- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-2805-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00668-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., G. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. (G. D.) prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys: E. L. (E. L.), G. L., antstolė T. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui E. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis buto. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. teismų nuosprendžiais pareiškėjui buvo priteistas 79 540,88 Eur žalos atlyginimas iš skolininko E. L.. Minėtus teismo nuosprendžius vykdydama, antstolė nustatė, jog skolininkas ir suinteresuotasis asmuo G. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą. Todėl pagal CPK 667 straipsnio nuostatas pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo G. L. nesutiko su pareiškimu. Nurodė, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama jos ir skolininko santuokos nutraukimo byla. Todėl prašė nagrinėjamą bylą stabdyti iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki tol, kol Vilniaus regiono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-5014-1014/2018 pagal E. L. ir G. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
4. Teismas nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose priimta nagrinėti civilinė byla pagal E. L. ir G. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, išskyrus tą, kuris pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Pagal formuojamą teismų praktiką, momentas, nuo kurio sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo – reikalavimas, išsprendimui, taip pat byloje dėl santuokos nutraukimo priimtas sprendimas bei nustatytos aplinkybės yra svarbios šios bylos nagrinėjimo rezultatui, tai yra skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
5. Priimtas sprendimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-5014-1014/2018 dėl santuokos nutraukimo turės reikšmės, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Todėl nagrinėjama civilinė byla sustabdoma iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Antstolė T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo nutartis iš esmės iškreipia skolininko ir išieškotojo teisių bei pareigų pusiausvyrą, pažeidžia pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Nagrinėjama byla ir santuokos nutraukimo byla nėra besąlygiškai susijusios ir nėra kliūčių jas išnagrinėti atskirai vieną nuo kitos, nes visus teisiškai reikšmingus faktus galima nustatyti šioje civilinėje byloje. Nagrinėjant bylą pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Taigi bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo išnagrinėjimas neužkerta kelio nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo ir šioje byloje spręsti klausimą dėl sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo.
6.2. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, yra nepagrįsta bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 išaiškino, kad esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Bylos stabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.
6.3. Teismas iš esmės nenagrinėjo, ar sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti protingumo, sąžiningumo, proceso operatyvumo, ekonomiškumo principai bei šalių teisės ir teisėti interesai. Teismas taip pat nevertino, per kokį laikotarpį gali būti išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Iškelta byla dėl santuokos nutraukimo yra ne privalomas, bet fakultatyvus bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sustabdymo pagrindas, todėl teismas turi vertinti, ar sutuoktiniai siekia teisiškai operatyviai išspręsti klausimus dėl santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
6.4. Pagal LITEKO duomenimis skolininkas E. L. jau buvo pateikęs prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-135-984/2017 nustatė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą nepateikė sutarties, neprieštaraujančios kreditorių interesams, todėl teismas, pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo Nr. 2YT-5014-1014/2018 pakartotinai nustatė, kad sutuoktinių teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaptarti visų pareiškėjų santuokos metu įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimai, todėl vėl nustatė 6 mėnesių terminą nuo bylos sustabdymo dienos, kad pareiškėjai patikslintų sutarties turinį, kitaip teismas pareiškėjų prašymą paliks nenagrinėtą.
6.5. Minėti duomenys akivaizdžiai parodo, kad skolininkas E. L. siekia vilkinti vykdymo procesą ir piktnaudžiauja teise, neteikdamas tinkamos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Skolininko veiksmų seka rodo, kad jis nesiekia veiksmingo ir operatyvaus civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo. Teismas nepagrįstai konstatavo privalomą bylos sustabdymo pagrindą ir proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principų kontekste nevertino, ar nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas yra būtinas.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas G. D. atsiliepimu į antstolės atskirąjį skundą sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skolininkas ir suinteresuotas asmuo jau seniai imituoja santuokos nutraukimo procesą. Pirmajame pareiškime dėl santuokos nutraukimo skolininkas nuslėpė nuo teismo, jog turi kreditorių. Vėliau teikė tokias sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurių sąlygos pažeisdavo pareiškėjo, skolininko kreditoriaus, interesus. Šiuo metu teismuose abi bylos, dėl santuokos nutraukimo ir dėl turto dalies nustatymo yra sustabdytos. Tai sudaro visas galimybes skolininkui vengti atsiskaityti su kreditoriumi.
8. Suinteresuoti asmenys E. L. ir G. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teisme nagrinėjamoje suinteresuotųjų asmenų santuokos nutraukimo byloje nėra praleisti jokie įstatymo nustatyti terminai, suinteresuotieji asmenys nevilkina proceso. Nauja sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra pateikta teismui laiku, 2018 m. rugsėjo 26 d., apie tai yra informuoti visi kreditoriai, taip pat ir pareiškėjas nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje ir santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiamas tas pats klausimas dėl skolininko turto padalinimo. Nesustabdžius nagrinėjamos bylos, to paties klausimo sprendimas dviejose skirtingose civilinėse bylose prieštarautų teismų praktikai bei protingumo kriterijams.
8.2. Antstolė bei pareiškėjas galėtų aktyviau dalyvauti santuokos nutraukimo byloje, taip paspartindami jos nagrinėjimą. Nagrinėjama byla pareiškėjas pažeidžia kitų skolininko kreditorių teises pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjimas iki bus išnagrinėta skolininko santuokos nutraukimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 5 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 78 140,88 Eur išieškojimo pareiškėjui iš skolininko. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 159,73 Eur išieškojimo pareiškėjui iš skolininko. Pareiškėjas pagal antstolės, vykdančios išieškojimą pagal minėtus vykdomuosius raštus, pasiūlymą pagal CPK 667 straipsnį kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Skolininko sutuoktinė pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą, kadangi teisme taip pat vyksta procesas dėl skolininko santuokos nutraukimo.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Bylos stabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spręsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Tačiau kai sutuoktiniai nesiekia teisiškai operatyviai išspręsti santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimų, teismas gali nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog skolininkas su sutuoktine dar 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-135-984/2017 pareiškėjų E. L. ir G. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtu. Teismas nustatė, jog pareiškėjų pateikta naujai sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdžiai pažeidžiami kreditorių interesai.
13. Skolininkas su sutuoktine pakartotinai 2018 m. kovo 27 d. teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau Vilniaus regiono teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5014-1014/2018 sustabdė civilinę bylą iki pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų tinkamai aptarti visų įsipareigojimų kreditoriams padalinimo klausimai. Sutuoktiniams pateikus naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau ta pačia nutartimi vėl sustabdė šią civilinę bylą iki pareiškėjai sudarys sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų aiškiai ir tiksliai aptarti visi turimi abiejų šalių įsipareigojimai kreditoriams. Skolininkas su sutuoktine 2018 m. lapkričio 2 d. pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau byla iki šiol yra sustabdyta, jokia teismo nutartis nepriimta ir nauja sutartis nepriimta.
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu skolininko ir jo sutuoktinės procesiniai veiksmai ir cituotos teismų nutartys patvirtina, kad sutuoktiniai nesiekia veiksmingo ir operatyvaus santuokinio turto padalijimo ir teismo vykdomųjų raštų įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai santuoka nutraukiama bendru šalių sutarimu ir teismui teikiama tvirtinti sutuoktinių sudaryta sutartis dėl turto padalijimo, tai kreditorius dalyvaudamas byloje negali veikti sutarties turinio (kad būtų pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinio kreditoriaus teisių), išskyrus priimto sprendimo apskundimą.
15. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamą bylą sustabdė, nurodydamas, jog pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, ir ši aplinkybė gali įtakoti skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje. Tačiau nei skolininkas, nei jo sutuoktinė, prašydama stabdyti nagrinėjamą bylą, nenurodė jokių aplinkybių, kad santuokos nutraukimo byloje būtų sprendžiama jų bendro gyvenimo pasibaigimo įtaka santuokos nutraukimo pasekmėms ar būtų kokių nors kitų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima išnagrinėti pareiškėjo prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl bylos sustabdymas nepagrįstai ilgai pratęstų šios bylos nagrinėjimą, o taip pat ir pareiškėjo bei išieškotojo teisę į greitą ir koncentruotą civilinį procesą.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nesirėmė naujausia teismų praktika, neatsižvelgė į LITEKO esančius duomenis apie skolininko santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – suinteresuotojo asmens G. L. prašymą dėl bylos sustabdymo atmetant.
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuotojo asmens G. L. prašymą dėl bylos sustabdymo.