- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- e2-2163-989/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34126-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- MB „Skruzdeliuko kelionės“
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Linas Mikalauskas, Živilė Šutavičienė
dalyvaujant ieškovo MB „Skruzdeliuko kelionės“ atstovui advokato padėjėjui Linui Mikalauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo MB „Skruzdeliuko kelionės“ atsakovei R. J. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą teikianti institucija: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas MB „Skruzdeliuko kelionės“ ieškiniu teismo prašė: išnagrinėti kilusį ginčą tarp R. J. ir MB „Skruzdeliuko kelionės“ iš esmės ir pripažinti, kad R. J. prašymas grąžinti pinigus už sumokėtus lėktuvo bilietus yra nepagrįstas, kadangi MB „Skruzdeliuko kelionės“ suteiktos paslaugos buvo tinkamos ir kokybiškos; priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5). Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovė įsigijo iš ieškovo administruojamo internetinio tinklalapio www.ryanairbilietai.com (toliau - Tinklalapis) lėktuvo bilietą maršrutu Vilnius-Oslas-Vilnius. Atsakovė kreipėsi raštu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau - VVTAT), prašydama grąžinti pinigus už skrydžio maršrutu Vilnius-Oslas-Vilnius bilietus (83,73 Eur). VVTAT 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1347 (toliau - Nutarimas), kuriuo nutarė patenkinti atsakovės prašymą, t. y. pripažinti pagrįstu atsakovės reikalavimą - grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus, t. y. 83,73 Eur sumą.
Ieškovas paaiškino, jog ieškovo tinklalapis www.ryanairbilietai.com nėra identiškas, tapatiškai ar klaidinančiai panašus į oro transporto bendrovės Ryanair internetinį tinklalapį. Ieškovo Tinklalapis iš esmės skiriasi nuo bendrovės „Ryanair“ internetinio tinklalapio. Ieškovo naudojami spalviniai kodai, schematinis išdėstymas ar naudojamas logotipas yra iš esmės skirtingi. Vidutinis vartotojas, kuris yra atidus, šių tinklalapių nesupainioja. Be to, ieškovas pažymėjo ir tai, kad ieškovas yra lėktuvo bilietų tarpininkas. Vartotojas turi būti supažindintas ir informuotas, kokių oro linijų lėktuvo bilietą perka, nes to reikalauja būtent Civilinės aviacijos administracija. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog ieškovo Tinklalapis klaidinančiai yra panašus į bendrovės „Ryanair“ tinklalapį, juolab kad ieškovo Tinklalapyje bendrovės „Ryanair“ logotipas yra nurodomas tik prie pateikiamų skrydžių pasiūlymų, vartotojui atlikus paiešką. Be to, ieškovas nurodė ir tai, kad jis nėra atsakingas už tai, jog atsakovei įvedus žodį „Ryanair“ į interneto paieškos sistemą „Google“, atsakovė buvo nukreipta būtent į ieškovo tinklalapį. Ieškovas nėra atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus, t. y. būtent šiuo atveju už „Google“ paieškos rezultatų suformavimą ir pateikimą atsakovei. Be to, ieškovas pažymėjo ir tai, kad Tinklalapyje buvo skelbiamas ir nurodomas ne tik bendrovės „Ryanair“ logotipas, tačiau ir kitų oro linijų bendrovių, kaip to reikalauja Civilinė aviacijos administracija. Vadinasi, atsakovė suprato, jog lėktuvo bilietus perka būtent iš ieškovo, o ne tiesiogiai iš oro transporto bendrovės Ryanair. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovė atliko lėktuvo bilieto rezervaciją, atliko apmokėjimą. Prieš atlikdama apmokėjimą, atsakovė žinojo ir suprato, jog pardavėjas yra būtent ieškovas, kadangi prieš atliekant apmokėjimą, atsakovei buvo nurodytas piniginių lėšų gavėjas. Be to, prieš atliekant apmokėjimą, atsakovė privalėjo patvirtinti, jog susipažino ir sutiko su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis, kuriose aiškiai buvo nurodyta, kad pardavėjas yra būtent MB „Skruzdėliuko kelionės“. Nors atsakovė ir nurodė, jog neva susidūrė su techniniais nesklandumais atlikdama apmokėjimą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė. Priešingai, atsakovė pažymėjo, jog neva įsigijusi lėktuvo bilietą nustebo, kad pinigų gavėjas už lėktuvo bilietus yra būtent ieškovas, tačiau prieš atliekant apmokėjimą, atsakovė matė, jog piniginių lėšų gavėjas yra būtent ieškovas, bet atsakovė vis tiek atliko apmokėjimą. Pažymėjo, kad ieškovas lėktuvo bilietų pardavimo kainas nurodo tikslias ir aiškias, bei atsakovė buvo informuota, jog pasirenkant skirtingus mokėjimo būdus ar bankus, bilietų kainos kinta. Ieškovas pardavė lėktuvo bilietus tinkamus, tačiau atsakovė sąmoningai lėktuvo bilietais nepasinaudojo, t. y. neatliko galutinės rezervacijos ir nebuvo suformuotas galutinis lėktuvo bilietas (įlaipinimo). Todėl, reikalavimas grąžinti pinigus už lėktuvo bilietus yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė 2019 m. kovo 24 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VVTAT remiantis VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimu ir atliktu tyrimu, 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1347 atsakovės naudai, o MB „Skruzdeliuko kelionės“ įpareigojo grąžinti atsakovei pinigus už pirktus bilietus iš šios bendrovės. VVTAT vertino visumą aplinkybių, lėmusių atsakovės pasirinkimą įsigyti bilietus iš MB „Skruzdėliuko kelionės“: kiek ji rinkdamasi bilietus galėjo aiškiai įvertinti, pirmiausia, galutinę bilieto kainą (perkant per MB „Skruzdėliuko kelionės“bilietas pabrango nuo 68,02 eurų iki 83,73 eurų, t.y. 23%), paskui, iškilusius kitus nesklandumus su MB „Skruzdėliuko kelionės“- informacijos apie bilietų registracijos negavimą, ribotas MB „Skruzdėliuko kelionės“ galimybes suteikti informaciją telefonu, galimybę registruotis į skrydį tik per MB „Skruzdėliuko kelionės“atsiųstas nuorodas. VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimu nustatė ir ieškovas neginčijo, kad atsakovė bilietus įsigijo manydama, kad perka juos iš bendrovės Ryanair, t. y. suklaidinta ieškovo. Papildomos aplinkybės, lėmusios atsakovės reikalavimą grąžinti pinigus, buvo susijusios su netinkamu paslaugų teikimu: 1) negalėjimu susisiekti su MB „Skruzdeliuko kelionės“ (įmonės telefonas tinklapyje nebuvo nurodytas, el. pašto nuoroda - neaktyvi) 2) MB „Skruzdeliuko kelionės“ kontaktinį telefono numerį atsakovė surado tik kituose įmonės tinklapiuose po paieškos internete 3) su įmonės MB „Skruzdeliuko kelionės“ darbuotojais pusė dienos iš viso nepavyko susisiekti ir įmonė tai laikė „normalia praktika“. Pažymėtinas išskirtinai vartotojui nedraugiškas įmonės darbuotojo elgesys aptarnaujant savo klientus, kurį patyrė atsakovė, kai telefonu jai buvo paaiškinta, jog MB „Skruzdeliuko kelionės“ neprivalo iš viso atsiliepti, arba, kad tai gali padaryti ir po 3 dienų. Atsakovė atkreipė VVTAT dėmesį į tai, kad įsigijus skrydžių bendrovės Ryanair bilietą per MB „Skruzdeliuko kelionės“, negalima atlikti registracijos skrydžiui (angl. „check in“) tiesiogiai Ryanair tinklapyje, o tik per MB „Skruzdeliuko kelionės“ atsiųstas nuorodas. Tačiau jų negavus, ar iškilus kitiems registracijos nesklandumams, MB „Skruzdeliuko kelionės“ pagalba tampa esmine būtinybe, norint laiku užsiregistruoti į skrydį, todėl toks MB „Skruzdeliuko kelionės“ elgesys (ir pozicija „neprivalome“) negali būti laikomas tinkamu paslaugų suteikimu (e. b. l. 95-100).
Šalies argumentai
Ieškovas MB „Skruzdeliuko kelionės“ teismui pateikė 2019 m. balandžio 5 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 12NKV-101 yra visiškai nesusijęs su 2018 m. rugsėjo 28 d. VVTAT nutarimu Nr. 10-1347. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 nagrinėjo keletos vartotojų nurodytas aplinkybes, įskaitant ir atsakovės, tačiau šiuo minėtu nutarimu nebuvo išspręstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės iš esmės. Priešingai, šie nutarimai apskritai nėra susiję. Minėto nutarimo pagrindu nekilo jokių teisių ir pareigų prieš atsakovę. Ieškovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė savo teiktuose paaiškinimuose nurodo, jog neva ieškovas bando klaidinti teismą, neteisingai interpretuodamas ieškinyje nurodytus faktus. Ieškovas sutinka su VVTAT konstatuotu faktu, kad sistemoje „Google“ buvo ieškovo reklama, tačiau, kaip teisingai pastebi ir VVTAT - ji net buvo tinkamai pažymėta iš ko darytina išvada, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas, kad pasirenka reklamuojamą svetainę, kuri nėra oficiali oro vežėjo. Ieškovas pažymi, kad ieškovas negali kontroliuoti atsakovės ar kitų vartotojų veiksmų, kai jie pasirenka reklamuojamą ar oficialią svetainę, kuri, beje, yra žymima žodžiu junginiu „Oficiali Ryanair svetainė“. Šiuo atveju - atsakovė, matydama reklamą, priėmė sprendimą apsilankyti ieškovo internetiniame tinklalapyje, o ne kaip ji bando teigti - buvo priverstinai ten nukreipta. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad atsakovė paieškos sistemoje suvedė oro vežėjo „Ryanair“ pavadinimą ir gavo daugybę pasiūlymų apsilankyti svetainėse, tarp kurių buvo ir ieškovo svetainės tinkamai ir aiškiai pažymėta reklama. Atsakovė paspaudė ant ieškovo reklamos ir tokiu būdu pateko į svetainę, kurioje aiškiai buvo nurodyta kas administruoja svetainę. Taip pat atlikdama mokėjimą (net kelis kartus) atsakovė matė, kad pinigus perveda ieškovui. Be to, prieš atliekant apmokėjimą, atsakovė privalėjo pažymėti varnelę, jog susipažino ir sutiko su ieškovo taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Sąlygose ir taisyklėse nurodoma, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ nėra įgaliotas oro vežėjo atstovas, o yra bilietų pardavimo tarpininkas. Taigi, laikytina, kad ji puikiai suprato, kad yra tarpininko svetainėje, matė ir suprato jai taikomus mokesčius ir pinigų gavėją - pardavėją. Be to, atsakovė nurodo ir tai, kad įsigijus paslaugą neva negalėjo atlikti registracijos tiesiogiai skrydžių bendrovės tinklalapyje, tačiau ji pati prieš pirkimą sutiko su Sąlygomis ir taisyklėmis, kuriose aiškiai yra nurodoma, kad norint gauti kokybišką paslaugą, ji duomenis registracijai privalo atlikti Ieškovo tinklapyje, o jos rezervaciją administruoja būtent ieškovas. Atsakovė, kuriai buvo pateiktos ne tik Ieškovo sutarties Sąlygos ir taisyklės, bet ir skrydžių bendrovės Sąlygos ir taisyklės ir, tikėtina, jai jau ne kartą keliavus su šios bendrovės skrydžiais yra aiškiai žinoma, kad tiek registracija, tiek ir bilietų pateikimas yra aiškiai reglamentuotas ir ji jokiu būdu negalėjo gauti bilietų nesuvedusi registracijos duomenų. Be to, atsakovė taip pat teikia telefono skambučių registro fotofiksacijas, kuriose akivaidžiai matoma, kad atsakovė skambino ieškovui jo nedarbo metu. Ieškovo darbo valandos yra nuo 10:00 iki 19:00 vai. Taigi, išdėstytos aplinkybės paneigia pačios atsakovės išdėstytus teiginius, jog neva ieškovo telefono numeris nebuvo nurodytas, kad nepavyko susisiekti. Priešingai, ieškovas nurodo, kad ieškovas su atsakove bendravo telefonu, telefoninis skambutis truko daugiau nei 43 minutes (buvo nurodyta, jog bilietas yra nupirktas jos vardu, ji juo gali pasinaudoti). Vien tai, jog atsakovė neprisiskambino iš pirmo karto, juolab kad skambino ieškovo ne darbo metu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas suteikė nekokybiškas paslaugas.
VVTAT byloje pateiktoje išvadoje nurodė, kad VVTAT, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą, priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti vartotojos R. J. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus (83,73 Eur). Argumentai ir įrodymai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas yra išdėstyti 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 10-1347. Taip pat nurodė, kad priimdama sprendimą, VVTAT vadovavosi ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. liepos 5 d. priimtu nutarimu Nr. 12NKV-101 „Dėl MB „Skruzdėliuko kelionės“ Lietuvos Respublikos nesąžiningo komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“, kuriame buvo konstatuota, jog ieškovės valdomas interneto tinklalapis www.ryanairbilietai.com, nėra identiškas oro vežėjo oficialiam interneto tinklalapiui www.ryanair.com, tačiau ieškovės interneto tinklalapis yra labai į jį panašus: naudojamos nors ir ne tapačios, tačiau labai panašios spalvos, domeno pavadinime minimas oro vežėjo pavadinimas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija minėtame nutarime atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovės valdomas interneto tinklalapio išdėstymas, spalvos bei domeno pavadinimas, sakiniai jog tinklalapyje parduodami „Pigiausi Ryanair bilietai“ yra parinkti neatsitiktinai, o siekiant pritraukti vartotoją, todėl ieškovė, kaip atidus ir protingas verslo subjektas, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, jog vartotojai nebūtų klaidinami ir visuomet suprastų, kokiam subjektui priklausančiame interneto tinklalapyje lankosi ir su kuo sudaro sutartį. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija Nutarime Nr. 12NKV-101 konstatavo, kad ieškovės interneto tinklalapis www.ryanairbilietai.com, yra itin panašus į oro vežėjo „Ryanair“, interneto tinklalapį www.ryanair.com, tokiu būdu klaidinant vartotojus, kurie, apsilankę ieškovės priklausančiuose minėtuose interneto tinklalapiuose, mano, jog apsilankė minėtų oro vežėjų oficialiuose interneto tinklalapiuose ir skatinant vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę. Atliekant tyrimą dėl ieškovo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo, buvo nustatyta, kad ieškovas iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, kadangi pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų bilietų kainas bei klaidino vartotojus bilietais prekiaudama interneto tinklalapiuose, kurie vartotojams atrodė itin panašūs į oficialių oro vežėjų interneto tinklalapius, tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad vartotojai, pirkdami prekes ar paslaugas ir matydami teisingą informaciją apie prekių/paslaugų kainas, t. y. žinodami, kad, perkant skrydžio bilietus su nurodyta itin patrauklia kaina, prie jos bus pridedami papildomi mokesčiai, galimai būtų priėmę kitokius sprendimus dėl sandorio ir, pvz., skrydžio bilietų ieškovės interneto tinklalapiuose apskritai nepirkę. Nagrinėjamu atveju, nors vartotoja R. J. nepateikė prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tačiau pradinės siūlomos bilietų kainos pasikeitimas bilietų rezervacijos metu buvo nustatytas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo metu kituose ieškovės administruojamuose interneto tinklalapiuose www.norwegianas.lt bei www.bilietaipigiau.lt VVTAT atliktų ieškovės interneto tinklalapių patikrinimų metu. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija Nutarime Nr. 12NKV-101 konstatavo, kad ieškovė iškreipė vartotojos R. J. ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, kadangi pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių (skrydžio bilietų) kainas, tokiu būdu paskatindama vartotoją R. J. priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis galimai nebūtų priėmusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimu Nr. 12NKV-101, už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 7 straipsnio 12 punktą, ieškovei buvo paskirta sankcija. Minimo nutarimo ieškovas neapskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taigi, nutarimas yra įsigaliojęs, teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 10-1347 konstatavo, kad vartotojos R. J. pretenzijos dėl jos suklaidinimo pasirinkti ieškovės tinklalapį www.ryanairbilietai.com, kuris yra itin panašus į oro vežėjo „Ryanair“ interneto tinklalapį www.ryanair.com, yra pagrįstos bei taip pat pagrįsta ir vartotojos pretenzija dėl bilietų rezervacijos metu pradinės siūlomos bilietų kainos pasikeitimo (e. b. l. 42-44).
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Linas Mikalauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. ir jos atstovė advokatė Živilė Šutavičienė teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Išvadą teikianti institucija VVTAT teismo posėdyje nedalyvavo. Prašė bylą nagrinėti išvadą teikiančiai institucijai nedalyvaujant (e. b. l. 83),
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VVTAT 2018 m. sausio 2 d. gavo atsakovės R. J. prašymą dėl ieškovo MB „Skruzdėliuko kelionės“ atsisakymo grąžinti už lėktuvo bilietus sumokėtus pinigus. VVTAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos ir MB „Skruzdėliuko kelionės“ bei 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1347 „Dėl R. J. prašymo“, kuriuo nutarė tenkinti R. J. reikalavimą (e. b. l. 8, 9-18). Atsakovė R. J. savo prašyme atkreipė dėmesį į itin didelį bendrovės administruojamų interneto tinklalapių panašumą į oficialių oro vežėjų administruojamus interneto tinklalapius. Atsakovė nurodė, kad jei būtų žinojusi, jog interneto tinklalapis www.ryanairbilietai.com priklauso ne oficialiam oro vežėjui „Ryanair”, o MB „Skruzdėliuko kelionės“, lėktuvo bilietų iš interneto tinklalapio www.ryanairbilietai.com galimai nebūtų pirkusi. Vartotoja prašyme nurodė, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ interneto tinklalapio www.ryanairbilietai.com dizainas yra itin panašus į oro vežėjo „Ryanair“ interneto tinklalapio www.ryanair.com dizainą, todėl Atsakovė, apsilankiusi interneto tinklalapyje www.ryanairbilietai.com susidarė įspūdį, jog lankosi oficialiame oro vežėjo „Ryanair“ interneto tinklalapyje www.ryanair.com., todėl tinklalapyje www.ryanairbilietai.com rezervavo lėktuvo bilietus. Atsakovė nurodė, kad rezervacijos metu atsirado iki tol niekur neskelbtas administracinis mokestis (12 Eur) ir mokestis už pavedimą (3,41 Eur), todėl jos bilietų kaina išaugo iki 83,73 Eur. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pasirinkus apmokėjimą ji buvo nukreipta į banko puslapį, kur suvedus PIN kodus atsirado pranešimas, kad „įsilaužėliai gali mėginti pavogti asmeninę info <..>“, be to, banko puslapyje buvo nurodyta, kad turi būti sugrąžinta į pardavėjo puslapį, tačiau puslapis „pakibo“. Sunerimusi dėl galimo sukčiavimo, atsakovė pasitikrino banke esančias savo sąskaitas ir išsigando pamačiusi, kad pinigai nuskaityti MB „Skruzdėliuko kelionės“. Negavusi pranešimo apie atliktą mokėjimą ir įsigytų bilietų, atsakovė pradėjo ieškoti informacijos tinklalapyje www.ryanairbilietai.com, tačiau el. pašto nuoroda buvo neaktyvi, o telefono numerio nebuvo. Atsakovė savo prašyme nurodė, kad įsigijusi lėktuvo bilietus ir negavusi šių bilietų ji kelis kartus skambino www.rekvizitai.lt rastu telefono numeriu į bendrovę, tačiau tik po keleto bandymų pavyko susiekti su bendrove, kurios atstovas nurodė, kad greičiausiai bilietai nukeliavo į el. pašto „šlamšto“ segtuvą, tačiau atsakovė, negavusi bilietų ir nepavykus susisiekti su bendrove, jau buvo įsigijusi kitus bilietus.
Dėl šalių santykių kvalifikavimo
Byloje nustatyta, kad ieškovas teikė paslaugas, susijusias su lėktuvų bilietų pardavimu, t. y. organizavo, kontroliavo šių bilietų pardavimą, teikė informaciją apie skrydžius, atliko kitus veiksmus. Atsakovė ieškovo administruojamoje interneto svetainėje www.ryanairbilietai.com pirko skrydžio bilietą. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas - ieškovas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento - atsakovės) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl analogiškų santykių kvalifikavimo, yra nurodęs, jog oro vežėjų teikiamų paslaugų jų pageidaujantiems klientams pardavimas, atsiskaitymo už jas kontrolė ir organizavimas, bilietų išdavimas, keitimas, informacijos teikimas apie skrydžius ir kt., yra atlygintinų paslaugų teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015). Ieškovas teikia bilietų pardavimo paslaugą, kuri yra susijusi su vežimo sutartimi, tačiau ieškovas nėra vežėjas CK 6.809 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. į jo teikiamų paslaugų ratą nepatenka įsipareigojimas nuvežti keleivį į paskirties punktą. Atsižvelgiant į tai, šalių santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 4 dalimi, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat gali būti priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.228¹ straipsnis). CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nurodyto straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad atsakovė yra fizinis asmuo, pirkusi lėktuvo bilietą asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui. Atsakovė pirko bilietą per ieškovą, vykdantį verslo veiklą, susijusią su keleivių vežimo bilietų platinimu ir kt. tarpininkavimo paslaugų teikimu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė – vartotoja, o ieškovas – verslininkas, todėl šalis siejusi atlygintinų paslaugų sutartis pripažintina ir vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ straipsnis).
Dėl vartotojų informavimo pareigos vykdymo ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 12NKV-101 teisinės reikšmės
CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. CK 6.718 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. CK 6.716 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus šiame skyriuje.
Be CK nuostatų, ginčo santykiams taikytinas specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintos Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės, nustatančios, be kita ko, bilietų pardavėjų teises, pareigas bei atsakomybę. Ieškovė nagrinėjamu atveju atitinka bilietų pardavėjo apibrėžtį, pateiktą Taisyklių 3 punkte: bilietų pardavėjas – oro transporto bilietų pardavėjas, kuris nėra oro vežėjas ar kelionių organizatorius ir kuris tarpininkauja, kad būtų sudaryta keleivio vežimo sutartis dėl atskiro ar į organizuotą turistinę kelionę įeinančio skrydžio. Pagal Taisyklių 9 punktą bilieto rezervavimo metu oro vežėjas, kelionių organizatorius ar bilietų pardavėjas privalo užtikrinti, kad keleivis turės galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis. Keleiviui prieš įsigyjant bilietą turi būti raštu ar elektroninėje laikmenoje pateikiamos pagrindinės vežimo sąlygos. Pagrindinės vežimo sąlygos apima ir informaciją apie būtinus keleivio kelionės dokumentus (Taisyklių 3 punktas). Jeigu keleivio vežimo sutartis sudaroma elektroninėmis ryšio priemonėmis, oro vežėjas, kelionių organizatorius ar bilietų pardavėjas turi užtikrinti, kad keleivis, prieš įsigydamas bilietą, galėtų susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis. Prievolė pateikti informaciją apie pagrindines vežimo sąlygas galioja visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vežėjams, kelionių organizatoriams ir bilietų pardavėjams (Taisyklių 9 punktas). Tos pačios nuostatos dėl informacijos turinio ir teikimo tvarkos pakartotos ir aptariant keleivio teises (Taisyklių 13.1 punktas), kur nurodyta, kad keleivis turi teisę gauti teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie vežimo sąlygas ir tvarką, nustatytą oro vežėjo taisyklėse, visose bilietų pardavimo vietose (ši nuostata galioja ir bilietų platinimui elektroninėmis priemonėmis).
Pripažinus, kad šiuo atveju šalis siejusi atlygintinų paslaugų sutartis kvalifikuotina ir vartojimo sutartimi, sprendžiant ginčą taikytini taip pat vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga ne tik suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, bet ir nustatyta, kad informacija privalo būti suteikta aiškiai ir suprantamai. Itin detalūs reikalavimai dėl vartotojui pateikiamos informacijos turinio nustatyti sudarant nuotolines sutartis, ji privalo būti suteikiama aiškiai ir suprantamai (CK 6.228⁷ straipsnis).
Atsakovė nurodė, kad apsilankiusi interneto tinklalapyje www.ryanairbilietai.com susidarė įspūdį, jog lankosi oficialiame oro vežėjo „Ryanair“ interneto tinklalapyje www.ryanair.com., todėl tinklalapyje www.ryanairbilietai.com rezervavo lėktuvo bilietus. Atsakovė nurodė, kad rezervacijos metu atsirado iki tol niekur neskelbtas administracinis mokestis (12 Eur) ir mokestis už pavedimą (3,41 Eur), todėl jos bilietų kaina išaugo iki 83,73 Eur. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pasirinkus apmokėjimą ji buvo nukreipta į banko puslapį, kur suvedus PIN kodus atsirado pranešimas, kad „įsilaužėliai gali mėginti pavogti asmeninę info <..>“, be to, banko puslapyje buvo nurodyta, kad turi būti sugrąžinta į pardavėjo puslapį, tačiau puslapis „pakibo“. Sunerimusi dėl galimo sukčiavimo, atsakovė pasitikrino banke esančias savo sąskaitas ir išsigando pamačiusi, kad pinigai nuskaityti MB „Skruzdėliuko kelionės“. Byloje nustatyta, kad ieškovo (bilietų pardavėjos) interneto svetainėje teikiama informacija apie pagrindines vežimo sąlygas, su ja privalo susipažinti bilietą įsigyjantis asmuo. Teismas konstatuoja, jog ieškovas tinkamai neįgyvendino savo pareigos informuoti atsakovą apie skrydžio sąlygas, tarp jų – bilietų kainas. Ieškovas neįvykdė jam tenkančios informavimo pareigos, teikiama informacija nebuvo aiški, suprantama, išsami. Informacija buvo esminė, turinti įtakos apsisprendimui pasirinkti atitinkamą skrydį ir sudaryti vežimo sutartį, todėl iškreipė atsakovės elgesį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo MB „Skurzdeliuko kelionės“ veiksmai jau buvo pripažinti pažeidžiantys Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas (žr. VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 12NKV-101, e. b. l. 102-124). VVTAT 2018 m. liepos 3 d. patikrino MB „Skruzdėliuko kelionės“ interneto tinklalapį www.ryanairbilietai.com pateikiamą informaciją bei nustatė, kad minėtame interneto tinklalapyje pradiniuose skrydžių pasiūlymuose yra nurodoma, kad skrydžio bilieto kaina yra, pvz., „9,99 Eur“, o vėlesniuose pirkimo žingsniuose ši kaina nepasikeičia, jei pasirenkama už bilietus mokėti per „WebMoney“ atsiskaitymo platformą. Be „WebMoney“ vartotojai už bilietus gali pasirinkti atsiskaityti kitais būdais, kurių skaičius minėtuose interneto tinklalapiuose yra nuo 7 iki 9, tačiau visais šiais papildomais būdais prisideda 8 Eur „administracinis“ mokestis bei, dauguma atvejų, apie 1,5 Eur „transakcijos“ mokestis, dėl ko pradinė pasiūlyto skrydžio bilieto kaina padidėja apie 9,5 Eur. VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 nurodė, kad MB „Skruzdeliuko kelionės“ veiksmai lėmė iškreiptą vartotojų (tarp jų ir atsakovės) ekonominį elgesį. Ieškovas šio nutarimo neskundė, jis yra galiojantis ir privalomai vykdytinas. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 10-1347 buvo grindžiamas įsiteisėjusiu ir privalomai vykdytinu Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 „Dėl MB „Skruzdėliuko kelionės“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“. VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 konstatuota, kad MB „Skruzėliuko kelionių“ valdomų interneto tinklapių išdėstymas, spalvos, domenų pavadinimai, sakiniai, jog tinklapyje parduodami „Pigiausi Ryanair bilietai“ yra parinkti neatsitiktinai, o siekiant pritraukti vartotoją, todėl MB „Skruzdėliuko kelionės“, kaip atidus ir protingas verslo subjektas, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad vartotojai nebūtų klaidinami ir visuomet supratų, kokiam subjektui priklausančiame interneto tinklapyje lankosi ir su kuo sudaro sutartį. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 inter alia konstatuota, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, kadangi pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas bei klaidino vartotojus bilietais prekiaudama interneto tinklapiuose, kurie vartotojams atrodė itin panašūs į oficialių oro vežėjų interneto tinklapius, tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 MB „Skruzdėliuko kelionių“ veikla pripažinta nesąžininga komercine veikla. Be to, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 nustatyta, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ klaidino vartotojus, pateikdama vartotojams klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas, tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę. Svarbu pabrėžti, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 taip pat konstatuota, kad nors MB „Skruzdėliuko kelionės“ valdomas interneto tinklapis www.ryanairbilietai.com nėra identiški oro vežėjų oficialiems interneto tinklapiams, tačiau MB „Skruzdėliuko kelionės“ interneto tinklapiai yra labai į juos panašūs: naudojamos labai panašios spalvos, domeno pavadinimuose minimo oro vežėjų pavadinimai. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 MB „Skruzdėliuko kelionės“ buvo skirta 566 Eur bauda už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 7 straipsnio 12 punktą.
Minėta, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 12NKV-101 yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1-2 dalys, CPK 587 straipsnio 10 punktas). Ieškovas atstovas pripažino, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 12NKV-101 neskundė. Tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad 2018 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 12NKV-101 yra priimtas ir atsakovės R. J. pateikto skundo pagrindu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepaneigė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 konstatuotų faktų ir nustatytų aplinkybių apie jo vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, parduodant skrydžių bilietus klaidinančiai panašiame interneto tinklapyje www.ryanairbilietai.lt. Taip pat ieškovas nepaneigė 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 konstatuotos aplinkybės, kad už bilietus apmokant ne per „WebMoney“ atsiskaitymo platformą, vartotojams buvo pridedamas 8 Eur dydžio administracinis mokestis. Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį vartotojui buvo tinkamai suteikta reikalinga informacija, tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis, 6.228⁷ straipsnio 5 dalis).
Teismas sprendžia, kad ieškovas reikalavimą atsakovės R. J. prašymą grąžinti pinigus už sumokėtus lėktuvo bilietus pripažinti nepagrįstu kildina iš įsiteisėjusiu Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 pripažintos nesąžiningos komercinės veiklos. Tačiau iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), o iš nesąžiningos komercinės veiklos jokie ieškovo teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti. Teismas sprendžia, kad ieškovui veikus nesąžiningai, jo neteisėti veiksmai negali sukurti teisėto rezultato.
Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovės naudai iš ieškovo priteitina suma už lėktuvo bilietą (83,73 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 140-145). Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: 350 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 127-128). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 350 Eur.
Byloje iš viso patirta 5,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovo MB „Skruzdėliuko kelionės“, j. a. k. 304375011, atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 83,73 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 73 ct).
Priteisti iš ieškovo MB „Skruzdeliuko kelionės“, j. a. k. 304375011, atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo MB „Skruzdeliuko kelionės“, j. a. k. 304375011, 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.