Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Institucija) atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje K. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta VĮ „Registrų centras“ tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. VĮ „Registrų centras“ 2020 m. gruodžio 10 d. K. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Institucijos skundas dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties laikomas atskiruoju, o ne apeliaciniu skundu, kadangi pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos iš esmės nenagrinėjo grąžindamas bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Todėl Institucijos skundas dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties iš esmės yra atskirasis skundas, todėl jis nagrinėjamas ANK 656 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-655/2018).

7. ANK 656 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje K. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta tyrimui papildyti VĮ „Registrų centras“, yra neteisėta ir nepagrįsta.

11. Iš teismo nutarties matyti, kad bylą grąžinta Institucijai tyrimui papildyti iš esmės dėl keturių priežasčių:

11.1 Teismui buvo neaišku ar Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, K. G. veiksmus traktuoja kaip tęstinį administracinį nusižengimą, ar kaip du atskirus administracinius nusižengimus. Institucija atsiliepime nurodė, kad protokole suformuluoti ir atskirai aprašyti du savarankiški trunkamieji administraciniai nusižengimai – metinių finansinių ataskaitų nepateikimas už 2018 m. ir metinių finansinių ataskaitų nepateikimas už 2019 metus. Šioje vietoje aukštesnysis teismas pažymi, kad pačiame administracinio nusižengimo protokole aprašyti du atskiri nusižengimai, tačiau grafoje kur nurodomas ANK straipsnis ir jo dalis, nurodytas vienas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, iš ko buvo galima spręsti, kad Institucija šiuos nusižengimus laiko kaip vieną trunkamąjį nusižengimą.

11.2. Teismui buvo neaišku, kokiu pagrindu yra nustatyta, jog abu administraciniai nusižengimai padaryti 2020 m. gruodžio 10 d. (protokolo surašymo dieną), bei nenurodyta ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 metus ir 2019 metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui iš viso buvo pateikti ir kada tai buvo padaryta. Institucija atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas ir trunkamųjų nusižengimų nustatymo laikas sutampa, o nusižengimų padarymo laikas atitinka nusižengimų nustatymo laiką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas buvo tikrinamas 2020 m. gruodžio 10 d., todėl nusižengimo padarymo data ir nustatyta 2020 m. gruodžio 10 d. Taip pat nurodyta, kad kartu su Registrų centro 2020 m. gruodžio 11 d. lydraščiu teismui buvo pateiktas Registro 2020 m. gruodžio 10 d. išplėstinis išrašas su istorija, kurio 13 punkte matosi, kad Registro tvarkytojui paskutinį kartą buvo pateikti tik 2017 metų bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentai. Sutinkamai su Institucijos išvada dėl nusižengimo padarymo laiko, aukštesnysis teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Antra vertus, įstatymo nuostatos dėl nuobaudos skyrimo termino negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti įstatyme numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per numatytus terminus. Trunkamojo teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015). Šiuo atveju Institucija nusižengimus nustatė 2020 m. gruodžio 10 d., kas ir laikytina K. G. galimai padaryto administracinio nusižengimo data.

11.3. Teismui buvo neaišku, kokiu pagrindu K. G. yra inkriminuojamas administracinis nusižengimas dėl 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo, jeigu jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo 2019 m. rugpjūčio 12 d., o iki tol bendrovės vadovo pareigas ėjo V. G.. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2019 m. kovo 12 d., pareiga pateikti finansines ataskaitas bei metinį pranešimą už 2018 m. registrui kilo iki 2019 m. birželio 1 d., t. y. K. G. jau einant bendrovės vadovo pareigas. Nors Registre duomenys apie vadovų pasikeitimą įregistruoti tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., tačiau bendrovės vadovo pareigas K. G. eina nuo 2019 m. kovo 12 d. Aukštesnysis teismas sutinka su tokia Institucijos pozicija, kadangi V. G. 2019 m. kovo 12 d. pasitraukus iš įmonės vadovo pareigų, jas perėmė K. G., nepaisant to, kad registrų centre įregistruota tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., o be to, pareiga pateikti finansines ataskaitas bei metinį pranešimą už 2018 m. registrui kilo iki 2019 m. birželio 1 d. K. G. jau einant vadovo pareigas. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Bendrovės vadovas, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai. Todėl K. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti, tačiau to nedarė. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pasisakyta, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018).

11.4. Teismui buvo neaišku, kokiu būdu yra nustatyta ir į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Nutartyje nurodyta ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas nėra pasirašytas jį surašiusio asmens. Institucija atsiliepime sutinka su teismo pastaba dėl asmens prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau mano, kad tai nėra esminis trūkumas, sutrukdęs tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Taip pat, pateikė išrašą iš kurio matyti, kad V. P. administracinio nusižengimo protokolą galiojančiu elektroniniu parašu pasirašė 2020 m. gruodžio 10 d. 14.20 val.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog bylą grąžinti tirti institucijai iš naujo galima tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi tokie trūkumai, kurie trukdo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui teisme. Analizuojamu atveju faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės protokole užfiksuotos tinkamai, prie bylos pridėti šias aplinkybes galintys patvirtinti duomenys, o pirmosios instancijos teismo vertinimu nustatytus administracinio nusižengimo protokolo trūkumus pilnai buvo galima ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

13. Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės Registrų centras atskirąjį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – administracinio nusižengimo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.