- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-862-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01593-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mokilizingas“, AB DNB bankas, UAB „Ūkio banko lizingas“, Pajūrio
- Kategorijos
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-862-730/2015
Teisėjas Mantas Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-01593-2014-6) Procesinio sprendimo kategorijos:
140.2; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. K. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ įgalioto asmens I. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Mokilizingas“, AB DNB bankas, UAB „Ūkio banko lizingas“, Pajūrio kredito unija, Swedbank AB, antstolė M. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutartimi ieškovei O. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Principo reikalas“. Nutartis įsiteisėjo 2014-12-25.
Šalies argumentai
Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2015-03-12 pateikė teismui prašymą patvirtinti O. K. mokumo atkūrimo planą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2015-03-09 vyko kreditorių susirinkimas, kurio metu nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Bankroto administratoriaus nuomone, mokumo atkūrimo planas atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-18 nutartimi nutarė netvirtinti O. K. mokumo atkūrimo plano projekto. Konstatavo, jog teismas negali daryti išvados, jog pareiškėja pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką iš esmės atitinkantį įstatymo reikalavimus. Bankrutuojantis asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo ketinimus susirasti geriau apmokamą darbą. Atsižvelgiant į šiuo metu gaunamas bankrutuojančio asmens pajamas, į pareikštų kreditorių reikalavimų dydį, į tai, kad asmuo persikvalifikuoti neketina ir nėra pagrįstas siekis susirasti geriau apmokamą darbą ar iš kitų šaltinių gauti papildomų pajamų, yra pagrindo abejoti, jog mažesniu nei 5 metų terminu bus įmanoma maksimaliai padengti susidariusius įsipareigojimus kreditoriams, ar tokiu būdu bus užtikrinta skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Bankroto administravimo išlaidų suma yra protinga ir atitinka įstatymo reikalavimus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 punkte, 5 dalyje numatytų reikalavimų, yra pagrindas netvirtinti pateikto mokumo atkūrimo plano projekto.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjos bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriam nepritarė kreditorių surinkimas, išsprendė rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas imperatyvią įstatymo nuostatą (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis) ir nesuteikdamas galimybės šalims pasisakyti ar pateikti įrodymus žodinio proceso nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo pasekmes (asmeniui nutraukiama bankroto byla FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ar planas grąžinamas keisti). Kreditoriams mokamų lėšų įvardijimas mokumo atkūrimo plane atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus, nes įstatymas nereikalauja mokamų lėšų kreditoriams nurodyti tikslia pinigine suma.Dėl priemonių skitų fizinių asmenų mokumui atkurti. Fizinis asmuo neturi galimybių tiksliai nurodyti darbdavio, pas kurį jam pavyks ar nepavyks įsidarbinti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog priemonės skirtos mokumui atkurti yra nekonkrečios ir hipotetinės.Dėl plano įgyvendinimo trukmės. Kadangi plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė nei 5 metai, o pareiškėjai nėra žinoma plano patvirtinimo data, mokumo atkūrimo plane numatytas plano įgyvendinimo terminas nepažeidžia kreditorių interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad mokumo atkūrimo plane, vadovaujantis FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktu, būtina kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti konkrečią pinigų sumą, kuri bus skiriama tenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos ketinimą kelti kvalifikaciją ar gauti geriau apmokamą darbą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ prašo 2015-03-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo planui, kadangi jis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, todėl bankroto administratorius turėjo planą tikslinti ir dar kartą teikti svarstyti kreditorių susirinkimui, o ne teikti tvirtinti teismui. Be to, mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimų.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo palikti galioti 2015-03-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį. Pagrindo naikinti nutartį dėl procedūrinių pažeidimų nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimų bei FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2015-03-09 vykusio pareiškėjos O. K. kreditorių susirinkimo metu buvo nepritarta mokumo atkūrimo plano projektui. Iš 2015-03-09 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad raštu savo nuomonę dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo pareikė trys kreditoriai: AB DNB bankas, AB „Swedbank“, UAB „Mokilizingas“. Už mokumo atkūrimo plano patvirtinimą balsavo tik UAB „Mokilizingas‘, kas sudaro 2,49 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Kreditoriai išreiškė pastabas, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto (nenurodyta konkreti lėšų suma, skirta kreditorių reikalavimams tenkinti), FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto (nenurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti), FABĮ 7 straipsnio 5 dalies reikalavimų (dėl plano įgyvendinimo trukmės), bankroto administratoriui skiriamų lėšų dydžio. Protokole nurodyta, jog O. K., susipažinusi su kreditorių pastabomis, mano, jog jos nesusijusios su plano tikslinimu, todėl išreiškė norą, kad parengtas ir kreditorių susirinkime nepatvirtintas planas būtų pateiktas tvirtinti teismui FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi rašytinio proceso tvarka pripažino, kad pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 12 punkto ir 5 dalies numatytų reikalavimų, todėl yra pagrindas netvirtinti mokumo atkūrimo plano.
Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė prašymą dėl mokumo plano tvirtinimo, kuriam nebuvo pritarta kreditorių susirinkime rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas imperatyvią įstatymo nuostatą (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis) ir nesuteikdamas galimybės šalims pasisakyti ar pateikti įrodymus žodinio proceso nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.
Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra mokumo atkūrimo plano parengimas ir tvirtinimas. FABĮ 8 straipsnyje, reglamentuojančiame mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procesą, numatyta, jog jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Teismo nutartis tokiu atveju priimama žodinio proceso tvarka (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis).
Pažymėtina, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato Fizinių asmenų bankroto įstatymas (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). FABĮ numatyta, kad fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus išimtį, numatytą FABĮ 8 straipsnio 6 dalyje (nutartis dėl mokumo plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas priimama rašytinio proceso tvarka). Kaip buvo minėta anksčiau, įstatyme imperatyviai numatyta, jog nutartį dėl mokumo atkūrimo plano, kuriam nebuvo pritarta kreditorių susirinkime, teismas priima žodinio proceso tvarka.
Iš skundžiamos nutarties įžanginės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė FABĮ 8 straipsnio 6 punkte nustatytos tvarkos, klausimą dėl O. K. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriam kreditorių susirinkime nebuvo pritarta, sprendė rašytinio proceso tvarka, nors šis klausimas, kaip minėta, turėjo būti spendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Byloje nėra jokių įrodymų, jog teismas net ir apie posėdį rašytinio proceso tvarka būtų pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, kad jie galėtų pasinaudoti teise pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus.
Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto (nenurodyta konkreti lėšų suma, skirta kreditorių reikalavimams tenkinti), FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto (nenurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti), FABĮ 7 straipsnio 5 dalies reikalavimų (dėl plano įgyvendinimo trukmės).
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė skubotas ir jokiais įrodymais nepagrįstas išvadas, jog mokumo atkūrimo plane nurodytos nekonkrečios priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti.
Parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas iš svarbiausių plano elementų yra fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, t.y. priemonės kurių ėmusis bus pasiekiamas didesnis kreditorių reikalavimų patenkinimas ir kartu užtikrinamas nemokaus asmens minimalių poreikių patenkinimas. Iš pateikto mokumo atkūrimo plano 6 punkto nustatyta, jog pareiškėja yra 55 metų amžiaus, todėl persikvalifikuoti neplanuoja, tačiau planuoja siekti geriau apmokamo darbo, domėtis darbo pasiūlymais, esant laisvam laikui ir galimybėms planuoja dirbti papildomus darbus, vykdyti individualią veiklą. Kreditorius AB „Swedbank“ nesutiko su nurodytomis priemonėmis mokumui atkurti, motyvuodamas, jog pareiškėja nenurodė jokių racionalių priemonių, kurių pagalba sieks atkurti mokumą. Esant ginčui dėl galimybių pareiškėjai atkurti savo mokumą, būtina vertinti realias pareiškėjos galimybes imtis konkrečių priemonių mokumui atkurti, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, išsilavinimą, užimtumą, sveikatos galimybes dirbti kelis darbus ar keliose pamainose. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo nurodytų aplinkybių, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra viena iš būtinų sąlygų, sprendžiant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.
FABĮ 7 straipsnio 5 dalis numato, kad plano įgyvendinimo trukmė negali trukti ilgiau negu 5 metus. Iš pateikto teismui tvirtinti kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano matyti, kad fizinio asmens mokumui atkurti nustatyta, jog planas bus įgyvendinamas per maksimalų įstatymo numatytą laikotarpį nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tačiau kreditorių tenkinimo grafike numatyta, jog paskutinė įmoka mokama kreditoriams 2019-10-01. Kreditorius AB „Swedbank“ pareiškė pastabą, jog kreditorių interesai bus užtikrinti tik nustačius maksimalų 60 mėnesių terminą plano įgyvendinimui, tai yra, iki 2020 m. atitinkamo mėnesio. Pirmosios instancijos teismas sutiko su kreditoriaus nuomone, laikė, jog yra pagrindo abejoti, jog numatytas terminas yra maksimalus patenkinti kreditorinius reikalavimus ir užtikrinti pareiškėjos bei kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, jog teismas yra aktyvus tokio pobūdžio bylose, negali apsiriboti vien tik pateiktais paaiškinimais, bet turi imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išaiškintos tikrosios bylos aplinkybės (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl plano įgyvendinimo termino grindė deklaratyviais kreditoriaus teiginiais, nesant byloje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, sprendžiant dėl plano trukmės.
Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl padaryto procesinio pažeidimo (neskirdamas bylos nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka), neištyrė ir nepasisakė dėl visų bylai reikšmės turinčių aplinkybių, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas prašymas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti, nes tik teismo posėdyje išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų bei išnagrinėjus su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu susijusias faktines ir teisines aplinkybes, spręstinas bankroto administratoriaus prašymas dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis, neatskleidus bylos esmės, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos O. K. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.