- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-2149-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19800-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“
- Kreditorius
- D. Š.
- Skolininkas
- uždaroji akcinė bendrovė „Adampolis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-18559-748/2017 pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys išieškotojas D. Š., skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Adampolis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis M. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas už teismo sprendimo nevykdymą skolininkės UAB „Adampolis“ vadovui V. Č. skirti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje numatytą sankciją. Pareiškime nurodė, kad skolininkei UAB „Adampolis“ 2017 m. gegužės 16 d. įteikė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju per vieną dieną ir 2017 m. gegužės 31 d. patikrinęs sprendimo vykdymo rezultatus nustatė, kad UAB „Adampolis“ nei per teismo nustatytą 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2017 m. balandžio 26 d.), nei per antstolio nustatytą terminą sprendimo neįvykdė – išieškotojui D. Š. neperdavė vertybinių popierių sąskaitos išrašo, 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus bei metinio pranešimo kopijos. Tuo tarpu teismo sprendimą gali įvykdyti tik pati skolininkė UAB „Adampolis“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi antstolio M. P. pareiškimą tenkino: skolininkės UAB „Adampolis“ vadovui V. Č. paskirta 5,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2017 m. balandžio 26 d. įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, dieną išieškotojo D. Š. naudai, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 18 d. Teismas nustatė, kad antstolis 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu vykdomojoje byloje priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, kuriuo skolininkė UAB „Adampolis“ įpareigota per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išieškotojui D. Š. pateikti: išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos bei 2015 m. liepos 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Antstolis 2017 m. gegužės 12 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris 2017 m. gegužės 16 d. buvo įteiktas skolininkei UAB „Adampolis“. Antstolis 2017 m. birželio 2 d. surašė aktą apie tai, kad neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kurį kartu su pareiškimu, kuriuo prašo už teismo sprendimo nevykdymą skolininko UAB „Adampolis“ vadovui V. Č. skirti CPK 771 straipsnyje numatytą sankciją, perdavė nagrinėti teismui.Teismas nurodė, kad skolininkės UAB „Adampolis“ vadovas V. Č. teismui prieštaravimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas sprendė, kad 2017 m. balandžio 26 d. įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, kuriuo atsakovė UAB „Adampolis“ įpareigota per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti tam tikrus veiksmus nėra vykdomas daugiau kaip du mėnesius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Adampolis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą atmesti; panaikinti jam paskirtą baudą ir sustabdyti jos skaičiavimą nuo atskirojo skundo pateikimo teismui dienos iki jo išnagrinėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lygiagrečiai su šiuo atskiruoju skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra pateiktas papildytas ir pakoreguotas kasacinis skundas, kuriuo taip pat prašoma stabdyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017, bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Skolininkė UAB „Adampolis“ vykdydama antstolio M. P. rašytinius nurodymus teismo sprendimą įvykdė 2017 m. birželio 7 d., pateikdama teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus dokumentus antstoliui, kartu informuodama, jog yra pateiktas kasacinis skundas bei prašoma stabdyti priimtų teismo sprendimų vykdymą. Tuo tarpu antstolis turėjo pareigą informuoti pirmosios instancijos teismą, jog sprendimas jau yra įvykdytas, t. y. jo raginamuose nurodyti dokumentai yra jam pateikti. 2017 m. birželio 22 d. skolininkės UAB „Adampolis“ vadovas nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, apie kurias teismas buvo informuotas dar iki posėdžio pradžios. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, iš esmės buvo pažeista teisė į gynybą, nes nebuvo atsižvelgta į tai, jog dėl svarbių priežasčių nebuvo galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Dėl to nebuvo galimybės pateikti, jog antstolio reikalavimai buvo įvykdyti 2017 m. birželio 7 d. Išieškotojas D. Š. pateikė teismui atsiliepimu į skolininkės UAB „Adampolis“ atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Skolininkės nesutikimas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kasacinio skundo padavimas (tuo labiau, kai jo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė) nėra teisėtas pagrindas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Atskirajame skunde skolininkė melagingai teigia, jog ji neva yra įvykdžiusi įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2017 m. birželio 7 d. pateikdama dokumentus antstoliui. Priešingai, skolininkė iki šiol piktybiškai vengia įvykdyti teismo sprendimą, pateikti išsamius, teisingai užpildytus dokumentus, jų išrašus. Skolininkės vadovas ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu nėra pateikęs visų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų dokumentų, nes priešingu atveju, bylą nagrinėjęs teismas nebūtų priėmęs sprendimo, įpareigojančio skolininkės vadovą pateikti konkrečius dokumentus. Nei jam, nei antstoliui iki šiol nėra pateikti visi, tinkamai įforminti ir tinkamai patvirtinti, teisingi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti dokumentai. Skolininkei pateikus tik dalies dokumentų kopijas nėra pagrindo konstatuoti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Be to, skolininkė iki šiol nėra išdavusi tinkamai užpildyto ir tinkamai patvirtino išrašo iš jo (išieškotojo) vertybinių popierių sąskaitos; pilnos finansinių ataskaitų rinkinio kopijos. Skolininkė apie paskirtą teismo posėdį buvo tinkamai informuota, tačiau jos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nelaikytinos svarbomis. Tuo tarpu pats procesinis sprendimas neatidėti keliamo klausimo nagrinėjimo pats savaime nedaro priimtos nutarties neteisėta ar užkertančia kelią skolininkei būti išklausytai vėliau, pateikiant atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo skolininkė UAB „Adampolis“ įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). CPK 771 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-454/2009, 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis M. P. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu vykdomojoje byloje priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, kuriuo skolininkė UAB „Adampolis“ įpareigota per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išieškotojui D. Š. pateikti: išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos bei 2015 m. liepos 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Antstolis 2017 m. gegužės 12 d. raginimu įpareigojo skolininkę UAB „Adampolis“ per vieną dieną nuo raginimo gavimo dienos išieškotojui D. Š. pateikti nurodytus dokumentus bei sumokėti vykdymo išlaidas. Skolininkei UAB „Adampolis“ minėtas raginimas įteiktas 2017 m. gegužės 16 d. Antstolis 2017 m. birželio 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, jog skolininkė UAB „Adampolis“ per teismo nustatytą 7 terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2017 m. balandžio 26 d.), nei per antstolio nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė – D. Š. neperdavė vertybinių popierių sąskaitos išrašo, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus bei metinio pranešimo kopijos. Antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas už teismo sprendimo nevykdymą skolininkės UAB „Adampolis“ vadovui V. Č. skirti CPK 771 straipsnyje numatytą sankciją. Remiantis šios nutarties 11 punkto motyvuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas skolininkei taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytas pasekmes – skirti baudą. Tuo tarpu skolininkė UAB „Adampolis“, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris iš esmės grindžiamas trimis argumentais: siekiant peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais jai yra nustatyti įpareigojimai perduoti nurodytus dokumentus išieškotojui D. Š., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra pateiktas kasacinis skundas; įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas buvo įvykdytas, kadangi antstoliui buvo pateikti sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti dokumentai; skundžiama nutartis priimta pažeidžiant skolininkės teisę į gynybą, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, jog skolininkės vadovas neturėjo galimybės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje pateikiamų motyvų.Lietuvos teismui informacinės sistemos duomenimis LITEKO nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, pripažino, kad UAB „Adampolis“ pažeidė D. Š., kaip įmonės akcininko, teisę į informaciją ir įpareigojo UAB „Adampolis“ per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovui D. Š. pateikti: išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos bei 2015 m. liepos 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą. Be to, nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2017 m. birželio 19 d. buvo pateiktas skolininkės UAB „Adampolis“ kasacinis skundas, kurį 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti. Skolininkė UAB „Adampolis“ 2017 m. liepos 27 d. pakartotinai pateikė kasacinį skundą, tačiau jį 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taip pat atsisakyta priimti (Civilinės bylos Nr. CIK-828). Taigi, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, yra įsiteisėjęs (2017 m. balandžio 26 d.), kasacine tvarka nėra apskųstas, todėl skolininkei yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis), o nustatytų aplinkybių visuma paneigia skolininkės atskirojo skundo argumentus, jog, nesant tam objektyvių priežasčių, antstolis turėjo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Skolininkė UAB „Adampolis“ atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog ji Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, yra įvykdžiusi. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog skolininkė buvo įpareigota išieškotojui D. Š. pateikti išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos bei 2015 m. liepos 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė kartu su antstolio kontoroje 2017 m. birželio 8 d. užregistruotu raštu yra pateikusi tam tikrų dokumentų kopijas iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1835-748/2016, tame tarpe 2015 m. liepos 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 (UAB „Adampolis“), nepriklausomo auditoriaus išvados, metinio pranešimo už 2014 metus, 2014 m. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks dokumentų pateikimas ne išieškotojui, o antstoliui nėra laikytinas tinkamu sprendimo įvykdymu. Atkreiptinas dėmesys, jog įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis yra nustatyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnyje, kurio 3 dalyje numatyta, kad vidutinių ir didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas; pelno (nuostolių) ataskaita; pinigų srautų ataskaita; nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; aiškinamasis raštas. To paties straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, jog visos nurodytos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą. Iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų taip pat matyti, kad skolininkė UAB „Adampolis“ VĮ Registrų centrui yra teikusi finansinių ataskaitų rinkinį už 2014 metus, tame tarpe yra pateikti ir 2014 metų balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas (26 lapai), auditoriaus išvada (40 lapų) ir metinis pranešimas (veiklos ataskaita) (5 lapai). Nagrinėjamu atveju tiek iš bylos medžiagos, tiek ir vykdomosios bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą, jog skolininkė išieškotojui yra pateikusi pilną 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinį (nepateikta nei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, nei pinigų srautų ataskaita, nei aiškinamasis raštas). Taigi, nustatytos aplinkybes patvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas – byloje nėra pateikta įrodymų apie tinkamai įformintų ir patvirtintų, visų Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų dokumentų pateikimą išieškotojui ar antstoliui (CPK 178 straipsnis). Be to, ir pačios skolininkės atskiruoju skundu įrodinėjamos aplinkybės, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisėtas ir neturi būti vykdomas (pateikus kasacinį skundą), tik patvirtina faktą, kad skolininkė geruoju įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo ir piktybiškai vengia tai daryti. Pažymėtina ir tai, kad tie patys skolininkės pateikti antstoliui dokumentai, jų pareikalavus teismui, buvo teikti ir į civilinę bylą 2-1835-748/2016, kurioje ir buvo sprendžiamas klausimas dėl akcininko (D. Š.) teisės į informaciją gynimo. Tačiau, nors skolininkė ir įrodinėja, kad tokiu būdu dar bylą nagrinėjant iš esmės yra tinkamai įvykdžiusi išieškotojo reikalavimą pateikti jo prašomą informaciją, Kauno apygardos teismo, nagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi nurodyti argumentai paneigti – pažymėjus, kad skolininkei pateikus į bylą nurodytus dokumentus, nėra pagrindo konstatuoti, jog D. Š. reikalavimai iš dalies buvo patenkinti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (civilinės bylos Nr. 2A-914-273/2017, nutarties 23 pastraipa). Taigi, nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvados, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra tinkamai įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria skolininkės UAB „Adampolis“ vadovui buvo paskirta bauda už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir atskirojo skundo argumentu, jog buvo pažeista skolininkės teisė į gynybą. Kaip numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad skolininko ar išieškotojo neatvykimas į paskirtą teismo posėdį nekliudė teismui išnagrinėti klausimo dėl teismo sprendimo nevykdymo iš esmės, juolab, kad skolininkės vadovo nurodyta priežastis – dėl iki 2016 m. birželio 23 d. atsakovo vadovui suteiktų atostogų, nelaikytina svarbia priežastimi neatvykti į 2016 m. birželio 22 d. paskirtą teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Suinteresuotas asmuo D. Š. atsilepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstu kokios išlaidos bei kokio dydžio buvo patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.