Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje atstovei D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. D. A. C., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Šilutės rajono savivaldybėje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovas M. D. A. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteikti tinkamai - jam asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d.). Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai - jam asmeniškai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas lėšas pervesdavo tik po ilgalaikių ieškovės prašymų, atsakovas pervesdavo tiek kiek pats nuspręsdavo ar manydavo, kad pakanka, nors ieškovė jam aiškino, kad lėšos reikalingos mokėti už darželį, maistui, vaistams, prisidėti prie gyvenamojo būsto išlaikymo, laisvalaikiui, lavinimosi priemonėms, dviratukams, baldams, patalynei ir t. t. Ieškovė mano, kad atsakovas, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas uždirbdamas ženkliai daugiau, nei ieškovė, neturėdamas kitų išlaikytinių, turi daug didesnes galimybes dirbti ir uždirbti, proporcingai gali prisidėti daugiau prie vaikų išlaikymo, nei kad ieškovė. Ieškovė prašė atsakovo mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eur per mėnesį, t. y. abiems po 600 Eur. Atsakovas nemokėjo prašomos sumos ir išvis nustojo ją teikti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, iki vaikų pilnametystės. Taip pat ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi nustojo kartu gyventi, kai atsakovas išvyko dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2016-01-17, tai iki ieškinio padavimo 2018-11-17 jis turėjo mokėti vaikams išlaikymą po 300 Eur kiekvienam per mėnesį, kas sudaro 20400 Eur, už 2016 m. 11 mėnesių, 2017 m. 12 mėnesių ir 2018 m. 11 mėnesių, tačiau yra sumokėjęs tik 3752,08 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas vaikams susidarė 16 647,92 Eur, kiekvienam vaikui - po 8 323,96 Eur.

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė D. D. ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Pagrindo, kad vaikų gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su ieškove, nėra, kadangi nėra gauta jokių pranešimų dėl ieškovės šeimos. Vienas vaikas turi sveikatos proeblemų, iš gydytojų nėra gauta jokių pranešimų apie netinkamą vaikų priežiūrą. Prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka protingumo kriterijus, todėl tokia išlaikymo suma turėtų būti priteista.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas M. D. A. C. yra nepilnamečių vaikų K. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Tai patvirtina Šilutės rajono savivaldybės civilinės merikacijos skyriaus 2016-03-15 išduoti vaikų gimimo liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktoje 2018-05-18 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) nurodomas vidutinis darbo užmokestis sudaro 311 Eur. (duomenys neskelbtini) pažymoje apie priskaičiuotą darbo užmokestį 2018 m. nurodomas vidutinis darbo užmokestis sudaro 184 Eur. (duomenys neskelbtini) 2018-05-11 pažymoje apie darbo užmokestį nurodomas vidutinis darbo užmokestis sudaro 36 Eur. Iš pateikto AB „Swedbank“ banko išrašo matyti, kad ieškovė nuo 2017-09-26 iki 2018-04-16 apmokėjo sąsakitas už (duomenys neskelbtini) paslaugas, viso 397,95 Eur. Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2018-05-16 pažymoje nurodoma, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2033-09-01 paskirta 60,04 Eur išmoka už du vaikus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė nurodė, kad atsakovas dalinai teikė išlaikymą vaikams, pervesdamas lėšas: 1) 2017-05-31 - 250,80 Eur; 2) 2017-06-01 - 250 Eur; 3) 2017-06-30 - 200 Eur; 4) 2017-07-04 - 200,69 Eur; 5) 2017-07-31 - 200 Eur; 6) 2017-07-31 - 200 Eur; 7) 2017-08-31 – 250 Eur; 8) 2017-08-31 - 250 Eur; 9) 2017-10-16 - 150,59 Eur; 10) 2017-10-30 - 400 Eur; 11) 2017-11-30 - 400 Eur; 12) 2018 01-31 -400 Eur; 13) 2018-04-03 - 100 Eur; 14) 2017- 12-04 - 100 Eur; 15) 2017-12-29 - 400 Eur. Iš viso atsakovas vaikų išlaikymui sumokėjo 3 752,08 Eur.

Atsakovo tautybė - (duomenys neskelbtini), jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovės žiniomis, jis yra sukūręs šeima, kitų vaikų neturi. Ieškovės žiniomis, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 3000 Eur. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, išskyrus sumokėtą 3 752,08 Eur pinigų sumą, materialinio išlaikymo savo mažamečiams vaikams neteikia nuo 2016-01-17. Ieškovė su vaikais gyvena pas savo tėvus adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio reikalavimų teismingumo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. D. A. C. yra (duomenys neskelbtini). Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe, todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles:

1. dėl reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis;

2. dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis.

Dėl reglamento „Briuselis II bis“ normų, reglamentuojančių reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingumą, aiškinimo ir taikymo

Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Svarbiausios aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos, teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo pagal reglamentą „Briuselis II bis“, yra tos, pagal kurias nustatoma vaiko ir (arba) tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas). Vieni asmenys naujoje vietoje gali įsikurti labai greitai, kitiems savo interesų centrui sukurti gali prireikti daugiau laiko. Kai asmens santykiai naujoje vietoje stabilizuojasi, galima konstatuoti, kad žmogus įsikūrė; sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas); kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10, 41–57 punktai; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai). Pagal kasacinio teismo praktiką esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir reglamente „Briuselis II bis“ naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiškinimo ESTT praktikoje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. M. kartu su šalių nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena Lietuvoje. Šalių vaikai Lietuvoje lanko darželį. Ieškovė dirba Lietuvoje.

Kadangi vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, remdamasis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl vaikų išlaikymo teismingumo

2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Kadangi ieškovės ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl remiantis minėto reglamento 3 straipnio b) punktu, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. C., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Nuo 2018-01-01 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur.

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pajamos yra 530 Eur, jai papildomai mokama 60,04 Eur išmoka vaikams. Duomenų apie tai, kad ieškovė turi daugiau išlaikytinių, byloje nėra. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė valdomo nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas automobilis. Duomenų apie kreditorinius ieškovės įsipareigojimus byloje nėra.

Kaip jau minėta, ieškovė su vaikais gyvena jos tėvams priklausančiame name ir atitinkamai iš savo lėšų prisideda prie mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas mokėjimo, todėl šalių nepilnamečiams vaikams atitinkamai tenka dalis namo priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaikų išlaikymui jų tėvas lėšų neteikia, su vaikais nebendrauja. Šiuo metu vaikai lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), į darželį vaikus ieškovė veža savo mašina, todėl ji patiria papildomas išlaidas, susijusias su vaikų lopšelio-darželio lankymu.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, jis duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas užsienyje teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra žinoma apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą jo atžvilgiu ir jis turėjo galimybę teismui asmeniškai arba per atstovą pateikti visą reikiamą informaciją apie savo turtinę padėtį ir galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovas jokios informacijos teismui nepateikė, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Atsakovui nusišalinus nuo vaikų išlaikymo, šiuo metu būtent ieškovei tenka pareiga ne tik išlaikyti mažamečius vaikus, bet juos prižiūrėti, jais rūpintis, auklėti ir pan., pažymėtina, kad vienas vaikas turi sveikatos problemų, todėl šias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad ieškovės gaunamų pajamų išlaikyti save ir vaikus nepakanka, todėl prie vaikų išlaikymo prisideda ir ieškovės tėvai.

Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą., Ieškovės nurodytas minimalus vaikų poreikių dydis šiuo metu atitinka nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis yra 555 Eur. Be to pažymėtina, kad šalyje didėjant darbo kaštams ir prekių kainoms, taip pat vaikams augant atitinkamai keičiasi ir vaikų poreikiai. Augantiems mažamečiams vaikams būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų. Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, kad pats vengė mokėti vaikui išlaikymą, teismas daro išvadą, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydžio.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečių vaikų amžių ir jų poreikius bei interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo vienam nepilnamečiui sūnui dydis yra 600 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo M. D. A. C. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: K. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. C., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-11-19 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei motinai A. M..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. A. C. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams K. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. C., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2016-01-17 dalinai teikė išlaikymą vaikams, aukščiau nurodytomis datomis jis sumokėjo 3 752,08 Eur.

Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnums, kiekvienam po 300 Eur, už laikotarpį nuo 2016-01-17 iki ieškinio pateikimo dienos (2018-11-18), t. y. už 34 mėnesius, atėmus ieškovo sumokėtas sumas - 3 752,08 Eur, bendra priteistina suma - 16 647,92 Eur, o kiekvienam vaikui atskirai 8 323,96 Eur.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių sūnūs gyvena su savo motina. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su sūnumis gyvena ieškovės tėvams priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Išvadą teikiančios institucijos pateikta išvada posėdžio metu nustatyta, kad vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas gyvena užsienyje. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad jis vaikais nesirūpina, prie jų išlaikymo neprisideda. Ieškovė viena rūpinasi mažamečiais sūnumis. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaikų interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikams gyventi sveikai, tinkamai vystytis ir pan. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečių K. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove A. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-05-04 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-913-8301 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 756,84 Eur (pagal 2019-04-01 pažymą Nr. NTP-7-2114). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina valstybei 756,84 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistinas 537 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro: 162 Eur už išlaikymo priteisimą ir 375 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą ir 5,73 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 542,73 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. D. A. C., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos – 2018-11-19 kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos iki vaikų K. M. C. ir A. V. C. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o šias lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pervedant jas į A. M. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank.

Priteisti iš atsakovo M. D. A. C., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams K. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuris bendrai sudaro 16 647,92 Eur, o kiekvienam vaikui atskirai po 8 323,96 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lėšas pervesti į A. M. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove - motina A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. D. A. C., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), 756,84 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, kurias sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą. Priteisti į valstybės biudžetą 542,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėti į į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant bylos Nr. e2-194-204/2019.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.