/6 dalis gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuo 2011-02-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Savo dalį statinių jiems pardavė J. P., ieškovės brolis. 99/592 dalys žemės sklypo atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2007-07-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 395/592 dalys žemės sklypo ieškovei nuosavybės teise priklauso taip pat nuo 2007-07-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 98/592 dalys žemės sklypo ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuo 2011-02-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Savo dalį žemės sklypo ieškovams pardavė J. P.. Iki 2007-07-18 ieškovai naudojosi valstybine žeme, priskirta namų valdai. Pagal ieškovės ir jos brolių V. P. ir J. P. susitarimą ieškovės šeima nuo 2000 metų, kai tapo šio namo bendraturte, gyvena namo pirmajame aukšte, kartu gyvena ir ieškovės motina A. P., o broliai bendrai naudojosi namo antruoju aukštu. Rūsys, kuriame yra ir visą namą šildanti katilinė bei patalpa malkoms, savo paskirtimi yra bendrojo naudojimo ir buvo naudojamas bendrai. Daugiau kaip dešimt metų naudodamiesi namo pirmuoju aukštu bei garažu, šias patalpas ieškovai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo. Iki J. P. ieškovams perleido savo namų valdos dalį, antrąjį namo aukštą ieškovės broliai užrakindavo, ieškovai negalėjo juo naudotis. Tik 2011-02-08 J. P. davė namo antrojo aukšto raktą, leido naudotis ūkiniu pastatu. Atsakovas įforminti naudojimosi tvarkos namu ir ūkinės paskirties statiniais nesutinka. Prašo nustatyti tokią naudojimosi namu ir kitais statiniais bei kiemo įrenginiais tvarką, kokia faktiškai yra nusistovėjusi. Ieškovų nuomone, prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitiktų ir ieškovų, ir atsakovo turimas nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovai pažymėjo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovei nuo 2000-04-04 esant gyvenamojo namo, garažo, abiejų ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių bendraturte bei žemės sklypo naudotoja, o nuo 2007-07-18 – žemės sklypo bendraturte, o ieškovams nuo 2011-02-08 esant statinių bei žemės sklypo bendraturčiais, pasak ieškovų, atsakovas V. P. visą šį laiką nevykdė savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, atsakovui tenkančią bendro turto tvarkymo ir išlaikymo išlaidų dalį dengė ieškovai iš savo lėšų. Su atsakovu susitarti dėl šių nuostolių atlyginimo nepavyksta. Ieškovai iš viso prašė priteisti iš atsakovo 12 514,38 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodytą sumą sudaro: kiemo aikštelės darbai – 50 Lt; kieto kuro katilas ir jo montavimo darbai – 583,33 Lt; šarvuotos durys – 283,33 Lt; tvora ir jos pastatymas 300 Lt; namą kūrenančio katilo detalės –106,67 Lt; kanalizacijos atkimšimo ir tvarkymo darbai – 75 Lt; malkos 2001 m. – 2010 m. – 3260,37 Lt, anglys 2011 m. – 48,33 Lt; malkų paruošimo darbai per vienuolika sezonų – 3109,33Lt; kamino valdymo darbai per vienuolika šildymo sezonų – 91,67 Lt; kiemo priežiūros išlaidos per vienuolika metų – 4400 Lt. Iš visos, pasak ieškovų, patirtų nuostolių suma prižiūrint ir tvarkant jiems ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią namų valdą yra 12514,38 Lt. Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką 129,09 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu lAlp, garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 2Ilp, tūris 44 kub. m., ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 311 ž, tūris 5 kub. m., ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas indeksu 411 p, tūris 49 kub. m., kiemo statiniais (šuliniu, tvora, kiemo aikštele), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini): –K. K. ir R. K. naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (9,21 kv. m., virtuvė), 1-3 (12,10 kv. m., kambarys), 1-4 (23,30 kv. m., kambarys), 1-5 (9,80 kv. m., kambarys), 1-6 (6,16 kv. m., veranda), 1-7 (3,56 kv. m., vonia, tualetas), laiptais, iš lauko vedančiais į patalpą, pažymėtą indeksu 1-6, gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 2-3 (9,10 kv. m., kambarys), balkonu, esančiu prie patalpos, pažymėtos indeksu 2-3, garažu 2Ilp ir ūkiniu pastatu 3I1 ž; – V. P. naudojasi gyvenamojo namo antrojo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 2-4 (10,90 kv. m., kambarys); – K. K., R. K. ir V. P. kartu bendrai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-l (8,50 kv. m., katilinė), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, R-2 (9,40 kv. m., sandėlis), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš namo pirmojo aukšto į rūsį (jungiančiais patalpas, pažymėtas indeksais 1-2 ir R-l), namo pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8 (2,82 kv. m., koridorius), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, 1-2 (5,11 kv. m., kambarys), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš lauko į patalpą, pažymėtą indeksu 1-8, namo antro aukšto patalpomis 2-1 (3,60 kv.m., koridorius), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, 2-2 (10,40 kv. m., virtuvė), nustatant, jog V. P. ir K. K. bei R. K. turi teisę naudotis po 1/2 dalį šios patalpos, 2-5 (5,13 kv. m., vonia, tualetas), nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/6 dalimi, o K. K. ir R. K. 5/6 dalimis šios patalpos, laiptais, vedančiais iš namo pirmo aukšto į antrą aukštą ir jungiančiais patalpas, pažymėtas indeksais 1-2 bei 2-1, ūkiniu pastatu 4I1p, nustatant, jog V. P. turi teisę naudotis 1/3 dalimi, o K. K. ir R. K. 2/3 dalimis šio pastato, kiemo statiniais (šuliniu, tvora, kiemo aikštele). Taigi ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką, iš atsakovo ieškovams solidariai priteisti 12514,38 Lt nuostolių atlyginimo, 4166,67 Lt gyvenamojo namo stogo remontui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki 2011-02-08, kada ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo iš ieškovės ir atsakovo brolio J. P. 1/6 dalį pastatų su atitinkama žemės dalimi, visais pastatais ir pačiu žemės sklypu naudojosi vien tik ieškovės šeima ir buvęs bendraturtis J. P., nes atsakovas šiuo turtu iš viso niekada nesinaudojo. Būtent dėl to, kad atsakovas sutiko su ieškovės ir savo brolio noru naudotis visu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu turtu, jis neprieštaravo dėl tos naudojimosi bendru turtu tvarkos, kurią buvo nusistačiusi ieškovė su buvusiu bendraturčiu J. P., būtent dėl to jis ir nereikalavo jokios notariškai patvirtintos sutarties dėl konkrečios naudojimosi bendru turto tvarkos nustatymo, nes buvo įsitikinęs, kad name kartu gyvenantys su savo šeimomis sesuo su broliu patys geriau nusistatys tą tvarką ir jos patys laikysis žodinio susitarimo pagrindu. Atsakovas ne tik nesinaudojo jam priklausančio turto dalimi, bet ir ne mažiau kaip 3 metus siekė gera valia susitarti su ieškove ir buvusiu bendraturčiu J. P. dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant jiems turtą natūra ir gaunant iš jų atitinkamą piniginę kompensaciją. Tačiau tuo metu tiek ieškovė, tiek ir J. P. skundėsi sunkia materialine savo šeimų padėtimi, todėl atsakovas sutiko laukti iki jie išspręs savo finansines problemas ir sugebės atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią 1/6 turto dalį. Atsakovas nurodė, kad nepavykus su ieškove taikiai išspręsti atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto tvarkos nustatymo neišspręs tikrojo šalių ginčo, nes realiai jam priklausančiu turtu jis negalės naudotis. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovės šeima valdo 5/6 dalis bendro turto, o atsakovas – tik 1/6 dalį, nėra galimybės nustatyti tokią tvarką, kad naudodamiesi bendrai gyvenamuoju namu su jo priklausiniais ir bendru žemės sklypu, būtų vieni nuo kitų izoliuoti ir ateityje nekiltų ginčų dėl bendro turto tvarkymo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovas nesutiko su ieškovų prašomais iš jo priteisti 12 514,38 Lt nuostolių už ieškovų patirtas išlaidas prižiūrint ir tvarkant bendrą turtą, nes jis nesinaudojo jam priklausančiu turtu, o juo naudojosi ieškovai, kurie su atsakovu jokių bendro turto išlaikymo klausimų nederino ir jis sutikimo nurodytiems darbams nėra davęs. CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Svarbiausias klausimas yra gyvenamojo namo atsidalijimas, kuriame šiuo metu gyvena tik ieškovai, nes jo 1/6 atsakovui priklausančios dalies atsidalinti natūra yra fiziškai neįmanoma, dėl to prašo atidalinti atsakovo bendrąja daline nuosavybe priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo su jam priklausančiais statiniais ir žemės sklypu, kompensuojant šią dalį atsakovui pinigais. Atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę, kuri buvo nustatyta pačių ieškovų, atsakovui atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti priteista piniginė kompensacija už jo 1/6 turto dalį, kas sudaro 41 666,67 Lt, kurią prašo iš ieškovų priteisti jo naudai. Taip pat atsakovas prašė atidalinti atsakovui priklausančią 1/6 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinių - šulinys, tvora, kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekant ieškovams K. K. ir R. K. visą aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą natūra ir priteisiant iš jų atsakovui V. P. piniginę kompensaciją už jam tenkančią 1/6 dalį nurodyto turto – 41 666,67 Lt; atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai K. K. ir R. K. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka atsidalinti iš bendrosios dalinės žemės sklypo ir statinių, esančių adresu Skardžio g. 4, Nemenčinėje, Vilniaus rajone, nuosavybės, atsakovui V. P. sumokant piniginę kompensaciją, o ieškovams paliekant turtą natūra. Nesutinka tik su atsakovo prašomos priteisti jo turto dalies vertės piniginės kompensacijos dydžiu. Atsakovas prašomos priteisti statinių ir žemės sklypo 1/6 dalies kompensaciją skaičiuoja neįvertindamas to, jog daugiau kaip dešimt metų atsakovas turtu visiškai nesirūpino, jo neišlaikė, neremontavo. Jei ieškovai šio turto nebūtų prižiūrėję, jo vertė šiai dienai būtų ženkliai mažesnė. Todėl nustatant kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgta į ieškovų išlaidas atidalijamą turtą prižiūrėti, išlaikyti, atlikti būtinus remonto darbus šiam turtui išsaugoti. Nustatant kompensacijos dydį, negali būti atsižvelgiama į tai, jog atsakovas name daug metų negyveno, juo nesinaudojo, nes atsakovas yra namo bendraturtis ir privalėjo proporcingai savo daliai rūpintis savo nuosavybe. Ieškovai namo ir statinių dalimi, priklausančia atsakovui, taip pat nesinaudojo ir nesinaudoja. Atsakovui priklausanti namo ir statinių dalis daug metų buvo užrakinta. Todėl atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, kad ieškovai negali pretenduoti į turėtas išlaidas bendrą turtą išlaikyti, išsaugoti ir prižiūrėti, nes ieškovai vieni šiuo turtu naudojosi.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Ieškovų atstovė baigiamųjų kalbų metu atsisakė nuo reikalavimo priteisti būsimas išlaidas dėl stogo remonto, nurodė, kad ieškovė su atidalinimu sutinka, sutiktų su 28250 Lt kompensacija atsakovui už jo turto dalį, bet iš šios sumos išskaičiavus turto išlaikymo išlaidas, todėl prašė priteisti 15735,62 Lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu iš dalies nesutiko, priešieškinį palaikė. Sutiko, kad turi prisidėti prie išlaidų kiemo aikštelei, tvorai ir kuro katilui. Nesutiko dėl kanalizacijos, nes jis ja nesinaudojo, taip pat nesutinka dėl išlaidų namo kūrenimui – jis ten negyvena jau 20 metų. Prašė taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą. Turi būti atmesti reikalavimai dėl išlaidų už malkas, už jų paruošimą, už kamino valymą, kanalizacijos valymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad atsakovui priklausančios 1/6 dalies gyvenamojo mažaaukščio namo atsidalinti natūra yra sunkiai įmanoma, atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo su jam priklausančiais statiniais ir žemės sklypu nusprendė atidalinti, kompensuojant šią dalį pinigais. Teismas nutarė priteisti atsakovo naudai 28 250 Lt sumą. Kadangi buvo tenkintas atsakovo priešieškinyje išdėstytas reikalavimas atsidalinti iš bendrosios dalinės žemės sklypo ir statinių, esančių adresu Skardžio g. 4, Nemenčinėje, Vilniaus rajone, nuosavybės, atsakovui V. P. sumokant piniginę kompensaciją, o ieškovams K. K. ir R. K. paliekant turtą natūra, tai ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi namu ir kitais statiniais bei kiemo įrenginiais tvarką buvo atmestas, kaip nebetekęs teisinio pagrindo, nes ieškovai tapo viso nekilnojamo turto, esančio Skardžio g. 4, Nemenčinėje, Vilniaus raj., savininkais. Taip pat ieškovams solidariai buvo priteista iš atsakovo V. P. jam tenkanti išlaidų dalis už kiemo aikštelės sutvarkymą – 50 Lt, kuro katilo įrengimą ir sutvarkymą – 689,97 Lt ir tvoros sutvarkymą – 300 Lt. Be to, vadovaujantis CK 1.125 8 d. nuostatomis taikant trejų metų senatį, tuo pagrindu iš atsakovo V. P. buvo priteistos išlaidos už namo šildymą 2009-2011 metų laikotarpiu – 1057,93 Lt, likusioje dalyje ieškinys dėl išlaidų už kanalizacijos, kamino, sniego valymą, žolės tvarkymą, lapų grėbimą bei kitus darbus buvo atmestas, kaip nepagrįstas tinkamais įrodymais, mažareikšmis ir tiesiogiai nebūtinas namo išlaikymui. Tokiu būdu, iš atsakovo V. P. pirmosios instancijos teismas priteisė 2097,90 Lt už jam priklausiusios nekilnojamo turto dalies išlaikymo išlaidas, šia suma mažinant iš ieškovų atsakovui priteistiną kompensaciją. Apibendrinant aukščiau pasakytą, iš ieškovų K. K. ir R. K. atsakovui V. P. buvo priteista (28250 Lt – 2097,90 Lt) 26 152,1 Lt kompensacija už atidalinamą nekilnojamąjį turtą. Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti.
Šalies argumentai
Apeliantai K. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti. Apeliantai nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tik 2097, 90 Lt atsakovui priklausiusios namų valdos dalies išlaikymo išlaidų ir atitinkamai tik ta suma sumažino už atidalintą namų valdą atsakovui iš ieškovų priteistinos kompensacijos dydį. Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šildymo išlaidas iš atsakovo priteisė tik už trejus metus (2009-2011 m), nes taikė trejų metų ieškinio senaties terminą kaip reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Apeliantai nesutinka, kad jų reikalavimai atsakovui dėl jo turto dalies išlaikymo išlaidų atlyginimo vertintini kaip reikalavimai atlyginti žalą. Be to, atsakovai pažymi, kad pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tada, kai kita ginčo šalis to reikalauja. Šalis prašyti taikyti ieškinio senatį gali tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vadovaujantis CPK 14 str. 4 d., 253 str. 4 d., baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė teismo posėdžio metu. Apeliantai pažymi, kad atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos žodžiu neprašė taikyti ieškinio senatį. Prašymas taikyti ieškinio senatį buvo suformuluotas tik baigiamojoje atsakovo atstovės kalboje, todėl toks prašymas negali turėti teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių pasekmių. Apeliantai pažymi, kad esant nurodytoms aplinkybėms, jie nebeturėjo galimybės tinkamai pasiruošti šiam prašymui, reikšti prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei vis tik būtų laikyta, kad jis praleistas. Be to, apeliantai nesutinka ir su tuo, kad jų naudai pirmos instancijos teismas nepriteisė išlaidų už kanalizacijos, kamino, sniego valymą, žolės tvarkymą, lapų grėbimą bei kitus darbus. Apeliantai pažymi, kad bendraturtis turi atlyginti visas kito bendraturčio išlaidas, turėtas išlaikyti bendram turtui. Įstatymo nuostatos išlaidų neskirsto į mažareikšmes ir nebūtinas, kurių pareigos savo turtą išlaikyti nevykdantis bendraturtis kitam bendraturčiui neturi atlyginti. Apeliantai tvirtina, kad atsakovas neneigė, kad kanalizacija, kaminas, sniegas buvo valomi, žolė buvo tvarkoma, lapai buvo grėbiami bei atliekami kiti darbai. Atsakovas neneigė ir to, kad šie darbai turi savo vertę, nenurodė kitos galimos šių darbų atlikimo kainos, todėl laikytina, kad už paminėtus darbus reikia atlyginti, o atlyginimo kaina atitinka ieškinyje nurodytas sumas.
Atsakovas V. P. prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas sutinka, kad teismo posėdžio metu jo atstovė pasisakė dėl trejų metų ieškinio senaties termino, tačiau pasisakyme buvo akcentuojama ta aplinkybė, kad ieškovai reiškia reikalavimus dėl jų tariamai patirtų išlaidų atlyginimo, nors liudytojas J. P. patvirtino, kad tokių išlaidų per 11 metų ieškovai realiai nepatyrė. Kiti ieškovų reikalavimai dėl kiemo valymo, malkų skaldymo, kamino valymo ir kt. buvo atmesti kaip neįrodyti. Atsakovas pažymi, kad name jis negyveno, o namu bendru sutarimu naudojosi ieškovai ir J. P.. Atsakovo nuomone, išlaidos už kanalizacijos, kamino, sniego valymą, žolės tvarkymą, lapų grėbimą bei kitus darbus yra nepagrįstos ir susijusios su ieškovų poreikių tenkinimu, tiesiogiai nėra susijusios su bendro turto išlaikymu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje naikintinas ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje paliktinas nepakeistas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas dviem argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai aiškino CK 4.76 str., todėl nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovų naudai išlaidų už kanalizacijos, kamino, sniego valymą, žolės tvarkymą, lapų grėbimą bei kitus darbus.
Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina nei pačios subjektinės materialinės teisės, nei procesinės teisės kreiptis į teismą. Subjektinė materialinė teisė gali būti įgyvendinama tiek nesikreipiant teisminės gynybos, tiek teismine tvarka ir pasibaigus ieškinio senaties terminui. Ieškinio senaties taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso pabaigoje priimant teismo sprendimą dėl bylos esmės, kadangi tai yra materialinės teisės normų taikymo, o ne procesinis klausimas, kuriuo byla nėra išsprendžiama iš esmės. Pabrėžtina, kad pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Pažymėtina, kad CK 1.126 str. 2 d. įtvirtinta teisės norma reiškia, kad jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti išreikštas, pavyzdžiui, prašant atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, prašant taikyti ieškinio senatį byloje arba kita forma prašant atmesti ieškinį dėl teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimo. Taigi ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį CK 1.131 str. 1 d. numatytus teisinius padarinius sukelia tik tada, jeigu jis pateikiamas teismui. Prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str. 2 d. 2 ir 3 punktai), paruošiamuosiuose dokumentuose (CPK 112 str., 227 str. 2 d.) bei parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu toks prašymas pateiktas vėliau, nors jis galėjo būti pareikštas atsiliepime į ieškinį arba pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, teismas turi teisę šį prašymą atsisakyti priimti svarstyti, jeigu mano, kad vėlesnis jo pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje (CPK 142 str. 3 d., 245 str. 2 d., 251 str. 2 d., 253 str. 4 d.). Pažymėtina, kad prašymas taikyti ieškinio senatį turi būti išdėstytas raštu. Papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.), taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą pateikti leidžia. Tokiu atveju apie pareikštą reikalavimą taikyti ieškinio senatį pažymima teismo posėdžio protokole (CPK 169 str. 2 d. 7 p., 230 str. 4 d.). Pabrėžtina, kad savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį teismas negali. Jeigu teismo posėdžio metu ieškinio senaties taikymo klausimas nebuvo keliamas, o teismas ieškinio senatį pritaiko sprendime savo iniciatyva ir dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo ieškinį atmeta, toks teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir ieškovo reikalavimu turi būti naikinamas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo suformulavo tik savo baigiamojoje kalboje, kaip matyti iš bylos medžiagos, toks prašymas nebuvo išreikštas nei procesiniuose dokumentuose, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pastebėtina, kad tai, jog atsakovo atstovė prašymą taikyti ieškinio senatį pareiškė tik baigiamosiose kalbose, sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kuris ir pritaikė ieškinio senatį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 14 str. 4 d. ir 253 str. 4 d. baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė teismo posėdžio metu, o teismas savo iniciatyva neturi teisės taikyti ieškinio senaties instituto. Pažymėtina, kad esant nurodytoms aplinkybėms, jog teismas pritaikė ieškinio senatį, nors toks prašymas buvo pareikštas tik baigiamojoje kalboje, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.), nes atsakovo atstovei prašymą dėl ieškinio senaties taikymo pareiškus baigiamųjų kalbų metu, ieškovai neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į tokį prašymą arba reikšti prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, jei sutiktų, kad senaties terminas vis tik yra praleistas.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai toks atsakovo atstovės prašymas buvo suformuluotas tik baigiamojoje kalboje, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Be to, teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis priėjo išvados, kad ginčo atveju turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį), t. y. nurodyti faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių teismas vienaip ar kitaip išsprendė bylą, yra imperatyvus, jis kyla iš teisinės valstybės teismo proceso principų.
Be to, ieškovai nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tik 2097, 90 Lt atsakovui priklausiusios namų valdos dalies išlaikymo išlaidų ir atitinkamai tik ta suma sumažino už atidalintą namų valdą atsakovui iš ieškovų priteistinos kompensacijos dydį. Tokia apeliantų pozicija vertintina kritiškai. Be abejo, sutiktina su apeliantų teiginiu, tai bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi padengti išlaidas, kurios reikalingos turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju išlaidos kaip teisinė kategorija turėtų būti suprantama kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Tokias išlaidas charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Įprastinių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja priteisti išlaidas už kanalizacijos, kamino, sniego valymą, žolės tvarkymą ir t.t Pažymėtina, kad nurodytos išlaidos atitiktų įprastinių išlaidų būtinumo kriterijų, reikėjo įrodyti, jog turto išlaikymo ir išsaugojimo tikslais teko daryti tokias išlaidas. Vertinant pagal teisėje pripažintus būtinumo ir protingumo kriterijus ieškovai neįrodė, kad turto išlaikymui buvo būtina atlikti nurodytus darbus, kurie susiję tiesiogiai su asmenų, kurie gyvena ginčo name, poreikių tenkinimu, o ne paties daikto išsaugojimu ir išlaikymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų darbų atlikimas yra savaime suprantamas bei nereikalaujantis didelių lėšų panaudojimo. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog minėti darbai buvo atliekami samdomų darbuotojų mokant jiems darbo užmokestį, kita vertus, patys ieškovai procesiniuose dokumentuose teigia, kad atsakovas faktiškai ginčo turtu nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pagal CK 4.76 str. nuostatą ieškovų reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su įprastinių turto savininko ir naudotojo einamųjų darbų atlikimu, prieštarautų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, jo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo neaptarinėjami.
Esant nurodytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas; nesant atsakovo įstatymo nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo taikydamas ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl išlaidų už malkas priteisimo šioje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas dalyje dėl atmesto ieškovų 2051,36 Lt reikalavimo dėl išlaidų už malkas priteisimo iš atsakovo V. P. naikintinas ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas perduoda bylą dalyje nagrinėti iš naujo, tai ir sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo irgi naikinamas; šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 93 str. 5 d.). Kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 326 str.1 d. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą dalyje dėl atmesto ieškovų 2051,36 Lt reikalavimo dėl išlaidų už malkas priteisimo iš atsakovo V. P. bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.