Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-23 · Civilinė byla Nr. e2A-540-430/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
e2A-540-430/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Neo Finance“
Atsakovas
D. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-540-430/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27598-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui D. V. (D. V.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Neo Finance“ (toliau – AB „Neo Finance“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. V. 2 600 Eur negrąžintą kreditą; 286,54 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 22 d.; 26,43 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. balandžio 18 d.; 1 497,60 Eur tarpininkavimo mokestį; 6,52 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.; 26,43 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 299 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. balandžio 18 d. ieškovė AB „Neo Finance“ sudarė su atsakovu D. V. vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 600 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą mokėdamas ieškovui mėnesines įmokas pagal sutartyje nustatytą tvarką, sumokant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Vartojimo kreditas atsakovui buvo suteiktas, tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į ieškovės raginimus atsiskaityti nereagavo, dėl to ieškovė atsakovui siųstu pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti reikalaujamas sumas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu iš dalies. Nurodė, kad įsiskolinimas ieškovei susidarė dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, susijusio su COVID-19 viruso plitimu. Paaiškino, kad atsakovo darbovietė susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl vėlavo darbo užmokestis, nebuvo mokami priedai, tačiau šiuo metu finansinė padėtis, įsidarbinus kitoje darbovietėje, yra stabili. Nurodė, kad dalis skolos buvo grąžinta 2020 m. rugsėjo 18 d., atliekant 230 Eur įmoką, ir 2020 m. spalio 13 d. – 280 Eur įmoką. Atsakovas prašė išdėstyti susidariusią skolą lygiomis dalimis po 161,69 Eur 24 mėnesių laikotarpiui, iš viso 3 880,24 Eur. Atsakovo teigimu, jo paskaičiavimais, šią sumą sudarytų 2 600 Eur paskolos suma, 1 638,40 Eur palūkanos ir 339,07 Eur tarpininkavimo mokestis. Pažymėjo, kad atsakovas augina nepilnametį vaiką ir mano, jog skolos išdėstymas leistų nepabloginti jo nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33419-631/2020 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 2 090 Eur negrąžintą kreditą; 286,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 339,07 Eur tarpininkavimo mokestį; 6,52 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 185,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusi ieškinio dalis netenkinta.

5. Teismas išdėstė iš atsakovo priteistos bendros 2 722,13 Eur skolos sumokėjimą 18 mėnesių, įpareigodamas atsakovą mokėti ieškovei po 230 Eur vienuolika mėnesių kas mėnesį, o dvyliktąjį mėnesį sumokėti 192,13 Eur. Įpareigojo atsakovą sumokėti mėnesines įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pradedant ne vėliau kaip nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 18 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K212580632, kuria ieškovė suteikė atsakovui bendrą 2 600 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, mokant ieškovei mėnesines įmokas pagal sutartyje nustatytą tvarką, sumokant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus mokėjimus pagal sutartį. Mokėtinų palūkanų suma siekia 1 638,40 Eur, o tarpininkavimo mokesčio suma, pritaikius nuolaidą, sudaro 339,07 Eur. Šalių sutarta bendra vartojimo kredito suma sudaro 4 577,47 Eur. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl to ieškovė atsakovui 2020 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė raginimą vykdyti įsipareigojimus, o 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutraukė sutartį.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 600 Eur negrąžinto kredito dalį, tačiau atsakovas pateikė teismui įrodymų apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2020 m. spalio 13 d. atliko ieškovui mokėjimus bendrai 510 Eur sumai. Teismas vertino, kad nors įmokos sumokėtos jau po kredito sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas grąžino dalį kredito, dėl to teismas nutarė priteisti iš atsakovo likusią 2 090 Eur negrąžinto kredito sumą.

8. Teismas, spręsdamas dėl 286,54 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.), sprendė, kad toks reikalavimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintas.

9. Teismas, spręsdamas dėl 26,43 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 18 d.), vertino, kad ieškovė prilygino šias palūkanas negautoms pajamoms. Teismas laikė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausią praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, dėl to ieškovės reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 26,43 procentus už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 600 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 18 d.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, dėl to šis ieškovės reikalavimas atmestas.

10. Teismas, spręsdamas dėl 1 497,60 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, padarė išvadą, kad tarpininkavimo mokesčio galutinė suma su nuolaida yra 339,07 Eur. Šis tarpininkavimo mokesčio dydis kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokestį nei šalys konkrečiai susitarė, dėl to ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintas iš dalies, t. y. priteisiant iš atsakovo 339,07 Eur tarpininkavimo mokesčio. Papildomai pažymėjo, kad ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies reglamentavimas papildomai sudaro pagrindą teismui priteisti tarpininkavimo mokestį tik iš dalies. Likusi prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (1 158,72 Eur) prilyginama netesyboms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies prasme, dėl to negali būti priteistina.

11. Teismas, spręsdamas dėl 6,52 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir 26,43 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, padarė išvadą, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 213,88 Eur (2 090 Eur + 286,54 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 26,43 proc. kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2024 m. balandžio 19 d.) ir negali būti apibrėžtas konkrečia suma, dėl to teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 213,88 Eur sumą. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 26,43 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovės reikalavimas priteisti 26,43 Eur proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito suma (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat laikytas nepagrįstu, kadangi šios palūkanos atlieka kompensacinę (netesybų) funkciją ir atsižvelgiant į VKĮ nuostatas negali būti priteistos. Teismas taip pat vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,52 Eur kompensacines palūkanas, atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus ir teismų praktiką, dėl to yra tenkinamas.

12. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 722,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, paskirstė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

14. Atsakovė AB „Neo Finance“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą: 1) dalyje dėl negrąžintos kredito dalies ir priteisti apeliantei iš atsakovo 2 600 Eur negrąžinto kredito dalies; 2) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei 26,43 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. balandžio 18 d.; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei 299 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas įskaitė atsakovo atliktas 510 Eur įmokas už kreditą ir sumažino negrąžintą kredito dalį iki 2 090 Eur. Nurodo, kad atsakovas turi du paimtus kreditus pagal kredito sutartis Nr. K675433443 ir Nr. K212580632. Šioje byloje buvo nagrinėjamas kredito Nr. K212580632 skolos priteisimas. Atsakovas nėra atlikęs nė vienos įmokos kredito Nr. K212580632 dengimui, o minėtos įmokos buvo atliktos kredito Nr. K675433443 dengimui. Apeliantė teikia atsakovo atliktų mokėjimų detalizaciją, kurioje nurodyta kokioms prievolėms dengti įskaitytos gautos sumos. Pabrėžia, kad atsakovui buvo suteiktas 2 600 Eur kreditas ir atsakovas nėra atlikęs nė vienos įmokos pagal šią kredito sutartį, dėl to apeliantei turi būti priteista 2 600 Eur negrąžinto kredito.

15.2. Nesutinka su teismo motyvais dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo. Pažymi, kad naujausioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, jog yra aišku iki kada suteikti kreditai turėjo būti grąžinti, t. y. ieškovė tikėjosi gauti pajamas iki kiekvienos sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis. Remiantis nauja kasacinio teismo praktika, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarčių specialiosiose sąlygose. Pelno palūkanoms netaikomas netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pabrėžia, kad šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. balandžio 18 d., dėl to apeliantė tikėjosi gauti pajamas iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. balandžio 18 d. Dėl šių aplinkybių, teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, priteisiant apeliantei 26,43 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 18 d.).

15.3. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos prašomos priteisti negrąžinto kredito dalies ir negautų pajamų, dėl to teismo sprendimas dalyje dėl skolos išdėstymo turėtų būti pakeistas, taip pat perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

16. Atsakovas D. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų, tarpininkavimo mokesčio priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

20. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – atsakovo atliktų mokėjimų (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) detalizaciją Excel lentelėje, kurioje nurodytos iš atsakovo gautos į šią sąskaitą sumos ir kokioms prievolėms dengti įskaitytos gautos sumos. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šį dokumentą, kuris turi reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo atliktos 510 Eur įmokos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis rašytinis dokumentas priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2020 m. balandžio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K212580632, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 600 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti suteiktą 2 600 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 638,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 26,43 proc.), 339,07 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Šalių sutarta bendra vartojimo kredito suma iš viso sudaro 4 577,47 Eur. Kadangi atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sutartį. Sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020 m. rugsėjo 22 d.

22. Pirmiausia byloje yra ginčas dalyje dėl negrąžintos kredito dalies. Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs teismui, kad dalis skolos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį buvo grąžinta 2020 m. rugsėjo 18 d., atliekant 230 Eur įmoką, ir 2020 m. spalio 13 d. – 280 Eur įmoką, t. y. bendrai 510 Eur. Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo argumentus ir sumažino priteistino (grąžintino) kredito dalį nuo 2 600 iki 2 090 Eur sumos. Teismas pažymėjo, kad remiantis vartojimo kredito sutarties specialiosiomis sąlygomis, atsakovas apmokėjimą už įmokas turi atlikti pasipildant savo el. pinigų sąskaitą Nr. PK431691791503. Atsakovas įmokas už kreditą atliko į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, teismo vertinimu, nors įmokos ieškovei sumokėtos jau po kredito sutarties nutraukimo, pripažintina, kad atsakovas dalį kredito grąžino ir sumažino šiai sumai priteistiną bendrą kredito sumą. Ieškovas pateikė dėl šios sprendimo dalies apeliacinį skundą, nurodydamas, kad minėtos sumos buvo atliktos ir įskaitytos pagal kitą kredito sutartį.

23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

24. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas D. V. 2020 m. rugsėjo 18 d. atliko į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimą 230 Eur sumai, o 2020 m. spalio 13 d. atliko į tą pačią sąskaitą pavedimą 280 Eur sumai, t. y. bendrai 510 Eur. Mokėjimo paskirtyse nurodyta, kad tai yra sąskaitos papildymas. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad sutartyje nurodytas el. pinigų sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), pagal kurį įmokų apmokėjimas atliekamas kredito gavėjui pasipildant savo el. pinigų sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas naujas įrodymas, kuris turi esminės reikšmės šių atsakovo atliktų mokėjimų (sąskaitos papildymo) paskirčiai nustatyti, t. y. atsakovo atliktų mokėjimų (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) detalizacija. Iš kurios matyti ir paaiškėjo, kad atsakovas buvo paėmęs ne vieną kreditą (ne tik 2020 m. balandžio 18 d. pagal ginčo vartojimo kredito sutartį Nr. K212580632 suteiktą 2 600 Eur kreditą, o daugiau kreditų, kuriuos buvo paėmęs anksčiau). 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovui buvo suteiktas 4 600 Eur kreditas pagal kredito sutartį Nr. K552258101; 2020 m. kovo 12 d. atsakovui buvo suteiktas 4 800 Eur kreditas pagal kredito sutartį Nr. K675433443. Atsakovui paėmus ginčo 2020 m. balandžio 18 d. sutartimi naują kreditą (2 600 Eur kreditą), dar nebuvo grąžintas ankstesnis paimtas kreditas pagal sutartį Nr. K675433443. Iš sąskaitos detalizacijos aiškiai matyti, kad atsakovo 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2020 m. spalio 13 d. atlikti sąskaitos papildymai buvo skirti kito (anksčiau paimto) kredito grąžinimui pagal sutartį Nr. K675433443, jie buvo gauti ir įskaityti į minėtą ankstesnę sutartį. Šių aplinkybių atsakovas neatskleidė pirmosios instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, detaliau šių aplinkybių nesiaiškino. Atsakovas neteikė taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundą, iš esmės liko pasyvus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neginčijo ieškovės pateikto naujo įrodymo, kuris paneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus dėl įmokų atlikimo pagal kredito sutartį Nr. K212580632. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas keičia šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą ir priteisia iš atsakovo ieškovės naudai ne 2 090 Eur negrąžinto kredito dalį, o 2 600 Eur, laikydamas, kad atsakovo nurodyta 510 Eur suma buvo sumokėta pagal kitą kredito sutartį. Taip pat atitinkamai keičiama sprendimo dalis dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, padidinant 510 Eur suma bendrą priteistą sumą, nuo kurios skaičiuojamos minėtos procesinės palūkanos.

25. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo priimti sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Ieškovas pagal sutartį prašė priteisti 26,43 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. balandžio 18 d.

26. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

28. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

30. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

31. Kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo yra aktualūs nagrinėjamai bylai. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, sprendė, jog ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

32. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

33. Pagal sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. balandžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovas tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. atitinkamai iki 2024 m. balandžio 18 d. Byloje nustatyta, jog atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, dėl to ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sąlygose – 26,43 proc. Ieškovas nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Kadangi atsakovas įsiskolinimą gali padengti ir anksčiau, ieškovas pagrįstai nenurodė iš anksto apskaičiuotos negautų pajamų (nuostolių) sumos. Toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovo apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

34. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies ir pateikto priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ matyti, kad per visa sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 1 638,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 26,43 proc. Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 1 638,40 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartį nutraukė; iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 286,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir šią palūkanų sumą pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Todėl ieškovo negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 18 d.) galėtų sudaryti 1 351,86 Eur suma (1 638,40 Eur – 286,54 Eur). Tokią sumą ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovas už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino iki šiol nėra atgavęs nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas įrodytas ir priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančios sutarties matyti, jog vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos kas mėnesį mažėja, todėl ieškovo reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnės suma, nei ieškovas tikėjosi gauti, t.y. daugiau nei 1 351,86 Eur.

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, neatsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, dėl to šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimas keistinas, ieškovui priteisiant 26,43 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 2 600 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. balandžio 18 d., ir neviršijant 1 351,86 Eur sumos.

38. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagal atsakovo prašymą nusprendė išdėstyti iš atsakovo, priteistos 2 722,13 Eur bendros įsiskolinimo sumos sumokėjimą aštuoniolikai mėnesių, įpareigojant atsakovą ieškovui mokėti po 230 Eur vienuolika mėnesių kas mėnesį, o dvyliktąjį mėnesį sumokėti 192,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos prašomos priteisti negrąžinto kredito dalies šioje dalyje sprendimas taip pat keistinas, t. y. priteistos visos 3 232,13 Eur sumos sumokėjimą išdėstant dvylikai mėnesių, mokant nuo pirmojo mėnesio iki vienuoliktojo mėnesio po 270 Eur, o dvyliktąjį mėnesį sumokant likusius 262,13 Eur. Atsakovas įpareigotinas mėnesines įmokas sumokėti ieškovui iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

39. Negautų pajamų dalies teismas neišdėsto, o jos mokamos ieškovui priteisus 26,43 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 2 600 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. balandžio 18 d., ir neviršijant 1 351,86 Eur sumos.

40. Nustačius, jog dalis ieškovo reikalavimų nepagrįstai pirmosios instancijos teisme nebuvo patenkinta, dėl to atliekamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymas pagal ieškovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 73,61 proc. ieškinio reikalavimų (liko netenkinta ieškinio 1 158,53 Eur reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio dalis). Ieškovas patyrė pirmosios instancijos teismas iš viso 299 Eur bylinėjimosi išlaidų (99 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 73,61 proc., teismas priteisia ieškovui 220,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41. Ieškovas taip pat prašo priteisti 215 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas išlaidas sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur už teisinę pagalbą. Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintas, ieškovui priteistinos visos jo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 215 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį ir jį išdėstyti taip:

„akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) negrąžinto kredito.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 286,54 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 54 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 339,07 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir 07 ct) tarpininkavimo mokesčio.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,52 Eur (šešis eurus ir 52 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,43 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 2 600 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 18 d.) ir neviršijant 1 351,86 Eur sumos.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 232,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, naudai iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 220,09 Eur (du šimtus dvidešimt eurų ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 3 232,13 Eur bendros įsiskolinimo sumos sumokėjimą dvylikai mėnesių, įpareigojant atsakovą D. V. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, mokėti po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) vienuolika mėnesių kas mėnesį, o dvyliktąjį mėnesį sumokėti 262,13 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus ir 13 ct).

Įpareigoti atsakovą D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, mėnesines įmokas sumokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pradedant ne vėliau kaip nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti atsakovui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 232,13 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,43 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 2 600 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 18 d.) ir neviršijant 1 351,86 Eur sumos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėVisvaldas Kazakiūnas