Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-523-725/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-17
Bylos Nr.: 1-523-725/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-6-00020-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis: P. K., M. L.
Civilinis ieškovas: „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Lina Balčiūnė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-523-725/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00020-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.2.14.5.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,

sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei, Loretai Dosinienei, Ingridai Pikusau, Gabrielei Vaitkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,kaltinamajam P. K.,kaltinamajam M. L., jo gynėjai advokatei V. S.,civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Linai Balčiūnei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990 m. balandžio 11 d. Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

-2019 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- 2020 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (5 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta 90 MGL (4500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta bausmė – 60 MGL (3000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 60 MGL (3000 eurų) bauda;

- 2020 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2020 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 90 MGL, t. y. 4500 Eur bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1980 m. lapkričio 20 d. Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2003 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 1, 2, 4 dalis;

- 2008 m. gruodžio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį;

- 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį;

- 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (5 veikos), bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 590 MGL (73750 litų) bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką, paskirta galutinė bausmė – 584 MGL (73000 Lt) dydžio bauda;

- 2015 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu kito nuteistojo atžvilgiu) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bauda, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (bausmę atliekant pataisos namuose) ir 584 MGL (21142,26 Eur) dydžio bauda; 2016 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiai pakeisti – pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 ir 8 punktus, M. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

- 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmes subendrinus, paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) bauda;

- 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 18 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinus su 2015 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme ir 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 700 MGL (26 362 Eur) bauda, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai ir 18 dienų laisvės atėmimo ir 700 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2019 m. gruodžio 9 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, siekdamas materialinės naudos, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, 2010 m. birželio 3 d. Kaune, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 500 000 Lt (144 810,01 Eur) Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų šiomis aplinkybėmis:

Š. G., būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintoju, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2010 m. balandžio 28 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatyto asmens prašymu parengus 2010 m. balandžio 28 d. turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/04-28, kurioje nurodė duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, unikalus numeris 7927-0001-0002, esantis (duomenys neskelbtini), yra vertas 911 000 Lt (263 843,84 Eur), nors pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą nustatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. balandžio 28 d. buvo 15 500 Lt, ir šią 2010 m. balandžio 28 d. turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 10/04-28 perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam, tyrimo metu nenustatytam, asmeniui,

P. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2010 m. gegužės 5 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdydamas asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nurodymus, užpildė „Prašymą išduoti paskolą“, kurį pateikė Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo suteikti 500 000 Lt (144 810,01 Eur) paskolą žemės sklypo pirkimui, o kaip užtikrinimo priemonę nurodė nekilnojamojo turto, t. y. 9,11 ha žemės sklypo, unikalus numeris 7927-0001-0002, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo Š. G. parengtoje 2010 m. balandžio 28 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 10/04-28, įvertinto ženkliai didesne, nei jo tikroji vertė, kaina, t. y. 911 000 Lt (263 843,84 Eur), įkeitimą, nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus finansiškai nepajėgi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą – grąžinti 500 000 Lt (144 810,01 Eur) paskolą. Be to, P. K., vykdydamas asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nurodymus, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nepajėgi grąžinti pasiskolintas lėšas, bei, kad įkeičiamo turto, t. y. 9,11 ha žemės sklypo, unikalus numeris 7927-0001-0002, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta 2010 m. balandžio 28 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 10/04-28, visus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimo Nr. 119055 kopiją; 2008 m. vasario 6 d. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopiją; įmonės veiklos aprašymą; 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą; 2010 m. kovo 31 d. sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2010 m. balandžio 4 d. sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 30 d. balansą; 2010 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko P. K. vardu parengtą sprendimą imti kreditą 500 000 Lt (144 810,01 Eur) iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo pirkimui; asmens (P. K.) tapatybės kortelės kopiją; Atestato eksploatuoti elektros įrenginius Nr. E-1358 ir jo priedo kopijas pateikė Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims.

Kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ patenkinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išduoti 500 000 Lt (144 810,01 Eur) paskolą ir priėmus sprendimą dėl 500 000 Lt (144 810,01 Eur) paskolos išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, 2010 m. birželio 1 d. P. K. su Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė paskolos sutartį Nr. 70070, pagal kurią Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo bendrovei suteikti 500 000 Lt (144 810,01 Eur) paskolą, bei paskolos grąžinimo grafiką prie sutarties Nr. 70070. Po to P. K., tiksliai nenustatytoje vietoje, 2010 m. birželio 3 d. užpildė prašymą kredito unijos suteiktą paskolą išmokėti grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo remiantis, Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė pagal 2010 m. birželio 3 d. grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S. 500 000 Lt (144 810,01 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2010 m. birželio 1 d. paskolos sutartį Nr. 70070, juridinis asmuo – Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 500 000 Lt (144 810,01 Eur), t. y. didelės, žalos.

M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas, (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, siekdamas materialinės naudos, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, 2010 m. birželio 29 d. Kaune, apgaule savo ir kitų asmenų naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – 450 000 Lt (130 329,01 Eur) Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų šiomis aplinkybėmis:

Š. G., būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintoju, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2010 m. birželio 18 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatyto asmens prašymu parengus 2010 m. balandžio 27 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. Z10/04-27, kurioje nurodė duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vertas 967 000 Lt (280 062,56 Eur), nors pagal Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą nustatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. balandžio 16 d. buvo 22 700 Lt, ir šią 2010 m. balandžio 27 d. turto vertinimo ataskaitą perdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam, nenustatytam, asmeniui,

M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2010 m. birželio 18 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdydamas asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nurodymus, užpildė „Prašymą išduoti paskolą“, kurį pateikė Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo suteikti 450 000 Lt (130 329,01 Eur) paskolą žemės sklypo pirkimui (atsiskaityti už žemę), o kaip užtikrinimo priemonę nurodė nekilnojamojo turto įkeitimą, nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus finansiškai nepajėgi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą – grąžinti 450 000 Lt (130 329,01 Eur) paskolą. Po to, M. L., vykdydamas asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nurodymus, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nepajėgi atiduoti pasiskolintas lėšas, bei, kad įkeičiamo turto, t. y. 4,91 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta 2010 m. balandžio 27 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. Z10/04-27, visus dokumentus: 2010 m. birželio 1 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. liudijimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės prievolės įvykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. gegužės 7 d. patvirtintą nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, reg. Nr. LG-1648; 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2010 m. kovo 31 d. sudarytus 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2010 m. gegužės 12 d. paskolos sutarties Nr. 70041, sudarytos tarp Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 350 000, 00 Lt (101 367,01 Eur) paskolos ir paskolos grąžinimo grafiko, kopijas; Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio 21 d. rašto Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ „Dėl leidimo įkeisti turtą antriniam įkeitimui“, kopiją; 2010 m. gegužės 7 d. paskolos sutarties Nr. 10/05/06, kurioje paskolos davėjas yra T. O., o paskolos gavėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kopiją; 2010 m. gegužės 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą, serija LO Nr. 100507; 2010 m. gegužės 7 d. neprotestuotino paprastojo vekselio kopiją; 2010 m. birželio 18 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” vienintelio akcininko M. L. vardu parengtą sprendimą imti kreditą 450 000 Lt (130 329,01 Eur) iš Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ antriniam žemės sklypo įkeitimui ir įgalioti direktorių M. L. pasirašyti visus dokumentus, susijusius su paskolos gavimu; M. L. asmens tapatybės kortelės Nr. 10675103 kopiją; 2010 m. birželio 18 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriaus M. L. vardu parengtą prašymą Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl stojimo į uniją; 2010 m. gegužės 4 d. Pažymą Nr. 10/05/04 apie vidutinį darbuotojų skaičių; 2010 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. L. parengtą akcininkų sąrašą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos aprašymą; 2009 m. birželio 22 d. Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimo Nr. 128841 kopiją; 2010 m. birželio 4 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” įstatų kopiją pateikė Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims.

Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ patenkinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išduoti 450 000 Lt (130 329,01 Eur) paskolą ir priėmus sprendimą dėl 450 000 Lt (130 329,01 Eur) paskolos išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, 2010 m. birželio 23 d. M. L. su Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė paskolos sutartį Nr. 70075, pagal kurią Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo bendrovei suteikti 450 000 Lt (130 329,01 Eur) paskolą, kurios paskirtis „žemės sklypo pirkimas“ ir nustatė paskolos terminą iki 2011 m. gegužės 25 d., bei pasirašė paskolos grąžinimo grafiką prie sutarties Nr. 70075, Priedą Nr. 1. Po to, remiantis 2010 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, kuriuo buvo prašoma kredito unijos suteiktą paskolą išmokėti grynaisiais pinigais T. O., Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ kasininkė pagal 2010 m. birželio 29 d. grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentą išmokėjo T. O. 450 000 Lt (130 329,01 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal 2010 m. birželio 23 d. paskolos sutartį Nr. 70075, juridinis asmuo – Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 450 000 Lt (130 329,01 Eur), t. y. didelės, žalos.

Kaltinamasis P. K. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad galėjo būti 2010 metais T. O. jam pasiūlė būti įmonės vadovu, sakė, jog ims paskolą ir ją grąžins, tačiau, iš kur reikės imti paskolą, nieko nepasakojo. T. O. jam nurodė, kad jis ir kiti asmenys su juo negali būti įmonės vadovais, kadangi turi per daug įmonių, todėl reikia naujų vadovų. P. K. žinojo, kad T. O. kažką darydavo su statybomis, todėl mano, kad tokiu būdu ir turėjo būti grąžinta paskola. P. K. už tai, kad pabus įmonės vadovu 3–4 mėnesius, pasiūlė apie 200–300 litų. P. K. nežinojo, kad bus didelė suma, jam pasiūlė nedidelį uždarbį, todėl kaltinamasis susidomėjo ir sutiko. Kokią tiksliai sumą gavo už tai, neprisiminė. P. K. nurodė, kad tai turėjo būti naujai įsteigta įmonė. Persirašius įmonę, niekur nebuvo, tik, kai reikėjo imti paskolą, kartu su T. O. važiavo į kredito uniją ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini),. pasirašė kelis kartus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta: paskolos grafikai, įstojimas į uniją, kiek susimokėti, kad būtum nariu, atsidaryti sąskaitą kredito unijoje, paskolos dokumentai, kuriuos reikėjo pasirašyti. Galėjo būti, kad dokumentus pasirašymui jam atvežė į namus T. O. ar, jo nurodymu, G. G.. P. K. nesidomėjo, ką pasirašė. Su įmone nieko nenuveikė, buvo vienintelis darbuotojas, įstatuose buvo nurodyta, kad įmonė užsiima statybų veikla. P. K. neprisiminė, kokius dokumentus pateikė paskolai gauti, pats jokio dokumento nerengė, nerašė, galėjo atspausdinti kokį dokumentą, jei jam buvo pasakyta, kad reikia, tačiau dėl paskolos gavimo dokumentų nerengė. Apie sklypų vertinimą nieko nežino, sklypo pirkime nedalyvavo, nenešė dokumentų dėl įvertinimo, nežino, ar pasirašė dokumentus dėl pirkimo. P. K. nurodė, kad kai kur ant dokumentų jo parašai, nesuprato, kokios gali būti pasekmės, žinojo, kad ims paskolą, tačiau nepagalvojo, jog gali jos negrąžinti. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2017–2018 metais kaip įtariamojo duotus parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems parodymams patikrinti, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 7–10, b. l. 15–20, b. l. 23-31, b. l. 51), kuriuose jis parodė, kad iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Galėjo būti 2009 m. pabaigoje – 2010 metų pradžioje G. G. jam pasiūlė užsidirbti truputį pinigų, sakė, kad turės įsigyti įmonę ir būti jos direktoriumi. Galėjo būti 2010 m. pradžia, kai G. G. jį nuvežė į ofisą Kaune, Romainių mikrorajone, kur jį supažindino su T. O.. Tuomet P. K. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug po pusės metų pas jį į namus atvažiavo G. G. ir atsivežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo dokumentus, kuriuos P. K. pasirašė ir grąžino. Po kurio laiko G. G. jam atvežė 1 000 litų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą P. K. nieko pasakyti negali, neprisimena, ar jis asmeniškai pasirašinėjo šios įmonės kokius nors dokumentus dėl nekilnojamo turto pirkimo ar pardavimo, ar dėl kreipimosi į kredito unijas dėl paskolų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jį su T. O. supažindino D. A., o ne G. G.. 2011 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje esantis parašas yra panašus į jo, tačiau atrodo keistai, negali pasakyti, ar pasirašė jis. Sutartyje nurodyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjo V. C. nepažįsta ir nėra su juo bendravęs. Sutartyje nurodytos pinigų sumos – 10 000 Lt už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis nebuvo gavęs. Visus nurodymus dėl dokumentų pasirašymo gaudavo iš T. O.. UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų priėmimo-perdavimo akte esantis parašas yra panašus į jo, tačiau atrodo keistai, todėl negali pasakyti, ar pasirašė jis. Minėto dokumento P. K. nurodė nerengęs ir nežinąs, kas jį galėjo parengti, taip pat neperdavinėjęs jokių priėmimo-perdavimo akte nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui V. C.. P. K. nurodė tokių dokumentų niekada neturėjęs ir mano, jog tokio pobūdžio bendrovės dokumentų nebūdavo, kadangi pagrinde būdavo įmonės įstatai, registracijos pažymėjimas ir pan. Bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ surado T. O.. Įprastai būdavo įsigyjamos naujos bendrovės be praeities, kad jos galėtų gauti paskolas kredito unijose. Analogiškai T. O. surasdavo ir šių bendrovių pirkėjus po to, kai šių bendrovių vardu būdavo gaunamos paskolos kredito unijose. Tokių bendrovių pirkėjai būdavo asocialūs asmenys, kurie už tai, jog jų vardu būdavo perrašomos bendrovės, gaudavo po kelis šimtus litų. Asocialiems asmenims jokie parduodamų bendrovių dokumentai nebūdavo perduodami, o bendrovių dokumentai turėjo būti sunaikinami, pvz., sudeginami. Tokio pobūdžio bendrovių dokumentų nebūdavo daug, kadangi buhalterinė apskaita nebūdavo tvarkoma ir sąskaitų būdavo rengiamas tik vienas egzempliorius. Asocialiems asmenims parduotų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus galėjo sunaikinti tiek jis, tiek T. O., tiek D. R., tiek G. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirmoji bendrovė, kurios vadovu jis buvo paskirtas, ir kuri turėjo gauti paskolą kredito unijoje. Nežino, iš kokių asmenų ir kokiomis aplinkybėmis buvo įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendime ir 2010 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje yra ne jo parašai ir jis šių dokumentų nerengė, nežino, kas ir kada parengė minėtus dokumentus bei kas juose galėjo pasirašyti už jį. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad neva jis jas įsigijo iš N. K. ir G. B., tačiau jis minėtų asmenų nepažįsta, minėtose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytų sumų (4 900 Lt ir 5 100 Lt) už įsigyjamas bendrovės akcijas jis nemokėjo. Jis, nei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nei kaip kitų bendrovių vadovas, negalėjo priiminėti jokių sprendimų, kadangi jam vadovavo T. O., o jis buvo kaip statytinis direktorius. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėją R. B. nieko nežino, jo nepažįsta. Susipažinęs su 2010 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. 10/05/03 apie vidutinį darbuotojų skaičių (segtuvas Nr. 56, 17 lapas) P. K. parodė nežinąs, ar nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nurodytas darbuotojų skaičius, tačiau, bendrovė jokios veikos nevykdė. 2010 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendime (segtuvas Nr. 56, 16 lapas) yra jo parašas, tačiau šio sprendimo jis nerengė ir kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ jo neteikė, apie minėto dokumento parengimo ir pateikimo kredito unijai aplinkybes jam taip pat nėra žinoma, tačiau mano, jog jį turėjo pateikti T. O., kuris tvarkė reikalus, susijusius su paskolų gavimu kredito unijoje „Laikinosios sostinės kreditas“. 2010 m. gegužės 31 d. grynųjų pinigų įmokėjimo kvituose Nr. G 00062 ir Nr. G 00063 (segtuvas Nr. 56, 14, 15 lapai) ties jo vardu yra jo parašai. Kvituose nurodytų pinigų sumų – 3 020 Lt ir 50 000 Lt – nemokėjo. Paskolos grąžinimo grafike prie paskolos sutarties Nr. 70070 (segtuvas Nr. 4, 7–8 lapai), kuriuose klientu nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra jo (P. K.), kaip paskolos gavėjo atstovo, parašai. Paskolos grąžinimo grafike yra nurodytos paskolos įmokos, kurias turėjo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nei jis asmeniškai, nei jo vardu registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ šių paskolos įmokų nemokėjo, jos, kiek jam yra žinoma iš T. O. pasakojimų, turėjo būti mokamos, tačiau negalėtų pasakyti, kas, kada ir kokio dydžio įmokas mokėjo. 2010 m. birželio 3 d. paskolos sutartyje Nr. 70070 ir jos specialiosios dalies sąlygose (segtuvas Nr. 56, 9, 10, 11, 12 lapai) pasirašė jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau nei jam asmeniškai, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėta paskola nebuvo reikalinga, jos reikėjo T. O., kuri ir buvo gauta pastarojo iniciatyva. Paskolos sutarties Nr. 70070 specialiosios dalies sąlygose yra nurodyta, kad pagal paskolos sutartį prievolė užtikrinama žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, tačiau bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ minėtas žemės sklypas nebuvo reikalingas ir nebuvo jokių planų vykdyti kokią nors veiklą, susijusią su šiuo žemės sklypu. Jis pats jokių žemės sklypų neieškojo ir negali nurodyti, koks konkretus asmuo surado minėtą žemės sklypą, kurį jo vardu registruota įmonė įsigijo. Kaltinamasis paaiškino, kad 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plano pagal rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (segtuvas Nr. 4, 35–44 lapai) nerengė ir iš viso nėra rengęs jokių verslo planų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – buvusi T. O. uošvio įmonė, tačiau apie šių bendrovių bendradarbiavimą jam nieko nėra žinoma. Be to verslo planas, bent jau pagal nurodytus parengimo metus, buvo parengtas jau po to, kai jis nebebuvo šios bendrovės akcininku ir vadovu. 2010 m. birželio 3 d. nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje (segtuvas Nr. 4, 46–52 lapai) yra jo parašas. Sutartyje yra nurodyta, kad jo vardu registruota įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 911 000 Lt, tačiau jis minėto žemės sklypo neieškojo ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ jis nebuvo reikalingas, jis nebuvo nuvykęs apžiūrėti įsigyjamo žemės sklypo ir, pasirašydamas minėtą sutartį, nežinojo kokia yra tikroji šio žemės sklypo vertė ir kodėl jis buvo įsigyjamas, būtent, už 911 000 Lt. Į pasirašomos pirkimo- pardavimo sutarties turinį nesigilino. Sutartyje yra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 500 000 Lt grynaisiais pinigais, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati nurodytos pinigų sumos nemokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje nurodyta, kad likusi pinigų suma (411 000 Lt) turės būti sumokėta iki 2010 m. lapkričio 3 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytos pinigų sumos nemokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, jis nežinojo nei kokiu tikslu įsigyjamas žemės sklypas, nei kokia tikroji įsigyjamo žemės sklypo vertė, nei jokių kitų aplinkybių. Jis asmeniškai iš savo asmeninių piniginių lėšų už notaro paslaugas nė karto nėra mokėjęs, tačiau yra tekę kelis kartus mokėti už notaro paslaugas, tačiau pinigus tam man buvo davęs T. O.. 2010 m. birželio 3 d. jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu parengtame prašyme dėl paskolos išmokėjimo (segtuvas Nr. 4, 58 lapai) yra jo parašas. Jis minėtame prašyme pasirašė T. O. nurodymu, tačiau negali pasakyti, dėl kokių priežasčių reikėjo tokio pobūdžio prašymo. Minėtas prašymas buvo surašytas ne jo, o T. O. iniciatyva. Jis minėto prašymo nepildė ir negali pasakyti, kas jį užpildė jo vardu. 2010 m. birželio 3 d. grynųjų pinigų įmokėjimo kvite Nr. G00067 kopija (segtuvas Nr. 4, 60 lapas), ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas, tačiau jis asmeniškai iš savo piniginių lėšų nurodytos pinigų sumos nemokėjo ir nepamena jokių šio dokumento pasirašymo aplinkybių. 2010 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme išduoti paskolą (segtuvas Nr. 4, 64 lapas) yra jo parašas, tačiau prašymą pildė ne jis. Jam nėra žinoma, kas ir kada užpildė jo, kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, vardu minėtą prašymą. Nors pagal VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis, jis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo išrinktas 2010 m. gegužės 17 d., o prašymas išduoti paskolą šios bendrovės vardu kredito unijai buvo pateiktas 2010 m. gegužės 5 d., tačiau ne jis pildė minėtą prašymą, todėl negali pateikti jokių paaiškinimų, kodėl jam, nebūnant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo teikiamas jo vardu tokio pobūdžio prašymas. Minėtame prašyme išduoti paskolą yra nurodyta, kad bendrovė turi sąskaitą AB „DnB bankas“, tačiau jis bendrovės banko sąskaitoje jokių pavedimų neatlikinėjo ir sąskaitos valdymo priemonėmis nesinaudojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos aprašyme (segtuvas Nr. 4, 88 lapai) yra jo parašas, tačiau šio dokumento nerengė bei negali nurodyti jokių šio dokumento rengimo, pasirašymo jame ir pateikimo kredito unijai aplinkybių. Jis nežino, kokiu tikslu šiame įmonės veiklos aprašyme buvo nurodyta tokio pobūdžio informacija. 2010 m. gegužės 3 d. jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko, sprendime (segtuvas Nr. 4, 98 lapas) yra jo parašas, tačiau jis minėto dokumento nerengė ir neteikė kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“. Sprendimą dėl 500 000 Lt paskolos ėmimo iš kredito unijos priėmė ne jis, jis buvo tiktai statytinis šios bendrovės direktorius. Nežino, kaip 2010 m. gegužės 3 d. galėjo jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko vardu būti priimtas sprendimas dėl paskolos ėmimo iš kredito unijos, jeigu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijos jo vardu buvo įsigytos tiktai 2010 m. gegužės 17 d. P. K. nurodė, jog bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesilankė, niekada nesikreipė į minėtą bendrovę dėl vertinimo paslaugų suteikimo. Kas ir kada kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į minėtą bendrovę dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo atlikimo, jam nėra žinoma.

Kaltinamasis M. L. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku nuo 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko sklypą. Šiuo metu įvykio aplinkybių smulkiai nepamena, viską nurodė ikiteisminio tyrimo metu.

Įtariamasis M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 80–83, 86–89, 93–97, 107), parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimui jis panaudojo lėšas, gautas iš T. O.. Jis pripažįsta, kad pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įforminta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)" žemės sklypą Trakų rajone už 967 000 Lt, taip pat pateikė prašymus išduoti kreditus kredito unijoms „Sveikatos kreditas" (šiuo metu ši kredito unija vadinasi „Švyturio taupomoji kasa") ir „Laikinosios sostinės kreditas", iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo suteikti atitinkamai 350 000 Lt ir 450 000 Lt kreditai. M. L. pripažino įtaręs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" parduodamo jo bendrovei „(duomenys neskelbtini)" žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) kaina – 967 000 Lt yra neatitinkanti tikrovės, t. y. ji yra nurodyta didesnė nei realiai vertas žemės sklypas, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)" pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)", tačiau jis nežino, kiek ji buvo nurodyta didesnė. Jis nepripažįsta, kad panaudojo suklastotą dokumentą, kadangi nežinojo, kad turto vertintojo išduota pažyma, kuria įformintas minėto sklypo įvertinimas, ir kurią jis pateikė kredito unijoms „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)", yra suklastota. Jis neprisimena, kas pasiūlė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" pirktų minėtą žemės sklypą. Šis pasiūlymas jį sudomino, kadangi sklypas yra beveik 5 ha ploto, netoli yra ežeras, miškas, ir jis turėjo planą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" šiame sklype statys kaimo turizmo sodybą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė veiklą, susijusią su statybos darbais, kuriuos atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai, kurių buvo keliolika (tikslaus skaičiaus neprisimena). Jis neprisimena, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas.

Dėl jam apklausos metu parodytoje 2010 m. gegužės 7 d. nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties 3.1.2 punkte nurodytos aplinkybės, kad pirkėjas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)", sumokėjo pardavėjui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)", 617 000 Lt grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį, nori parodyti, kad šią pinigų sumą jis, kaip fizinis asmuo, pasiskolino grynais pinigais iš kito fizinio asmens, ir ši pinigų suma buvo užpajamuota UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje, o vėliau buvo įforminta, kaip išmokėta jam grynais. Šią pinigų sumą – 617 000 Lt jis per kelis kartus skirtingomis dienomis sumokėjo A. S.. Kiek prisimena, tai, kad jis sumokėjo A. S. 617 000 Lt, buvo įforminta kažkokiu dokumentu, tikriausiai UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderiu, kuriame jis pasirašė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovas. Iš 617 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo A. S., pastarasis po kurio laiko jam per kelis kartus atidavė dalį pinigų, neįforminant šių pinigų sumokėjimo jokiais dokumentais. Dalį šios sumos A. S. kaltinamajam grąžino todėl, kad būtų mokamos įmokos už kreditą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautą iš kredito unijos „Sveikatos kreditas“.

Po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal minėtą 2010 m. gegužės 7 d. Sutartį įsigijo minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)" gavo 450 000 Lt kreditą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)". Dėl to, kad šioje kredito unijoje būtų suteiktas kreditas UAB „(duomenys neskelbtini)", į kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas" biurą (duomenys neskelbtini) prospekte, jis vyko kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi A. S.. Tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" gautų kreditą iš kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas", UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo tapti kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas" nariu. Dėl to jis, kaip fizinis asmuo, tapo šios kredito unijos nariu, sumokėdamas 100 Lt pajų, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 45 000 Lt pajų, tačiau jis neprisimena, ar šią sumą sumokėjo kredito unijai „(duomenys neskelbtini)" grynais, ar ši suma buvo pervesta į šios kredito unijos sąskaitą. Šią pinigų sumą – 45 000 Lt jis pasiskolino grynais pinigais iš to paties savo pažįstamo, kuris jam buvo paskolinęs 617 000 Lt, kuriuos sumokėjo A. S. iki sudarant 2010 m. gegužės 7 d. sutartį dėl minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai. Minėtas 450 000 Lt kreditas buvo suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)" kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)", įkeitus dalį minėto žemės sklypo Trakų r., Rūdiškių k., kurį UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo įsigijusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)". Tam, kad įkeisti dalį minėto žemės sklypo, iš kredito unijos „Sveikatos kreditas" buvo gautas sutikimas. Įmokas už kreditus, UAB „(duomenys neskelbtini)" gautus iš kredito unijų „Sveikatos kreditas" ir „Laikinosios sostinės kreditas", UAB „(duomenys neskelbtini)" mokėjo iki 2011 m. pavasario iš pajamų, kurios buvo gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdomos veiklos, o nuo 2011 metų pavasario UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nes UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos nebevykdė. Nuo 2011 m. pavasario įmokas už kreditus, UAB „(duomenys neskelbtini)" gautus iš kredito unijų „Sveikatos kreditas" ir „Laikinosios sostinės kreditas", sumokėdavo jis, įnešdamas asmeninius pinigus tiesiai į kredito unijų „Sveikatos kreditas" (vėliau pervadintos į „Švyturio taupomoji kasa") ir „Laikinosios sostinės kreditas" banko sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu. 2010 m. balandžio 27 d. turto vertinimo sutartyje Nr. 10/04-27, po jo vardu ir pavarde yra jo parašas. Jis nepamena šio dokumento sudarymo ir pasirašymo jame aplinkybių. Sutartyje nurodyto UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus Š. G., kuris su juo sudarė sutartį, jis nepažįsta, UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose nesilankė. Galimai minėtą sutartį jam pateikė pasirašyti T. O..

2010 m. pradžioje įsigyti žemės sklypą Trakų rajone UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, šį sandorį finansuojant paskolos lėšomis, kaltinamajam pasiūlė T. O.. Taip pat T. O. paaiškino, kad šiais sandoriais jis daro paslaugą savo pažįstamam A. Š.. Lėšas, reikalingas įmokoms už paskolas mokėti, kaltinamajam grynaisiais perduodavo T. O., šie pinigai nebuvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. papildė, kad galėjo būti, jog pinigus skolino T. O.. Nurodė, kad jis pats nieko tokio, kuo yra kaltinamas, nedarė, ėjo direktoriaus pareigas, buvęs geras draugas juo pasinaudojo. Tuo metu buvo pilnametis, suvokė, ką daro, bet nesidomėjo, kur ir koks sklypas yra, tuo metu jis rūpinosi statybos darbais, nes vyko daug statybų. T. O. paprašydavo imti kreditą. Tuo metu viskas atrodė tvarkinga, legalu, jis pats ta sritimi nesidomėjo. Kaip įmonės direktorius, aplaidžiai žiūrėjo į savo pareigas. Kiek įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo darbuotojų, pasakyti negali, bet jų buvo, nes buvo darbo. Šiuo metu nepamena nė vieno bendrovės tuo metu statomo objekto. Prieš tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra buvęs dar kitos įmonės direktoriumi, todėl šiokią tokią patirtį jau turėjo.

Kaltinamųjų P. K. ir M. L. kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais, pačių kaltinamųjų parodymais, specialistų išvadomis, patikrinimų dokumentais bei kitais rašytiniais įrodymais.

Bendri liudytojai dėl P. K. ir M. L. nusikalstamų veikų

Liudytojas V. R. parodė, kad 2010 m. dirbo Kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu. Viena iš veiklos sričių yra paskolų suteikimas. Nuo kredito unijos įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo jo pareigos buvo valdybos pirmininko ir administracijos vadovo. Yra girdėjęs įmonių pavadinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neprisimena jų direktorių ar kokiu vardu kreipėsi. Kredito unijos nariai yra tiek fiziniai, tiek asocijuoti asmenys. Dėl paskolos gavimo juridiniai asmenys kreipiasi į uniją, užpildo paraiškas, pateikia tam tikrus dokumentus, kurie reikalingi paskolai gauti. Tas paraiškas ir dokumentus vertina paskolų komitetas, kuris yra vienas iš valdymo organų. Komitetas vertindamas pateikia savo rekomendacijas valdybai. Valdyba savo posėdyje, atsižvelgdami į paskolų komiteto rekomendacijas, išduoda paskolas arba neišduoda. Lygiai taip pat ir paskolų komitetas – arba teigiamai vertina, arba neigiamai. Visus dokumentus paskolai gauti pateikia tas, kas kreipiasi, o svarsto komitetas. Liudytojas paskolų komitete nedalyvaudavo. Dokumentus paskolai teikia Kredito unijos narys. Unijos tvarkose buvo reglamentuota, kas gali pateikti dokumentus apie asmens patikimumą. Kredito unija paskolas išduodavo įvairiems tikslams, pavyzdžiui, verslo skatinimui, taip pat ir žemės sklypų pirkimui. Duomenis apie žemės sklypų įvertinimą turėdavo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, t. y. turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitą, kaip vieną iš dokumentų. Jis pats turto vertinimo ataskaitos netikrindavo. Jei turto vertinimo ataskaita yra su turto vertintojo parašu, jo pažymėjimu, antspaudu, tokiu atveju nekildavo abejonių jos tikrumu. Liudytojas paaiškino, kad neprisimena, kur buvo pasirašoma sutartis su M. L.. Liudytojas, pasirašydamas paskolos suteikimo sutartį, turėdavo asmenį matyti fiziškai.

Liudytoja Ž. D. parodė, kad 2010 m. dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, galėjo būti klientų aptarnavimo specialistė ir valdybos narė. Žino įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jos ėmė paskolas. Būdama valdybos nare, spręsdavo, ar išduoti paskolas, ar ne. Valdyboje būdavo trys nariai: liudytoja, dar kažkas, ir valdybos pirmininkas V. R.. Paskolų komitetas surinkdavo dokumentus, padarydavo bylą, viską sutikrindavo ir pateikdavo valdybai. Valdyba pagal esančius dokumentus spręsdavo, ar išduoti paskolą: jei komitetas viską suskaičiuodavo ir viskas būdavo tinkama, įmonės būklė tinkama, tai valdyba nuspręsdavo paskolą išduoti. Jei dokumentai būdavo tvarkingi, tai paskolas dažniausiai išduodavo, nes netvarkingi dokumentai pro paskolų komitetą nepraeidavo. Dažniausiai išduodamos paskolos būdavo virš 10 000 Lt, taip pat būdavo, kad išduodavo paskolas virš 100 000 Lt sumos. Liudytoja, dirbdama kaip klientų aptarnavimo specialistė, pinigus išmokėdavo klientui. Paskola būdavo suteikiama tokiu būdu, kaip pageidaudavo klientas: tiek išduodavo pinigus grynais, tiek pervedimu, taip pat paskolos gavėjas galėdavo prašyti išmokėti sumą kitiems. Turėdavo būti paskolos gavėjo prašymas išmokėti pinigus. Liudytoja su paskolos prašytoju fiziškai nesusitikdavo, vertindavo būklę tik pagal dokumentus. Liudytoja nurodė, kad niekas neturėjo kompetencijos vertinti turto vertės, turėdavo būti pristatyta nepriklausomo vertintojo pažyma dėl nekilnojamojo turto. Būsimo kliento patikimumą vertindavo paskolų komitetas. Liudytoja neprisiminė, kad 2010 m. birželio 3 d. išmokėjo 500 000 litų grynaisiais, taip pat neprisiminė, kad 2010 m birželio 9 d. T. O. išmokėjo 450 000 litų. Paprastai išmokant pinigus, asmuo paduoda pasą, pasirašo, kad išmokama suma. Paskolos grąžinimo grafikas priklauso visada prie bylos, grafikas derinamas pagal kliento pageidavimą, jei jis nemokėdavo, tai rašydavo raštus, skambindavo. Paskolų komitetas peržiūrėdavo bylas ir tikrindavo, ar skolininkai moka, ar ne.

Liudytoja E. S. parodė, kad 2010 m. dirbo kredito unijoje „Laikinosios sostinės kreditas“ klientų aptarnavimo specialiste ir paskolų komiteto pirmininke. Įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti duodamos paskolos, tačiau ji tiksliai neprisimena. Kad gauti paskolą, turėdavo būti pateikta paraiška, po to paskolų komitetas posėdžiaudavo, būdavo daromas vertinimas pagal pateiktus dokumentus, surašomas paskolų protokolas ir atiduodama klausimą spręsti valdybai. Paskolos pinigus išmokėdavo tas, kas dirbdavo kaip klientų aptarnavimo specialistas. Liudytoja nežino, kas klientų aptarnavimo specialistams pranešdavo apie pinigų išmokėjimą, galėjo tai matytis programoje. Liudytojos darbas kaip komiteto narės – pildyti lentelės duomenis pagal pateiktus dokumentus, kompiuteris automatiškai suskaičiuodavo, kokia įmonės būklė ir viską atiduodavo valdybai. Ji neturėjo vertinti turto vertinimo pažymos tikrumo. Kai viską suvesdavo į lentelę, ji viską atspausdindavo. Komitete būdavo surašomas protokolas ir visi paskolos dokumentai – paraiška ir priedai būdavo atiduodami valdybai. Dokumentus paskolai pateikdavo tas, kas prašydavo paskolos. Liudytoja paaiškino, kad dokumentų galiojimą tikrindavo ,, (duomenys neskelbtini)“, kur žiūrėdavo, ar tuo metu turi įmonė paskolų, ar ne. Nurodymas buvo tikrinti įmonės turimas skolas „(duomenys neskelbtini)“, asmens dokumentą ir tai, kokius dokumentus pateikia. Galėjo būti, kad paskolos Kredito unijoje buvo suteikiamos pirkti sklypams. Neprisimena sklypo vertinimo tvarkos, tačiau nurodė, kad galėjo būti, jog pareiškėjas pateikdavo pažymą iš turto vertinimo įmonės. Kredito unijoje buvo nustatytos tvarkos, kuriose buvo nurodyta, kokius dokumentus reikia pateikti, siekiant gauti tam tikrą paskolą. Paskolų komitete buvo trys nariai su liudytoja, posėdyje ne visada dalyvaudavo visi, būdavo, kad kartais du. Liudytoja paaiškino, kad ji pasitikėjo turto vertintojais dėl nustatomos žemės sklypo vertės, kadangi ji nebuvo kompetentinga, kad nustatyti, kiek vertas sklypas. Tvarkose buvo parašyta, kokiai įmonės būklei esant paraiška valdybai teikiama, kokiai esant – neteikiama.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2009 m. išėjo motinystės atostogų, kuriose buvo du metus, tačiau 2010 m. kartu dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto nare. Motinystės atostogų metu į darbą atvažiuodavo pagal prašymą atvykti. Liudytoja nurodė, kad yra girdėjusi įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei asmenis P. K., M. L., jie galėjo būti susiję su paskolomis. Paskolų komiteto funkcijos: pateiktų dokumentų peržiūrėjimas, svarstymas, analizė visko, ką klientas yra pateikęs dėl paskolos gavimo (tiek finansiniai duomenys, tiek siūlomos sąlygos gauti kreditą). Analizę pateikia Paskolų komiteto pirmininkas, kuriam prieš tai vadybininkas atneša visus surinktus dokumentus. Vadybininkas gauna užpildytą paraišką, bendrauja su klientu ir surenka visą reikiamą informaciją. Paskolų komiteto nariams neprivaloma nieko tikrinti, galima pasižiūrėti turto vertinimo bylą, jei kyla klausimas, tačiau jie pasitiki tuo, kas yra ekspertas. Svarstymui komitete pakanka to, ką pateikia komiteto pirmininkas. Komitetą sudaro trys žmonės, iš kurių vienas gali nesutikti, kiti du sutikti išduoti paskolą. Komitete buvo E. S. ir A. S.. Fizinio susitikimo su paskolos prašytoju nebūdavo. „Nacionalinė kredito unija“ buvo įsteigta pirmoji, o „Laikinosios sostinės kreditas“ atsirado dėl to, kad išėjo įstatymas, kad negali turėti padalinių kituose miestuose. Tačiau abiejų unijų darbuotojai buvo vienoje patalpoje ir aptarnavo ir „Laikinosios sostinės kreditas“ narius, ir „Nacionalinės kredito unijos“ narius. Liudytoja, kaip komiteto narė, peržvelgdavo medžiagą ir pasirašydavo, ar su ja sutinka, ar ne, daugiau nieko dėl paskolų išdavimo nedarydavo. Medžiaga būdavo pateikiama jau išanalizuota, aprašyta. Dažniausiai paskolų komitetas pritardavo paskolų suteikimui. Kredito unijoje liudytojos pareigos galėjo būti vyriausiosios specialistės.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2010 m. dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, buvo paskolų komiteto nariu. Liudytojas neprisiminė įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskolų komitetas buvo neveiklus, nėra buvę nei vieno susirinkimo. Pats liudytojas niekada su kitais komiteto nariais nekomunikavo, matė tik vieną žmogų, kuris priėmė komiteto dokumentus. Liudytojas komiteto nariu buvo apie pusantrų metų.

Liudytojas Š. G. parodė, kad dirbo ir dabar dirba turto vertintoju UAB „Baltijos auditas“. Buvo susidūręs su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertinimo procedūra buvo standartinė, sutartyje būna nurodyta turto vertinimo užsakovo pavardė, visi būtini duomenys, apmokėjimas. Visais atvejais būna vienoda procedūra, įrašomas tas asmuo, kuris kreipiasi dėl vertinimo. Pasirašo įmonės vadovas ar įgaliotas asmuo. Gali būti, kad buvo vertinami žemės sklypai Trakų rajone. Geriau pamena UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes dar buvo civilinė byla dėl žalos atlyginimo su šia įmone. Atsimena, kad taip buvo grobstomos unijos lėšos, prisidengiant tomis turto vertinimo ataskaitomis, panaudotomis ne pagal paskirtį. Nustatoma likvidacinė turto vertė, jei klientas būtų nemokus. Likvidacinė vertė – tai priverstinio turto pardavimo vertė. Turtas turi būti ilgai ir kokybiškai eksponuojamas, išlaukiamas būtinas terminas – apie 2 savaites, tada bankas ar unija nustato likvidacinę turto vertę – ją nustato turto vertintojas. Visų unijų sutartys tipinės – nustatoma likvidacinė vertė. Šiuo atveju unija iš galvos surašė tą likvidacinę vertę, perkėlė į paraišką, kuri eina svarstymui dėl paskolos gavimo. Jie tą padarė savo nuožiūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl turto vertinimo, sutartyje viskas parašyta, koks vertinimo tikslas, tikrai ne likvidacinė vertė ten buvo nurodyta, o sumos labai skiriasi. Tai jau varžytinių bazė, įvykusių varžytinių pagrindu įrašoma likvidacinė vertė, kurią irgi nustato turto vertintojai. Liudytojas nurodė to nedaręs. Unijos paskolų vadybininkas pats įrašė rinkos vertę ir savo nuožiūra įrašė likvidacinę vertę. Visada vykstama į vietą žiūrėti sklypo. Pagal svertą buvo nustatyta žemės sklypo vertė, tai nesudėtingas darbas, todėl ten vyko K. T., liudytojas žiūrėjo nuotraukas, vertino, kad netoliese buvo struktūrinis centras, buvo planuojama mažų gyvenamųjų namų statyba. Vertinamas atstumas iki visų būtinų objektų. Savivaldybės portale viskas yra, duomenys vieši. Liudytojo funkcijos – nustatyti sklypo vertę pagal susitarimą su klientu. Turto rinkos nustatymo pažymoje buvo įrašyta rinkos vertė laisvojoje rinkoje. Naudingumo matas labai svarbus, nuomonė nurodoma, tikslumo matas netaikomas nuomonei, vertinamas sklypo naudingumas. Sandorių būna apie 600-800 per metus. Registrų išrašas gali keistis net 4 kartus per metus, gali skirtis vertė. Tokia praktika galima, kad vertė gali labai skirtis – nuo 2 Lt iki 10 000 Lt už arą. Net to paties sklypo vienas aras labai gali skirtis, net 20 kartų. Varžytinių vertinimo kainos būna mažesnės, nes tai jau priverstiniai sandoriai. Įkeitimui vertę nustato pagal varžytinių duomenų bazę priverstiniam sandoriui, pardavimui. Įkeitimas yra objekto realizacija. Svarbu, kaip greitai objektas parduodamas. Pasikeitus įvykiams po vertinimo, ataskaita vėl negalioja. Retrospektyvinis vertinimas atliekamas tik tada, kai yra galiojanti duomenų bazė tuo metu, tai buvo 2010 m., o ne 2012 m. bazė. Registrų centro vertintojos naudojosi 2012 m. šaltiniais, o turėjo būti 2010 m. laikotarpio bazė. Tik 2012 m. buvo įteisintas retrospektyvinis vertinimas. Šitas vertinimas yra tada, kada remiamasi ta teisine normatyvine baze, kuri nurodoma vertinimo metodikoje, turto vertinimo pagrindų įstatyme, pačiame įstatyme 2012 m. tai nurodyta, reikia remtis galiojančiais standartais. Šiuo atveju daug prieštaravimų. Iki 2012 m. metodika vertinant sklypą buvo svarbi dėl sklypo išvystymo perspektyvos. Jeigu jos rėmėsi 2012 m. normatyvine baze, jos buvo įspaustos į rėmus, jos negalėjo matyti to, kas galėjo būti daroma su tuo sklypu, kas galėjo būti sklypo išvystymo perspektyva. Tai turi įtakos sklypo vertei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypas buvo (duomenys neskelbtini), bylos lape 75 parašyta, kad „vertės nustatymo datomis (2010-04-27 ir 2012-02-13) galiojančio Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose, teritorija, kurioje yra vertinamas žemės sklypas, numatyta gyvenamųjų teritorijų plėtros teritorijos“. 2012 m. metodikai to jau neužtenka, turi būti nurodyti dar keli kiti dokumentai. 2010 m. to nebuvo. Jos dirbo su 2012 m. normine baze, jos negalėjo į ją atsižvelgti. Buvo svarbus sklypo artumas prie Rūdiškių infrastruktūros, buvo kanalizacija, dar kažkas, 900 000 nurodyta suma – ne pats brangiausias ir ne pats pigiausias įvertinimas. Investicinė vertė – tai, kai įdedi pinigus ir iš to tikiesi grąžos. Labai svarbi ir sklypo paskirtis. Investicinė vertė panaši į rinkos vertę – svarbus sklypo perspektyvos įvertinimas. Civilinėje byloje kredito unija prisiteisinėjo žalas, visi unijos ieškiniai prieš liudytoją buvo atmesti, o iš narių kažkokias sumas unijai priteisė.

Liudytoja K. T., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2010 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turto vertintojo asistentu. Turto vertintojas buvo – Š. G., įmonės direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimu bei auditu. Liudytojas, kaip turto vertintojo asistentas, pats vertinti negalėjo, jo darbas buvo susijęs su ataskaitomis, jis važiuodavo į objektus, atlikdavo fotofiksaciją, padarydavo nuotraukas, aprašydavo objektą, techninius duomenis surašydavo į ataskaitos projektą. Liudytojas padarydavo preliminarų vertinimo ataskaitos projektą, kuris vėliau būdavo derinamas su vertintoju, kuris ir pasirašydavo, kadangi liudytojo parašas negaliojo, jis neturėjo juridiškai teisės vienas pasirašyti dokumento. Liudytojas projektą derino su Š. G., su kuriuo aptardavo viską. Liudytojas jokių pastabų neparašydavo, kad nesutinku su vertinimu. Vertino visą nekilnojamąjį turtą – sklypus, namus, butus, negyvenamas patalpas. Jei asmuo kreipdavosi į liudytoją, tuomet vykdavo standartinė procedūra, t. y. būdavo pasirašoma turto vertinimo sutartis, atliekamas vertinimas – vykstama į vietą, apžiūrimas objektas, padaromos nuotraukos ir daroma ataskaita. Liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės ir pavardė T. O. girdėta, tačiau tiksliai neprisiminė. Liudytojas paaiškino, kad turto vertintojo pažymas atiduodavo užsakovams, priklausomai kaip klientas apmokėdavo. Turto vertinimas norint turtą parduoti ar įkeisti yra skirtingas, kitokie reikalavimai, tačiau turto vertė nesikeičia. Tai – garantas kredito įstaigai, kuri suteikia kreditą, kad matytų, kad buvo įvertinta keliais metodais, paskaičiuota likvidacinė vertė – kiek tas turtas yra likvidus. Liudytas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, buvo kreiptasi dėl žemės sklypo pardavimo, o panaudota įkeitimui. Liudytojui nebuvo žinoma apie tai, kad sklypai buvo įkeitimui. Paaiškino, kad ataskaitoje visur nurodomas vertinimo tikslas, nežino, kaip tokias ataskaitas kredito įstaiga galėjo panaudoti, kadangi įkeitimui taikydavo papildomus apskaičiavimo metodus, turėjo būti likvidacinė vertė paskaičiuojama, tai visai kita apimtis ir forma. Šiuos sklypus vertinant buvo taikomas normalus lyginamosios vertės metodas – vienas iš trijų galimų: buvo tikrinami pardavimų sandoriai iš Registrų duomenų bazės, jie oficialūs, nebuvo niekas suklastota, viskas buvo padaryta standartine tvarka. Įkeitimui ir pardavimui skiriasi ataskaitos forma, ne rezultatai. Darbas buvo atliktas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Kredito įstaigai neužtekdavo paprastesnės ataskaitos, bet tos ataskaitos buvo normaliai padarytos pagal teisės aktus. Liudytojas nurodė, kad vertinant nekilnojamojo turto vertę, nereikia orientuotis į masinį vertinimą, tai yra informacinė kaina, vertė. Vertinimo ataskaita ir Registrų centro vertinimas gali skirtis, kadangi Registrų centro apskaičiuojama vertė yra masiniu būdu, kuri realiai neatitikdavo. Liudytojas nustatydavo realią rinkos vertę. Jei užsakovas būdavo fizinis arba juridinis asmuo, tai būdavo prašoma pateikti standartinius dokumentus ir būdavo pasirašoma paslaugų sutartis. Su asmeniu pasirašant sutartį, nebūdavo prašoma asmens tapatybės dokumento, užsakovo neidentifikuodavo. Visi dokumentai būdavo pasirašo fiziškai susitikus, liudytojo akivaizdoje, juridinis asmuo atsiskaitydavo iš įmonės sąskaitos.

Liudytojas T. O. atsisakė duoti parodymus teisiamoj posėdžio metu.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, T. O. parodė, kad 2010 metais jo pažįstamas A. Š. paaiškino, kad reikalinga įmonė su gerais rodikliais, tam, kad įkeisdama nekilnojamąjį turtą, gautų paskolą. Viena iš jo valdomų įmonių turėjo brangiai įsigyti nuosavybės teise sklypą, kurį vėliau turėjo pateikti kredito įstaigai kaip paskolos garantą. Turto pardavėju turėjo būti dar kita įmonė, kuri šį sklypą nusipirkdavo iš tikrųjų pardavėjų. Viskas turėjo vykti tokia schema: viena įmonė pigiai nusipirkdavo sklypą iš kokių nors fizinių ar juridinių asmenų, po ko sklypas buvo parduodamas jau kitai valdomai bendrovei už ženkliai jo vertę viršijančią kainą. Šiam tariamam sandoriui finansuoti ir buvo prašoma kredito. Kai kreditas gaunamas, visos lėšos turėjo būti pervedamos turtą brangiai pardavusiai įmonei. Su A. Š. buvo sutarta, kad kai kreditai bus grąžinti, jam liks sklypai, kurie buvo įkeisti kredito unijoms, visas sąnaudas padengdavo A. Š., pinigus perduodamas jam grynais. Toks ir turėjo būti jo uždarbis. Paskolos įmokoms mokėti reikalingas lėšas turėjo jam duoti A. Š. grynais. Kas liečia nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sandorį, jokių lėšų mokama nebuvo. Su A. Š. pasiūlymu jis sutiko ir UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu buvo įsigytas sklypas. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi buvo M. L., kurio jis paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu įforminti tokį sandorį. UAB „(duomenys neskelbtini)" iš UAB „(duomenys neskelbtini)", kuriai vadovavo A. S., tariamai beveik už 1 mln. Lt įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo įmonei iš tikrųjų nereikėjo, šis sandoris buvo reikalingas tik tam, kad gauti kreditą. Jokia veikla nupirktame sklype vykdoma nebuvo, nes vienintelis tikslas buvo jį įkeisti kredito įstaigai. Kokia to sklypo reali vertė, jam nebuvo žinoma, tačiau numanė, kad jo tikroji vertė yra ženkliai mažesnė nei pardavimo kaina. Už kokią kainą UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu bus įgyjamas sklypas, nurodė A. Š.. Tokiam sandoriui pagrįsti, o vėliau ir įkeitimui, buvo reikalingas turto vertinimas. Forminant sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)", kiek atsimena, jau buvo atliktas turto vertinimas, kuriame buvo nurodoma, kad turtas vertas arba tiek pat, už kiek jis buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)", ar didesne verte. Visų sklypų turto vertinimus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)", kurią nurodė A. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)" gavo vertinimo ataskaitą, kurioje buvo nurodoma, kad sklypas yra vertas virš 1 mln. Lt, tačiau T. O. suprato, kad tikroji jo vertė yra žymiai mažesnė. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi ir akcininku buvo M. L., realiai jos veiklai vadovavo T. O.. Dėl tos priežasties M. L., kaip ir vykdydamas jo nurodymus, šios bendrovės vardu įsigijo žemės sklypą. Po to, kai sandoris jau buvo įformintas, jis kartu su M. L. nuvyko į kredito uniją „Laikinosios sostinės kreditas". A. Š. jau buvo sutaręs susitikimo laiką ir nurodė vykti tiesiai pas kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas" vadovą, vardu Vladas. Vėliau vadovai pasikeitė ir dėl kitų sandorių finansavimo buvo bendraujama su moterimi vardu Živilė. Kredito unijoje „Laikinosios sostinės kreditas" UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu buvo pateiktas prašymas kreditui gauti, kaip įkeičiamas turtas turėjo būti neva už 1 mln. Lt įsigytas žemės sklypas. Prašymą ir kitus reikalingus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu pasirašinėjo M. L.. Taip pat kredito unijai buvo pateiktas ir paruoštas turto vertinimas. A. Š. organizavo jam su M. L. susitikimą iš karto su vadovais. Tam, kad gauti kreditą, UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo tapti kredito unijos pajininku. Šiuos reikalus taip pat tvarkė A. Š., kuriam tarpininkaujant buvo sutarta, kad pajaus UAB „(duomenys neskelbtini)" neįneš, o reikiama pinigų suma bus įskaityta iš gauto kredito sumos. Visus su pajaus įnešimu susijusius dokumentus paruošė kredito unijos darbuotojai, M. L. jie buvo pateikti pasirašyti. Kredito unijoje „Laikinosios sostinės kreditas" įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)" prašymą, buvo priimtas teigiamas sprendimas išduoti kreditą. Suma galimai buvo 450000 Lt. Išmokėtus pinigus gavo jis, tačiau iš karto juos perdavė A. Š.. Jis kiekvieną mėnesį kartu su M. L. nuvažiuodavo į kredito uniją, kur pinigus, gautus iš A. Š., įnešdavo į kasą (10 t., b. l. 49, 51–57, 59–62, 65–68, 71–75, 78–82, 85–88, 91–95, 98–100).

Specialistė V. V. parodė, kad 2014 m. ji dirbo Registrų centre, buvo skyriaus vadove. Specialistė, komentuodama nekilnojamo turto ataskaitą Nr. VZ-163 (2014/09) (7 t., b. l. 62–83), paaiškino, kad tiek sklypo (duomenys neskelbtini)., tiek sklypo Vieštartonių kaime, (duomenys neskelbtini), vertinimas iš principo yra vienodas. Registrų centro nustatyta sklypo (duomenys neskelbtini), sąlyginai nedidelė vertė, nes tai sąlyginai nedidelis žemės sklypo plotas – nepilni 5 ha, be to, tai žemės ūkio paskirties sklypas. Šioje teritorijoje sandorio sudarymo metu buvo tokios kainos, tai matyti iš tuo metu buvusių daug visokių lyginamųjų objektų, kainų iš Registrų centro. Lyginamųjų objektų Registrų centras paprastai turi 100–300. Darant vertinimo ataskaitą, lyginama su trimis lyginamaisiais objektais, kuriuos atsirenka iš 200–300, iš visų metų pardavimų, Trakų rajone, toje apylinkėje. Atsirenkant lyginamuosius objektus, atsižvelgiama į žemės sklypo plotą – tendencija tokia, kad kuo žemės sklypo plotas didesnis, tuo didesnė yra hektaro kaina, kadangi patogiau įdirbti žemę, patogiau privažiuoti. Tuo tarpu šiuo atveju žemės sklypo plotas nėra labai didelis. Dar labai svarbu privažiavimas prie sklypo. Taip pat, kadangi tai žemės ūkio paskirties sklypas, tai svarbu našumo balas – kiek gali dirbti žemę, ką gali pasėti, derlingumas. Nustatant šio sklypo vertę, buvo labai daug lyginamųjų pavyzdžių. Pagal turto vertinimo metodiką, objektą reikia įvertinti pagal esamą paskirtį. Galima numatyti, kad kaina didėtų, jei bendrame plane būtų perspektyvoje kažkas numatyta, bet šiai dienai tai buvo žemės ūkio paskirties sklypas, vadinasi jis turi būti įvertintas kaip žemės ūkio paskirties sklypas. Jei plane būtų buvę numatyta, kad toje vietovėje ateityje kažkas bus, tai aplinkinių žemės sklypų vertės irgi būtų buvusios didesnės. Finansinių nusikaltimų tarnyba jiems pateikė užduotis, registrus – jokių planų, leidimų, projektų jie negavo. Jeigu vertinti objektą pagal visus būsimus planus, tai čia būtų ne rinkos vertė, o investicinė vertė. Jos, kaip specialistės, nuomone, kažkokių planų nebuvo, tai buvo žemės ūkio paskirties sklypai, laukuose, ne miesto centre, nebuvo veiksnių, kurie rodytų, kad gali kilti vertė. Vertinant minėtus sklypus, jie, kaip specialistai, buvo nuvykę į vietą.

Prie (duomenys neskelbtini). esančio sklypo privažiavimų nėra – specialistė prisimena, kad, pasistatę mašiną ant keliuko, pėsčiomis ėjo per laukus, tas buvo pažymėta ir byloje. (duomenys neskelbtini). esantį sklypą jie įvertino 29 000 litų suma. Kažkas turėtų būti labai išskirtinio, kad kaina būtų 967 000 litų, galbūt buvo skaičiuojama investicinė vertė. Jų įstaiga disponuoja visomis pardavimų kainomis, tai tokių verčių tuo metu nebuvo.

(duomenys neskelbtini) seniūnijoje esantis sklypas (7 t., b. l. 14–51) yra iš principo toks pats sklypas, kaip (duomenys neskelbtini) kaime, niekuo neypatingesnis, tik plotas didesnis. Kiek specialistė atsimena, (duomenys neskelbtini) kaime esantis sklypas buvo labiau apleistas – nedirbamas, apaugęs žolėmis, krūmais, beržais, kitais medžiais. Šioks toks privažiavimas prie sklypo lauko keliu iš šiaurinės pusės buvo. Pirmu požiūriu šis sklypas buvo šiek tiek net prastesnis – žemę reikia apdirbti, iškasti krūmus. Sklypas – toliau nuo didesnių miestų. Pavyzdžiui, prie Vilniaus plėtėsi statybos, tai buvo kai žemės ūkio paskirties sklypo hektaras kainavo ir pusę milijono – nusiperka ir suskaido sklypeliais, bet tai turi būti prie miesto, kad būtų infrastuktūra, privažiavimas, komunikacijos privestos.

Kai nustatinėjama vidutinė rinkos vertė, tai turtas neapžiūrimas vietoje, neaprašomas, jis paskaičiuojamas pagal labai didelę statistiką. O čia buvo užduotis nustatyti rinkos vertę konkrečiam žemės sklypui. Tikslesnė yra ši vertė, kuri nustatoma konkrečiam žemės sklypui – su apžiūra, su aprašymu.

Specialistė L. G. parodė, kad anksčiau dirbo vienoje grupėje su specialiste V. V., tvirtina viską, ką pasakė kolegė. Po dviejų metų buvo nustatyta žemės sklypo vertė 36 000 litų, nes tuo metu pakilo žemės ūkio paskirties sklypų kainos. Ir tuo metu neatsirado nieko naujo, jokių naujų veiksnių, kas pakeltų sklypų vertę, sklypas buvo tos pačios būklės.

Specialistas I. Ž., 2017 m. spalio 4 d. pateikęs išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįsitikinus, kad bendrovė sugebės vykdyti įsipareigojimus, parodė, kad iš principo yra galimi du paskolos grąžinimo šaltiniai: arba iš įmonės veiklos, arba iš užtikrinimo priemonės – kaip antrinis paskolos grąžinimo šaltinis. Atlikdamas šį vertinimą, jis, kaip specialistas, ėjo per tai, ką turi unija vertinti. O ji pirmiausia turi vertinti skolininko finansinę būklę ir paskui – antrinį paskolos grąžinimo šaltinį. Specialisto nuomone, kredito unija netinkamai įvertino bendrovės būklę – neįsitikino jos tikra finansine padėtimi, galimybėmis grąžinti kreditą. Pateiktos informacijos apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apimtis buvo labai maža. Unija turėjo įsitikinti pateiktos informacijos patikimumu, tikrumu – jis, kaip specialistas, tikrindamas tokios informacijos, kuri patvirtintų, kad unija tokius veiksmus atliko, nebuvo nei matęs, nei gavęs. Iš jam pateiktos medžiagos buvo matyti, kad prieš paskolos išdavimą buvo pateikta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės ir ketvirtinės finansinės ataskaitos. Iš finansinės informacijos tai buvo viskas. Pagal unijos apimtis suteikta paskola buvo didelė ir jokios informacijos nebuvo – kredito unija netikrino duomenų teisingumo, pavyzdžiui, prašydama sąskaitų išrašų iš kitų kredito įstaigų. Įsitikinimai galėjo būti įvairūs – tai yra unijos vidaus reikalas, kaip ji tai daro. Galima pasitikrinti su įmonės registrų centro pateiktomis finansinėmis ataskaitomis ar jos atitinka unijai pateiktas. Kitas dalykas, kad kredito unija turėjo įsitikinti, kas yra tame pateiktame balanse – atskirų straipsnių detalizacijas turėjo gauti iš įmonės: iš ko susideda atskiri turto straipsniai, atskiri įsipareigojimo straipsniai, kad galėtų įvertinti turto straipsnių likvidumą, jeigu tai yra atsargos, jeigu tai yra gautinos sumos, ar gautinos sumos yra likvidžios, ar atsargos likvidžios. Labai svarbu ataskaitų terminas – kad kuo ilgesnis jis būtų, kad galėtų matyti įmonės veiklos tendencijas. Šioje vietoje, kiek specialistas pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta maždaug prieš metus, tai tendencijas pamatyti buvo sunkiau, akivaizdu, kad turėjo būti dėmesys skiriamas į veiklos planavimą, į pagrįstas prognozes finansinių ataskaitų, į verslo planą, kokiu tikslu prašoma paskola, ką ji darys su įsigytu turtu, tai yra esminiai momentai, kurie nebuvo vertinti kredito unijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės verslo plano nebuvo pateikta. Jie deklaravo, kad užsiima statybine veikla, tačiau jokios informacijos nepateikė, kuri pagrįstų, pavyzdžiui, sutartis, vykdomus projektus – kokius atliko, kokius įgyvendins šiuo metu ir ateityje.

Kalbant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali pakartoti tą patį kaip ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo neaišku, kokiu tikslu reikalinga paskola, kam reikalingas sklypas, tikra ekonominė šio sandorio prasmė, ką tikisi išvystyti. Kredito suma didelė, tačiau, kaip ir „(duomenys neskelbtini)“ atveju, nebuvo pateikti duomenys, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie pagrįstus paskolų grąžinimo šaltinius ir pagrįstai manyti, kad paskola grįš.

Dėl P. K. nusikalstamos veikos

Liudytojas G. B., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku. Nurodė, kad buvo du akcininkai, tačiau kito akcininko pavardės neprisiminė. Įmonė užsiėmė statybomis, elektros darbais. Jis įmonės direktoriumi buvo apie vienerius ar dvejus metus, iš įmonės jokio pelno nebuvo. Įmonės akcijų vertė galėjo būti apie 10 000 litų, įmonėje dirbo 3–4 žmonės. Liudytojas turėjo 49 procentus akcijų. Liudytojui vadovaujant, bendrovei paskolų nebuvo paimta, į kredito uniją nesikreipė. Vieną kartą matė žmogų, kuriam pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pasirašė ir perdavė dokumentus. Liudytojas pardavė tik savo akcijas, N. K. turėjo parduoti savąsias, tačiau kaip buvo, nežino. Liudytojas neprisiminė, už kokią sumą pardavė akcijas.

Liudytojas G. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (8 t., b. l. 4–6), kad įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su draugu N. K. įsigijo iš akcininko S. S. uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Po įmonės akcijų įsigijimo tapo šios bendrovės direktoriumi. Įmonės buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Apklausos metu nurodytu registracijos adresu (duomenys neskelbtini), jo vadovaujama bendrovė veiklos nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybų veiklą, dirbo iki 5 darbuotojų. Po kurio laiko liudytojas pardavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo metu neturėjo jokio turto ir nebuvo jokios kredito unijos nare ir niekada nesikreipė į jokią kredito uniją dėl paskolos gavimo. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo naujajam akcininkui buvo perduoti pasirašytinai visi bendrovės dokumentai.

Liudytojas parodė, kad 2010 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje (2012 m. gruodžio 5 d. kratos, atliktos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, metu paimto segtuvo Nr. 56, 5 lapas) yra jo parašas. Galėjo būti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė sutartyje nurodytam asmeniui – P. K.. Jam priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalis buvo parduota už 4 900 Lt. Minėtas pinigines lėšas jis gavo grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijęs P. K. 2010 m. gegužės 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė jo akivaizdoje. P. K. turėjo pateikti dokumentus VĮ „Registrų centras“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir vadovo pasikeitimo, todėl liudytojas nežino, kada pastarasis minėtai įstaigai pateikė šiuos dokumentus, tačiau faktiškai nuo 2010 m. gegužės 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo liudytojas neturėjo nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas nurodė, kad 2010 m. balandžio 4 d. parengto UAB „(duomenys neskelbtini)“ „2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 30 d.” balanse (segtuvo Nr. 4, paimto 2012 m. gruodžio 5 d. kratos, atliktos kredito unijoje „Laikinosios sostinės kreditas“ patalpose, metu, 79 lapas), tarp atspausdintų užrašų „Direktorius“ ir „G. B.“ yra ne jo parašas, o taip pat ne jo parašas yra dokumento viršutinėje dešinėje pusėje, po atspausdintu užrašu „Patvirtinta“. Jis nežino, kas ir kokiu tikslu galėjo pasirašyti už jį minėtame dokumente, tačiau jis dokumente nepasirašinėjo ir jokiai kredito unijai šio dokumento neteikė.

2009 m. gruodžio 31 d. parengtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,,2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d.“ pelno (nuostolių) ataskaitoje (segtuvas Nr. 4, 80 lapas) tarp atspausdintų užrašų „Direktorius“ ir „G. B.“ yra ne jo parašas, o taip pat ne jis atliko viršutiniame šio dokumento dešiniajame kampe esančius rankraštinius įrašus „G. B.“ taip pat ne jis įrašė datą ir numerį bei ne jis pasirašė, negali pasakyti, kas, kada ir kokiu tikslu pasirašė už jį minėtuose dokumentuose.

Liudytoja K. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 10–12), parodė, kad jos tėvas R. B., gim. 1949 m., buvo deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apytiksliai 10 metų iki mirties jis nurodytu adresu negyveno. Jos tėvas R. B. mirė 2015 m. liepos 10 d. Jos tėvas ilgą laiką gyveno namo rūsyje, nes neturėjo pinigų, turėjo 5 klasių išsilavinimą, ilgą laiką nedirbo ir dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jos tėvas negalėjo būti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nei akcininku. Apklausos metu susipažinusi su jai pateiktais segtuve Nr. 56, paimtame 2012 m. gruodžio 5 d. kratos, atliktos kredito unijoje „Laikinosios sostinės kreditas" patalpose, metu, esančių 28, 4, 3, 2, 1 lapų ir segtuve Nr. 4, paimtame 2012 m. gruodžio 5 d. kratos, atliktos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)" patalpose, metu, esančių 56, 65–78 lapų kopijomis, nurodė, jog juose greičiausiai yra ne jos tėvo parašai. Jos tėvas nemokėjo naudotis nei elektroniniu paštu, nei kompiuteriu, todėl jis negalėjo rengti šių dokumentų.

Liudytoja S. K., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ – tai įmonė, kurią kartu su partnere kažkada įsteigė ir pardavė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos S. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja S. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (8 t., b. l. 72–73), kad 2010 m. pradžioje, apie tris mėnesius dirbo UAB „L. L.“, kurios pagrindinė veikla buvo teisinių paslaugų teikimas ir juridinių asmenų steigimas bei jų perleidimas kitiems asmenims. Jos darbo šioje bendrovėje laikotarpiu buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės steigėja buvo ji, kaip fizinis asmuo, o ne UAB „L. L.“. Liudytoja tapo UAB „(duomenys neskelbtini) akcininke ir vadove, tačiau jokios veiklos nevykdė ir jokių sandorių bendrovės vardu nesudarinėjo, neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Jai dirbant UAB „L. L.“, steigiami juridiniai asmenys būdavo parduodami talpinant skelbimus internete apie jų pardavimą arba klientų prašymu, o po to perleidžiami klientams. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu susiję dokumentai buvo pasirašyti UAB „L. L.“ patalpose, kurios buvo (duomenys neskelbtini). Neprisiminė, kada buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir šios bendrovės daiktų bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, pardavimo kainos bei kokiu būdu buvo atsiskaityta. Neprisiminė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjo. Apklausos metu nurodyto asmens, įsigijusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas – A. S. – nurodė nepažįstanti.

Specialistas R. L. parodė, kad jis pritaria specialisto S. D. išsakytoms mintimis ir išvadai, kurie yra užfiksuoti 2017 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokole, kuriame užfiksuota UAB „B. A.“ nekilnojamojo turto žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitos dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Buvo nustatyta, kad buvo nesilaikyta tuo metu galiojančių teisės aktų – tuo metu galiojančios turto vertinimo metodikos 33, 77, 82, 85 punktų reikalavimų. Šių punktų nesilaikymas galėjo įtakoti tai, kad buvo neteisingai įvertintas sklypas. Iš ataskaitos visiškai neaišku, kodėl beveik 10 ha sklypo Trakų r. pakraštyje vienas ha yra vertas 100 000 litų – pagal „Baltijos auditas“ vertinimą gaunasi 911 000 litų už 9,11 ha. Tuo metu, 2010 m. balandį derlingiausias žemes, derlingiausiuose rajonuose ūkininkai pirko Pakruojo, Joniškio rajone iki 5000–7000 litų už 1 ha. Apžiūros akte yra pažymėta, kad buvo pasirinkti 3 sandoriai, kurie pasirenkami kaip lyginamieji objektai, nustatyti sklypo vertę. Kodėl buvo pasirinkti būtent trys, atsakymo ataskaitoje nėra. Būna specifinio turto, kur pradinės patikimos informacijos, kurią galėtum naudoti, nėra. Šiuo atveju – 2010 m. pradžioje vertintojas VĮ „Registrų centras“ parduodavo pusmetinius ir metinius nekilnojamo turto sandorių paketus apie visose savivaldybėse įvykusius sandorius, ir, specialisto žiniomis, medžiagos dėl konkrečiai Trakų r. buvusių sandorių tikrai buvo. Tokią medžiagą turto vertintojas tikrai turėjo galimybę gauti. Vertinimo agentūra turėtų turėti tokius duomenis. Metodikos 33 punktas yra esminis – jis sako, kad vertinimo objektų ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai suprantami, apibūdinami, taikomi koeficientai, jų reikšmės ir kiti skaičiai turi būti parodomi turto vertinimo ataskaitoje. Tai yra du baziniai sakiniai vertinimo ataskaitose. Kad palyginti charakteristikas, reikia lyginti dydį, verčių zoną, kaimynystę – tai yra svarbiausi bendri reikalavimai. Svarbiausi veiksniai, darantys įtaką rinkos vertei – vieta, laikas. Charakteristikų palyginimas – esminė lentelė ataskaitos 7 puslapyje, 2 lentelė – vertės skaičiavimas. Vertinama sklypo būklė, privažiavimas, inžineriniai tinklai, bendras plotas, dėl šių parametrų daromos pataisos. Kodėl yra parašyti konkretūs skaičiai, kodėl 15 procentų pataisa ar 5 procentų pataisa, ataskaitoje to nurodyta nėra, skaičiavimai ataskaitoje nepateikti.

Renkantis 3 lyginamuosius sklypų pavyzdžius, kaip labiausiai panašius, metodika reikalauja paanalizuoti charakteristiką, kodėl jie yra pranašesni. Charakteristikų analizavimas tarsi buvo atliekamas lentelėje Nr. 2 – matyti, kad skiriasi plotis, sandorio ir vertinimo data, kiti parametrai, tačiau visam tam reikėjo labai aiškaus palyginimo, kad nurodyti – kodėl 15 procentų pataisa, o kodėl ne 5 procentų – turėjo būti argumentai. Jo, kaip specialisto nuomone, 100 000 litų už 1 ha yra labai daug, nustatytas vertės dydis atrodo neteisingas, nes žemės ūkio paskirties sklypai buvo perkami ne tik ūkininkauti. Žemės ūkio paskirties sklypai buvo perkami ir arčiau didžiųjų miestų – ten buvo daromi detalieji planai, sklypai buvo skaidomi parduodant sklypelius individualių namų statybai, ar komerciniai planai, todėl ten kainų lygis visiškai kitoks. Kalbant apie Trakų r., sklypai turėjo savo kainą prie Margio ežero pakrantės, prie Galvės ežero – ten galėjo būti tokios kainos, nes tos vietos yra prestižas. Šis sklypas yra pietvakarinėje Trakų r. pusėje, arčiau Prienų r., kur yra atskiros sodybos. Norintis pirkti pirkėjas ir norintis parduoti pardavėjas būna tinkamai informuoti apie kainas ir veikia dalykiškai – pirkėjas nepirks bet ko, jis žiūrės į rinką, mokės tiek, kiek nebūtų per daug sumokėta. Labai naudinga vertinant žemės ūkio sklypams yra jų dydis, derlingumas.

Sąvokos „vidutinė rinkos vertė“ ir „rinkos vertė“, apie kurią kalbama ataskaitoje, skiriasi. Registrų centras turi labai aiškią tvarką, kaip nustatyti vidutinę rinkos vertę, tam yra skaičiuoklė, tačiau tai nėra individualus vertinimas. Nuosekliai padarytas vertinimas, kuriuo užsakovas gali būti nepatenkintas, gali objektyviai parodyti tai, kuo užsakovas nebus patenkintas, nes jis įsivaizdavo kitaip. Vidutinė rinkos vertė, paskaičiuota Registrų centro, ir individualaus vertinimo vertė gali skirtis labai daug. Registrų centras aprašo tai, į ką, vertinant individualiai, net nežiūrima, tai yra privalomai vadovaujasi tuo, kas registruota registre, pavyzdžiui stovi ferma, rašoma, kad baigtumas 100 procentų, nesvarbu, kad jau pusė nugriuvus, yra be stogo ir likę tik griaučiai. Nevažiuojama į vietą. Bendras masinis vertinimas vadovaujasi duomenimis, kai objektas buvo gerame stovyje. Šiuo atveju Registrų centro vertė būtų didesnė nei individualiai paskaičiuota vertė. Pavyzdžiui, butas senamiestyje su langais į pilį ir butas su langais į vidinį kiemą – tai Registrų centras to neįvertins.

Šiuo atveju jį, kaip specialistą, stebina 100 000 litų kaina už 1 ha – ūkininkui neatsipirktų perkant žemę už tokią kainą, nemotyvuotų tai pirkėjo, nes jis negautų grąžos. Šio sklypo vertė 36 000 litų – būtų realesnis variantas.

2018 m. birželio 13 d. specialisto išvados Nr. 11-739 (18) 6–14 punktuose nurodyta, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose įrašus parašė ne R. B.. Išvados 15–17 punktuose nurodyta, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose įrašus parašė ne V. C., 18–19 punktuose nurodyta, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose įrašus parašė V. C. (8 t., b. l. 48–56).

2012 m. gruodžio 5 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos, atliktos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaita Nr. 10/04-28 (3 t., b. l. 6–12).

UAB „Baltijos auditas turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 10/04-28 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto žemės ūkio paskirties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., rinkos vertės nustatyto ataskaitoje Nr. 10-04-28 pateikta išvada, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,1100 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., rinkos vertė vertinimo dieną – 2010 m. balandžio 28 d. buvo 911 000 Lt (3 t., b. l. 120, 121–132).

2014 m. spalio 13 d. Valstybės įmonė „Registrų centras“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-203 (2014/10) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra turto vertės nustatymo pažyma Nr. VZ-203-1 (2014/10), kurioje pateikta išvada dėl turto vertės ir nurodyta, kad rinkos vertė 2010 m. balandžio 28 d. buvo 43 000 Lt, taip pat pateikta išvada dėl vertinamo turto rinkos vertės, kad atsižvelgiant į nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos konjunktūros sąlygas, vertinamo turto lokalizaciją, plotą ir kitus vertei įtakos darančius veiksnius bei aplinkybes, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. balandžio 28 d. buvo 43 000 Lt, o 2012 m. kovo 27 d. – 50 000 Lt (7 t., b. l. 14–51).

2017 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 10/04-28 apžiūra, dalyvaujant specialistui (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Metodologijos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas S. D.). Atlikus turto vertinimo ataskaitos Nr. 10/04-28 apžiūrą, nustatyta, kad rengiant Ataskaitą, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (suvestinė redakcija 2003 m. gegužės 1 d. – 2014 m. balandžio 30 d.) 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl turto vertinimo metodikos 1996 m. vasario 14 d. Nr. 244 (galiojo iki 2012 m. gegužės 1 d.) 33, 77, 82 ir 85 punktų reikalavimų, kurie susiję su vertės nustatymo pagrindimo pateikimu Ataskaitoje, kurie yra reikšmingi, nes turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, todėl tai turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui, žemės sklypo kainai (7 t., b. l. 52–57).

2019 m. gegužės 22 d. dokumentų apžiūros protokole užfiksuota segtuvo Nr. 4, paimto kratos, atliktos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu, kuriame yra sudėti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (3 t., b. l, 13–138).

2019 m. rugsėjo 16 d. dokumentų apžiūros protokole užfiksuota segtuvo Nr. 46, paimto kratos, atliktos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu, kuriame yra sudėti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (6 t., b. l. 1–9).

2019 m. birželio 11 d. paskolos suteikimo dokumentų apžiūros protokole užfiksuota segtuvo Nr. 56, paimto kratos, atliktos kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu, kuriame yra sudėti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (6 t., b. l. 78–109).

2019 m. spalio 31 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra dokumentų, kuriuose nurodytos žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės, savininkai, taip pat apžiūra dokumentų, kuriuose nurodyti duomenys apie juridinius asmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei pirkimo-pardavimo sutarties apžiūra (6 t., b. l. 133–156).

2017 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje dėl kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos UAB (duomenys neskelbtini)“, kurią atliko Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus viršininkas I. Ž., konstatuota, kad kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ suteikė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsitikinusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti įsipareigojimus (2 t., b. l. 133–143).

2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AA13-144 užfiksuota Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinis tyrimas, nurodyta, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apie bendrovės nekilnojamojo turto sandorių juridinius faktus, dėl kurių galėjo atsirasti prievolė mokėti mokesčius, ir apie kuriuos informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia notarai, duomenų neturi, ataskaitoje taip pat nurodyta, kad mokestinis tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., nustatyta, kad bendrovės veikla nevykdoma, bendrovės įstatinis kapitalas 10 000 Lt, nuo 2010 m. birželio 11 d. nedirba nei vienas samdomas darbuotojas, mokesčių mokėtojų registre nurodytas vadovas P. K. įmonėje neįdarbintas (2 t., b. l. 1–4)).

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (2 t., b. l. 41–42).

Dėl M. L. nusikalstamos veikos

Liudytoja T. S. parodė, kad žemės sklypas, esantis už (duomenys neskelbtini) gali būti (duomenys neskelbtini) kaime, priklausė jos mirusiam vyrui A. S., kurį jis paveldėjo iš savo tėvų. Sklypo dydis buvo apie 40 arų. Vyras pardavė sklypą, pinigus pasidalino su savo šeima: dalį atidavė broliui, dalį – mamai. Liudytoja nežino, kas buvo pirkėjas, vyras jai buvo minėjęs, kad kažkas paskambino ir pasiūlė nupirkti žemę. Sklypas buvo žemės ūkio paskirties, viduryje lauko, nebuvo iki galo išmatuotas, aplink sklypą buvo kaimynų sklypai, niekas nenorėjo minėtame sklype dirbti, nes jame buvo užaugę medžiai.

Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes, jas patvirtino. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, kitiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (8 t., b. l. 80–84), kuriuose ji nurodė, kad jos vyras iki jų abiejų santuokos paveldėjo iš savo tėvų žemės sklypą, esantį Trakų r., Rūdiškių k., 6 ha ploto, žemės ūkio paskirties. Vyras pardavė žemės sklypą už ne itin didelę pinigų sumą, kurios dydis galėjo siekti iki 15 000 Lt. Pagal apklausos metu liudytojai pateiktą susipažinti 2010 m. balandžio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-2633, kopiją, nurodė, kad sutartyje nurodyto žemės sklypo pirkėjo – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pavadinimas liudytojai nėra girdėtas, apie įmonę nieko nežino, taip pat įmonės direktoriaus A. S. nežino. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad liudytojos vyras A. S. pardavė jam priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 4,91 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt. Nurodytos pinigų sumos liudytoja niekada nebuvo mačiusi. Liudytoja nurodė, kad žemės sklype nebuvo jokių statinių, jis buvo plyname lauke, todėl negalėjo būti 30 000 Lt vertės. Pinigai už parduotą žemės sklypą buvo pervesti į jos vyro sąskaitą. Ji nežino, ar jos vyras pažinojo žemės sklypo pirkėją UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

2012 m. gruodžio 5 d. kratos protokole užfiksuota, kad kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta turto vertinimo ataskaita Nr. 10/04-27 (7 t., b. l. 6–9).

2014 m. rugsėjo 15 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ atliktoje nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-163 (2014/09) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta turto vertės nustatymo pažyma Nr. VZ-163-1 (2014/09), kurioje pateikta išvada dėl turto vertės ir nurodyta, kad vertinamo 4,91 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. balandžio 27 d. buvo 29 000 Lt (dvidešimt devyni tūkstančiai). Ataskaitos pabaigoje yra pateikta išvada dėl vertinamo turto rinkos vertės, kad, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos konjunktūros sąlygas, vertinamo turto lokalizaciją, plotą ir kitus, vertei įtakos darančius veiksnius bei aplinkybes, vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. balandžio 27 d. buvo 29 000 Lt, o 2012 m. vasario 13 d. – 36 000 Lt (7 t., b. l. 62–108).

2017 m. gegužės 2 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Patikrinimo išvadoje Nr. GT3-61 nurodyta, kad Valstybinės įmonės „Registrų centras“ paruošta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-163 (2014/09) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus (7 t., b. l. 112–120).

2019 m. gegužės 22 d. paskolos suteikimo dokumentų apžiūros protokole užfiksuota segtuvo Nr. 7, paimto kratos, atliktos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriame yra sudėti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (4 t., b. l. 1–19; 5 t., b. l. 1–145).

2019 m. gegužės 31 d. paskolos suteikimo dokumentų apžiūros protokole užfiksuota segtuvo Nr. 48, paimto kratos, atliktos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriame yra sudėti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (6 t., b. l. 10–26).

2019 m. gegužės 24 d. paskolos suteikimo dokumentų apžiūros protokole užfiksuota segtuvo Nr. 50, paimto kratos, atliktos kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriame yra sudėti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (6 t., b. l. 63–77).

2019 m. spalio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių dokumentų apžiūra. Buvo apžiūrėti dokumentai, kuriuose nurodytos žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės, savininkai, bei pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat duomenys apie juridinius asmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 157–171).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. vasario 9 d Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. AU12-20 užfiksuotas mokesčių mokėtojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Nustatyta, kad mokesčių mokėtojų registre bendrovė registruota nuo 2009 m. birželio 23 d., bendrovė PVM mokėtoja įregistruota nuo 2009 m. liepos 24 d. Bendrovės įstatinis kapitalas 10 000 Lt. Mokesčių mokėtojų registre deklaruota, kad akcininku M. L. buvo nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. birželio 4 d. 2011 m. vasario 8 d. paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. L. paaiškino, kad bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo, vykdė bendrastatybinius darbus, pagrindinis užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbams atlikti buvo samdomi subrangovai. Operatyvaus patikrinimo metu pagal FNTT Kauno apskrities skyriui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statybos paslaugų darbus, numatytus sutartyse su UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo jėgos resursų neturėjo, taip pat statybinių medžiagų, įrankių didelio kiekio nepirko ir neturėjo sukaupusi, statybines medžiagas pirko mažais kiekiais (2 t., b. l. 5–16).

2011 m. birželio 21 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pranešime apie mokestinį tyrimą Nr. AU13-65 užfiksuota, kad buvo atlikta analizė dėl bendrovės nekilnojamojo turto bei statybos paslaugų teikimo sandorių. Mokėtojo veiklos analizė vykdyta nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be 2010 m. gegužės 7 d. įsigyto 4,91 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kitokio materialaus turto (transporto priemonių, įrengimų, mechanizmų) neturi, apskaitoje neapskaičiusi. Per tiriamą laikotarpį M. L., būdamas bendrovės vadovu, kasininku, atskaitingu asmeniu, disponavo bendrovės pinigais ir kasos dokumentuose neužpajamavo atskirais laikotarpiais iš viso 612 400 Lt sumos, pagal Pinigų priėmimo kvitus priimtus pinigus iš bendrovių bei iš atsiskaitomosios sąskaitos išgrynintus pinigus, ir šią sumą liko įsiskolinęs bendrovei. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų, per minėtą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, iš dalies buvo tvarkoma apgaulingai, iš dalies negalima nustatyti bendrovės komercinės-ūkinės veiklos rezultatų, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 18–22).

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. spalio 4 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus viršininko I. Ž. Išvadoje dėl kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ suteiktos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą neįsitikinusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Išvadoje nurodyta, kad nei viename UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų nebuvo atskleista UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo sandorio ekonominė prasmė, nebuvo nurodytas žemės sklypo įsigijimo tikslas, nebuvo pateiktas verslo planas, investicinis projektas arba kitas dokumentas, kuriame būtų aprašytas numatomas paskolos poreikis ir jų panaudojimas, finansinės prognozės, paskolos grąžinimo šaltiniai ir t. t. Išvadoje nurodyta, kad antstolio A. S. 2015 m. sausio 9 d. Turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S1-321298 nurodyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – turto objektas, įkeistas kredito unijai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą 450 000 Lt paskolą, 2014 m. gruodžio 19 įvykusiose varžytinėse buvo parduotas už 8 254,17 eurų (t. y. 28 500 Lt) (2 t., b. l. 97–106).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl P. K. nusikalstamos veikos

Kaltinamasis P. K. dėl jam inkriminuotos veikos iš esmės kaltu prisipažino, teigdamas, kad jis vykdė T. O. nurodymus, taip pat patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jo vardu registruotai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., už 911 000 Lt, nebuvo reikalingas, bendrovė neturėjo jokių planų vykdyti kokią nors veiklą, susijusią su šiuo žemės sklypu, jis pats nebuvo nuvykęs apžiūrėti įsigyjamo žemės sklypo ir pasirašydamas minėtą sutartį, nežinojo kokia yra tikroji šio žemės sklypo vertė, kodėl jis buvo įsigyjamas, būtent, už 911 000 Lt nei kokiu tikslu jis įsigyjamas. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 500 000 Lt grynaisiais pinigais, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati nurodytos pinigų sumos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Sutartyje nurodyta, kad likusi pinigų suma (411 000 Lt) turės būti sumokėta iki 2010 m. lapkričio 3 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytos pinigų sumos nemokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. birželio 3 d. jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu parengtame prašyme dėl paskolos išmokėjimo (segtuvas Nr. 4, 58 lapai), jis pasirašė T. O. nurodymu, tačiau negali pasakyti, dėl kokių priežasčių reikėjo tokio pobūdžio prašymo. Minėtas prašymas buvo surašytas ne jo, o T. O. iniciatyva. Kaltinamasis nurodė, kad bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ surado T. O.. Įprastai būdavo įsigyjamos naujos bendrovės be praeities, kad jos galėtų gauti paskolas kredito unijose. Analogiškai T. O. surasdavo ir šių bendrovių pirkėjus po to, kai šių bendrovių vardu būdavo gaunamos paskolos kredito unijose. Tokių bendrovių pirkėjai būdavo asocialūs asmenys, kurie už tai, jog jų vardu būdavo perrašomos bendrovės, gaudavo po kelis šimtus litų. Asocialiems asmenims jokie parduodamų bendrovių dokumentai nebūdavo perduodami, o bendrovių dokumentai turėjo būti sunaikinami, pvz., sudeginami. Tokio pobūdžio bendrovių dokumentų nebūdavo daug, kadangi buhalterinė apskaita nebūdavo tvarkoma ir sąskaitų būdavo rengiamas tik vienas egzempliorius. Kaltinamasis nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. 10/05/03 apie vidutinį darbuotojų skaičių surašymo metu bendrovė jokios veikos nevykdė.

Taigi iš kaltinamojo P. K. parodymų matyti, kad jis žinojo ir suprato, kokiu tikslu buvo įsigyjamos naujos įmonės, tai yra įmonės, kaltinamojo žodžiais, be praeities – kad jos galėtų gauti paskolas kredito unijose, o po to, kai šių bendrovių vardu būdavo gaunamos paskolos kredito unijose, bendrovės tariamai būdavo parduodamos asocialiems asmenims, kurie už tai, jog jų vardu būtų perrašomos bendrovės, gaudavo po kelis šimtus litų, o perduodamų bendrovių dokumentai būdavo sunaikinami. Tokio pobūdžio bendrovių buhalterinė apskaita nebūdavo tvarkoma, taigi dokumentų nebūdavo daug. Kaltinamasis nurodė, kad paskolos įsigijimo laikotarpiu UAB „Statrita“ jokios veikos nevykdė, nei jam, nei bendrovei už 911 000 Lt perkamas žemės sklypas nebuvo reikalingas, bendrovė neturėjo jokių planų jame vykdyti kokią nors veiklą.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl nepagrįstai didelės įgyjamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimo grąžinti žemės klypo pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolintų lėšų, taip pat patvirtina ir įtariamojo T. O. parodymai bei bylos rašytiniai įrodymai.

2014 m. spalio 13 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ atliktoje nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-203 (2014/10) nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. balandžio 28 d. buvo 43 000 Lt, o 2012 m. kovo 27 d. – 50 000 Lt (7 t., b. l. 62–108).

Nors liudytojas Š. G., buvęs ir dabar esantis turto vertintoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad jam teko UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu vertinti žemės sklypus, esančius Trakų rajone, ir jie buvo įvertinti tinkamai, atsižvelgiant į infrastruktūrą, atstumus iki būtinų objektų, sklypo naudingumą ir įvairias kitas aplinkybes, tačiau šis liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje, iš kurios išskirta ši teisme nagrinėjama byla P. K. atžvilgiu, buvo įtariamasis, jo atžvilgiu byla kaltinant jį nurodžius žinomai melagingus duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, buvo perduota nagrinėti teismui, tačiau 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (9 t., b. l. 60–68). Be to, atlikus UAB „Baltijos auditas“ nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 10/04-28 apžiūrą, dalyvaujant specialistui (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Metodologijos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas S. D.), buvo nustatyta, kad rengiant Ataskaitą, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (suvestinė redakcija 2003 m. gegužės 1 d. – 2014 m. balandžio 30 d.) 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl turto vertinimo metodikos 1996 m. vasario 14 d. Nr. 244 (galiojo iki 2012 m. gegužės 1 d.) 33, 77, 82 ir 85 punktų reikalavimų, kurie susiję su vertės nustatymo pagrindimo pateikimu Ataskaitoje, kurie yra reikšmingi, nes turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, todėl tai turėjo įtakos galutiniam turto rinkos vertės nustatymui, žemės sklypo kainai (7 t., b. l. 52–57). Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistas R. L. (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vertinimo kokybės patikrinimų skyriaus darbuotojas) (14 t., b. l. 61–64).

Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti Valstybės įmonės „Registrų centras“ atliktoje nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-203 (2014/10) nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), verte.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad 9,1 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio 27 d. A. N. ir O. N. buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 36 000 Lt (6 t., b. l. 146–152), kas iš esmės atitinka ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ atliktą šio sklypo rinkos vertės nustatymą 2010 m. balandžio 28 dienai, tai yra, kad jo vertė buvo 43 000 Lt (nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-203 (2014/10)). Neužilgo – 2010 m. birželio 3 d. šį sklypą jau už nepagrįstai padidintą kainą – net 25 kartus didesnę kainą nei jo tikroji vertė – 911 000 Lt ( 3 t., b. l. 65–72) įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, nevykdydama jokios ūkinės veiklos, realiai neturėdama jokio verslo plano ateičiai, kreipėsi dėl 500 000 Lt paskolos gavimo iš kredito unijos.

Be to, iš paties kaltinamojo P. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, iš 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio tyrimo (Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AA13-144, 2 t., b. l. 1–4), iš specialisto I. Ž. (Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus viršininko) paaiškinimų (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų kredito unijai dokumentų buvo neaišku, kokiu tikslu reikalinga paskola, kam reikalingas sklypas, tikra ekonominė šio sandorio prasmė, ką tikisi išvystyti. nebuvo pateikti duomenys, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie pagrįstus paskolų grąžinimo šaltinius ir pagrįstai manyti, kad paskola grįš) matyti, kad bendrovė veiklos nevykdė, kokiam tikslui buvo reikalingas sklypas, ką bendrovė tikėjosi išvystyti, buvo neaišku, duomenų apie pagrįstus paskolos grąžinimo šaltinius nebuvo, iš ko buvo aišku, kad bendrovė, imdama paskolą, neturėjo jokių galimybių grąžinti paskolą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ iš savo veiklos.

P. K. taip pat buvo kaltinamas, kad siekdamas materialinės naudos, įsitraukė į organizuotą grupę, kurios atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, suburtą vieningu tikslu nekonkretizuotą laiko tarpą ir nusikalstamos veiklos epizodų skaičių organizuoti netikrų dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu bei vertinimu, pagaminimą ir panaudojimą, per į nusikalstamą veiką įtrauktus asmenis bei jų tariamai ar fiktyviai vadovaujamas įmones pateikiant juos kredito unijoms, kaip priedus prie prašymų suteikti kreditus nekilnojamajam turtui įsigyti jį patį įkeičiant, tariamai patvirtinančius įsigyjamo turto objektų tariamą, o faktiškai dešimtis kartų padidintą kainą, žinant, kad kreditus gavę asmenys neturi jokių galimybių ir nesiruošia kreditų grąžinti, o jiems užtikrinti įkeistas turtas yra dešimtis kartų mažesnės vertės. Tačiau teismas laiko, kad byloje nėra surinkta pakankamai šį faktą pagrindžiančių įrodymų.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų apie asmenis, su kuriais P. K. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą – baudžiamoji byla Š. G. atžvilgiu buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (9 t., b. l. 60–68), taigi ir nenustačius šio asmens nusikalstamų veiksmų nustatant žemės sklypo vertę, įtariamųjų Ž. D., E. S., A. B., A. S., V. R. atžvilgiu byla buvo nutraukta, nesant jų veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o nustačius, kad jų veiksmai atitinka BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, buvo konstatuota, kad dėl šios nusikalstamos veikos procesas negalimas, nes yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai (14 t., b. l. 29–35, 37–53).

Jokių kitų patikimų duomenų byloje apie galimai vieningu tikslu nekonkretizuotą laiko tarpą suburtą veikti ir veikusią organizuotą grupę, organizavusią, kontroliavusią ir įgyvendinusią analogiškas, kaip kaltinime P. K. inkriminuota, nusikalstamas veikas, duomenų apie tokios grupės sumanytas ar ir įgyvendintas nusikalstamas veikas, duomenų apie tokios grupės bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius byloje nėra. Nenustatyta, kad P. K. tokioje veikloje dalyvavo. Matyti, kad P. K. padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė, iš jo parodymų negalima daryti išvados, kad jis suprato, kad jis kaip vienas iš bendrininkų dalyvauja tokios organizuotos grupės veikloje, jis nenurodo, kad kartu su T. O. ar kitais asmenimis buvo aptaręs nusikaltimo padarymo planą, jo mechanizmą, pasiskirstę tam tikromis užduotimis, susitarę dėl daromos veikos būdo, laiko ir kt. Todėl P. K. nusikalstami veiksmai vertintini kaip atsitiktiniai, o ne iš anksto suplanuoti ir atlikti tarpusavyje pasidalijus vaidmenimis, taigi laikytina P. K. šį nusikaltimą padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, bet ne organizuotoje grupėje, ir ši aplinkybė kaltinamajam iš kaltinimo šalintina.

Todėl teismas laiko esant neginčytinai įrodyta, kad P. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas materialinės naudos, 2010 m. birželio 3 d. Kaune, apgaule – žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nepajėgi atiduoti pasiskolintas lėšas, bei, kad įkeičiamo turto, t. y. 9,11 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta 2010 m. balandžio 28 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. Z10/04-28, savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – 500 000 Lt (144 810,01 Eur) Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas iš kaltinimo kaltinamajam P. K. šalina aplinkybes, susijusias su turto vertintojo Š. G. parengtu Turto rinkos vertės nustatymu, tariamai Š. G. nurodant žinomai melagingus duomenis apie nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę, kadangi šios galimai nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas Š. G., kuriam 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (9 t., b. l. 60–68).

Teismas iš kaltinimo kaltinamajam P. K. taip pat šalina aplinkybes, susijusias su K. U. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų Ž. D., E. S., A. B., A. S., V. R. veikla, jiems priimant galimai neteisėtus sprendimus dėl 450 000 Lt (130 329,01 Eur) paskolos suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ikiteisminis tyrimas Ž. D., E. S., A. B., A. S., V. R. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimais buvo nutrauktas, nesant jų veiksmuose minėtų nusikaltimų sudėties. Be to, nustačius, kad jų veiksmai atitinka BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, buvo konstatuota, kad dėl šios nusikalstamos veikos procesas negalimas, nes yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai (14 t., b. l. 29–35, 37–53).

Dėl M. L. nusikalstamos veikos

Nors kaltinamasis M. L. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, teigdamas, jog jis pats nieko tokio, kuo yra kaltinamas, nedarė, tik ėjo direktoriaus pareigas, buvęs geras draugas juo pasinaudojo, tuo metu jis rūpinosi statybos darbais, kaip įmonės direktorius, aplaidžiai žiūrėjo į savo pareigas, tačiau parodė, kad tai T. O. pasiūlė jam įsigyti žemės sklypą Trakų rajone UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, šį sandorį finansuojant paskolos lėšomis. Taip pat T. O. paaiškino, kad šiais sandoriais jis daro paslaugą savo pažįstamam A. Š.. Lėšas, reikalingas įmokoms už paskolas mokėti, kaltinamajam grynaisiais perduodavo T. O., šie pinigai nebuvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Taip pat M. L. pripažino įtaręs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" parduodamo jo bendrovei „(duomenys neskelbtini)" žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) kaina – 967 000 Lt yra neatitinkanti tikrovės, t. y. ji yra nurodyta žymiai didesnė nei realiai vertas žemės sklypas. Taigi iš kaltinamojo parodymų matyti, kad žemės sklypas buvo įgyjamas darant kažkam paslaugą ar kitais nenurodytais motyvais, o ne tikslu vystyti kažkokią kitą veiklą, tam jau turint realius planus ir veiklos vystymo gaires, taip pat kaltinamajam nesvarstant, ar bendrovei minėtas žemės sklypas reikalingas, kokios galimybės bus dėl paskolos grąžinimo.

Aplinkybes dėl nepagrįstai didelės įgyjamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimo grąžinti žemės klypo pirkimui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolintų lėšų, taip pat patvirtina ir įtariamojo T. O. parodymai bei bylos rašytiniai įrodymai.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, T. O. parodė, kad 2010 metais jo pažįstamas A. Š. pasiūlė dalyvauti veikloje, kurios metu įmonė, įkeisdama nekilnojamąjį turtą, gautų paskolą. Viskas turėjo vykti pagal tokią schemą: viena įmonė pigiai nusipirkdavo sklypą iš kokių nors fizinių ar juridinių asmenų, po ko sklypas buvo parduodamas jau kitai valdomai bendrovei už ženkliai jo vertę viršijančią kainą. Šiam tariamam sandoriui finansuoti ir buvo prašoma kredito. Kai kreditas gaunamas, visos lėšos turėjo būti pervedamos turtą brangiai pardavusiai įmonei. T. O. paprašė M. L., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu įforminti tokį sandorį. UAB „(duomenys neskelbtini)" iš UAB „(duomenys neskelbtini)", kuriai vadovavo A. S., tariamai beveik už 1 mln. Lt įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo įmonei iš tikrųjų nereikėjo, šis sandoris buvo reikalingas tik tam, kad gauti kreditą. Jokia veikla nupirktame sklype vykdoma nebuvo, nes vienintelis tikslas buvo jį įkeisti kredito įstaigai. T. O. suprato, kad sklypo reali vertė, buvo žymiai mažesnė nei pardavimo kaina bei nei turto vertintojų atliktas jo įvertinimas. Kredito gavimo iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalus padėjo sutvarkyti ir jiems vadovavos A. Š.. Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)" sutikus UAB „(duomenys neskelbtini)" išduoti kreditą, 450000 Lt buvo išmokėti T. O., kuriuos jis perdavė A. Š.. Kurį laiką T. O. kartu su M. L. į kredito unijos kasą įnešinėjo įmokas už paskolą, kurias jam duodavo A. Š..

2014 m. rugsėjo 15 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ atliktoje nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-163 (2014/09) nurodyta, kad 4,91 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. balandžio 27 d. buvo 29 000 Lt, o 2012 m. vasario 13 d. – 36 000 Lt (7 t., b. l. 62–108).

Nors liudytojas Š. G., buvęs ir dabar esantis turto vertintoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad jam teko UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu vertinti žemės sklypus, esančius Trakų rajone, ir jie buvo įvertinti tinkamai, atsižvelgiant į infrastruktūrą, atstumus iki būtinų objektų, sklypo naudingumą ir įvairias kitas aplinkybes, tačiau šis liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje, iš kurios išskirta ši teisme nagrinėjama byla M. L. atžvilgiu, buvo įtariamasis, jo atžvilgiu byla kaltinant jį nurodžius žinomai melagingus duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, buvo perduota nagrinėti teismui, tačiau 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (9 t., b. l. 60–68). Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti Valstybės įmonės „Registrų centras“ atliktoje nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-163 (2014/09) nustatyta žemės sklypo verte, kadangi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto patikrinimo išvadoje Nr. GT3-61 nustatė, kad šį Valstybinės įmonės „Registrų centras“ paruošta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-163 (2014/09) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus (7 t., b. l. 112–120).

Be to, liudytoja T. S. patvirtino, kad žemės sklypas priklausęs jos mirusiam vyrui A. S., buvo žemės ūkio paskirties, viduryje lauko, nebuvo iki galo išmatuotas, aplink sklypą buvo kaimynų sklypai, niekas nenorėjo minėtame sklype dirbti, nes jame buvo užaugę medžiai, net nemano, kad sklypas galėjo būti vertas 30 000 Lt, kaip yra užfiksuota to žemės sklypo Pirkimo-pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje.

Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas iš A. S. už 30 000 Lt, kas iš esmės atitinka ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ atliktą šio sklypo rinkos vertės nustatymą 2010 m. balandžio 27 dienai, tai yra, kad jo vertė buvo 29 000 Lt (nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-163 (2014/09)). Neužilgo šį sklypą jau už 30 kartų didesnę kainą įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, neturėdama jokio verslo plano ateičiai, kreipėsi dėl 450 000 Lt paskolos gavimo iš kredito unijos (kaip matyti iš bylos duomenų, beveik analogiško dydžio paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, įkeičiant tą patį žemės sklypą, ir paskolą – 350 000 Lt gavo). Taigi iš įtariamojo T. O., liudytojos T. S. parodymų, nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. VZ-163 (2014/09), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo išvados Nr. GT3-61 matyti, kad buvo be jokio pagrindo žymiai padidinta minėto žemės sklypo vertė. Šį faktą taip pat patvirtina antstolio A. S. 2015 m. sausio 9 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S1-321298, kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra turto objektas, įkeistas kredito unijai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą 450 000 Lt paskolą, 2014 m. gruodžio 19 įvykusiose varžytinėse buvo parduotas tik už 8 254,17 eurų (t. y. 28 500 Lt) (2 t., b. l. 97–106).

Be to, iš paties kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, iš įtariamojo T. O. parodymų, nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. VZ-163 (2014/09), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. vasario 9 d. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. AU12-20, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktos 2009 m. birželio 22 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio analizės dėl bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto bei statybos paslaugų teikimo sandorių bei kitų rašytinių dokumentų matyti, kad M. L. vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ veiklos beveik nevykdė, jei kažką ir bandė dirbti, tai samdė subrangovus, be 2010 m. gegužės 7 d. įsigyto 4,91 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kitokio materialaus turto (transporto priemonių, įrengimų, mechanizmų) neturėjo, darbo jėgos resursų taip pat praktiškai neturėjo. Iš specialisto I. Ž. (Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus viršininko) paaiškinimų taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama suteikti paskolą, kredito unijai pateikė labai mažai finansinės informacijos apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ – buvo pateikta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės ir ketvirtinės finansinės ataskaitos, UAB „(duomenys neskelbtini)a“ kredito įstaigai nepateikė jokio įmonės verslo plano, nors deklaravo, kad užsiima statybine veikla, tačiau jokios informacijos nepateikė, kuri pagrįstų sutartis, vykdomus projektus – kokius atliko, kokius įgyvendins šiuo metu ir ateityje. Taigi iš bendrovės pateiktų dokumentų kredito unijai, atliktų bendrovės veiklos patikrinimų buvo matyti, kad veikla bendrovėje praktiškai nebuvo vykdoma, iš ko buvo aišku, kad bendrovė, imdama paskolą, neturėjo jokių galimybių grąžinti paskolą kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ iš savo veiklos. Ką taip pat patvirtina ir įtariamasis T. O., ir pats kaltinamasis, kad kurį laiką įmokos už bendrovės gautą paskolą kredito unijai buvo mokamos A. Š. duodamais pinigais, o ne iš bendrovės lėšų.

Nors M. L. aiškino tik vykdęs T. O. nurodymus, tačiau T. O., žinodamas kredito paskolos gavimo schemą, būtent šiuo tikslu ir nurodė pasiūlęs M. L. jo įmonės vardu įsigyti žemės sklypą, gauti kredito unijoje paskolą, bei tuo tikslu M. L. vadovavęs. Teismas kritiškai vertina M. L. parodymus, kad jis tik rūpinosi įmonės atliekamais statybos darbais, o viską tvarkė T. O., kadangi iš rašytinių dokumentų matyti, kad įmonė ūkinės veiklos beveik nevykdė, įmonės veikloje nebuvo numatyti, išanalizuoti, patvirtinti perspektyviniai planai dėl tariamos kaimo turizmo sodybos steigimo. Šios paskolos ėmimo metu kaltinamasis buvo suaugęs, pakankamai brandus (30 m. amžiaus), visiškai veiksnus, suprantantis savo pareigas ir atsakomybę asmuo, kuris negali teisinti savo veiksmų jaunatvišku nepatyrimu ir naivumu, tuo labiau, kad M. L. parodė, jog jis suvokė, ką daro, bet tais reikalais nesidomėjo, taip pat nurodė prieš tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jau buvo buvęs kitos įmonės direktoriumi, šiokią tokią patirtį jau turėjo, taigi M. L. suprato savo, kaip įmonės vadovo pareigas ir atsakomybę. Be to, M. L. jau iki šios veikos padarymo buvo ne kartą teistas, tarp jų ir už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnyje, 223 straipsnyje, padarymą, 2014 m. bei 2015 metais jis buvo nuteistas už nemažą kiekį padarytų sukčiavimų, tai yra, veikas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnį, taip pat veikas, padarytas organizuotoje grupėje, todėl, teismas mano, kad M. L., atsižvelgdamas tiek į byloje esančius įrodymus, tiek į jo paties asmenybę, žinojo ir suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą.

M. L. taip pat buvo kaltinamas, kad siekdamas materialinės naudos, įsitraukė į organizuotą grupę, kurios atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, suburtą vieningu tikslu nekonkretizuotą laiko tarpą ir nusikalstamos veiklos epizodų skaičių organizuoti netikrų dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu bei vertinimu, pagaminimą ir panaudojimą, per į nusikalstamą veiką įtrauktus asmenis bei jų tariamai ar fiktyviai vadovaujamas įmones pateikiant juos kredito unijoms, kaip priedus prie prašymų suteikti kreditus nekilnojamajam turtui įsigyti jį patį įkeičiant, tariamai patvirtinančius įsigyjamo turto objektų tariamą, o faktiškai dešimtis kartų padidintą kainą, žinant, kad kreditus gavę asmenys neturi jokių galimybių ir nesiruošia kreditų grąžinti, o jiems užtikrinti įkeistas turtas yra dešimtis kartų mažesnės vertės. Tačiau teismas laiko, kad byloje nėra surinkta pakankamai šį faktą pagrindžiančių įrodymų.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų apie asmenis, su kuriais M. L. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą – baudžiamoji byla Š. G. atžvilgiu buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (9 t., b. l. 60–68), taigi ir nenustačius šio asmens nusikalstamų veiksmų nustatant žemės sklypo vertę, įtariamųjų Ž. D., E. S., A. B., A. S., V. R. atžvilgiu byla buvo nutraukta, nesant jų veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o nustačius, kad jų veiksmai atitinka BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, buvo konstatuota, kad dėl šios nusikalstamos veikos procesas negalimas, nes yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai (14 t., b. l. 29–35, 37–53).

Jokių kitų patikimų duomenų byloje apie galimai vieningu tikslu nekonkretizuotą laiko tarpą suburtą veikti ir veikusią organizuotą grupę, organizavusią, kontroliavusią ir įgyvendinusią analogiškas, kaip kaltinime P. K. inkriminuota, nusikalstamas veikas, duomenų apie tokios grupės sumanytas ar ir įgyvendintas nusikalstamas veikas, duomenų apie tokios grupės bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius byloje nėra. Nenustatyta, kad M. L. tokioje veikloje dalyvavo. Matyti, kad M. L. padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė, iš jo parodymų negalima daryti išvados, kad jis suprato, kad jis kaip vienas iš bendrininkų dalyvauja tokios organizuotos grupės veikloje, jis nenurodo, kad kartu su T. O. ar kitais asmenimis buvo aptaręs nusikaltimo padarymo planą, jo mechanizmą, pasiskirstę tam tikromis užduotimis, susitarę dėl daromos veikos būdo, laiko ir kt. Todėl M. L. nusikalstami veiksmai vertintini kaip atsitiktiniai, o ne iš anksto suplanuoti ir atlikti tarpusavyje pasidalijus vaidmenimis, taigi laikytina M. L. šį nusikaltimą padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, bet ne organizuotoje grupėje, ir ši aplinkybė kaltinamajam iš kaltinimo šalintina.

Todėl teismas laiko esant neginčytinai įrodyta, kad M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas materialinės naudos, 2010 m. birželio 29 d. Kaune, apgaule – žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nepajėgi atiduoti pasiskolintas lėšas, bei, kad įkeičiamo turto, t. y. 4,91 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta 2010 m. balandžio 27 d. Turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. Z10/04-27, savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą – 450 000 Lt (130 329,01 Eur) Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas iš kaltinimo kaltinamajam M. L. šalina aplinkybes, susijusias su turto vertintojo Š. G. parengtu Turto rinkos vertės nustatymu, tariamai Š. G. nurodant žinomai melagingus duomenis apie nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę, kadangi šios galimai nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas Š. G., kuriam 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (9 t., b. l. 60–68).

Teismas iš kaltinimo kaltinamajam M. L. taip pat šalina aplinkybes, susijusias su K. U. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų Ž. D., E. S., A. B., A. S., V. R. veikla, jiems priimant galimai neteisėtus sprendimus dėl 450 000 Lt (130 329,01 Eur) paskolos suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ikiteisminis tyrimas Ž. D., E. S., A. B., A. S., V. R. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimais buvo nutrauktas, nesant jų veiksmuose minėtų nusikaltimų sudėties. Be to, nustačius, kad jų veiksmai atitinka BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, buvo konstatuota, kad dėl šios nusikalstamos veikos procesas negalimas, nes yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai (14 t., b. l. 29–35, 37–53).

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu (iš esmės) prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis P. K. teistas, baustas administracine tvarka (11 t., b. l. 62–73), duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare ar Respublikiniame priklausomybės ligų centre nėra, jis yra dirbantis. Kaltinamasis M. L. teistas, baustas administracine tvarka (11 t., b. l. 149–152), duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare ar Respublikiniame priklausomybės ligų centre nėra, nedirba.

Nors P. K. padarė vieną nusikaltimą, tačiau jis priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje P. K. yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, todėl kaltinamajam už šio nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant, kad kaltinamasis dirba, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo net 10 metų, per tą laiką kaltinamasis nei tokio pobūdžio, nei kitokių sunkių nusikaltimų nėra padaręs, iki šio nusikaltimo padarymo buvo neteistas, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikytinos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d., redakcija) nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir kaltinamajam P. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skirtina bausmė subendrintina su 2020 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuriuo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė buvo subendrinta su 2020 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (5 veikos) paskirtomis bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu, kadangi šiuo nuosprendžiu nagrinėjama nusikalstama veika bei veikos, už kurias P. K. nuteistas 2020 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, nors ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau pagal pavojingumą nesiskiria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

M. L. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje teistas, administracine tvarka baustas, todėl kaltinamajam už šio nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo net 10 metų, per tą laiką kaltinamasis nei tokio pobūdžio, nei kitokių sunkių nusikaltimų nėra padaręs, nors kaltinamasis yra teistas 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais, tačiau teistas už nusikaltimus, padarytus iki šioje byloje nagrinėjamos veikos ar tuo pačiu, kaip ir byloje nagrinėjama veika, metu, 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą, 2015 metų nuosprendžiais kaltinamajam buvo paskirtos baudos bausmė ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedantį, todėl teismas, atsižvelgdamas, kad nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu priimamas praėjus net dešimčiai metų po byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, jei ši veika būtų nagrinėjama teisme kartu su veikomis, už kurias kaltinamasis yra nuteistas 2015 m. nuosprendžiais, kaltinamajam galimai būtų skiriama baudos arba laisvės atėmo bausmė, kurios vykdymas būtų atidėtas, todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikytinos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d., redakcija) nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir kaltinamajam M. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas padarytas iki 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio kaltinamojo atžvilgiu priėmimo. Tačiau 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu M. L. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trims metams ir 2019 m. gruodžio 9 d. jis buvo išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikui, todėl M. L. skirtina bausmė nebendrintina su 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skirtina bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta baudos bausme, kuri buvo nustatyta šiuo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2016 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis – baudomis, kadangi šiuo nuosprendžiu nagrinėjama nusikalstama veika bei veikos, už kurias M. L. nuteistas 2015 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal pavojingumą nesiskiria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje bankrutavusi KB KU „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 1 036 632,82 Eur sumai. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartį Nr. 70070, sudarytą su kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“, yra skolinga 256 705,84 Eur paskolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartį Nr. 70075, sudarytą su kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“, yra skolinga 231 109,49 Eur paskolos (1 t., b. l. 120).

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Penktas šansas“ (12 t., b. l. 128–133).

Byloje esančiame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ dėl išduoto kredito pagal paskolos sutartį Nr. 70070, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 256 705,84 Eur žalą, dėl išduoto kredito pagal paskolos sutartį Nr. 70075, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 231 109,49 Eur žalą. Civilinis ieškinys šiose dalyse pagrįstas, įrodytas, žala atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo P. K. likviduojamos dėl bankroto Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ naudai priteistina 256 705,84 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo M. L. likviduojamos dėl bankroto Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ naudai priteistina 231 109,49 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys buvo reiškiamas ir dėl bendrovei UAB „P. P.“ išduotos paskolos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi baudžiamojo byla D. J. atžvilgiu buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir civilinis ieškinys šioje dalyje buvo paliktas nenagrinėtu, kas reiškia, kad civiliniam ieškovui išlieka teisė pareikšti D. J. civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Civilinis ieškinys byloje reiškiamas ir dėl bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos paskolos ir tuo bendrovei padarytos 351 113,54 Eur žalos. Tuo tarpu, vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamajame procese civilinį ieškinį pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už šių asmenų veikas atsakingiems asmenims. Tačiau šioje byloje nėra kaltinamų asmenų dėl bendrovės „Vyrukai“ gautos paskolos, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.

Kaltinamiesiems P. K. ir M. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirtą bausmę subendrinti su 2020 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuriuo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė buvo subendrinta su 2020 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (5 veikos) paskirtomis bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 90 MGL, t. y. 4500 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2020 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 8 mėnesius išdirbti 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 val. nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, skirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 700 MGL (26 362 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į baudos bausmę įskaityti bausmę (baudą), iš dalies atliktą (sumokėtą) pagal 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir laikyti, kad neatliktos baudos bausmės dalis yra 26 283,53 Eur.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 10 mėnesių išdirbti 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 val. nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

Likviduojamos dėl bankroto Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti:

iš kaltinamojo P. K. likviduojamos dėl bankroto Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 256 705,84 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo; iš kaltinamojo M. L. likviduojamos dėl bankroto Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 231 109,49 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo; civilinį ieškinį dalyje dėl bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos paskolos ir tuo bendrovei padarytos 351 113,54 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė