Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-813-275/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-06
Bylos Nr.: e2A-813-275/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ona Gasiulytė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas: G. Š., M. V., S. S., A. Z., D. D.
Atsakovas: V. T., E. T.

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-813-275/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01847-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.4.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.1.; 2.6.37, 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) E. T. ir V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š., M. V., S. S., A. Z., D. D. ieškinį atsakovams V. T., E. T. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. Š., M. V., S. S., A. Z., D. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami įpareigoti atsakovus V. T. ir E. T. per šešis kalendorinius mėnesius nuo šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016-04-05 tarp V. T., E. T., G. Š., M. V., S. S., A. Z., D. M. (D.) sudaryto Susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo 4.1 punkte nurodytą prievolę atsakovų lėšomis naujai suformuoti ir sutvirtinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šlaitą, esantį šalia šio žemės sklypo kraštinės, plane pažymėtos skaičiais 3-4-5-6, jo dalį nukasant ir tuo pačiu išlyginant trijų metrų pločio zoną (dalį), kurios bendras ilgis būtų 54,75 m. (t. y. visa žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C ir trijų metrų pločio jos tęsinys, esantis dalyje, pažymėtoje indeksu A), naujai suformuotą žemės sklypo šlaitą sutvirtinti ir apželdinti žole, taip pat pastatyti (įrengti) suformuoto šio šlaito viršuje 54,75 m. ilgio tinklinę tvorą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas-100 Eur žyminio mokesčio, 968 Eur advokato išlaidų.

2. Nurodė, kad 2016-04-18 d. tarp nekilnojamojo daikto pardavėjos I. A. ir pirkėjų – atsakovo V. T., ieškovų M. V., G. Š., S. S., A. Z., D. M. (po santuokos sudarymo pavardė – D.) buvo sudaryta Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr.1525, pagal kurią pirkėjai savo bendron dalinėn nuosavybėn už 10 145 Eur kainą įsigijo 400/1387 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (V. T. su sutuoktine E. T. įsigijo 236/1387 dalį; M. V. su sutuoktine M. V. – 103/6935 dalį; G. Š. su sutuoktine V. Š. – 7/365 dalį; S. S. su sutuoktine A. S. – 159/6935 dalį; A. Z. su sutuoktine I. Z. – 50/1387 dalį; D. M. (D.) – 35/1387 dalį; visų pirkėjų įgyjamų šio žemės sklypo dalių dydžiai/proporcijos nurodyti Sutarties 2.1 p.). Be to, šia Sutartimi visi minėto nekilnojamojo daikto dalies pirkėjai – atsakovas V. T. ir ieškovai – susitarė dėl jų nuosavybėn įsigytos 400/1387 dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies naudojimo tvarkos, kuri buvo aptarta Sutarties 6.2 p.

3. Sutarties 6.2 p. nurodyta, jog sudarydami Sutartį Žemės sklypo dalies pirkėjai tarpusavyje susitarė (remdamiesi ir 2015-05-20 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, patvirtinto Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. Svirbutienės, notarinio registro Nr.4108, 2015-06-05 d. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Šamšonienės, notarinio registro Nr.1896, nuostatomis), kad visi šios Žemės sklypo dalies pirkėjai valdys ir naudosis daiktu, kaip tai pažymėta prie Sutarties pridėtame žemės sklypo plane, t. y. 366/1387 dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu A, linijomis ir skaičiais: 1-2-3-4-10-9-1 ir 118/1387 dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu C, linijomis ir skaičiais: 4-5-6-7-11-10-4. Nurodė, kad ši Sutarties nuostata reiškia, jog visi Žemės sklypo dalies pirkėjai susitarė, kad ieškovai M. V., G. Š., S. S., A. Z. ir D. D. bei atsakovai V. T., E. T., po Sutarties sudarymo ir 400/1387 Žemės sklypo dalies įgijimo visų pirkėjų nuosavybėn bendrai valdys ir naudosis šia įsigyta nekilnojamojo daikto dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksais A ir C, atitinkamai, ieškovai nepretenduos naudotis ar valdyti minėto sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu B, kurią atsakovai savo nuosavybėn buvo įsigiję anksčiau – pagal 2015-06-05 d. tarp pardavėjų J. L., D. M. ir pirkėjo V. T. sudarytą Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Šamšonienės, notarinio registro Nr.1896.

4. Nurodė, kad bendrojon dalinėn nuosavybėn nusipirkti 400/1387 dydžio Žemės sklypo dalį, kuri šios Žemės sklypo dalies savininkės buvo parduodama savarankiškai nuo kitos minėto nekilnojamojo daikto dalies, kartu su ieškovais pasisiūlė ir atsakovas V. T., kuris tuo metu su sutuoktine E. T. pagal aukščiau minėtą 2015-06-05 d. sudarytą kitos šio Žemės sklypo dalies (plane pažymėta indeksu B) pirkimo-pardavimo sutartį bendrojon jungtinėn nuosavybėn buvo įsigijęs 987/1387 dydžio šio nekilnojamojo daikto dalį. Ieškovai priėmė atsakovo V. T. pasiūlymą Žemės sklypo dalį visiems jiems pirkti kartu, bendrojon dalinėn nuosavybėn įsigyti šį turtą nuosavybėn, kadangi atsakovai (to paties Žemės sklypo bendraturčiai) ir ieškovai (gretimų besiribojančių žemės sklypų bendraturčiai) turėjo ketinimus ir faktinę galimybę naudotis įsigyta Žemės sklypo dalimi ir ją valdyti.

5. Nurodė, jog ieškovų sprendimas įsigyti Žemės sklypo dalį vieniems ar kartu su atsakovais buvo grindžiamas tuo, jog ieškovai bendros dalinės nuosavybės teise tarpusavyje valdydami su Žemės sklypu viena jo kraštine (plane pažymėta skaičiais 3-4-5-6) besiribojančius žemės sklypus (unikalus Nr.4400-2433-0836 ir Nr. 4400-2433-0907) , ketino, įgydami teisę valdyti bei naudotis Žemės sklypo dalimi, tuo pačiu gauti galimybę faktiškai naudotis greta jų sklypų esančia ir besiribojančia Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir tokio paties pločio su šia dalimi besiribojančiu A indeksu pažymėtos dalies tęsiniu, kitaip tariant, faktiškai įgyti teisę naudotis didesniu žemės plotu, nei turėjo faktinę galimybę anksčiau, iki Sutarties sudarymo, atitinkamai - atsižvelgiant į jų iki Sutarties sudarymo bendros dalinės nuosavybės teise valdytų ir naudotų žemės sklypų dydžius. Pažymėjo, jog prieš sudarant Sutartį ieškovai su atsakovais ne tik žodžiu aptarinėjo, derėjosi, kaip ir kokiu būdu jie visi naudosis ir valdys planuojamas įsigyti bendrojon dalinėn nuosavybėn 400/1387 Žemės sklypo dalis, kokiomis proporcijomis už savo nuosavybėn įsigyjamo nekilnojamojo daikto daleles su pardavėja atsiskaitys, tačiau 2016-04-05 d. sudarė ir rašytinį Susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo (toliau – Susitarimas), kuris vertintinas tarp šalių vykusių derybų šiais klausimais pasiektu rezultatu, sukūrusiu visiems minėtos Žemės sklypo dalies pirkėjams Susitarime nurodytas teises bei pareigas bei papildomai paaiškinusiu tuo metu planuotos sudaryti Sutarties 6.2 p. nuostatas (naudojimasis įsigytu daiktu). Taigi, minėtu Susitarimu buvo sulygta ne tik dėl to, kokiais dydžiais ir tvarka visi pirkėjai savo nuosavybėn įsigis minėto Žemės sklypo 400/1387 dydžio dalį, bet ir kaip ja faktiškai naudosis, valdys ir po Sutarties sudarymo – galimai disponuos. Pažymėjo, jog Sutarties 6.2 p. nurodyta naudojimosi Žemės sklypo dalimi tvarka yra bendresnio pobūdžio, o tuo tarpu Susitarime ši tvarka yra atskleista labai konkrečiai, detaliai ir todėl šiuo būdu ji papildo, detalizuoja Sutartyje, kurios pagrindinis tikslas ir dalykas buvo aptarti nekilnojamojo daikto dalies pardavimo pirkėjams sąlygas, o ne kitus klausimus, numatytą naudojimosi šiuo įsigyjamu daiktu ir jo valdymo tvarką.

6. Iš Susitarimo 4.1 p. nuostatų matyti, jog viena esminių naudojimosi įsigyta Žemės sklypo dalimi ir jos valdymo sąlygų yra susijusi su atsakovų V. T. ir E. T. prisiimtu įsipareigojimu po to, kai bus sudaryta Sutartis, savo lėšomis suformuoti ir sutvirtinti Žemės sklypo šlaitą (šlaitas, esantis netoli nuo Žemės sklypo kraštinės, plane pažymėtos skaičiais 3-4-5-6), jo dalį nukasant ir tuo pačiu išlyginant trijų metrų pločio zoną (dalį), kurios bendras ilgis būtų 54,75 m. (t.y. visa Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C ir trijų metrų pločio jos tęsinys, esantis dalyje, pažymėtoje indeksu A), naujai suformuotą žemės sklypo šlaitą sutvirtinti ir apželdinti žole, taip pat pastatyti (įrengti) suformuoto šio šlaito viršuje 54,75 m. ilgio tinklinę tvorą. Minėta Susitarimo nuostata yra aiškiai suprantama ir iš atitinkamo pažymėjimo geltona spalva prie Susitarimo pridėtame plane, t.y. ši trijų metrų pločio ir bendro 54,75 m. ilgio ištisinė dalis yra išsidėsčiusi viso Žemės sklypo dešinėje dalyje per visą sklypo ilgį ties jo kraštine (3 metrų pločiu/atstumu nuo kraštinės, pažymėtos plane skaičiais 3-4-5-6), besiribojančia su ieškovams M. V., G. Š., S. S., A. Z. ir D. D. priklausančiais žemės sklypais (unikalūs Nr.4400-2433-0836 ir Nr.4400-2433-0907). Kitaip tariant, iš Susitarimo turinio matyti, jog ieškovų interesas įsigyti šią Žemės sklypo dalį yra siejamas su būtent šios sklypo dalies zonos naudojimu ir jos valdymu, o atsakovų interesas buvo nukreiptas faktiškai naudotis ir valdyti A indeksu pažymėtą Žemės sklypo dalį, išskyrus nurodytą 3 metrų pločio juostą – faktinį C zonos tęsinį. Atkreipia dėmesį, kad būtent tokius visų Žemės sklypo dalies pirkėjų ketinimus patvirtina ir Susitarime nurodytas kiekvieno jų už bendron dalinėn nuosavybėn už įsigyjamą nekilnojamąjį daiktą mokėtinos kainos apskaičiavimo būdas. Kitaip tariant, visi pirkėjai susitarė ir todėl nuostata dėl kiekvieno pirkėjo pardavėjai mokėtinos konkrečios sumos buvo perkelta į Sutartį, jog kiekvienas jų sumokės už tokį įsigyjamos Žemės sklypo dalies plotą, kuriuo faktiškai kiekvienas ir naudosis po Sutarties sudarymo. Pažymėjo, jog atsakovai nuo pat Žemės sklypo dalies įsigijimo, t.y. iki šiol, patys vieni faktiškai naudojasi Žemės sklypo A dalimi – paklojo joje trinkelių dangą, atliko kitus žemės tvarkymo darbus bei pan.

7. Po Sutarties sudarymo ieškovai, vykdydami Sutartį ir Susitarimą, atsakovo V. T., kuris su sutuoktine Žemės sklype planavo statyti gyvenamąjį namą, prašymu 2016-05-07 d. davė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorinio planavimo skyriui adresuotą sutikimą, skirtą tam, kad V. T. gautų statybos leidimą ir sąlygas architektūrai, formuoti vandentiekį ir nuotekas, dujas, gautų kitus dokumentus, reikalingus vykdyti statyboms ne tik Sklypo B dalyje, bet ir visų bendraturčių pagal Sutartį įsigytoje Žemės sklypo dalyje (konkrečiai – A dalyje), taigi, ieškovai ir šiuo būdu vykdė jiems Susitarimu nustatytas pareigas. Tuo tarpu atsakovai savo pagal Susitarimą prisiimtų pareigų neįvykdė. Atsakovams 2016 metų vasarą žemės sklype pradėjus gyvenamojo namo statybas, ieškovai jų prašė vykdyti Susitarime numatytą pareigą suformuoti 3 metrų pločio zoną, susitikimų su ieškovais metu V. T. patvirtino, jog šią pareigą vykdys ir 3 metrų pločio zoną suformuos iki 2016 metų lapkričio mėnesio ar, jei objektyvios galimybės neleis, vėliau – 2017 metais, derinant šiuos veiksmus ir su atsakovų vykdomomis gyvenamojo namo statybomis bei aplinkos tvarkymu. 2017 metų kovo mėnesį vykusio ieškovų ir atsakovo V. T. susitikimo metu pastarasis patvirtino, jog savo pareigą, numatytą Susitarimo 4.1 p., įvykdys iki gegužės mėnesio pabaigos, kito – rugpjūčio mėnesį vykusio susitikimo metu, atsakovas pažadėjo šiuos darbus atlikti rugsėjo mėnesį. Iš pridedamų fotonuotraukų matyti, jog atsakovai visgi ėmėsi vykdyti šią Susitarimo dalį ir 2017 metų rugsėjį nukasė ties minėta 3 metrų pločio zona (ir šiek tiek daugiau – dalį B zonos, viso apie 5 metrų plotyje) esančias žemes, gruntą, šią vietą išlygino, tačiau po savaitės ieškovai pamatė, jog didžioji dalis šios zonos vėl buvo užpilta žemėmis, paliekant tik siaurą apie 1,3 metrų pločio zoną/praėjimą ties bendra Žemės sklypo ir gretimai esančių ieškovams bendros dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų riba. Pastarieji atsakovų atlikti veiksmai ir dabartinis Žemės sklypo dalies vaizdas yra užfiksuoti pridedamame 2017-11-29 d. antstolio Dariaus Blizniko Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.35-17-32.

8. 2017 metų lapkričio mėnesį ieškovai atsakovui V. T. registruotu laišku ir jo elektroninio pašto adresu išsiuntė pretenziją/prašymą Susitarimo 4.1 p. ir Sutarties 6.2 p. nuostatas vykdyti geruoju, tačiau šis atsakovas ir jo sutuoktinė į minėtą prašymą nereagavo ir jokia forma ieškovams ir/ar jų atstovei neatsakė, atsakovai V. T. ir E. T. minėtų Susitarimo 4.1 p. ir Sutarties 6.2 p. nurodytų pareigų gera valia neketina vykdyti. Tuo yra iš esmės pažeidžiamos kitų Žemės sklypo bendraturčių – ieškovų teisės, nes atsakovams nevykdant savo prisiimtų pareigų faktiškai jie (ieškovai) neturi galimybės naudotis jokia įsigytos Žemės sklypo dalies zona (dalimi).

Atsiliepimas

9. Atsakovai V. T. ir E. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, atmetus ieškinį, prašė priteisti iš atsakovų 3321,45 Eur advokato išlaidų.

10. Atsakovai nurodė, kad teisiniu požiūriu ieškovų reikalavimą kvalifikuoja reikalavimu priverstine tvarka vykdyti savo esme organizacinio pobūdžio susitarimą, t. y. preliminarią sutartį. Savo ruožtu preliminari sutartis negali būti priverstinai vykdoma natūra. Tai, kad šalių 2016‑04‑05 d. sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo pagal savo esmę laikytinas tik organizaciniu susitarimu, rodo jo turinys, patys ieškovai ieškinyje pripažįsta, jog preliminari sutartis buvo tik derybų stadijos dokumentas.

11. Pažymėjo, kad preliminarios sutarties negalima reikalauti vykdyti priverstine tvarka natūra. Pagal ilgametę ir plačiai išplėtotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „preliminarusis šalių susitarimas, kuris grindžiamas šalių gerais ketinimais ir įsipareigojimu vykdyti juos geruoju, negali būti įgyvendintas priverstinai, t. y. net ir teismo keliu draudžiama įpareigoti preliminariąją sutartį vykdyti natūra. Tokia sutarčių laisvės principo išraiška pripažinta kasacinio teismo suformuotoje šio teisės instituto teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje (LAT 2001-09-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-797/2001; 2006-02-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-124/2006; 2006-11-06 d. nutarimas civ.byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007-02-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-72/2007).

12. Nurodė, kad šiuo atveju ir patys atsakovai neturėtų teisinių priemonių priversti ieškovus natūra įgyvendinti ir jų pačių toliau aptariamus įsipareigojimus, todėl tokios teisės neturi ir ieškovai. Vien tai yra pagrindas šioje byloje pareikštą ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovai reikalauja priverstinai vykdyti preliminarios sutarties nuostatas, kurios pagal savo esmę negali būti vykdomos priverstinai, ieškovai tai daro dar ir nesąžiningai, t. y. jie prašo pirmiau įgyvendinti išskirtinai jiems palankias preliminarios sutarties sąlygas, kai dar nėra įvykdę savo pačių įsipareigojimų, kurie laikytini esminiais, lyginant su tais, kuriuos prašo priverstine tvarka įgyvendinti atsakovus. Tai pažeidžia sisteminį preliminarios sutarties aiškinimą pagal įsipareigojimų vykdymo eiliškumą.

13. Atsakovai pažymėjo, kad jie neturi teisinės pareigos atlikti kokius nors kitus, preliminarioje sutartyje tiesiogiai nenumatytus statybos ar tvarkymo, darbus, įskaitant, atraminių sienų, pamatų ar bet kokių kitokių inžinerinių statinių įrengimą. Toks nepagrįstas preliminarios sutarties nuostatų išplėtimas būtų neprotingas, nesąžiningas ir ekonominiu požiūriu nepagrįstas. Ieškovai nenurodė jokių motyvų, kodėl sudarant preliminarią sutartį atsakovams būtų reikėję prisiimti kažkokius papildomos neproporcingus įsipareigojimus, kurie nebuvo tiesiogiai numatyti preliminarioje sutartyje. Preliminarioje sutartyje buvo aiškiai numatyti darbai, tik kuriuos atsakovai turėtų atlikti, bet kokie kiti statybos rangos ar kitokie tvarkymo darbai, įskaitant pamatų, atraminių sienų ar kitokių inžinerinių statinių statybas, nepatenka į preliminarios sutarties ribas. Todėl tokių darbų atlikimas irgi būtų laikomas ieškovų veikimu išskirtinai savo asmeniniais interesais ir savo rizika. Visoms šalims aiškiai suprantant, kad preliminarios sutarties 4 skyriaus nuostatos yra tik šalutinės, preliminari sutartis net nenumatė jokios atsakomybės už jų nevykdymą – numatyta tik atsakomybė už preliminarios sutarties 3 dalies įsipareigojimų nevykdymą.

14. Nurodė, kad Žemės sklypo dalies kaina yra 10145 Eur, o atsakovai už savo dalį sumokėjo 5985 Eur. Atsakovų nuomone, yra neprotinga reikalauti, kad atsakovai natūra atliktų ar kompensuotų už statybos darbus, kurių kaina gali viršyti visą sklypo dalies kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovus V. T. ir E. T. per šešis kalendorinius mėnesius nuo šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016-04-05 d. tarp V. T., E. T., G. Š., M. V., S. S., A. Z., D. M. (D.) sudaryto 2016-04-05 d. Susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo 4.1 punkte nurodytą prievolę V. T., E. T. lėšomis naujai suformuoti ir sutvirtinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šlaitą, esantį šalia šio žemės sklypo kraštinės, plane pažymėtos skaičiais 3-4-5-6, jo dalį nukasant ir tuo pačiu išlyginant trijų metrų pločio zoną (dalį), kurios bendras ilgis būtų 54,75 m. (t. y. visa žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu C ir trijų metrų pločio jos tęsinys, esantis dalyje, pažymėtoje indeksu A), naujai suformuotą žemės sklypo šlaitą sutvirtinti ir apželdinti žole, taip pat pastatyti (įrengti) suformuoto šio šlaito viršuje 54,75 m. ilgio tvorą.

16. Teismas pasisakė, kad ginčo susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo ateityje sudarė tik būsimi pirkėjai, ketindami pirkti bendrai nuosavybės teise žemės sklypą ir tapti šio sklypo bendrasavininkais, kurie susitarė dėl esminių žemės sklypo pirkimo esminių (susitarimo 3,1 -3.1.11 p.p ) ir kitų sąlygų (susitarimo 4.1. -4.1.4 p. p). Dėl to, teismas vertino, ginčo susitarimas turi ir jungtinės veiklos (partnerystės) požymių, nes reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo. Be to jungtinės veiklos dalyviai (šalys, būsimi pirkėjai) tarpusavyje sudarė preliminarų susitarimą dėl bendrai būsimo žemės sklypo (4 arų) pirkimo, besiribojančio su šalių nuosavybės teise turimais žemės sklypais, jame nustatė pirkimo terminą, esmines (žemės sklypo įsigijimo kainą, naudojimosi žemės sklypais, nuosavybės teisių perleidimo) bei kitas sąlygas, t. y. tarpusavio teises ir pareigas, būsimo žemės sklypo pirkimo-pardavimo tikslą.

17. Pažymėjo, kad pagrindinėje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo įkeltos šalių aptartos ginčo susitarimo 4.1.-4.1.4 p. p. sąlygos, įpareigojančios atsakovus savo lėšomis atlikti tam tikrus veiksmus savo žemės sklypo dalyje, šios sutarties 6.2 p. paliekant anksčiau nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2015-05-20 d. susitarimą ir 2015-06-05 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovų motyvu, jog ši aplinkybė yra papildomas argumentas atleidžiantis juos nuo ginčo susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, nes 2016-04-18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje ir negalėjo atsirasti dėl to, kad pardavėja I. A. nebuvo ginčo susitarimo šalis. Kaip jau minėta, ginčo susitarimą sudarė vien žemės sklypo pirkėjai (bylos šalys) dėl tarpusavio teisių ir pareigų, atsirandančių po šio žemės sklypo pirkimo. Dėl to, ir CK 6.165 str. 5 d., numatanti, kad jei šalys per preliminarioje sutartyje numatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, netaikoma.

18. Pažymėjo, kad šalys 2016-04-05 susitarimo 2.1. p. ne vėliau kaip iki 2016-05-01 d. su žemės sklypo savininku (I. A.) sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė, 2016-04-08 d. šį žemės sklypą nupirko bendrai, todėl visi kiti įsipareigojimai, numatyti ginčo susitarime, tame skaičiuje ir atsakovų, yra numatyti vykdyti po žemės sklypo pirkimo momento, ir yra išimtinai bendratučių (šalių, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu) įsipareigojimai vieni kitų atžvilgiu.

19. Nurodė, kad byloje kilo ginčas ar 2016-04-05 d. susitarimas sukelia atsakovams prievolę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (4.1.-4.1.4 p. p.), nors atsakovams ir laikant juos prisiimtus pagal sudarytą preliminarią sutartį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sudėtingėjant civilinei apyvartai, sudėtingėja ir jos dalyvių santykiai, sudarant jiems sutartis. Iki sutarčių sudarymo civilinių santykių subjektams tenka vis dažniau ilgai derėtis dėl jų sąlygų. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taigi derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą. Antra vertus, tam tikrais atvejais ikisutartiniai santykiai transformuojasi į sutartinius taip, kad sudėtinga nustatyti jų ribą. Pavyzdžiui, jeigu ikisutartiniame dokumente šalys sutaria dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį, nors tas dokumentas jų pavadintas ketinimų protokolu, susitarimu ar pan. (LAT 2006-11-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, teismas nesutiko su atsakovų motyvu, kad iš esmės sudarius preliminarią sutartį, visi kiti šalių susitarimai taip pat yra preliminarūs ir negali būti priverstinai vykdytini.

20. Pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų protokolas, ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu.

21. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris įvyko, todėl bendraturčių 2016-04-05 d. sąlyginis susitarimas su atidedamąja sąlyga galioja ir turi būti įvykdytas šiai aplinkybei įvykus. Teismas daro šią išvadą dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti šalių procesiniai dokumentai, įrodymai ir šalių paaiškinimai, ir jų visuma patvirtino šalių tikruosius ketinimus, įtvirtintus bendraturčių 2016-04-05 d. susitarime dėl žemės pirkimo (el.bylos t. 1 b.l. 11-12). Šio susitarimo sudarymo metu bendraturčių valia ir tikslas, kurių jie siekė šiuo susitarimu buvo nukreipta bendrai nusipirkti ginčo žemės sklypą, nustatyti visų bendraturčių teises ir pareigas ir pasiekti tikslą -žemės sklypą pertvarkyti taip, kad šalys besiribojančių turimų nuosavybės teise žemės sklypų plotus padidintų, prisijungus nupirktą žemės sklypo plotą, inicijuoti žemės sklypų detaliųjų planų pakeitimus. Teisminio nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad šis šalių siektinas tikslas nepasikeitė, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovų įsipareigojimai, numatyti ginčo susitarimo 4.1-4.1.4 p. p. yra preliminarūs. Šioje dalyje atsakovų atsikirtimai dėl preliminaraus susitarimo pobūdžio atmestini. Be jų įgyvendinimo bendras bendraturčių tikslas nepasiektinas, o kito sprendimo/varianto pasiekti bendro tikslo šalys, tame skaičiuje atsakovai, nenurodė.

22. Pažymėjo, kad antstolio Dariaus Blizniko faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-12-05 d. protokole Nr. 35-17-32 buvo konstatuota, kad nuo sklypo (duomenys neskelbtini) , tvoros (besiribojančios su sklypu (duomenys neskelbtini)) nėra išlyginta 3-jų metrų pločio žemės atkarpa. Trys metrai nuo sklypo tvoros ((duomenys neskelbtini)) yra maždaug ties mediniais pagaliukais, įsmeigtais į žemę sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 10 metrų nuo sklypo (duomenys neskelbtini), tvoros (besiribojančios su sklypu (duomenys neskelbtini) pradžios, šlaitas į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pusę prasideda maždaug 230-250 sm. Toliau šlaitas prasideda maždaug už 130 sm. Šlaito viršuje nėra tinklinės tvoros. Antstolis konstatavo atsakovo Susitarimų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Nurodytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovai neturi galimybės naudotis jokia pirkta žemės sklypo dalimi, tuo tarpu atsakovai naudojasi pirkto žemė sklypo dalimi, kuri pagal ginčo susitarimą tektų atsakovams.

23. Nurodė, kad ieškovai pateikė teismui konstruktoriaus V. D. projektinį pasiūlymą dėl gręžtinių pamatų, lauko atraminės sienos (projektas), jo kaina yra 9845 Eur. Atsakovų gi teigimu, susitarimo įvykdymas reikalauja neproporcingų investicijų, kurių dydis yra 18990,95 Eur pagal UAB “Racionalus sprendimas”, 21175 Eur pagal UAB Nemėja” komercinius pasiūlymus, tuo tarpu, šia pirkimo-pardavimo sutartimi pirktos žemės sklypo dalies vertė sudaro 5985 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai išreiškė nuomonė, kad atraminės sienos montavimas turėtų būti finansuojamas visų bendraturčių proporcingai nuo jų žemės sklypo nuosavybės dalies, o ne vien atsakovų. Teismas su tuo nesutiko. Nurodė, kad kaip matyti iš Specialiųjų architektūros 2015-07-17 d. reikalavimų Nr. SR-889 1 p., V. T. buvo įpareigotas parengti žemės sklypo sutvarkymo ir apželdinimo sprendinius. Atskiriant žemės sklypą nuo kaimyninių sklypų tvora ar atramine sienute vadovaujantis STR 1.07.01:201 “Statyba leidžiantys dokumentais” 11 priedo nuostatomis, o 2 p. nurodant, kad statinių statybos linija gali sutapti su užstatymo riba, nurodyta detaliajame plane (reg. 1526), bet ne arčiau kaip 4 m nuo gatvės raudonųjų linijų sklypo ribose, 8 p. nurodant, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų interesai ir išlaikyti atstumai iki gretimų sklypų ne arčiau kaip 4 m. Ginčo susitarimo 4.1 .-4.1.4 p. nurodoma, kad atsakovai savo lėšomis įsipareigoja suformuoti ir sutvirtinti jiems nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo šlaitą, kad ieškovams būtų sudarytos sąlygos naudotis žemės sklypo plotu, kuris aptartas susitarimo 3.1.5, 1.1.6 p. p. ir 2 priede, nukasant šlaito dalį, kad būtų išlyginta trijų metrų naudojamo žemės sklypo zona; suformuotą žemės sklypo šlaitą, sutvirtinti ir apželdinti žole; pastatyti tinklinę tvorą žemės sklypo šlaito viršuje, per žemės sklypo ilgį (54,75 m.). kuris ribojasi su atsakovų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, apsodindamas augmenija iš savo žemės sklypo pusės. Taigi, susitarimo nuostatos neprieštarauja iš Specialiųjų architektūros 2015-07-17 d. reikalavimų Nr. SR-889 1 p., 2 p., 8 p.

24. Pažymėjo, kad kaip nustatyta byloje, atsakovai įpareigotini suformuoti ir sutvirtinti būtent jiems priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo dalyje, o ne bendrame ar atsakovų žemės sklype, esantį šlaitą, nukasti šlaito dalį ir ją išlyginant iki 3 m, apželdinti šlaitą žole, pastatyti tinklinę tvorą šlaito viršuje (atraminę sieną), tai nurodyta ir jau paminėtuose Specialiuosiuose architektūros 2015-07-17 d. reikalavimuose, todėl atsakovų argumentai dėl ieškovų prisidėjimo atmestini. Ir nesant ginčo susitarimo 4.1-4.1.4. p., atsakovai privalėjo įvykdyti Specialiųjų architektūros 2015-07-17 d. reikalavimų Nr. SR-889 1 p., atskirti žemės sklypą nuo kaimyninių sklypų tvora ar atramine sienute. Teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad sutarties įvykdymo kaina iš esmės padidėjo, todėl pagal CK 6.204 str. sutartis gali būti nutraukta ar pakeistos jos sąlygos.

25. Nurodė, kad atsakovui V. T. Specialieji architektūros 2015-07-17 d. reikalavimai Nr. SR-889 išduoti 2015-07-17 d., t. y. iki ginčo susitarimo pasirašymo (2016-04-05 d.). Jų 1 p. tokie reikalavimai buvo numatyti, todėl nors 2016-04-05 d. susitarimo 4.1.4 p. ir nurodyta tinklinė tvora, pagal turimą šlaitą, esantį atsakovų žemės sklype, galima tik atraminė sienutė ar tvora. Atsakovai apie šį reikalavimą žinojo iki ginčo susitarimo sudarymo ir galėjo numatyti būsimas išlaidas, dėl jų tartis su kitais bendraturčiais, tačiau nesitarė, komercinius pasiūlymus gavo tik 2018 metais, bylą nagrinėjant teisme. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai turi prisidėti prie atsakovų išlaidų, tvarkant žemės sklypo šlaitą atsakovų T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ir išdėstytų motyvų teismas tenkino ieškovų ieškinio reikalavimus visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26. Apeliantai (atsakovai) E. T. ir V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą ir 2019 m. vasario 20 d. papildomą sprendimą c. b. Nr. e2-361-545/2019 ir priimti naują sprendimą - ieškovų M. V., G. Š., S. S., A. Z. ir D. D. ieškinį atsakovams Vitalijui ir E. T. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.1 Nurodė, kad atsakovų Susitarimo 4.1. p. prisiimtų įsipareigojimų negalima įpareigoti įvykdyti natūra. Tiek Ieškovų pateiktas reikalavimas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuri yra organizacinė sutartis ir teismo keliu negali būti priverstinai vykdoma. Nagrinėjamu atveju Susitarimo šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir įvykdyti kitas sutartyje aptartas sąlygas (Susitarimo 2.1. p.). Šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo sąlygų, kurios buvo laikomos esminėmis (3 p.) bei numatė atsakomybę už šių prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą (Susitarimo 5 p.). Pagal pasiektą konsensusą ir Susitarimo tekstą matyti, kad pastarasis atitinka CK 6.165 str. pateiktą preliminariosios sutarties sampratą. Ginčo šalys susitarė dėl visų esminių preliminariosios sutarties sąlygų. Vadovaujantis CK 6.123 str. 3 d. bei kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, pasibaigus prievolei, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Vadinasi, ginčo šalims sudarius Pagrindinę sutartį, preliminarioji sutartis laikoma tinkamai įvykdyta ir pasibaigusia, todėl Atsakovams neliko pareigos įvykdyti jokių papildomų prievolių.

27.2 Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejančius įsipareigojimus, todėl neteisėtai konstatavo, kad Susitarimas yra sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga ir atidedamuoju terminu. Nagrinėjamu atveju, pagal Susitarimo 4 p. tekstą matyti, kad Atsakovų įsipareigojimai nebuvo siejami su jokiomis sąlygomis, todėl yra teisiškai nepagrįsta teigti, kad ginčo šalis siejo sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga. Tai reiškia, kad prievolės su atidedamuoju terminu atveju, skirtingai nei su atidedamąja sąlyga atveju, kuri atideda prievolės atsiradimą, atidedamasis terminas atideda tik šalių teisių ir pareigų įgyvendinimą ir vykdymą. Taigi, atidedamasis terminas tik suspenduoja prievolės įvykdymą, o atidedamoji sąlyga suspenduoja pačios prievolės atsiradimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendime konstatavo, kad Atsakovų prievolė suformuoti ir sutvirtinti šlaitą, sutvirtinti ir apželdinti žolę, pastatyti tinklinę tvorą, atsiras tik ginčo šalims sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tuo pačiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prievolė egzistuoja nuo Susitarimo sudarymo, tačiau jos įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Kitaip tariant, Sprendime buvo padarytos dvi visiškai priešingos išvados: Atsakovų prievolė jau egzistuoja, tuo pačiu ji dar nėra atsiradusi. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja logikai. Akivaizdu, jog jeigu prievolė jau egzistuoja (yra su atidedamuoju terminu, nors Apeliantai kategoriškai nesutinka ir su tokiu įsipareigojimų kvalifikavimu), tai ji nėra ir negali būti sąlyginė.

27.3 Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendime nesivadovavo ir pažeidė esmines sutarčių aiškinimo taisykles - teismas neįvertino Susitarimo sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties esmės, tikslo (CK 6.193 str. 2 d.). Teismas įpareigojo Atsakovus įgyvendinti Susitarimo skyrių „4. KITOS SĄLYGOS“, visiškai ignoruojant šias aplinkybes: susitarimo esminės sąlygos (3 skyrius) yra neįvykdytos pačių Ieškovų; susitarimo 4 skyriuje numatyti įsipareigojimai yra šalutinės prievolės. Tą pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtame Sprendime (6 psl.); atsakomybė už Susitarimo sąlygų neįvykdymą yra siejama išimtinai su esminių sąlygų neįgyvendinimu; susitarimo šalutinės sąlygos (jeigu laikytumėme, kad Atsakovai turi prievolę jas vykdyti), galėjo būti vykdomos tik po esminių nuostatų įvykdymo. Todėl teisiniu požiūriu negalima situacija, kai šalis reikalauja kitos šalies įvykdyti pagal savo esmę šalutines prievoles, kai ji pati nėra įvykdžiusi savo esminių įsipareigojimų. Be to pažymėjo, kad teismo sprendimu yra pažeidžiamas sutarties šalių lygiateisiškumo, teisinių santykių stabilumo ir teisėtų interesų principai. CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei vadovaujantis protingumo kriterijais.

27.4 Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir dar vieną itin reikšmingą bylai aplinkybę. Pagrindinė sutartis buvo sudaryta jau po Susitarimo sudarymo. Dėl to, sudarydamos Pagrindinę sutartį, šalys turėjo teisę peržiūrėti Susitarimo, kaip išskirtinai derybų stadijos dokumento, nuostatas. Todėl Pagrindinėje sutartyje galėjo susitarti ir dėl kitokių sąlygų / perkelti nuostatas iš Susitarimo. Tai visiškai atitinka įprastą praktiką, kai praėjus tam tikram laiko tarpui po preliminariosios sutarties sudarymo, šalys pakoreguoja pagal pasikeitusias aplinkybes šalutines sąlygas. Be to pagrindinė sutartis yra notarinės formos.

27.5 Nurodė, kad ginčo šalys neveikė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, - tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyviu interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Nagrinėjamu atveju, Susitarimo šalių ketinimai rodė vieną aiškų, konkretų ir savarankišką tikslą - praplėsti savo asmeninės nuosavybės teise turimas žemės sklypo ribas. Šią aplinkybę patvirtina Susitarimo 3.1.3.-3.1.6. p., 3.1.8.-3.1.11. p. tekstas. Ginčo šalys niekuomet nesiekė įgytus žemės sklypus valdyti bendrai, o priešingai - buvo siekis juos atsidalinti. Šią aplinkybę konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendimo 7, 9 psl.

27.6 Pažymėjo, kad net jeigu ir laikytumėme, kad Susitarimo šalys veikė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu (su kuo Apeliantai kategoriškai nesutinka), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad: Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo.“ Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.974 str. 2 d. susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Taigi, pripažinus, kad Apeliantai privalo įvykdyti Susitarimo 4 p. numatytus įsipareigojimus ir konstatavus, jog Susitarimas be kita ko turi ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties požymių, Ieškovai privalėtų prisidėti proporcingu piniginiu įnašu prie šlaito suformavimo, sutvirtinimo, apželdinti šlaitą žole bei kt.

Atsiliepimas

27. Ieškovai G. Š., M. V., S. S., A. Z., D. D. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovų V. T. ir E. T. apeliacinį skundą dėl 2019-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-361-545/2019 atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.1 Nurodė, kad šalių sudarytas susitarimas yra mišrus sandoris, turintis preliminariosios ir pagrindinės sutarties požymių. Susitarimo 3.1.1 – 3.1.2 punktų ir 3.1.8 – 3.1.11 punktų nuostatos, numatančios notarinių sutarčių sudarymą, atitinka preliminariųjų sutarčių požymius, t. y. jos reglamentuoja šalių pareigą ateityje sudaryti kitą sandorį – pagrindinę sutartį, nustato tokio sandorio sąlygas ir sudarymo terminą. Esamoje situacijoje Ieškovai ir Atsakovai visiškai įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus Susitarimo 3.1.1 – 3.1.2 punktuose, nes Notarinė sutartis 1 buvo sudaryta 2016 m. balandžio 18 d. tarp šios bylos šalių ir pardavėjos I. A.. Tuo tarpu Susitarimo 3.1.8 – 3.1.11 punktuose nurodyta Notarinė sutartis 2 dar nėra sudaryta, nes šią pagrindinę sutartį šalys susitarė sudaryti per 4 metų terminą, kuris kol kas nėra suėjęs (Susitarimo 3.1.8 p.). Nepaisant to, kad dalis Ieškovų ir Atsakovų pasirašyto Susitarimo nuostatų yra organizacinio pobūdžio ir reglamentuoja šalių teisinius santykius dėl pagrindinio sandorio sudarymo ateityje, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog visas Susitarimas pagal savo turinį yra vien tik preliminarioji sutartis. Nagrinėjamu atveju Susitarimo 3.1.3 – 3.1.7 ir 4.1 – 4.1.4 punktai, reglamentuojantys naudojimosi šalių bendrojon nuosavybėn įgytu Žemės sklypu ir Ieškovams priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymą bei šių žemės sklypų sutvarkymą, laikytini ne ikisutartinio, tačiau sutartinio pobūdžio, nes pats šių veiksmų atlikimas turi savarankišką vertybinę reikšmę.

28.2 Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog Susitarimo organizacinį pobūdį patvirtina jo 5.1 punkto formuluotė, nustatanti, jog „Sutarties šalis, neįvykdžiusi sutarties 3 punkte prisiimtų įsipareigojimų, privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius. <....>“, nes CK 6.165 str. 4 d. numato būtent tokias preliminarios sutarties neįvykdymo pasekmes. Atsakant į šiuos apeliantų teiginius, pažymėtina, jog minėta Susitarimo nuostata kalba apie atsakomybę už 3 punkte išvardintų įsipareigojimų vykdymą, o Ieškovai prašo Atsakovų įvykdyti įsipareigojimus, numatytus Susitarimo 4 punkte. Tai, kad Susitarimo 5.1 punktas aiškiai išskiria tik atsakomybę už Susitarimo 3 punkte nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, bet nereglamentuoja atsakomybės už 4 punkte nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą, akivaizdžiai patvirtina, jog minėti įsipareigojimai kyla ne iš ikisutartinių santykių, todėl gali būti įvykdomi natūra, priešingai nei teigia apeliantai.

28.3 Nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendime nesivadovavo ir pažeidė esmines sutarčių aiškinimo taisykles – teismas nevertino Susitarimo sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties esmės, tikslo. Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti. Atkreipė dėmesį, kad nei šalių pasirašytas Susitarimas, nei CK, nei teismų praktika, nenumato, jog esminės sutarties sąlygos turi būti vykdomos pirmiau nei kitos Sutarties nuostatos. Esminės sutarties nuostatos gali turėti reikšmės sprendžiant sutarties sudarymo, jos galiojimo, nutraukimo klausimą, tačiau jos neturi jokios įtakos įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo eiliškumui. Remiantis CK 6.38 str. 1 d., visos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Todėl vien tai, kad vienos sutartinės prievolės pagal savo pobūdį yra esminės, savaime nedaro kitų prievolių šalutinėmis ar vėliau vykdomomis.

28.4 Pažymėjo, kad negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog patys ieškovai neįvykdė savo prievolių atsakovams, todėl negali reikalauti iš jų įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Ieškovai kartu su atsakovais sudarė notarine pirkimo – pardavimo sutartį dėl Žemės sklypo įsigijimo, kaip numatyta Susitarimo 3.1.1 – 3.1.2 punktuose. Tuo tarpu Susitarimo 3.1.9 – 3.1.10 notarinių nuosavybės teisių į žemės sklypų dalis perleidimo sutarčių sudarymo terminas dar nėra suėjęs, nes pagal 3.1.8 punktą, šie sandoriai turi būti sudaryti per ne ilgesnį nei keturių metų terminą. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai apie ieškovų Susitarimo įsipareigojimų pažeidimą yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

28.5 Nurodė, kad nepagrįsti yra atsakovų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad Susitarimo 4 skyriuje šalys susitarė dėl nepalankių sutarties sąlygų apeliantų atžvilgiu ir tokių nenaudingų sąlygų prisiėmimas reiškia esminę šalių nelygybę (CK 6.228 str. 2 d.). Atsakovų manymu, nebūtų protinga reikalauti, kad jie natūra atliktų ar kompensuotų už statybos darbus, kurių kaina gali viršyti ir visą sklypo dalies kainą, o tokia situacija lemtų privalomą CK 6.213 str. 2 d. 2 p. taikymą. Atsakant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, atkreipė dėmesį, jog esamoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti nei esminės šalių nelygybės, nei didelio atsakovų padėties pablogėjimo. Susitarimo pasirašymo metu nebuvo nei materialiojo, nei procesinio elemento esminei šalių nelygybei konstatuoti, t. y. nebuvo nei ieškovų perdėto pranašumo (šalys yra fiziniai asmenys, Susitarimas sudarytas laisva atsakovų valia) nei jų nesąžiningo pasinaudojimo atsakovų padėtimi (Ieškovai nebuvo nesąžiningais, atsakovai nuo ieškovų yra niekaip nepriklausomi ir t.t.). Be to, esamoje situacijoje yra svarbu tai, jog dar iki Susitarimo pasirašymo, 2015 m. liepos 17 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas išdavė atsakovams specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR-889 jų rengiamam gyvenamojo namo statybos projektui, pagal kurių 1 p. atsakovai buvo įpareigoti parengti žemės sklypo sutvarkymo ir apželdinimo sprendinius, atskiriant žemės sklypą nuo kaimyninių sklypų tvora ar atramine sienute vadovaujantis STR 1.07.01:201 “Statyba leidžiantys dokumentais” 11 priedo nuostatomis. Taigi, prieš pasirašydami su ieškovais Susitarimą ir prisiimdami jo 4 skyriuje numatytus įsipareigojimus, atsakovai žinojo, kad privalės atlikti Susitarime numatytus jiems priklausančio žemės sklypo šlaito sutvarkymo darbus, nes tai buvo nurodyta jiems išduotuose specialiuosiuose architektūriniuose reikalavimuose, todėl atsakovai turėjo numatyti šiems darbams atlikti reikiamas išlaidas.

28.6 Pažymėjo, kad atsakovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad 2016 m. balandžio 18 d. notarinė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta po Susitarimo pasirašymo, dėl to sudarydamos šią notarinę sutartį šalys turėjo teisę peržiūrėti Susitarimo nuostatas ir galėjo susitarti dėl kitokių sąlygų/ perkelti nuostatas iš Susitarimo. Ieškovų vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad nei vienoje iš 2016 m. balandžio 18 d. notarinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties nuostatoje nėra nurodyta, jog ši sutartis keičia ar naikina kurią nors iš šalių pasirašyto Susitarimo sąlygą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo analizuoti minėtos sutarties ir šalių pasirašyto Susitarimo sąlygų tarpusavio ryšio ir sąsajos, nes tai neturi jokios reikšmės Susitarimo nuostatų vertinimui. Juolab, kad byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog ieškovai vykdė Susitarimo sąlygas, o ir patys Atsakovai neneigė savo pareigos įvykdyti Susitarimo 4.1 – 4.1.4 punktuose prisiimtų įsipareigojimų iki 2017 m. rugsėjo mėn., kai nukasė ties 3 metrų zonos esančias žemės ir išlygino, o po to vėl užpylė žemėmis.

28.7 Nurodė, kad šalys veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytas Susitarimas yra mišraus pobūdžio ir turi jungtinės veiklos bei preliminariosios sutarties elementų. Sistemiškai analizuojant šio Susitarimo tikslą yra aišku, jog šalys ketino įnešti jiems priklausančias žemės sklypų dalis į jungtinę veiklą tam, kad nustačius racionalią bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarką, būtų galima pertvarkius žemės sklypus paruošti juos būsimam atsidalijimui atsakovams atliekant Susitarimo 4.1 – 4.1.4 punktuose nurodytus veiksmus. Kadangi Susitarimas buvo sudarytas ne pelno siekimo tikslu ir pasižymi bendrais ieškovų ir atsakovų siekiamais tikslais bei vienodais interesais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių Susitarimo dalis dėl 4 skyriuje numatytų atsakovų įsipareigojimų vykdymo atitinka asociacijos sutarties (CK 6.969 str. 3 d.) požymius. Dėl šios priežasties konstatavus, jog aukščiau nurodytų jungtinės veiklos tikslų ir rezultatų negalima pasiekti dėl to, kad atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų pagal Susitarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įpareigojo atsakovus įvykdyti jų sutartines prievoles natūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

28. Nustatyta, kad tarp atsakovų V. T. ir, E. T., bei ieškovų G. Š., M. V., S. S., A. Z., D. M. (D.) 2016-04-05 d. buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, kurio 4.1 punkte numatyta prievolė V. T. ir E. T. savo lėšomis suformuoti ir sutvirtinti atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo šlaitą, kad kitai sutarties šaliai, t.y. G. Š., M. V., S. S., A. Z. ir D. M., būtų sudarytos sąlygos naudotis žemės sklypo plotu, kuris aptartas sutarties 3.1.5 ir 3.1.6 punktuose ir 2 priede, nukasant šlaito dalį, kad būtų išlyginta trijų metrų naudojamo žemės sklypo zona. Atsakovai susitarimo 4.1.3. punktu įsipareigojo suformuotą žemės sklypo šlaitą sutvirtinti ir apželdinti žole, pastatyti tinklinę tvorą žemės šlaito viršuje, per visą žemės sklypo ilgį (54,75 m), kuris ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, apsodindamas augmenija iš savo žemės sklypo pusės. Dėl šių atsakovų prisiimtų įsipareigojimų, ieškovai reikalauja, kad būtų priimtas teismo sprendimas ir atsakovai būtų teismo įpareigoti vykdyti 2016-04-05 d. šalių susitarime nurodytus įsipareigojimus ir papildomai jie būtų įpareigoti per tam tikrą terminą, t. y. per 6 mėn. nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti prisiimtas pareigas. Atsakovams neginčijant nustatyto termino nepagrįstumo, o kitais argumentais prašant atmesti ieškinį, darytina išvada, kad teismo nustatytas terminas, per kurį atsakovai įpareigoti pašalinti ieškovų teisės naudotis įsigyta žemės sklypo dalimi pažeidimus, darytina išvada, kad teismo nustatytas terminas yra realus, t. y. tokiu terminu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsakovai turi galimybę. Tuo atveju, jei atsakovai nurodytų priežastis, kurios jiems trukdo per nustatytą terminą pašalinti kliūtis ieškovams naudotis įsigyta žemė sklypo dalimi, teismo nustatytas terminas gali būti pratęsiamas, sprendimo vykdymą atidedant ar išdėstant ( CPK 284 straipsnis).

29. Atsakovai teismo sprendimą ginčija tuo motyvu, kad susitarimo įvykdymas reikalauja neproporcingų investicijų, kurių dydis yra 18 990,95 Eur arba 21 175 Eur., kai pirkimo pardavimo sutartimi pirktos žemės sklypo dalies vertė sudaro 5985 Eur. Atsakovai, susitarimu prisiimdami pareigą atlikti darbus savo lėšomis, galėjo nežinoti būsimų išlaidų ir galimai nesitikėjo tokio lėšų, reikalingų šiam darbui atlikti, dydžio, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad atsakovai iš viso atleistini nuo pareigos atlikti susitarime numatytus darbus. Pasirašydami susitarimą, jie prisiėmė pareigą tam tikromis savo lėšomis atlikti darbus, ir šia dalimi turi vykdyti prisiimtą pareigą, tačiau paaiškėjus, kad reikalingos didesnės išlaidos, nei pagrįstai galėjo tikėtis atsakovai susitarimo sudarymo metu, atsakovai turi galimybę ginčyti susitarimo nustatą, įpareigojančią juos atlikti visus darbus savo lėšomis, kaip susitarimą, sudarytą ypač nepalankiomis sąlygomis atsakovams, t. y. atsakovams tenkant neproporcingai didesnėms išlaidoms, nei ieškovams. Teismas daro išvadą,, kad nenuginčijus šios sutarties sąlygos ( vykdyti pareigas savo lėšomis) atsakovai negali būti atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo .

30. Apeliacinio skundo argumentas, kad pagal CK 6.974 straipsnio 2 dalį susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja, atmestinas dėl to, kad ši teisės norma reglamentuoja jungtinės veiklos sutarties nuostatas, tačiau šalių susitarimo negalima vertinti kaip jungtinės veiklos sutarties, todėl ieškinys negali būti atmestas tuo pagrindu, kad sutartimi buvo atleisti ieškovai nuo bendrų išlaidų tikslui – naudotis įsigytomis žemės sklypo dalimis, pasiekti. Pripažinus, kad atsakovai tik tam tikromis savo lėšomis prisiėmė pareigą įvykdyti įsipareigojimus, jie jas turi vykdyti, o paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo aptartos susitarimu - būtinoms didesnėms investicijoms, prisiimtoms pareigoms atlikti, atsakovai turi galimybę siekti, kad ieškovai savo lėšomis prisidėtų prie išlaidų, būtinų įgyvendinti bendran turtiniam interesui - naudojimui įsigyta žemės sklypo dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė