Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria ieškinys dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. B. pateikė kartu su atskiruoju skundu Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Administracinių ginčų komisija, ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 21RE2-200 (AG2-200/13-2025). Ieškovas nurodo, kad grindžia savo atskirojo skundo argumentus šio sprendimo motyvais.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neturėjo galimybės pateikti šio įrodymo pirmosios instancijos teismui, nes Administracinių ginčų komisijos sprendimas priimtas vėliau, nei priimta skundžiama nutartis (2025 m. rugpjūčio 11 d.), prijungia šį įrodymą prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių bylos aplinkybių

15. Ieškovas kartu su šios bylos ieškiniu pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 29 d. raštą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu“, kuriuo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-21, atsisakė išduoti ieškovui sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Rašte nurodoma, kad šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

16. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus, nurodė, kad Žemės įstatymo 35(1) straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymai ar skundai institucijoms ar kitiems juridiniams asmenims, nurodytiems Žemės įstatymo 32 straipsnyje, jeigu jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato kitaip, pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo institucijos ar kito juridinio asmens administracinio sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Institucijų ar kitų juridinių asmenų, nurodytų Žemės įstatymo 32 straipsnyje, administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, jeigu Žemės įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui (Žemės įstatymo 35(1) straipsnio 4 dalis). Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jis pasinaudojo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nenurodo priežasčių, dėl kurių reiškia ieškinį bendrosios kompetencijos teisme. Todėl teismas nutarė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

17. 2025 m. liepos 3 d. rašytiniais paaiškinimais ieškovas, vykdydamas 2025 m. liepos 2 d. teismo nutartį, paaiškino, kad kreipėsi į bendros kompetencijos teismą, nes skundžiamame sprendime nurodyta tokia jo apskundimo tvarka.

18. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto Administracinių ginčų komisijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo nustatyta, kad Komisija atsisakė priimti pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo kaip nepriskirtą Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Komisija nurodė sprendime, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos, sudaromos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, formuojamą praktiką, valstybinės žemės patikėtinio sprendimai išduoti ir (ar) neišduoti sutikimą naudotis valstybine žeme yra susiję su valstybinės žemės savininko ir (ar) patikėtinio turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taigi tokie teisiniai santykiai, nepaisant subjektų teisinio statuso ir turimų įgaliojimų apimties, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-34/2023, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-47/2024).

19. Administracinių ginčų komisija nurodė sprendime, kad nors Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17256-637/2025 buvo sprendžiama, kad ginčas pagal rūšinio teismingumo taisykles, vadovaujantis Žemės įstatymo 13 straipsnio 13 dalimi, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau, įvertinus ginčo pobūdį, sprendžiama, jog tai yra civilinio pobūdžio ginčas. Nesant galimybės Komisijai kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją bei pašalinti abejones dėl bylos rūšinio teismingumo, spręstina, jog toks ginčas negali būti tinkamai išnagrinėtas Komisijoje ir todėl inicijuojamo ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino ieškovui ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, nes ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir neturi esminių trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui kaip dokumentas, kurio trūkumai nebuvo pašalinti, visų pirma pasisako dėl to, ar buvo pagrindas laikyti ieškinį nepaduotu kaip neatitinkantį civilinio proceso dokumentams keliamų reikalavimų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų ir jų įtakos ieškinio priėmimui

21. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, teismas priima nutartį, kurioje nustato pakankamą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, jeigu procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.

22. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

23. Pagal CPK 115 straipsnio 6 dalį, jeigu procesinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydami CPK 137 straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tokį dokumentą priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui, nurodydami, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis.

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas).

25. Ieškinio trūkumų nustatymo institutas taikomas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra apskritai nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 22 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutarė grąžinti ieškovui jo ieškinį, konstatavęs, jog nepašalinti 2025 m. liepos 2 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties motyvai leidžia daryti išvadą, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismui kilo abejonių dėl paduoto ieškinio teismingumo administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui, bet nebuvo nustatyta esminių trūkumų, dėl kurių ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme. Teismas nekonstatavo to, kad ieškinio dalykas ar pagrindas suformuluoti netinkamai, kad apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr. šios nutarties 24 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentas, jog paduotas ieškinys neturėjo trūkumų, yra iš esmės pagrįstas. Tai, kad, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškinys nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ar paduotas nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ar jo reikalavimai nenagrinėti civilinio proceso tvarka kaip nesukeliantys civilinių teisinių pasekmių, negali būti pagrindu laikyti, kad paduotas ieškinys buvo su esminiais trūkumais, o ieškovas, teikdamas 2025 m. liepos 3 d. rašytinius paaiškinimus, nepašalino tų trūkumų ir dėl to ieškinys turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui ar paduotas nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tai buvo pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai), bet ne laikyti jį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį (CPK 115 straipsnio 6 dalis).

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio teismingumu

28. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

29. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

30. CPK 36 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

31. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu privažiavimui prie jam priklausančio sklypo, kuriame vykdomos statybos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai atsisakius išduoti tokį leidimą ir ieškovui nesutikus su šiuo atsisakymu, darytina išvada, kad ginčas kilo tarp privataus asmens ir viešojo administravimo subjekto dėl privataus asmens teisės naudotis valstybinės žemės dalimi.

32. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kita ko, pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju.

33. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinės) yra savivaldybės, kai tai yra savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

34. Nurodytos teisės aktų normos leidžia daryti išvadą, kad privačiam subjektui siekiant statybos metu laikinai naudoti savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės sklypą (jo dalį), būtina gauti savivaldybės kaip valstybinės žemės valdytojos sutikimą.

35. Klaipėdos miesto savivaldybės sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-21 (toliau – ir Taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad Sutikimas gali būti išduodamas naudoti tiek teisės aktų nustatyta tvarka suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), tiek valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią už žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti statybą, ribų (toliau – valstybinės žemės plotas).

36. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad Sutikimus išduoda savivaldybės Meras, o jo nesant – Merą pavaduojantis asmuo. Pagal Taisyklių 4 punktą, Sutikimas išduodamas statant naują, rekonstruojant, remontuojant ar atnaujinant (modernizuojant) statinį, jeigu valstybinės žemės sklypą (jo dalį) arba valstybinės žemės plotą numatoma laikinai naudoti statybos metu, t. y. laikinam statybinių medžiagų, dirvožemio, sapropelio ir kitokių statybos procesui užtikrinti reikalingų medžiagų sandėliavimui, konstrukcijų laikymui ir statymui, technikos ir transporto priemonių laikymui, tvoros aptvėrimui statybos vietoje. Taisyklių 23 punkte numatyta, kad Mero ir Skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant Sutikimą ar atsisakant išduoti Sutikimą gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mero priimtas sprendimas išduoti Sutikimą arba neišduoti Sutikimo gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui. Taisyklių 1 priede (Sutikimo laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu formos pavyzdyje) nurodoma, kad Sutikimo gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi valstybine žeme mokėti žemės nuomos mokestį.

37. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra nurodžiusi, jog be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-51/2014; 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį byloje Nr. T-3/2016).

38. Kai privatus asmuo ginčija viešojo administravimo subjekto sprendimus, siekdamas, kad jam (privačiam subjektui) būtų suteikta galimybė naudotis valstybine žeme, pvz., galimybė privažiuoti prie jo statinių per gretimą valstybinės žemės sklypą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju vyraujantis yra civilinis teisinis santykis (valstybei priklausančio žemės sklypo suteikimas naudotis), o spręsdamas dėl to, viešojo administravimo subjektas veikia, visų pirma, kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir tokiu atveju byla dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. T-47/2024).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus (žr. šios nutarties 32-38 punktus), prieina išvadą, kad privačiam subjektui siekiant statybos metu laikinai naudoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), esantį tam tikrame mieste, būtina gauti savivaldybės, kurios teritorijoje yra šis miestas, kaip valstybinės žemės valdytojos, sutikimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsisakydama ieškovui išduoti tokį sutikimą, veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, įgyvendinanti turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei kaip civilinės teisės subjektui priklausančiu turtu. Todėl ginčas dėl tokio sprendimo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Žemės įstatymo 13 straipsnio 13 dalies taikymo, sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą. Įvertinus minėtos normos turinį (žr. šios nutarties 7 punktą), darytina išvada, kad ABTĮ nustatyta tvarka skundžiami sutikimai laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti arba valstybinės žemės patikėtinio veiksmai, susiję su tokių sutikimų išdavimu, ar atsisakymu jį išduoti. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl sutikimo laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, o ne žemės ūkio veiklai vykdyti. Statybų veikla mieste negali būti prilyginta žemės ūkio veiklai, atsižvelgiant į tai, kaip šis veikla apibrėžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje. Todėl ieškovui siekiant gauti valstybinės žemės patikėtinės sutikimą dėl valstybinės žemės naudojimo statyboms savo sklype vykdyti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo pagrindo vadovautis Žemės įstatymo 13 straipsnio 13 dalimi.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, pas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esminių ieškinio trūkumų, kurie neleistų nagrinėti ieškinį teisme, be pagrindo įpareigojo ieškovą šalinti ieškinio trūkumus, o šiam pateikus rašytinius paaiškinimus – be pagrindo grąžino paduotą ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduodu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, neteisingai konstatavo, kad ieškovo keliamas ginčas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, tenkina iš dalies ieškovo atskirąjį skundą, panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir grąžindamas ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Patenkinti iš dalies ieškovo M. B. atskirąjį skundą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir perduoti ieškovo M. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.