- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-724-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06326-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“
- Atsakovas
- A. N. A., J. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“ ieškinį atsakovams A. N. A. (A. N. A.) ir J. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 230 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų 1 230 Eur skolą ir lygiomis dalimis 439,08 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
6. Atsakovė pateikė 2023 m. gegužės 23 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašymo pagrindu nurodė, jog civilinis ieškinys liko neišnagrinėtas dėl ieškovės nerūpestingumo ir kaltės, nes ieškovė, elgdamasi neapdariai ir nerūpestingai, neturėdama įrodymų dėl pareikšto reikalavimo, sukėlė atsakovei finansines pasekmes, nes atsakovė turėjo kreiptis į advokatą dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino – priteisė iš ieškovės 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
8. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
8.1. Nurodė, kad atsakovė šioje byloje patyrė 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nebuvo išspręstas priimant Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį.
8.2. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismui užbaigus bylą nutartimi ir palikus ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovė nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo pranešta apie ieškinio trūkumus, nurodytas terminas juos pašalinti, tačiau ieškovė nutarė ieškinio trūkumų nešalinti ir toks elgesys neatitinka rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese standarto. Darė išvadą, kad byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, todėl ieškovę laikė ne kaltąja šalimi materialine prasme (ne dėl ginčo esmės), tačiau kaltąja šalimi procesine prasme, t. y. apskritai dėl pradėto proceso, todėl konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš jos atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovės prašymo netenkinti.
Šalies argumentai
10.1. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovai iki 2021 m. gruodžio 8 d. nuosavybės teise valdė jiems priklausantį namų valdos sklypą, esantį ieškovės administruojamoje teritorijoje. Teigė, kad gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – GNSB) „Mažieji Peskojai“ visuotinio susirinkimo metu nutarė sklypų / namų savininkus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinerinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu, tačiau atsakovai šio mokesčio nemokėjo, dėl to susidarė įsiskolinimas. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas jį grąžino nagrinėti iš naujo, o dėl labai didelės teismui būtinų dokumentų pateikimo apimties buvo praleistas terminas ir nespėta jo atnaujinti.
10.2. Teigia, kad ieškinys paliktas nenagrinėtas, tačiau tuo ginčas nebuvo išspręstas. Akcentavo, kad šiuo metu surinkti iš archyvų duomenys apie mokėjimus, kuriuos buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas, ir ruošiamas naujas ieškinys tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko, todėl mano, jog ginčas tęsis toliau, o teismo priteista išlaidų suma dėl ne nuo ieškovų priklausančių aplinkybių bus išieškoma iš niekuo dėtų ieškovės aptarnaujamoje teritorijoje turinčių nekilnojamąjį turtą asmenų. Laiko, kad tokia situacija nebūtų teisinga ir sąžininga, todėl teismo nutartis turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo netenkinti 2023 m. birželio 8 d. ieškovės atskirojo skundo.
12.1. Nurodė, kad teismas tinkamai aiškino materialines teisės normas, objektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Pažymėjo, kad, teismui reikalaujant, net kelis kartus nebuvo pateikta reikalinga papildoma informacija, sąskaitos su mokesčių detalizacija ir nenurodyta, kokiu būdu ir kada atsakovai apie nustatytą mokestį ir apie pareigą mokėti šį mokestį yra informuoti.
12.2. Nurodė, kad teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje tinkamai išsprendė bylos situaciją. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ir nebuvo pateikta jokių sąskaitų detalizacijų, išrašytų atsakovams, t. y. nėra aišku, už kokias paslaugas, kurios tariamai buvo suteiktos ir atsakovams, buvo reikalauta priteisti skolą. Mano, kad praėjus tiek daug laiko nuo bylos iškėlimo teisme, teigti, kad dar vis ieškoma dokumentų archyvuose, tiesiog nelogiška.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nusprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022, 55, 56 punktai).
17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimą, t. y. detalizuoti bei pagrįsti susidariusią skolą ir pateikti naujus įrodymus, nurodyti, kokias ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su kelio, kuriuo buvo patenkama į atsakovams priklausiusį sklypą, įrengimu, eksploatavimu, duomenis, kaip atsakovai buvo informuoti apie jiems nustatytą mokestį. Akcentuotina, jog ieškovė šių trūkumų neištaisė, todėl ieškinys paliktas nenagrinėtas, o civilinės bylos nagrinėjimas užbaigtas.
19. Pažymėtina, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
20. Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės teigia, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti dėl labai didelės teismui būtinų dokumentų pateikimo apimties, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas nustatė galimybę pratęsti nepasibaigusius procesinius terminus (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl ši procesinė jos teisė jai turėjo būti žinoma, tačiau ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl šia teise nebuvo pasinaudota.
21. Dar daugiau, CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši teisės norma suponuoja, kad ieškovė, net ir praleidusi terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl procesinio termino atnaujinimo, tačiau ir šia savo teise nepasinaudojo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo procesinėmis teisėmis sąžiningai nesinaudojo, nevykdė pareigos į teismo proceso operatyvumą bei ekonomiškumą, todėl būtent dėl ieškovės kaltės byla buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Laikytina, jog tokiu savo elgesiu ieškovė yra atsakinga dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.
23. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad ginčas iš esmės nėra išspręstas, o ieškovė šiuo metu renka įrodymus ir teiks naują ieškinį dėl to paties dalyko, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog šioje užbaigtoje byloje ieškovės procesinis elgesys yra tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos.
24. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.