Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistosios E. K. ir jos gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į bausmę įskaičius sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. ir nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. gegužės 10 d., nuteistoji E. K. pripažinta jai paskirtą bausmę atlikusia.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) E. K. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuspręsta konfiskuoti E. K. asmens kratos metu paimtus 140 Lt ir 100 JAV dolerių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteista už rengimąsi įvykdyti teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmones. Teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką ji padarė tokiomis aplinkybėmis.

E. K., būdama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, turėdama tikslą įvykdyti teroro aktą kitos valstybės - Rusijos Federacijos bet kokiame strateginiame objekte sprogdinant save ir taip kartu nužudant kiek galima daugiau žmonių arba kiek galima daugiau žmonių padarant bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais įbauginti žmonės bei norėdama taip veikti, nuo 2006 m. pabaigos - 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12d. interneto tinklapiuose www.amina.com, www.amina.ucoz.ru, www.blesk.ucoz.ru, www.kavkazchat.com esančiuose pokalbių forumuose bei socialiniame tinkle www.facebook.com, o taip pat asmeninių pasisakymų metu viešai skelbė, kad dėl asmeninių motyvų ir religinių įsitikinimų – keršydama už Rusijos Federacijos valdžios veiksmus Čečėnijos Respublikoje gyvenančių musulmonų atžvilgiu turi tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose.

Teroro akto sprogdinant save Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose įvykdymo tikslu E. K., būdama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, 2008 m. pavasarį, laikotarpiu iki 2008m. balandžio 28d., suieškojo nusikaltimo padarymo priemones - iš interneto tinklapio www.kavkazchat.com į naudojamą kompiuterį atsisiuntė internetines knygas „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčiatych veščestvach“ („Inžinieriniai šaudmenys. Apie sprogstamąsias medžiagas“) bei „Inžinernyje boeprypasy. Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai šaudmenys. Sprogdinimo priemonės“) su jose esančia būtina darant šį nusikaltimą informacija apie sprogmenis, jų gamybos bei sprogdinimo būdus.

E. K. nuo 2006 m. pabaigos – 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. internete skelbiant, kad nori surengti teroro aktą bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose, nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. spalio 24 d. mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu musulmanochka1@rambler.ru bei internetinių pokalbių programa „MSN“ su Rusijos Federacijos piliečiais A. M. bei A. M. palaikomų kontaktų metu E. K. iš jų gavo pasiūlymą atvykti į Rusijos Federaciją ir šioje šalyje esančiame strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje įvykdyti teroro aktą sprogdinant save, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant kitus sunkius padarinius – sprogimo metu nužudant kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmones.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. spalio 24 d. E. K. rengėsi įvykdyti teroro aktą strateginiame objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje susisprogindama, taip sukeliant pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant sunkias pasekmes – nužudant kiek galima daugiau žmonių bei sukeliant žmonių paniką, ir tuo tikslu su Rusijos Federacijos teritorijoje gyvenančiais A. M. ir A. M. mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programą „MSN“ bei naudodama elektroninio pašto dėžutę musulmanochka1@rambler.ru suderino savo veikimo darant šį nusikaltimą planą, jog A. M. ir A. M. finansuos jos atvykimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, ji už atvykimui daryti teroro aktą gautas lėšas įsigis Lietuvos Respublikos pilietės pasą, gaus Rusijos Federacijos vizą, nusipirks kelionės bilietą ir 2009-10-25 atvyks į Rusijos Federacijos Maskvos miestą, kur A. M. ją pasitiks ir organizuos jos pervežimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, ten perduos apmokymams teroro aktui susisprogdinant vykdyti šioje vietovėje veikusiems tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K.“ („K. E.“) nariams, kurie po apmokymų konkrečią teroro akto panaudojant E. K. vykdymo vietą - Rusijos Federacijos strateginį objektą - Rusijos Federacijos karinę bazę ir teroro akto įvykdymo laiką E. K. nurodys papildomai.

Su Rusijos Federacijos teritorijoje gyvenančiais A. M. ir A. M. rengimosi padaryti šį nusikaltimą stadijoje aptarusi nusikaltimo eigą, E. K. nuo 2009 m. rugpjūčio14 d. iki 2009 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad savo veiksmais sudaro sąlygas palengvinti planuojamam teroro aktui jai susisprogdinant Rusijos Federacijos strateginiame objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje vykdyti ir to norėdama, atliko parengiamuosius veiksmus šio labai sunkaus nusikaltimo padarymui, apie kuriuos mobiliojo ryšio telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programą „MSN“ bei naudodama elektroninio pašto dėžutę musulmanochka1@rambler.ru informavo A. M. ir A. M.:

2009 m. rugpjūčio 14 d. per „Western Union“ greitojo pašto sistemą iš Rusijos Federacijoje gyvenančio A. M. gavusi 500 JAV dolerių (1212 litų ir 35 centų pagal Lietuvos Banko 2009-08-14 nustatytą valiutų kursą) perlaidą kelionei į Rusijos Federaciją teroro aktui vykdyti, už šiuos pinigus 2009 m. rugpjūčio 19 d. apmokėjo kelionei į Rusijos Federaciją reikalingo 2009 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Migracijos tarnyboje išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu pagaminimą ir šį pasą 2009 m. rugsėjo 21 d. atsiėmė;

laikydamasi konspiracijos 2009 m. rugpjūčio mėnesio antros pusės – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu panaudodama elektroninio pašto dėžutę musulmanochka1@rambler.ru per socialinį tinklą www.facebook.com bei mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje gyvenančios pažįstamos R. K. paprašė, kad jai padarytų iškvietimą į Rusijos Federaciją, reikalingą šios šalies vizai gauti, o šiai atsisakius, 2009 m. spalio 16 d. kreipėsi į Klaipėdoje esančią IĮ „Kelionės ir poilsis“, pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu ir iš A. M. gautų teroro akto finansavimui lėšų apmokėjo Rusijos Federacijos turistinės vizos Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdos mieste išdavimo bei draudimo ir autobuso bilieto į Maskvą išlaidas;

2009 m. spalio 20 d. gavusi Rusijos Federacijos vizą, suderino su A. M., kad šis ją 2010 m. spalio 25 d. pasitiks Maskvoje, „Rygos“ autobusų stotyje ir organizuos jos pergabenimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, ir 2009 m. spalio 24 d. iš Klaipėdos autobusu išvyko į Rusijos Federaciją teroro akto sprogdinant save strateginės reikšmės objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės vykdymui, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnų 2009 m. spalio 24 d., 16 val. 15 min., Kauno autobusų stotyje buvo sulaikyta, užkardant kelią nusikaltimo padarymui.

E. K. buvo kaltinama dar ir pagal BK 250 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją). Ji buvo kaltinama tuo, kad jau aptartomis aplinkybėmis kūrė organizuotą grupę teroro aktui įvykdyti ir dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui įvykdyti veikloje.

Pirmosios instancijos teismas E. K. pagal BK 250 str. 5 d. išteisino jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisindamas E. K., teismas nurodė, kad iš jos pasisakymų pokalbių forumuose bei socialiniuose tinkluose turinio matosi, jog ji turėjo tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą strateginiuose objektuose, tačiau iš jos pokalbių mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu bei internetine programa MSN su Rusijos Federacijos piliečiais A. M. ir A. M. turinio negalima padaryti neginčijamos išvados apie tai, kad E. K. kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti ir dalyvavo jos veikloje, o priešingai - ji pati gavo minėtų asmenų pasiūlymą atvykti į Maskvą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik kaltinamojo prisipažinimu, kai jo nepatvirtina kiti įrodymai. Teismo išvados gali būti grindžiamos tik pagal teisėjų vidinį įsitikinimą įvertinta patikimų įrodymų visuma. Toks įvertinimas turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Šiuo atveju vien E. K. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu nepakanka tam, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie kaltinamosios kaltumą padarius nusikaltimą, numatytą BK 250 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir nemotyvuotas dėl E. K. išteisinimas pagal BK 250 str. 5 d.; dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų dėl proceso išlaidų ir turto konfiskavimo. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė neteisingą bausmę ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Prokuroras nurodo, kad kaltinimas E. K. buvo konstruojamas vientisas, atskirai neišskiriant veiksmų, kurie kvalifikuojami pagal BK 250 str. 5 d., ir veiksmų, kvalifikuojamų pagal BK 21 str. 1 d. 250 str. 4 d. Toks kaltinimo konstravimo būdas logiškai apspręstas ir pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Kaltinime aprašyti visi E. K. veiksmai ir nurodyta tų veiksmų kvalifikacija pagal BK 250 str. 5 d. ir BK 21 str. 1 d., 250 str. 4 d. Identiškas reikalavimas keliamas ir nuosprendžio nustatomajai daliai – esant idealiajai sutapčiai, nusikalstama veika aprašoma vieną kartą.

Nuosprendyje teismas nurodė, kad išteisina E. K. pagal BK 250 str. 5 d., tačiau šioje dalyje pateikė visą nusikalstamos veikos, kuria jis buvo kaltinama, aprašymą (taip pat ir tą dalį, dėl kurios nuteisė E. K. pagal BK 21 str. 1 d., 250 str. 4 d.), aiškiai neišskirdamas veiksmų, dėl kurių E. K. išteisinama. Tokius E. K. veiksmus galima atrinkti tik mechaniškai lyginant pirminę kaltinimo formuluotę su teismo konstatuota formuluote, pagal kurią E. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 str. 1 d., 250 str. 4 d. Darytina išvada, kad teismas, aprašydamas nusikalstamą veiką, už kurią nuteista E. K. pagal BK 21 str. 1 d., 250 str. 4 d., iš kaltinimo E. K. pašalino:

aplinkybę, kad E. K. ieškojo bendrininkų;aplinkybę, kad buvo sukurta organizuota grupė labai sunkiam nusikaltimui daryti; aplinkybę, kad E. K., rengdamasi įvykdyti teroro aktą, tuo pačiu ir dalyvavo organizuotos grupės veikloje;aplinkybę, kad A. M. ir A. M. veikė vykdydami tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K." („K. E.") narių nurodymą užverbuoti teroro aktui susisprogdinant savanorę mirtininkę;aplinkybę, kad E. K., turėdama tikslą perduoti panaudojimui kaip savižudes mirtininkes teroro aktams Rusijos Federacijoje vykdyti su A. M. ir A. M. susijusiems Rusijos Federacijoje veikusiems asmenims, verbavo N. K. bei L. G. vykimui kartu su ja į Rusijos Federaciją.

Šių aplinkybių pašalinimas yra nepagrįstas ir lėmęs netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą išteisinant E. K. pagal BK 250 str. 5 d. Motyvuodamas E. K. išteisinimą pirmosios instancijos teismas pateikė tokius neišsamius argumentus, prieštaraujančius tiek tarpusavyje, tiek ir teismo nustatytoms aplinkybėms:

„Kaltinamoji teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad ji organizuotos grupės teroro aktui vykdyti nekūrė ir bendrininkų neieškojo. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tiek L. G., tiek N. K. į Maskvą su savimi vežtis ketino tam, kad ir jos būtų panaudotos kaip savižudės sprogdintojos teroro aktui. Nei L. G., nei N. K. nežinojo, kad bus panaudotos sprogdinimams, įkalbinėdama jas vykti su ja į Rusiją tai nuo jų slėpė.

Liudytojos L. G. ir N. K. parodė, kad nebuvo aktyviai įkalbinėjamos kartu su kaltinamąja vykti į Maskvą, buvo tik siūloma kartu važiuoti, apie tai, kad jos bus panaudotos kaip sprogdintojos mirtininkės, joms nežinoma.

Iš kaltinamosios pasisakymų pokalbių forumuose bei socialiniuose tinkluose turinio matyti, kad ji turėjo tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą strateginiuose objektuose, tačiau iš jos pokalbių mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu bei internetine programa MSN su Rusijos Federacijos piliečiais A. M. ir A. M. turinio negalima padaryti neginčijamos išvados apie tai, kad E. K. kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti ir dalyvavo jos veikloje, o priešingai - ji pati gavo minėtų asmenų pasiūlymą atvykti į Maskvą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik kaltinamojo prisipažinimu, kai jo nepatvirtina kiti įrodymai. Teismo išvados gali būti grindžiamos tik pagal teisėjų vidinį įsitikinimą įvertinta patikimų įrodymų visuma. Toks įvertinimas turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Šiuo atveju vien E. K. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu nepakanka tam, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie kaltinamosios kaltumą.

Esant tokioms aplinkybėms E. K. pagal BK 250 str. 5 d. išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. l p.)“.

Išteisindamas E. K. dėl dalies kaltinimo teismas rėmėsi jos teisme duotais parodymais apie tai, kad organizuotos grupės teroro aktui vykdyti nekūrė ir bendrininkų neieškojo. Tačiau E. K. proceso metu keitė parodymus (ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kalta ir parodė apie nusikalstamos veikos darymo aplinkybes), o motyvuojamoje nuosprendžio dalyje teismas, aprašęs E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė ir tai, kad jos parodymai, duoti iš karto po sulaikymo teisme ir apklausiant įtariamąja, yra teisingi, o vėlesni, kuriuose savo kaltę neigė, yra jos gynybinė pozicija, kalta prisipažino laisvanoriškai, tokią poziciją suderino su gynėju. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, tiek iš esmės tiek detalėse sutampa su teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir dėl to jais remiamasi priimant nuosprendį; teisme duotus parodymus iš esmės paneigia tiek liudytojų parodymai, tiek bylos medžiaga, dėl to jie vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi teismas vienoje vietoje remiasi E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o kitoje - jau tik teisme duotais parodymais, o tokios skirtingos pozicijos niekaip neargumentuoja, išteisindamas E. K. dėl dalies kaltinimo nenurodo, kodėl šioje dalyje atmeta E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Be E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, organizuotos grupės teroro aktui vykdyti kūrimą ir bendrininkų paiešką patvirtina ir visa eilė kitų teisme ištirtų įrodymų. Tai E. K. pasisakymai pokalbių forumuose, jos pokalbiai ir tekstinės SMS žinutės telefonu, susirašinėjimas elektroniniu paštu, taip pat ir liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 žodžiu perteikta informacija, kuri užfiksuota atliekant veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės. Liudytojų Nr. 1, C. A. ir A. Š. parodymai taip pat įgalina padaryti išvadą dėl organizuotos grupės kūrimo ir bendrininkų paieškos. Teismas šiais įrodymais grindė nuosprendį, tačiau dalyje dėl išteisinimo padarė jais nepagrįstas išvadas.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad iš kaltinamosios pasisakymų pokalbių forumuose bei socialiniuose tinkluose turinio matyti, kad ji turėjo tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą strateginiuose objektuose, tačiau iš jos pokalbių mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu bei internetine programa MSN su Rusijos Federacijos piliečiais A. M. ir A. M. turinio negalima padaryti neginčijamos išvados apie tai, kad E. K. kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti ir dalyvavo jos veikloje, o priešingai - ji pati gavo minėtų asmenų pasiūlymą atvykti į Maskvą. Šioje dalyje teismo išvada nepagrįsta ir prieštaringa. Jau pirmąja sakinio dalimi teismas konstatuoja, kad E. K. buvo iniciatorė ir viešai skelbė apie savo ketinimus neapibrėžtam asmenų ratui, tačiau išvadą padaro priešingą - iniciatoriai buvo A. M. ir A. M.. Šioje vietoje reikia konstatuoti, kad be kaltinamosios iniciatyvos ir nusikalstamų ketinimų deklaravimo nebūtų ir M. kvietimo bei pasiūlymo įgyvendinti nusikalstamą sumanymą.

BK 250 str. 5 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę šiame straipsnyje numatytiems veiksmams (t.y. teroro aktams) atlikti arba dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramą tokiai grupei.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas sukonstravo nukirstinę nusikalstamos veikos sudėtį, kuomet dar tik parengtinė veika (o būtent tokia yra organizuotos grupės kūrimas) pripažįstama baigtu nusikaltimu. Todėl, o taip pat ir dėl to, kad E. K. inkriminuotas ir dalyvavimas jau sukurtos organizuotos grupės veikloje, kvalifikuojant veiką pagal BK 250 str. 5 d., papildoma nuoroda į rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką (BK 21 str.) nereikalinga.

Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (taigi ir parengtinėje - rengiantis ar kėsinantis padaryti nusikaltimą) du ar daugiau asmenų (šiuo atveju yra trys asmenys) susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (šiuo atveju vieną labai sunkų nusikaltimą) ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

E. K. skelbimasis įvairiuose pokalbių forumuose, internete ir asmeninių pasisakymų metu, kad dėl asmeninių motyvų ir religinių įsitikinimų – keršydama už Rusijos Federacijos valdžios veiksmus Čečėnijos Respublikoje gyvenančių musulmonų atžvilgiu, turi tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose ir ieško bendrininkų, galinčių padėti jai įvykdyti šį teroro aktą, vertintini kaip tyčiniai veiksmai, kuriais pradedama kurti organizuota grupė. Laikotarpiu nuo 2009-08-12 iki 2009-10-24 telefonu, elektroniniu paštu ir internetinių pokalbių pagalba iš A. M. bei A. M. ji gavo realų pasiūlymą atvykti į Rusijos Federaciją ir šioje šalyje esančiame strateginės reikšmės objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje įvykdyti teroro aktą sprogdinant save. E. K. pasiūlymą priėmė ir taip rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje bendru jos – E. K. bei A. M. ir A. M. sutarimu buvo sukurta iš jos – E. K., veikusios Lietuvos Respublikoje, ir A. M. bei A. M., veikusių Rusijos Federacijos teritorijoje, organizuota grupė labai sunkiam nusikaltimui - teroro aktui - padaryti, kurios kiekvienas narys darydamas šį nusikaltimą atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį:

- E. K. užduotis buvo už iš M. gautus pinigus pasidaryti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, gauti Rusijos Federacijos vizą ir atvykti į Maskvą, o vėliau su organizuotos grupės narių pagalba vykti į Rusijos Federacijoje veikiančios tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K." narių nurodytą vietą ir ten susisprogdinti.

- A. ir A. M. užduotis buvo finansuoti E. K. atvykimą į Maskvą, ją pasitikti ir perduoti Rusijos Federacijoje veikiančios tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K." nariams, kad šie ją savo nuožiūra panaudotų teroro aktui susisprogdinant.

Grupės organizuotumą lemia ir tai, kad tarp jos narių buvo laikomasi konspiracijos (kalbama ir rašoma dažnai užuominomis, keičiamos telefonų SIM kortelės), M. turėjo realius ir pastovius ryšius su jau minėta Rusijos Federacijoje veikiančia tarptautine teroristine grupuote „E. K.".

Europos Tarybos 2002-06-13 Pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu 2 straipsnyje yra pateikta organizuotos grupės, kai kalbama apie su teroristine grupe susijusius nusikaltimus, apibrėžtis. Organizuota grupė yra grupė, kuri nėra atsitiktinai sudaryta tiesiogiai kokiam nors nusikaltimui padaryti ir kurioje nebūtinai turi būti formaliai jos nariams padalyti vaidmenys, narystės tęstinumas ar išplėtota struktūra. Taigi, teroristinėse veikose organizuotai grupei taikomi dar mažesni reikalavimai.

Pagal BK 250 str. 5 d. kriminalizuotas ir paprastos bendrininkų grupės kūrimas, ir dalyvavimas jos veikloje, tačiau teismas bendrininkavimo (nei paprasto, nei organizuotos grupės) požymio nuosprendyje apskritai neanalizavo ir neaptarė, nors pagal nustatomojoje dalyje aprašytą kaltinimą (sutrumpinta kaltinimo dalies formuluotė - E. K. viešai skelbiant, kad nori surengti teroro aktą, ji iš A. M. ir A. M. gavo pasiūlymą atvykti į Rusijos Federaciją ir šioje šalyje esančiame strateginės reikšmės objekte įvykdyti teroro aktą sprogdinant save, po ko pasiūlymą priėmė ir atliko veiksmus, kuriuos derino su tais pačiais A. M. ir A. M.) ir pripažino, kad E. K., padarydama BK 21 str. 1 d., 250 str. 4 d. numatytą nusikaltimą, veikė bendrai su A. M. ir A. M.. Bendrus šių asmenų veiksmus labai aiškiai iliustruoja ir tokios nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašytos kaltinimo dalys, kaip „2009 m. spalio 16 d. kreipėsi į Klaipėdoje esančią IĮ „Kelionės ir poilsis", pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu ir iš A. M. šautu teroro akto finansavimui lėšų apmokėjo Rusijos Federacijos turistinės vizos Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdos mieste išdavimo bei draudimo ir autobuso bilieto į Maskvą išlaidas" arba „2009 m. spalio 20 d. gavusi Rusijos Federacijos vizą, suderino su A. M., kad šis ją 2010 m. spalio 25 d. pasitiks Maskvoje, „Rygos" autobusu stotyje, ir organizuos jos pergabenimą i Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką".

Sukūrus organizuotą grupę, visi tolesni veiksmai darant nusikalstamą veiką, dėl kurios ir buvo sukurta organizuota grupė, privalo būti kvalifikuojami kaip dalyvavimas organizuotos grupės veikloje. Tie veiksmai, tai - bendrų veiksmų tarp grupės narių aptarimas ir derinimas telefonu ir elektroniniu paštu, E. K. dokumentų ir kelionės finansavimas, bilieto, vizos ir draudimo pirkimas, pats vykimas autobusu į Maskvą, L. G. ir N. K. verbavimas. Šie veiksmai (išskyrus asmenų verbavimą) pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 21 str. 1 d. - 250 str. 4 d. kaip rengimasis įvykdyti teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte, tačiau, kaip minėta, šie veiksmai tuo pačiu yra ir dalyvavimas grupės veikloje. O tai reikalauja ir atskiros kvalifikacijos pagal BK 250 str. 5 d. Veikos kvalifikuotinos kaip padarytos idealiąja sutaptimi, nes vienais ir tais pačiais veiksmais padarytos dvi nusikalstamos veikos, aprašytos skirtingose BK 250 straipsnio dalyse.

Teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų C. A. ir A. Š. parodymais (teisme pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka), iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų gauta medžiaga apie A. M. sąsajas su Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikos Vedeno ir Sali rajonuose veikiančia neteisėta ginkluota formuote, tačiau visiškai neargumentuotai, nenurodydamas nuosprendyje jokių motyvų, iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad A. M. ir A. M. veikė vykdydami tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K." („K. E.") narių nurodymą užverbuoti teroro aktui susisprogdinant savanorę mirtininkę. Šią aplinkybę aiškiai patvirtina jau minėti liudytojai ir Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga. Teismui buvo pateiktas ir pagarsintas Rusijos Federacijos Maskvos srities teismo 2011-12-26 nuosprendis, kuriuo kaltais pripažinti ir nuteisti A. ir A. M.. Šiuo nuosprendžiu teismas be pagrindo nesirėmė, nes būtent jame aptariamas 2009-10-24 14:34:53 vykęs asmenų pokalbis interneto pokalbių svetainėje „Airway" per A. M. ir A. M. naudojamus mobilaus ryšio aparatus (asmenys pasivadinę slapyvardžiais „rumo" ir „nohchi-kant"):

rumo: viskas normaliai, tik dėl svečio truputį jaudinuos, ji anksčiau turėjo problemų, ją vos išleido iš ten, sakė, kad ji turi pranešinėti, kur ji bus

rumo: ji ambasadose turėjo žymą, kaip nepatikima lankytoja, dabar, sako, panaikino ir įspėjo, kad žymėtųsi

rumo: tame ir kad jai nuolat reikės pranešinėti konsulatui jos gyvenamąją vietą

rumo: vallachi aš negalvojau ir nekuriu iliuzijų, kad šis kelias bus lengvas ir esu pasirengęs viskam inšallach. Bet ir kvailai nesinorėtų įkliūti

rumo: aš tiesiog tariausi dėl svečio, papasakojau tau problemą ir norėjau patarimo

nohchi-kant: gerai trumpiau problema ta, kad tiktai mėnesiui vizos terminas?

nohchi-kant: svarbiausia, kad atvyktų, toliau viskas bus kaip Alachas panorės

nohchi-kant: kaip aš galvoju ją reikės išsiųsti į kita vieta, namus savo ji vargu pamatys. Paminėtų Rusijos Federacijoje apklaustų liudytojų parodymai ir tokių pokalbių buvimas aiškiai parodo, kad E. K. atvykimui buvo rengiamasi rimtai, ją planuota panaudoti kaip savižudę teroro aktui vykdyti, ko ir pati E. K. siekė. Paminėtas ir kiti pokalbiai buvo gauti iš Rusijos Federacijos ir pagal teisinės pagalbos pavedimą ikiteisminiame tyrime Nr. 19-1-002-09, jau baigus ikiteisminį tyrimą E. K. atžvilgiu ir perdavus bylą teismui su kaltinamuoju aktu.

Aplinkybę, kad E. K., turėdama tikslą perduoti panaudojimui kaip savižudes mirtininkes teroro aktams Rusijos Federacijoje vykdyti su A. M. ir A. M. susijusiems Rusijos Federacijoje veikusiems asmenims, verbavo N. K. bei L. G. vykimui kartu su ja į Rusijos Federaciją, teismas iš kaltinimo pašalino tik dėl to, kad pačios N. K. ir L. G. to nežinojo, nes E. K. tokią informaciją nuo jų slėpė. Teismas nuosprendyje šioje dalyje remiasi E. K. parodymais, todėl visiškai neaiškus kaltinimo siaurinimas. Juo labiau, kad tokius E. K. parodymus apie kvietimą vykti į Maskvą patvirtina ir liudytojos N. K. ir L. G., taip pat ir liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, šiam liudytojui žodžiu perteikta informacija, kuri užfiksuota atliekant veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės. Galiausiai, tokius E. K. veiksmus objektyviai patvirtina E. K. elektroninis susirašinėjimas su M. Verbavimui inkriminuoti pakanka E. K. suvokimo, kurį patvirtino ji pati, minėti liudytojai ir kiti duomenys. N. K. ir L. G. kelionės tikslo suvokimas neturi reikšmės E. K. veiksmų kvalifikacijai. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas nuosprendis dalyje dėl E. K. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis pripažįstant ją kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 250 str. 5 d.

Skirdamas bausmę E. K., teismas BK 54 str. 3 d. nuostatas teismas taikė nesant šių nuostatų taikymo pagrindų ir sąlygų.

BK 54 str. nuostatų taikymas yra iš esmės nemotyvuotas - skundžiamame nuosprendyje apsiribota tik deklaratyvia fraze - manytina, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o sulaikyti E. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, ją nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir, siekiant nustatyti individualizuotas bausmės ribas, tikslinga paskirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę. Nesant byloje BK 62 str. numatytų pagrindų aukščiau aptartos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, į kurias atsižvelgiant kaltinamosios atžvilgiu taikytina BK 54 str. 3 d. nuostata." Pacituota teismo išvada nėra grindžiama jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, ji iš esmės nepaaiškinta ir nepakomentuota, taigi skundžiamame nuosprendyje lieka neaiškus atsakymas j klausimą, kodėl teismas daro tokią išvadą, kokie faktiniai duomenys ar aplinkybės šioje byloje leidžia teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir be realaus bausmės atlikimo bus pasiekti bausmės tikslai. Nuosprendžio nemotyvuotumas šioje dalyje daro jį neteisėtu.

BK 54 str. 3 d. numatyta teismo pareiga vadovautis bausmės paskirtimi. Bausmės tikslus (paskirtį) aptaria BK 41 str., todėl taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, konkrečioje byloje svarbu nustatyti ar tai bus pakankamai efektyvu siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo; ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas už nusikalstamos veikos padarymą; ar asmeniui bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas; ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir vėl nenusikals; ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Skundžiamame nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyti šie paminėti tikslai, plačiau to neargumentuojant. Pažymėtina, kad nė vienas iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą, nes būtent jų visuma harmoningai ir išreiškia bausmės paskirtį.

- Sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Šis bausmės tikslas - tai bendroji prevencija, tačiau ji nesusijusi su konkrečiu nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Iš esmės tai yra kitų asmenų įspėjimo, informavimo, bauginimo, kad jie napadarytų nusikalstamos veikos, priemonė. E. K. padaryti nusikaltimai pagal BK 11 str. 5 ir 6 dalių nuostatas priskiriami prie sunkių (250 str. 5 d. organizuotos grupės teroro aktui vykdyti kūrimas ir dalyvavimas jos veikloje) ir labai sunkių (21 str. 1 d., 250 str. 4 d. rengimasis padaryti teroro aktą) nusikaltimų, o pagal savo pobūdį šie nusikaltimai yra smurtiniai, itin pavojingi ir smerkiami tarptautinės bendrijos. Nusikalstamas veikas E. K. padarė veikdama tiesiogine tyčia, ji suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, norėjo taip veikti, numatė padarinius ir jų norėjo. Kalbant apie bendrąją prevenciją akivaizdu, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pasiuntė žinią, jog rengimasis padaryti labai sunkų nusikaltimą - teroro aktą strateginės reikšmės objekte, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių - būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės, net ir kaltininkui neprisipažįstant bei keliant nepagrįstas provokavimo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo versijas, gali būti baudžiamas net dvylika kartų švelniau nei numatyta sankcijoje. Šioje dalyje teismas iš esmės neatsižvelgė nei į nusikaltimo sunkumą, nei į viešojoje erdvėje plačiai aprašytą kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Neįvertintas liko ir kaltinamosios naujų nusikalstamų veikų padarymas, konstatuotas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais. Paminėtosios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad E. K. paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę, bendroji prevencija nebus įgyvendinta ir asmenų sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo bausmės tikslas nebus pasiektas.

Nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Įstatymų leidėjas, pripažindamas nubaudimą bausmės esme, iškelia bausmei ir tokį pat tikslą. Tokiu atveju nubaudimas negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų tikslų ir turi būti aiškinamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Realybė yra tokia, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo E. K. dalies visuomenės narių ne tik nebuvo pasmerkta, tačiau dar ir teigiamai vertinama. Šiuo konkrečiu atveju E. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu prilygstanti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtam laikui. Toks laisvės atėmimo bausmės termino nustatymas iš esmės reiškia ne individualizuotą požiūrį į nusikalstamą veiką ir jį padariusį asmenį, o dirbtinį ir kompromisinį prisitaikymą prie situacijos. Svarbu yra suvokti, kad kaltininkui, siekiant jo nubaudimo, turi būti paskiriama bausmė, kurią jis ir suvoktų kaip bausmę, o ne kaip buvusią kardomąją priemonę. Nekvestionuojama yra tai, kad laikinasis sulaikymas ir suėmimas privalo būti įskaitomas į bausmę, tačiau šiuo atveju, įvertinant minimalią gresiančią bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai metų - sukurta situacija, kai sulaikymui ir suėmimui termino prasme lygiavertės bausmės paskyrimu asmuo nėra nubaudžiamas.Atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis bausmės tikslas reiškia, kad bausme siekiama sudaryti tokias fizines sąlygas, kurios užkirstų kelią naujai nusikalstamai veikai padaryti. E. K. pripažinimas kalta padarius nusikalstamą veiką ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, konstatuojant, kad bausmė jau atlikta, iš esmės neeliminuoja galimybės jai daryti naujas (ir tapačias) nusikalstamas veikas. Minėtina tai, kad E. K. veika užkardyta rengimosi stadijoje, ji teisme kalta neprisipažino, nusikalstamų ketinimų neatsisakė, stiprių socialinių ryšių neturėjo ir šiuo metu neturi, o tai leidžia daryti ir išvadą, jog aptariamam bausmės tikslui pasiekti reikalingos žymiai griežtesnės priemonės. Svarbi yra ir šio bausmės tikslo sąsaja su bendrąja bei specialiąja prevencija, nes formalusis nebaudžiamumas šiuo atveju asmenį gali tik paskatinti ir toliau rinktis nusikalstamą elgesio variantą. O byloje nustatytos aplinkybės rodo E. K. polinkį nusikalsti ir vengti atsakomybės.

Atskirai aptartinas teismo nuosprendyje akcentuotas bausmės švelninimo motyvas „Kaltinamosios nusikalstamo sumanymo susiformavimui neabejotinai turėjo įtakos ir dėl socialinės aplinkos bei gyvenimiškos patirties stokos susiformavusios vidinės paskatos, nulėmusios jos pasiryžimą veikti priešingai teisei ir jos įsivaizduojami pasikeitimai, kurie būtų atsiradę padarius nusikalstamą veiką (ji būtų išgarsėjusi, pademonstravusi pasauliui, kad čečėnų kovas už nepriklausomybę palaiko ir kitų šalių musulmonai, jos siela būtų patekusi į rojų). Sekant teismo logika asmuo, kuris ir šiuo metu mąsto, kad žudant kitatikius siela pateks į rojų, ir to siekia, po nusikalstamų veikų padarymo pagrįstai gali tikėtis ir sulaukti švelnesnės bausmės. Nors teisinė, o ir gyvenimiška logika tokį asmenį izoliuoti nuo įstatymams paklūstančių visuomenės narių.

- Paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šio

bausmės tikslo siekimas - tai specialioji (individualioji) prevencija, kurios poveikis pasireiškia konkrečių asmens teisių ar laisvių atėmimu arba ribojimu, specialių pareigų nustatymu, individualizuotų pataisymo priemonių taikymu. Specialiosios prevencijos tikslas vertintinas kaip labai pažangus, nes valstybė įsipareigoja nuteistajam taikyti pozityvias poveikio priemones, kurios kiekvienai bausmei yra skirtingos. Šiuo konkrečiu atveju kalbant apie terminuotą laisvės atėmimą, įvertinant nuteistosios asmenybę, taip pat ir aukščiau paminėtas aplinkybes, pozityvia poveikio priemone laikytinas minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas. Tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas įtikintų kaltininką, jog nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas jam pačiam ir visuomenei. Argumentuojant realų laisvės atėmimo bausmės atlikimo būtinumą minėtinos su kaltininko asmeniu susijusios aplinkybės. E. K. aktyviai domėjosi šachidžių veikla, rinko apie jas informaciją, jomis žavėjosi ir todėl suprato rengiamo nusikaltimo pobūdį ir nusikaltimo sudėties požymius. Ji suvokė numatytų rengimosi veiksmų pobūdį ir svarbą tolesnei nusikalstamai veikai; numatė priežastinį ryšį ir jo vystymąsi tarp rengimosi ir vėlesnių nusikalstamos veikos stadijų; buvo įsitikinusi, kad atlikusi numatytus pasirengimo veiksmus neapsiribos jais ir tęs savo veiką, padarys sumanytą nusikaltimą. Tokia išvada daroma analizuojant jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat jos siųstas trumpąsias SMS žinutes, elektroninius laiškus ir pokalbius su liudytojais Nr. 1 ir Nr. 2 apie tai, kad yra tvirtai apsisprendusi praeiti apmokymus ir susisprogdinti, todėl vyks į Maskvą. E. K. pasiryžimą neapsiriboti vien parengiamaisiais veiksmais liudija ir jos nereagavimas į daugkartinius liudytojos Nr. 1 atkalbinėjimus taip elgtis. Minėtina ir nuolatinė konspiracija bei sąmoningas klaidinančio, neteisingo adreso Maskvoje nurodymas motinai, siekiant apsunkinti asmenų, pas kuriuos ji vyksta, nustatymą ir jos pačios paiešką. Verta paminėti ir tai, kad socialiniame tinklapyje "Facebook" ji, kaip savo asmeninius duomenis, bendraudama su pažįstamais musulmonais vartojo žodžių junginį „R. S." ir jai yra žinoma, kad teroro aktus Rusijos Federacijos teritorijoje susisprogdinant vykdo mirtininkų batalionas, kurio pavadinimas yra toks pat, kaip ir jos vardo „Facebooke" tinklapyje - „R. S.". R. S. - čečėnų mirtininkų žvalgybos ir sabotažo batalionas jau nuo 2003-03-04 yra įtrauktas į Europos Komisijos oficialiai sudaromą asmenų ir grupių, susijusių su Al-Qaida, Usama bin Laden ar Talibanu, sąrašą. Nusikalstamos veikos motyvas - religinė musulmonų kova prieš kitatikius ir čečėnų kovotojų palaikymas jų kovoje prieš Rusijos Federacijos valdžią. Tikslai - sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, pasiekti sunkių padarinių - kad susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės, pakankamai iškalbingai byloja apie kaltinamosios vertybių hierarchiją, kurioje žmogaus gyvybei ir socialinių normų laikymuisi skiriamos paskutinės vietos, išaukštinant smurtą ir kerštą. Į šias aplinkybes teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, visiškai neatsižvelgė.

Vienu bausmės tikslų išskirdamas siekį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įstatymų leidėjas išreiškė savo požiūrį į bausmės ir kaltininko asmenybės santykį. Vienam asmeniui tuos pačius bausmės tikslus galima pasiekti tik paskiriant griežtą bausmę, kitam pakanka ikiteisminio bylos tyrimo stadijoje taikomų procesinių prievartos priemonių ir atsakomybės neišvengiamumo suvokimo. Todėl kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Asmenybė formuojasi šeimoje, kolektyve, visuomenėje, be to - ilgalaikiame procese. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti kaltininko teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, susiformavusias savybes ir tada spręsti, kas paskatino asmenį padaryti nusikaltimą, ar šis nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Byloje aiškiai konstatuota, jog E. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, ji tam ilgai rengėsi ir pati buvo iniciatorė, nors vėliau nusikalstamo sumanymo (teroro akto) įvykdymo sėkmė didžiąja dalimi jau priklausė ne nuo jos, tačiau nuo M. bei kitų asmenų atliktų ir atliktinų veiksmų. Nustatytas ir visas spektras aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių nuteistąją - pastoviai konfliktuojanti su mama ir teta, pabėganti iš namų, slepianti savo veiklą. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Asmens elgesys po nusikaltimo padarymo atspindi jo požiūrį į padarytą nusikaltimą. Jeigu asmuo kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiojo bei stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes, jo asmenybės pavojingumas daug mažesnis nei E. K., kuri tų veiksmų neatlieka - ji teisme kalta neprisipažino ir nesigailėjo, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ji nuolat kėlė nepagrįstas provokacijos ir pareigūnų piktnaudžiavimo versijas, darė naujas nusikalstamas veikas, susijusias su jos atžvilgiu tirta ir nagrinėta šia byla, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Sugretinus asmenybės požymius, pasireiškusius iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo, galima visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę ir nagrinėjamu atveju priimti sprendimą, jog šis bausmės tikslas bus pasiektas tik paskiriant ilgalaikę, nors ir straipsnio sankcijoje numatytą minimalią, laisvės atėmimo bausmę.

- Užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę - tai užtikrinimas paskyrimo kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Aptariamu atveju teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pernelyg švelnią bausmę. Parinkdamas bausmės dydį teismas privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o aptariamu atveju tai padaryta nebuvo.

Teisingumas - visų pirma teisingas baudžiamasis įstatymas, sudarantis sąlygas vienodai teisminei praktikai. Teisingumo principas užtikrinamas ir individualizuojant bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu pritaikius BK 54 str. 3 d. ir paskyrus tik 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, buvo nukrypta nuo susiformavusios teismų praktikos ir visiškai neatsižvelgta į jau aukščiau aptartą būtinybę individualizuoti bausmę.

BK 54 str. 1 d. numatyta bendroji taisyklė, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Ši taisyklė reiškia ir tai, kad, net ir taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismui privalu atsižvelgti į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, o švelnesnės bausmės paskyrimas turi motyvuotai ir logiškai išplaukti iš BK 54 str. 2 d. numatytų visų aplinkybių turinio konkrečioje byloje visumos. Pagal baudžiamąjį įstatymą visoms BK 54 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms, individualizuojant bausmę, skiriama vienoda teisinė reikšmė, todėl E. K. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio, ypač žiauraus rengiamo nusikaltimo padarymo mechanizmo ir būdo, tiesioginės tyčios ir jos siekiamų jau aukščiau minėtų tikslų, sunkių padarinių bei žemų paskatų, t. y. aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d. 1-3 p., negali neutralizuoti (ar sumenkinti), pirmosios instancijos teismo tvirtinimu, veikos užkardymas rengimosi stadijoje, tiesioginės ir realios žalos nepadarymas, antraeilis vaidmuo bei teigiama charakteristika (BK 54 str. 2 d. 4-6 p.), juo labiau, kad išvados dėl antraeilio vaidmens ir teigiamos charakteristikos teismo nuosprendyje nėra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos (kaip jau minėta, E. K. vaidmuo buvo iniciatyvus ir pirmaeilis, tik vėliau peraugęs į antraeilį ir priklausantį nuo kitų asmenų, o gera charakteristika niekaip nesiderina su objektyviai garso įrašuose užfiksuotomis ciniškomis pažiūromis, smurto ir keršto išaukštinimu, jos elgesiu proceso metu ir naujų nusikalstamų veikų darymu). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė, paneigianti, pavyzdžiui, net padarytos veikos pavojingumą.

Skiriant bausmę E. K. buvo būtina tinkamai įvertinti ir tai, jog: padarytas sunkus ir rengtasi padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimus; siekta sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, siekta sunkių padarinių - kad susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės; nusikaltimai padaryti iš esmės dėl žemų paskatų (pykčio ir keršto); po nusikalstamų veikų padarymo E. K. darė naujas nusikalstamas veikas, o savo ankstesnius veiksmus vertino kaip teisėtus kombatantės siekius. Kita vertus, šios aplinkybės atitinkamai atskleidžia ir kaltininko asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismas E. K. asmenybės išsamaus vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste neatliko.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui - tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas švelnesnę bausmę BK 54 str. 3 d. numatytu pagrindu, pažeidė ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, reikalaujantį, kad kaltininkui paskirta bausmė užtikrintų ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tokia išvada šioje dalyje daroma nepriklausomai nuo to, kad realių nukentėjusiųjų šioje byloje nėra ir reali žala nebuvo padaryta, nes nusikalstama veika užkardyta rengimosi stadijoje - tačiau E. K. nusikalstamais veiksmais buvo sukelta reali grėsmė daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, sudarytos sąlygos teroristinių nusikaltimų plitimui, iš E. K. pusės buvo išreikštas, nors ir ne viešas, tačiau aiškus teroro aukų niekinimas. Tokios aplinkybės, bylą išnagrinėjus viešai, negalėjo nepalikti pėdsako įstatymams paklūstančių ir terorizmą smerkiančių asmenų sąmonėje.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika taikant BK 41 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas (žr. kasacines nutartis Nr. 2K-7-576/2006, 2K-508/2007, 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-105/2009, 2K-84/2009, 2K-152/2009, 2K-328/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-390/2011, 2K-528/2011, 2K-4/2013 ir kt.) yra aiški ir vienareikšmė, nukrypimui nuo jos reikalinga stipri ir aiški motyvacija, kuri skundžiamame nuosprendyje nepateikta.

BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis BK 62 str. nuostatomis. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Šiuo požiūriu BK 54 str. 3 d. taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 str 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, todėl BK 54 str. 3 d. nuostatos taikytinos tik tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK 54 str. 3 d. normą, nes byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ar išimtinai teigiamai apibūdintų E. K. asmenybę. Tai, kad veika nutrūko rengimosi stadijoje ir reali žala nepadaryta, taip pat ir aplinkybės, teigiamai apibūdinančios E. K. (jaunas amžius, gera charakteristika iš mokymosi įstaigos, nebausta administracine tvarka, neteista (tačiau tik iki inkriminuojamų veikų padarymo), gyvenimiškos patirties stoka), nelaikytinos išimtinėmis, jos gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytų nusikaltimų pavojingumu ir neigiamai E. K. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kad būtų galima teigti, jog bausmės paskyrimas pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kalbant apie aplinkybių išskirtinumą ir jų lyginamąjį svorį, dera prisiminti šiame skunde jau ne kartą minėtas padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes (padaryti nusikaltimai ypatingai smerkiami tarptautinės bendrijos, jie priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje; nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, E. K. tam ilgai rengėsi ir pati buvo iniciatorė; nusikalstamos veikos motyvas - religinė musulmonų kova prieš kitatikius ir čečėnų kovotojų palaikymas jų kovoje prieš Rusijos Federacijos valdžią; tikslai - sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, pasiekti sunkių padarinių - kad susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės), taip pat ir aplinkybes, susijusias su E. K. asmenybe, jos elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo ir pozicija proceso metu (jau minėti nusikaltimų padarymo tikslai ir motyvas pakankamai iškalbingai byloja apie kaltinamosios vertybių hierarchiją, kurioje žmogaus gyvybei ir socialinių normų laikymuisi skiriamos paskutinės vietos, išaukštinant smurtą ir kerštą, niekinant teroro aukas; pastoviai konfliktavo su mama ir teta, pabėgo iš namų, slėpė savo veiklą; vengė atsakomybės, neprisipažino kalta, nesigailėjo; nenustatyta nei viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė; nuolat kėlė nepagrįstas provokacijos ir pareigūnų piktnaudžiavimo versijas, darė naujas nusikalstamas veikas, susijusias su jos atžvilgiu tirta ir nagrinėta šia byla, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės).

Minėtina ir tai, kad visais atvejais, kuomet Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje BK 54 str. 3 d. taikymas buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu, kaltininkai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, buvo nustatyta bent viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat ir kitos aplinkybės, kurių visuma leido švelninti bausmę. Tačiau tose bylose aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl tokia praktika negali būti taikymo pavyzdžiu, precedentu šiai bylai.

Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog E. K. atžvilgiu taikytina BK 54 str. 3 d. nuostata ir jai skirtina švelnesnė negu BK 250 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ir kad minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar neatitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Spręsdamas dėl aplinkybių išimtinumo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra BK 62 str. numatytų pagrindų, todėl teismo aptartos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, į kurias atsižvelgiant kaltinamosios atžvilgiu taikytina BK 54 str. 3 d. nuostata. Toks aplinkybių išimtinumo pagrindimas BK 62 str. numatytų pagrindų nebuvimu yra iš esmės nepriimtinas, nes aplinkybių išimtinumą turi liudyti konkretūs faktiniai duomenys ar situacija. Be to, BK 62 str. numatytų pagrindų nebuvimas yra tik sąlyga svarstyti BK 54 str. 3 d. taikymo galimybę, o ne automatiškai byloje nustatytas aplinkybes vertinti kaip išimtines.

Nustatant bausmės dydį į pozityvius momentus atsižvelgtina sprendžiant dėl straipsnio sankcijoje numatytos minimalios bausmės paskyrimo. Minėtina ir įstatymų leidėjo pozicija dalyje dėl bausmės skyrimo už rengimąsi padaryti nusikaltimą. BK 57 str. 1 d. numatyta, kad tokiais atvejais bausmė skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikaltimas nebuvo baigtas. Nagrinėjamu atveju E. K. rengėsi padaryti labai pavojingą ir pagal BK 11 str. 6 d. labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, ji atliko iš esmės visus su M. aptartus ir nuo jos valios priklausančius veiksmus, o nusikaltimas nebuvo baigtas ne dėl kažkokio atsitiktinumo, o dėl to, kad jį rengimosi stadijoje užkardė teisėsaugos pareigūnai. Maža to, E. K. elgesys teisminio nagrinėjimo metu, neprisipažinimas ir kaltės neigimas, gynybos keliamas teisėtos kombatantės vaidmuo leidžia pagrįstai manyti, jog nusikalstamo sumanymo nėra atsisakyta. Nesant pagrindų taikyti, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, teisingumas nėra įvykdomas, tai prieštarauja teisingumui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas nuosprendis dalyje dėl BK 54 str. 3 d. taikymo keistinas panaikinant BK 54 str. 3 d. taikymą ir paskiriant E. K. BK 250 str. 4 d. sankcijoje numatytą bausmę.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje taip pat netinkamai išspręsti kiti klausimai - visiškai nepasisakyta dėl proceso išlaidų ir neteisingai išspręstas turto konfiskavimo klausimas. 2010-07-15 prokuroro nutarimu 3352 litų ir 19 centų suma, sudaranti 2010-05-25 LTEC specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kainą bei 1449 litų suma, sudaranti 2010-06-23 LTEC specialisto išvados Nr. 11-1469(10) kainą, buvo pripažintos proceso išlaidomis. Vadovaujantis BPK 105 str. šios proceso išlaidos išieškotinos iš E. K., to prašė ir prokuroras baigiamojoje kalboje, tačiau teismas nuosprendžiu šio klausimo visiškai nesprendė ir dėl to nepasisakė.

E. K. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad rengiantis teroro aktui buvo gauti 500 JAV dolerių, už kuriuos pasidarytas pasas, pirkta viza, draudimas, autobuso bilietas. Šie pinigai yra nusikaltimo priemonė, be kurios nebūtų atlikti parengiamieji veiksmai. Vadovaujantis BK 72 str., nusikalstamos veikos priemonės yra konfiskuotinos. E. K. asmens kratos metu paimti 100 JAV dolerių ir 140 litų teismo nuosprendžiu konfiskuoti, tačiau dėl likusios konfiskuotinų 500 JAV dolerių dalies - 829,88 litų - kuri išleista ir dėl to jos negalima paimti, konfiskavimo teismo nuosprendyje nėra pasisakyta. Pagal BK 72 str. 5 d., kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (būtent tokia situacija yra šioje byloje - dalis pinigų išleista nusikaltimo darymui), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas nuosprendis dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų keistinas didinant konfiskuotino turto dalį ir išieškant iš E. K. proceso išlaidas.

Prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-05-30 nuosprendį dalyje dėl E. K. išteisinimo pagal BK 250 str. 5 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį - E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 250 str. 5 d., ir paskirti jai bausmę – 4 metus laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2013-05-30 nuosprendį dalyje dėl BK 54 str. 3 d. taikymo pakeisti ir panaikinti BK 54 str. 3 d. taikymą bei pagal BK 21 str. 1 d., 250 str. 4 d. paskirti E. K. bausmę - 10 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Į bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Vilniaus apygardos teismo 2013-05-30 nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo pakeisti ir,vadovaujantis BK 72 str. 5 d., konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones 100 JAV dolerių ir 140 litų bei išieškoti 829,88 litus (konfiskuotinų 500 JAV dolerių dalis, kuri išleista ir dėl to jos negalima paimti).

Vilniaus apygardos teismo 2013-05-30 nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų pakeisti ir, vadovaujantis BPK 105 str., išieškoti iš E. K. proceso išlaidas - 4801,19 litų.

Nuteistoji E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas nuosprendį teismas neatsižvelgė ir neįvertino jokių jos argumentų, kuriuos ji pateikė raštu ir išdėstė žodžiu sakydama paskutinį žodį. Nurodo, kad nuosprendį teismas priėmė šališkai ir vadovavosi tik prokuroro pateiktais bylos aplinkybių aiškinimais. Apeliantė nurodo, kad nesutinkdama su nuosprendžiu prie apeliacinio skundo dar kartą prideda užrašytą raštu jos kalbą, paskaytą paskutinio žodžio metu. Iš apeliantės pridėtos paskutinio žodžio metu pasakytos kalbos matosi, jog apeliantė nurodo, kad ji kaltinama nepagrįstai, kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamų veikų aprašymas išgalvotas, nepagrįstas ir neatitinkantis bylos aplinkybių. Ji tvirtina, kad jokių nusikaltimų, taip pat nusikalstamos veikos, numatytos BK 250 str., nepadarė ir nesirengė padaryti. Teroristinių veiksmų niekada nepateisino ir įvykdyti teroro akto neplanavo. Į Maskvą važiavo ketindama ten tik pasisvečiuoti pas savo draugę čečėnų tautybės A. M.. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos nesilaikė Lietuvos Respublikoje ratifikuotos Vaiko teisių apsaugos konvencijos, nes jau nuo ankstyvos paauglystės ji buvo įtraukta į VSD provokacijas. Nuo 2003 m. iki pat išvykimo į Maskvą 2009 m. spalio 24 d. buvo apsupta VSD agentų provokatorių, jai buvo daromas psichologinis ir medikamentinis poveikis, VSD darbuotojų arba agentų A. ir B. veiksmais, kuriuos ji laiko nusikalstama veika, jos dar nepilnametės nesusiformavusiai pasaulėžiūrai buvo padaryta didelė žala. BPK nuostatos draudžia asmenį provokuoti padaryti nusikalstamą veiką, tuo tarpu VSD pareigūnai ją provokavo, taip pat klaidino ir nuteikinėjo prieš ją jos motiną V. K. ir tetą I. J.. Beveik visi su ja bendravę VSD darbuotojai prisistatydavo čečėnų tautybės asmenimis. A. B., A. B., A.H, S. ją svaigino psichotropinėmis medžiagomis, A.H. nupirkdavo jai tablečių „Relanium“, kai ji jau buvo sulaikyta, VSD pareigūnai į areštinę jai atnešė saldainių, nuo kurių ji ėmė vemti krauju, atsirado kiti organizmo pokyčiai ir blogėjo savijauta.

Liudytojos A. B. parodymai yra melagingi, kad ši liudytoja buvo VSD agentė patvirtino ir jos motina bei teta. Jau ikiteisminio tyrimo metu bylą tyrę prokurorai neteisėtų VSD veiksmų jos atžvilgiu netyrė. Nebuvo surastas ir apklaustas saugumietis Arnas – A. B.. Prokuroro nuomone, jos radikalizavimasis iš esmės vyko Vokietijoje pas Bašajevus. Tačiau dėl jų nei Vokietijos, nei Lietuvos prokuratūros jokių tyrimų nepradėjo. Kaltinimas dėl to, kad ji kūrė organizuotą grupę teroro akto įvykdymui, irgi išgalvotas. Tos grupės nariais sįvardijami ji pati ir A. bei A. M.. Tačiau Maskvoje teismas nustatė, kad M. nebuvo nusikalstamos grupės kūrėjai ir dalyviai. Kaltinamajame akte nurodoma, kad teroro aktą ji planavo vykdydama „tarptautinės teroristinės grupuotės „Kaukazo emiratas“ nurodymus. Tačiau su šia organizacija ji neturėjo jokių ryšių nei pati tiesiogiai, nei per Ms. Nagrinėjant šią bylą jai buvo pradėti ir dar trys su šia byla susiję tyrimai dėl prokurorų šmeižimo ir įžeidimo. Tai ji vertina tik kaip prokurorų kerštą jai dėl jos gynybos pozicijos ir neprisipažinimo kalta. Jos nuomone, Lietuvos Respublikos prokuratūra ir VSD „kurdami“ jai šią bylą tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos Federacijos FSB. Teisminio nagrinėjimo metu teismas irgi padarė BPK pažeidimų, neleido jai susipažinti su teisiamųjų posėdžių protokolais taip pažeidžiant rungimosi principą ir apribojant jos teisę į gynybą bei teisingą ir nešališką teismą. Apklausiant liudytojus, teismas rodė palankumą liudytojams, kurių parodymais grindžiami kaltinimai. Nors ji daug kartų reiškė teisėjų kolegijai ir atskirai pirmininkaujančiajai teisėjai nušalinimus, visi pareiškimai dėl nušalinimų buvo atmesti ir tai patvirtina teismo nusiteikimą ir siekimą priimti būtent apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos teisminis nagrinėjimas, nemotyvuotai darant pertraukas, buvo vilkinamas, jos nuomone, taip buvo siekiama ją nuvarginti, prie bylos buvo atsisakyta pridėti keletą dokumentų. Taip pat buvo pažeistas bylos teismingumas, nes byla turėjo būti nagrinėjama ne Vilniaus, o Klaipėdos apygardos teisme.

Apeliaciniame skunde nuteistoji E. K. prašo įvertinti išdėstytus paskutinio žodžio metu pateiktus argumentus ir prašo ją išteisinti.

Nuteistosios E. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. K. nuteista pažeidžiant:

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – EŽTPLAK) 6, 7 str. garantuojamas teises į teisingą bylos nagrinėjimą, pripažinimą kalta ir bausmės skyrimą tik pagal galiojančius įstatymus;Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso įstatymų principines nuostatas, apibrėžiančias Lietuvos valstybės baudžiamąją politiką, valstybės teisinį identitetą, pareigą saugoti žmogaus teises, vykdyti įstatymais apibrėžtą jurisdikciją.

Skunde gynėjas nurodo, kad kolegija, nagrinėjusi bylą pirma instancija, nevykdė teisingumo, o tik pagal kaltinamąjį aktą imitavo teisminį procesą. Pagal BPK nuostatas byla buvo teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas neteisėtai gavęs bylą privalėjo pagal BPK 228 str. 1 d., 232 str. 2 d. perduoti ją pagal teismingumą. Gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad byla turėjo būti nutraukta parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal BPK 232 str. 7 d., kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str., E. K. apkaltinta išgalvotai aiškinant ir taikant BK 11 str. 1 d., 25 str. 4 d., 250 str. 4 d., 5 d. Gynybos prašymai nutraukti bylą buvo ignoruojami. Prašymas nutraukti bylą dėl kaltinimų nepagrįstumo buvo pakartotas pirmojo posėdžio 2010-12-22 metu, nurodant, kad netinkamas kaltinimo suformulavimas neleidžia bylos nagrinėti teisme, tačiau jis buvo atmestas. Tame pačiame posėdyje atmesti gynybos prašymai bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje (BPK 9 str.), nedrausti gynybai daryti BPK 260 str. leidžiamą teismo posėdžio garso įrašą, pridėti prie bylos bendrininkavimu kaltinamų M. bylą (BPK 233, 254 str.), išreikalauti prijungti prie bylos ir įvertinti E. K. teisinančius duomenis, iškviesti ir apklausti gynybos liudytojus. Dėl teismo savivalės ir šališkumo pirmajame posėdyje kolegijai pareikšti šeši nušalinimai. Nušalinimų kolegijai ir prokurorui dėl bendros veiklos vykdant šališką bylos nagrinėjimą, gynybos procesinių galimybių varžymą buvo pareikšta ne mažiau dvylika, bet visi jie atmesti kaip nepagrįsti. Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. E. K. byloje, teisėjų kolegija ignoravo gynybos versiją ir aiškinimus dėl kaltinimo nesuderinamumo su nacionaline ir tarptautine teise, E. K. - kombatantės statusą. Siekdama apriboti E. K. vykdomą aktyvią gynybą teismo proceso metu, kolegija skyrė jai kardomąją priemonę - suėmimą. Apeliacinis teismas panaikino šią kardomąją priemonę kaip nepagrįstą. Kolegijos ir Maskvos srities Krasnogorsko miesto teismo (toliau - Maskvos teismo) veikloje stebimas veiksmų ir rezultatų suderinamumas. Kolegija ir Maskvos teismas E. K. veiksmus vertina pagal Rusijos BK nustatytus terorizmo vertinimo kriterijus. Kolegijos nuosprendis derinamas prie Maskvos teismo nuosprendžio. Kolegija su didelėmis pertraukomis nagrinėjo bylą tol, kol įsigaliojo Maskvos teismo nuosprendis M. byloje, tada priėmė nuosprendį, visiškai atitinkantį Maskvos teismo nuosprendžiui. Pagal Maskvos nuosprendį, M. verbavo E. K. teroro aktui įvykdyti, o pagal skundžiamą nuosprendį ji sutiko ir ruošėsi įvykdyti teroro aktą. Abu nuosprendžiai grindžiami Rusijos specifine terorizmo samprata, kuri nepriimtina Lietuvos nacionalinei ir tarptautinei teisei. Dėl šių prieštaravimų ir proceso pažeidimų nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, teismas pažeidė EŽTPL konvencijos 6, 7 str., Konstitucijos 31 str., BK 1 str. 1 d., BPK 1 str. 1 d. nuostatas.

Gynėjas skunde nurodo, kad nuosprendis naikintinas ir dėl teismo šališkumo. Nuosprendyje E. K. kaltė grindžiama perrašant kaltinamajame akte suformuotą kaltinimo versiją pagal Rusijos Federacijos specifinius terorizmo vertinimo pagrindus. Lietuvos Respublikos BK 21 str., 250 str. 4 d., 5 d. čia nurodomi aiškinant ir taikant juos išgalvotai. Gynyba nuo bylos atidavimo teismui stadijos iki baigiamųjų kalbų pabaigos įrodinėjo kaltinimo nepagrįstumą akcentuojant, kad pagal kaltinimą E. K. ruošėsi dalyvauti Čečėnijoje veikiančiame kariniame „E. K." dalinyje, kurio veikla ES pripažįstama teisėta. Tuo pagrindu, E. K. - kombatantė. Todėl ji pagal tarptautinę teisę ir BK 250 str. negali būti kaltinama terorizmu.

Skunde gynėjas nurodo, kad teisme liko neįvertinta gynybos versija ir pateikia tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktuose apibrėžtas teroristinio akto ir kovos su terorizmu sampratas. Lietuva, 1991 m. tapusi JTO, 2004 m. ES ir NATO nare, pripažino ir įsipareigojo vykdyti tarptautines sutartis, tame tarpe apibrėžiančias teroro akto ir kovos su terorizmu sampratas. Pagal Lietuvos 1999 m. birželio 22 d. Nr. VIII - 1248 Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. imperatyvus:

Lietuva privalo vykdyti tarptautines sutartis;Jei tarptautinė sutartis nustato kitokius reikalavimus nei Lietuvos įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

Pagrindinės tarptautinės sutartys, apibrėžiančios minėtas sąvokas, ratifikuotos Lietuvos Respublikoje 2004 m.:

-JTO 1998 m. „Tarptautinė konvencija dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais" (Toliau – Konvencija);

-2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/475/TVR „Dėl kovos su terorizmu".

Lietuvos Respublikos BK 250 str., reglamentuojantis terorizmo sampratą, kovą su teroristų vykdomais sprogdinimais, konkretizuoja Konvencijos nuostatas. Pagal Konvenciją sprogdinimas yra teroro aktas, kai jis nukreiptas prieš civilius ar civilinės santvarkos infrastruktūrinius, tame tarpe strateginius, objektus. Sprogdinimai karinių konfliktų metu nelaikomi teroro aktais. Tai ginkluotos kovos metodai, reguliuojami Ženevos konvencijomis, kitais norminiais aktais reguliuojančiais karinių veiksmų sampratą. Konvencija imperatyviai nurodo, kad ji nereglamentuoja ginkluotųjų pajėgų ir prieš jas nukreiptos veikos (19 str.). ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktos medžiagos analizės pagrindu seka išvada, kad E. K. apkaltinta ignoruojant išvardintas tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, apibrėžiančias teroristinio akto sampratą.

E. K. kaltinama: „...kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje bei rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdinant save strateginės reikšmės objekte Rusijos Federacijos karinėje bazėje...." - BK 21(1) str. ir 250(4)str., 250(5) str. Lietuva, JTO, ES, JAV, NATO karinį konfliktą tarp Rusijos ir Čečėnijos vertina kaip ilgametį čečėnų išsivaduojamąjį karą, o Rusija kaip neteisėtų karinių formuluočių veiklos slopinimą Rusijos - Čečėnijos teritorijoje:

Europos Parlamentas - 2004 m. vasario 24 d. Rezoliucija „Dėl ES ir Rusijos santykių";2002 m. birželio 13 d. ES Tarybos pagrindų sprendimas 2002/475/TVR „Dėl kovos su terorizmu"- LR BK priedas, psl. 213;

JAV Senatas - 2000 m. vasario 24 d. Rezoliucija „Taikus konflikto Čečėnijoje sprendimas".

Lietuvos Respublikos Seimas:1999 m. spalio 19 d. Pareiškimas „Dėl masinių žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje;

-1999 m. lapkričio 16 d. Rezoliucija „Dėl karo Čečėnijoje";

1999 m. gruodžio 21 d. Rezoliucija „Dėl viešo ir visapusiško Čečėnijos problemos išsprendimo".

Lietuvos Respublika, pripažindama ir gerbdama čečėnų išsivadavimo kovą, Vilniuje įrengė D. D., vieno iš pasipriešinimo vadovų, skverą bei pastatė paminklą. Požiūrių skirtumas sąlygoja asmenų, dalyvaujančių Čėčėnijos konflikte, skirtingus vertinimus. Rusija nepripažįsta čečėnų ir kovojančių su jais kitų tautybių asmenų kovos teisėtumo t.y. kario - kombatanto statuso. Nesant bendros tarpvalstybinės konflikto sampratos ir tuo pagrindu vieningos, grįstos Konvencija baudžiamosios politikos, šalių procesinis bendradarbiavimas, tiriant E. K. bylą, negalimas. Lietuvos piliečiai, pritariantys, reiškiantys norą dalyvauti ar tiesiogiai kovojantys už Čėčėnijos nepriklausomybę nėra teroristai ir negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 250 str. Lietuvis L. V. 1995 m. žuvo Čečėnijoje kovodamas prieš Rusijos karius. Čečėnija apdovanojo jį kaip didvyrį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. nutarimu Nr. 528 išskyrė lėšas jo pervežimui Tauragėn, palaidojimui ir paminklo pastatymui. Pagal kaltinimą E. K. dalyvavo čečėnų išsivaduojamajame kare tuo tikslu sukurdama organizuotą grupę, dalyvaudama jos veikloje, rengdamasi įvykdyti teroro aktą - susisprogdinti strateginiame objekte - Rusijos federacijos karinėje bazėje. Pagal Konvencijos 19 str. ir LR BK 250 str. tokia veikla nėra teroristinė. Hipotetiškai tikint kaltinimu, tai E. K. turėjo būti nuvežta į Čečėniją ir turėjo įsijungti į karinės grupuotės "E. K.", kovojančios su Rusijos kariais už Čečėnijos nepriklausomybę, veiklą. Šią organizaciją teroristine pripažino tik Rusijos Aukščiausiasis Teismas, ir tik 2010 m. vasario 8 d., praėjus trims mėnesiams po E. K. sulaikymo. Pagal Konvencijos 19 str. ir Lietuvos nacionalinę teisę - BK 250 str., skiriančią sprogdinimus ginkluoto konflikto metu nuo teroro akto, E. K. įgytų kombatanto - kario, ginkluoto pasipriešinimo dalyvio statusą. VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnams buvo žinoma, kad „E. K." nėra teroristinė organizacija. JTO, ES, tame tarpe ir Lietuva pripažįsta jos veiklos teisėtumą. Todėl E. K. - kombatantė negali būti pripažinta nusikaltimo subjektu BK 250 str. prasme. Be to, jos veiksmai siekiant susisprogdinti karinėje bazėje, tikint kaltinimu, nėra objektyvioji BK 21 str., 250 str. 4 d., 250 str. 5 d. sudėtis. Tai, kad E. K. negali būti persekiojama BK 250 str. pagrindu, buvo žinoma VSD ir prokurorui J.Lauciui dar iki jos suėmimo 2009-10-24. Pažymas apie tai VSD kovos su terorizmu Valdyba VSD ikiteisminio tyrimo skyriui išsiuntė 2009-10-05 Nr.1081-18-1371, o Generalinei prokuratūrai 2010 m. gegužės 26 d. Nr. 1081-18-505. Iš to darytina išvada, kad Konvencijos 1, 2, 19 str. ir Lietuvos Respublikos BK 1, 2, 7, 11, 21-26, 250 str. pagrindu E. K. yra kombatantė. Ji nėra subjektas ir jos veiksmuose negali būti objektyviųjų BK 21 str., 250 str. 4 d., 5 d. požymių.

Net ir nelaikant E. K. kombatante, jai reiškiami kaltinimai išgalvoti, ji nesirengė įvykdyti jokios nusikalstamos veikos. Pagal Konvenciją ir BK 250 str. terorizmo nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Todėl terorizmo kvalifikacijai būtina nustatyti Konvencijoje ir minimo straipsnio dispozicijoje išvardytus konkrečius, patvirtinančius teroro aktą veiksmus: padėjo sprogmenį, sprogdino, padegė, kūrė bendrininkų grupę, veiksmų pasekmės ir priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir pasekmių, arba vienareikšmiai patvirtinančią pasiruošimą įvykdyti teroro akto veiką. Kaltinimas grindžiamas E. K. kalbomis, vertinimais, mintimis arba dirbtinai kriminalizuojant socialinius buitinius santykius. E. K. pokalbiuose su įslaptintais liudytojais, M. ir kitais, SMS žinutėse išsakytos mintys, norai, lūkesčiai, nežiūrint į tai, kiek jie bebūtų radikalūs Rusijos - Čečėnijos konflikto požiūriu, nėra BK 250 str. numatyta pavojinga visuomenei veika. Tuo labiau, kad konkrečių, vienareikšmių pokalbių ar duomenų apie pasiruošimą susisprogdinimui nėra. Be to, daugelį E. K. inkriminuojamų pokalbių, susirašinėjimo tekstų ji neigia, nurodydama, kad tai sukurti, sumontuoti, tikslu apkaltinti ją, tekstai. E. K. prašymai skirti ekspertizes tekstų identifikavimui atmesti. Kaltinimas pasirinktinai, kaltinančia prasme vertina viešus E. K. internetinio ryšio ir su įslaptintais liudytojais pokalbius, susirašinėjimus, religiniais, čečėnų tautos kovos su Rusija, vykimo į Maskvą pasisvečiuoti klausimais. Išgalvotai nurodo, kad naudodamasi viešais ryšiais vykdė konspiracinę veiklą. Dėl 500 JAV dolerių – pastangos gauti vizą, kelionės bilieto įsigijimas, važiavimas į Maskvą patvirtina, kad E. K. vyko svečiuotis į Maskvą. Kaltinimo vertinimas, kad tai pasiruošimas teroro akto įvykdymui, išgalvotas, prieštaraujantis protingai, kryptingai, logiškai M. ir E. K. veiklai organizuojant pažintinę, pasisvečiavimo kelionę į Maskvą.

Pagal kaltinimą knygos yra pagrindiniai E. K. nusikalstamos veikos įrodymai. Šioje dalyje kaltinimas dirbtinas, kadangi knygose nėra sprogmenų, sprogdinimo įtaisų įtaisų gamybos, jų detonavimo, panaudojimo būdų, technologijų. Knygose pažintinė, bendrojo pobūdžio informacija apie sprogmenis, pagal kurią nei sprogmenų pasigaminti, nei susprogdinti neįmanoma. Knygų įžanginėje dalyse rašoma: „...autorius nori populiariai paaiškinti, kas yra sprogimas, sprogstamoji medžiaga, apibūdinti sprogstamųjų medžiagų savybes, prašau negaišti laiko tų, kurie nori gauti duomenų apie sprogmenų gamybos būdus, bombų veikimą. Receptų čia nėra." E. K. aiškinimas, kad knygos buvo atsiųstos į VSD kontroliuojamą kompiuterį, VSD darbuotojo A. H. prašymu, o ji tomis knygomis nesidomėjo ir nesinaudojo, kaltinimo netirtas ir nepaneigtas jokiais duomenimis. Nenustatyta jokia konkreti E. K. veikla, kad knygos, kaip teigia kaltinimas, susiieškotos, persisiųstos ir buvo naudojamos susisprogdinimo pasiruošimui, juose esančių duomenų pagrindu neva mokėsi pasigaminti skirtą susisprogdinimui sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti. Šie kaltinime esantys prokurorų teiginiai yra niekuo nepagrįsti žodžiai, išvados, o ne duomenys, kurie gali būti pripažinti įrodymais.

Įslaptintų liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 parodymuose esančia informacija grįsti E. K. apkaltinančio nuosprendžio pagal BK 250 str. negalima, nes pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, ji kombatantė. Be to, liudytojai perteikia pokalbius su E. K., išgautus dirbtinai sukurtoje provokacinėje aplinkoje. Visa tai nėra duomenys, kurie gali būti pripažinti įrodymais pagal BPK 20 str., 301 str. 2 d. Atmetus Rusijos FSB surinktą medžiagą, esančią 11-15 bylos tomuose, neapklausus Rusijos liudytojų, įtrauktų į kviestinų apklausai liudytojų sąrašą, įslaptinti liudytojai lieka vieninteliais kaltinimo liudytojais, kurių parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Todėl nuosprendį grįsti įslaptintų liudytojų, asmenų, susietų su VSD, parodymais, negalima - BK 301 str. 2 d. Įslaptinti liudytojai daro išvadas, kad bendraudami su E. K. įsitikino, kad pastaroji vyksta į Maskvą, iš ten į Čečėniją, kur ketina susisprogdinti karinėje bazėje. Esant šiai situacijai, jie privalėjo pranešti apie daromą, anot kaltinimo ir liudytojų, labai sunkų nusikaltimą - BK 238 str.

Pateiktų teisinių argumentų ir faktinių duomenų analizės pagrindu seka išvada, kad E. K. inkriminuojamos veikos: 500 JAV dolerių paėmimas ir panaudojimas kelionei organizuoti, vykimas į Maskvą, knygų buvimas kompiuteryje, nėra nusikalstamos, nes ji nėra subjektas BK 250 str. požiūriu. Be to, šie veiksmai nėra vienareikšmiai susieti ir rodantys pasirengimą teroro akto įvykdymui (BK 21, 250 str.). Teismas nuosprendyje naudojosi Konvencijos sąvokų neteisingu aiškinimu bei vertimu –Rusijos karinė bazė įvardinta Konvencijos terorizmo objektų sąraše ir atitinka BK 250 str. 4 d. kvalifikuojantį požymį „strateginės reikšmės objekto“ sąvoką. Teismas, sutapatindamas „strateginės reikšmės objektą“ ir Rusijos Federacijos karinę bazę, iškreipia Konvencijos nuostatas. E. K. apkaltinimui naudojamasi Konvencijos vertimo iš anglų kalbos nepilnumu. Lietuviškame Konvencijos 2 str. vertimo tekste neišversta sąvoka „infrastucture facility“ – civilinės infrastruktūros objektas. Šios sąvokos apimtyje Konvencijos 1 str. 2 p. išsamiai išvardinti teroristinio poveikio objektai, kurie išimtinai civiliniai, tame tarpe ir strateginės reikšmės objektai. Reiškia, kad teroro aktas yra veika, nukreipta prieš civilinės santvarkos infrastruktūrinius objektus, o ne prieš kariškius ir jų bazes. Sąmoningas vertimo nepilnumas sudaro galimybę, ignoruojant Konvencijos 19 str., skiriantį teroro aktą nuo karinių veiksmų ir teroro objektų sąvokas įvardintas 1, 2 str. karines bazes vertinti kaip strateginį objektą. Be to, teismas, vertindamas karinę bazę kaip strateginės reikšmės objektą, nepaiso Lietuvos Respublikos 2002-10-10 Įstatymo Nr. IX - 1132 LR strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo bei Vyriausybės 2000-10-31 nutarimo Nr. 1315 „Dėl valstybės sienos apsaugos ir strateginės reikšmės objektų", kurie apibrėžia ir įvardija strateginius objektus. Tarp jų Rusijos karinių bazių nėra. Lietuva kaip valstybė nėra įsipareigojusi ir Lietuvos BK neįpareigoja saugoti Rusijos karines bazes. Veiksmai neteisingai sutapatinant „strateginio objekto - karinės bazės" sąvokas vertintini kaip savivalė siekiant dirbtinai apkaltinti E. K. terorizmu. Tai sąmoningas E. K. teisių į sąžiningą ir objektyvų ikiteisminį tyrimą, teisingą teismą garantuojamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6, 7 str., LR Konstitucijos 31 str., BK 2, BPK 44 str., pažeidimas.

Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad vertinant byloje surinktą medžiagą, galima daryti išvadą, kad operatyviniam ir ikiteisminiam tyrimui faktinių ir teisinių pagrindų nebuvo. Lietuvos VSD pareigūnams, Generalinės prokuratūros prokurorams pagal pareigybinę kompetenciją privalu ir visais atvejais turėjo būti žinomas Lietuvos, JT, ES valstybių tarptautinėmis sutartimis apibrėžtas ir privalomas vieningas požiūris į Rusijos - Čečėnijos konfliktą. Tuo pagrindu tarptautine ir nacionaline teisėmis apibrėžta vieninga baudžiamoji politika - nevertinanti karinio konflikto dalyvių kaip teroristų. Esant šiai situacijai, baudžiamasis E. K. persekiojimas pagal BK 250 str. yra pakankamas pagrindas išvadai, kad VSD ir prokuratūra siekė ne procesinių tikslų. Operatyvinis ir ikiteisminis tyrimai nesant tam faktinių, tarptautine ir nacionaline teisėmis nustatytų teisinių pagrindų vertintini kaip provokacinė - tęstinė veikla, kuria siekiama dirbtinai sukurti ir dangstantis procesine tvarka surinkti, įforminti, pateikti teismui ir galiausiai nuteisti E. K. apkaltinant terorizmu. VSD ir Generalinės prokuratūros darbuotojai, oficialiai pradėdami operatyvinį (2008m. sausio 22 d.) ir ikiteisminį (2009m. rugpjūčio 27d.) tyrimus, neabejotinai žinojo Lietuvos požiūrį į Čečėnijos - Rusijos konfliktą ir valstybės baudžiamąją politiką, konflikte dalyvaujančių kombatantų požiūriu. Neabejotinai buvo žinoma ir tai, kad E. K. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, o jos kalbos apie kombatantės statusą čečėnų išsivadavimo kovotojų gretose nėra nusikalstama veika BK 1 str., 11 str., 250 str. požiūriu. Esant šiai situacijai, pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas nepradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 250 str. numatyto terorizmo požymių. Oficialiai operatyvinis ir ikiteisminis tyrimai pradėti 2008 m. sausio 22 d., praėjus 8 d. nuo E. K. motinos ir tetos pranešimų, kuriais jos kreipėsi į VSD pagalbos. Pranešimuose esančią informaciją VSD panaudojo kaip kaltinančią E. K. medžiagą. VSD darbuotojai perėmė E. K. į visišką kontrolę izoliuodami ją nuo šeimos ir sudarydami patrauklesnes nei šeimoje gyvenimo sąlygas: teikdami pilną išlaikymą, suteikdami elgesio laisvę, aprūpindami kompiuteriu, telefonais, apgyvendindami išnuomotame bute, duodami 500 - 1000 Lt. kas savaitę išlaidoms, taip jie vykdė ne procesinius tyrimo veiksmus, o sudarė priklausomumo – provokacines sąlygas. Tokių veiksmų atlikimui VSD teismo leidimo neturėjo.

VSD darbuotojai, pilnai kontroliuodami E. K., kolektyviai diegė jai radikalaus islamo požiūrį į Rusijos agresiją Čečėnijoje, skatino ir provokavo teigiamus čečėnų kovotojų veiksmų vertinimus ir imituodami procesinius veiksmus įrašinėjo šiuos vertinimus, kitus radikalius pasisakymus. Kaltinimas E. K. mintis, samprotavimus, vertinimus, pasisakymus, surinktus imituojant operatyvinius ir procesinio tyrimo veiksmus, pateikė kaip įrodymus, kaltinančius E. K. terorizmu. Apkaltinant E. K. naudojamasi informacija, pateikta 2007 m. gruodžio 3 d., 2008 m. sausio 14 d. E. K. motinos V. K. ir jos tetos I. J. pranešimuose ir 2007 m. lapkričio 26 d. žodžiu, kai jos kreipėsi į VSD Klaipėdos apygardos skyrių pagalbos - susigrąžinti iš Vokietijos E. K., imtis atitinkamų priemonių, kad būtų apribotas musulmonų neigiamas poveikis, žalojantis E. K. psichiką, kenkiantis jos sveikatai (9 t., 2-8 b.l.). Jos kreipėsi dėl to, kad nežinojo, jog taip vadinami „musulmonai", darantys įtaką dukrai, yra praktiškai kontroliuojami VSD asmenys. Motinos prašoma pagalba galėjo būti suteikta LR VSD Įstatymo 8 str. 1 d., 19 str. 5 d. pagrindais pareiškiant E. K. oficialų įspėjimą: „Laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, nedaryti kitų teisės pažeidimų, supažindinant su galimomis teisinėmis pasekmėmis". Oficialus įspėjimas reiškiamas asmeniui „kai yra pakankamai duomenų manyti, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus". Motinos ir tetos pranešimuose, VSD pareigūno tarnybiniame pranešime 2007-11-27 Nr.30-8- 20-1323RN/07, surašytame sekančią dieną po žodinio motinos kreipimosi dėl pagalbos, buvo informacijos oficialaus įspėjimo pareiškimui. Oficialus įspėjimas pareikštas nebuvo dėl to, kad įspėjimas, jo raštiškas įteikimas E. K. atskleistų VSD vykdomą ilgalaikį E. K. stebėjimą, priežiūrą, padarytų ją atsargesnę, o svarbiausia, VSD turėtų nutraukti E. K. „auklėjimo" terorizmo dvasioje veiklą. Oficialaus įspėjimo nepareiškimas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad VSD buvo suinteresuota nepaleisti iš savo kontrolės E. K. po sugrįžimo iš Vokietijos ir toliau eskaluoti situaciją - darant iš jos teroristę. E. K., po jos susigrąžinimo iš Vokietijos, liko VSD kontrolėje. Ji be jokio teisinio pagrindo 2008-01-09 buvo iškviesta į VSD Klaipėdos apygardos skyrių esą „surinkti informaciją apie E. K., jos kelionę į Vokietiją bei asmenis, su kuriais ji bendravo Vokietijoje". Pagal Klaipėdos VSD valdybos viršininko M. S. raštą, „tuo metu nebuvo pagrindo taikyti oficialias įspėjimo priemonės". Rašte esanti informacija, kad E. K. buvo kviečiama informatyviam pokalbiui, neatitinka tikrovės. Bylos medžiaga ir teisminio nagrinėjimo metu surinkta informacija rodo, kad ji buvo kviečiama faktiškai surežisuotam supažindinimui su tuo pačiu laiku iškviesta, perspektyvoje numatyta ir tapusia kaltinimo liudytoja - J. B.-K. . Pastaroji atvyko į VSD apsirengusi musulmoniškais rūbais ir E. K. „užkibo", pasikeitė telefonais, prasidėjo „draugystė", kuri tęsėsi nuo 2008-01-09 iki 2008 m. vasaros pabaigos. Dirbtinė pažintis, vieta ir laikas rodo, kad J. B. – K. veikė pagal programą ir galiausiai davė parodymus teisme kaip kaltinimo liudytoja. Tai pakankamas pagrindas išvadai, kad E. K. iškvietimas į VSD būstinę Klaipėdoje po jos grįžimo iš Vokietijos, buvo vykdomos jos ruošimo teroriste veiklos tęsinys.

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad praėjus 8 dienoms nuo motinos kreipimosi pagalbos, 13 dienų nuo E. K. iškvietimo į VSD ir konstatavimo, jog nėra pagrindo oficialiam įspėjimui, nenustačius jokių naujų kaltinančių duomenų, VSD Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas 2008 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą Nr.30- 8-20-77S/08 „pradėti operatyvinį tyrimą dėl E. K. ketinimo ir rengimosi ateityje įvykdyti teroro aktą." (15 t., 8-9 b.l.). Iš nutarimo turinio seka, kad E. K., kuriai prieš 13 dienų nebuvo pagrindo net įspėjimui, dabar yra teroristė, besirengianti „ateityje įvykdyti teroro aktą" - BK 21 str., 250 str. 4 d. Toks įvertinimas ir aktyvaus baudžiamojo persekiojimo organizavimas motinos pagalbos prašymo pagrindu yra nesąžiningas, pareigūnų, suinteresuotų bet kuria kaina apkaltinti E. K., neprocesinis veikimas turint tikslą dirbtinai sukurti, sugauti ir sunaikinti teroristę E. K.. Nutarimas pradėti operatyvinį tyrimą, nesant tam faktinių ir teisinių pagrindų, o vietoje jų nutarime deklaratyviai įvardijant E. K. kaip teroristę, pavertė ją provokacijų objektu. Provokacijų rezultatai, imituojant procesinę veiklą, įforminami dangstantis BPK nustatyta tvarka: įslaptintų liudytojų parodymais, slapto patekimo į VSD kontroliuojamas patalpas ir VSD kontroliuojamo kompiuterio duomenų paėmimo protokolais. Operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo imitacija yra nesuderinama su BPK principinėmis nuostatomis. Kaltinamasis aktas E. K. byloje surašytas procesinių veiksmų imitacijos ir jų metu gautų duomenų pagrindais negali būti procesiniu dokumentu, nustatančiu teisminio nagrinėjimo ribas. Baudžiamosios bylos duomenys, pateikti teismui, surinkti pažeidžiant tarptautinę ir nacionalinę teisę, todėl negali būti naudojami apkaltinant E. K. terorizmu.

Be to, bylos medžiaga, pateikta teismui nuo 11 iki 15 tomo, yra surinkta Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojų, likusiuose 14 tomų - medžiaga surinkta LR VSD, Generalinės prokuratūros, bendradarbiaujant su FSB pareigūnais. Tyrimo medžiagos keitimasis su Rusija, bendradarbiavimo pasekmėje surinktos medžiagos panaudojimas kaltinant E. K., teisiniu požiūriu nepriimtinas dėl skirtingų Lietuvos ir Rusijos požiūrių vertinant konfliktą ir jo dalyvius Čečėnijoje. Procesinis bendradarbiavimas būtų suprantamas, jei Lietuvos ir Rusijos BK straipsniai, apibrėžiantys terorizmą, bei BPK, reglamentuojantys tyrimą, būtų identiški ir tuo pagrindu egzistuotų bendra baudžiamumo politika (BK 7 str.). Požiūrių į konfliktą Čečėnijoje skirtumai daro skirtingus Lietuvos ir Rusijos terorizmo Čečėnijoje supratimus. Rusija nepripažįsta išsivaduojamojo pasipriešinimo Čečėnijoje teisėtumo.

BPK 20 str. 4 d. numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra BPK nustatyta tvarka, teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Rusijoje esančių liudytojų parodymai liko nepatikrinti. Pažeistos BPK 241 str. 2 d., 242 str. 1 d. nuostatos, imperatyviai įpareigojančios kolegiją išsamiai, nešališkai, tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo tvarka ištirti bylos įrodymus. Rusijos liudytojų parodymai Kolegijos posėdyje pagarsinti neteisėtai - BPK 276 str. Kolegija galėjo pagarsinti tik Lietuvos teismuose apklaustų liudytojų parodymus esant bent vienam BPK 276 str. išvardytų pagrindų, o tokių nėra. Be to, Rusijoje apklausti liudytojai neprisaikdinti (BPK 277 str.) ir neįspėti pagal Lietuvos BK 235 str.

Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad prokurorai J. Laucius ir M. Dūda, nepaisydami BPK imperatyvų, apibrėžiančių teismų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų teritorinę kompetenciją, savo nuožiūra pasirinko Vilniaus apygardos teismo kolegiją, ikiteisminio tyrimo teisėją M. G.. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras J. Laucius kreipėsi į antrojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją M. G. ne pagal teritorinę kompetenciją, nes turėjo kreiptis į pirmojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. LR Generalinė prokuratūra, kurioje buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, randasi Vilniaus pirmojo apylinkės teismo teritorijoje. Kadangi E. K. baudžiamajam persekiojimui pagrindų nebuvo, ikiteisminio tyrimo teisėjas, skiriantis griežtas baudžiamojo persekiojimo priemones, pasirenkamas neatsitiktinai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas M. G., pažeisdamas teritorinės kompetencijos principą - BPK 19 str., 123 str., 174 str., 226 str., tenkino neteisėtus ir nepagrįstus prokuroro J. Lauciaus prašymus:

Skyrė ir pratęsinėjo E. K. kardomąją priemonę - suėmimą du kartus po tris mėnesius, laikotarpyje nuo 2009 -10-26 iki 2010 -04-26;Sankcionavo E. K. asmens kratą 2009-10-22;Atliko E. K. apklausą teisme 2009-10-26, antrą po suėmimo dieną;2009-10-22, dar prieš sulaikymą, leido įslaptintam liudytojui Nr.l atlikti BK 250 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;Skyrė stacionarinę kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę;Leido bendrauti su E. K. asmenims, neatskleidžiantiems tapatybės, leido VSD pareigūnams atlikti liudytojo Nr.l naudojamojo ryšio telefono perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą, kaupimą;Leido vietoje E. K. atsiliepti telefonu, siųsti SMS žinutes, atsakinėti į SMS ir kitokiu nuotoliniu būdu bendrauti su nenustatytais asmenimis iš Rusijos, imituojant, kad vykstama į Maskvą vykdyti teroro aktą susisprogdinant;Leido iškart sulaikius E. K. VSD darbuotojams S. ir P. atlikti slaptus tyrimo veiksmus su E. K..

Visose teisėjo nutartyse tenkinant prokuroro prašymus nurodoma, kad procesinės prievartos priemonės skiriamos esant pakankamam pagrindui manyti, kad E. K. padarė jai inkriminuojamas veikas. Tokių pagrindų skiriant suėmimą ir kitas procesines prievartos priemones nebuvo, nes E. K. nėra subjektas BK 250 str. prasme ir nebuvo duomenų, rodančių, kad įvykdyta kokia nors nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neabejotinai žinojo teritorinės kompetencijos ribas, suprato, kad prokuroro kreipimasis neteisėtas. Neabejotinai žinojo Lietuvos valstybinę baudžiamąją politiką Čečėnijos konflikte dalyvaujančių asmenų požiūriu, iš bylos medžiagos suprato, kad nėra svarbiausio suėmimui skirti pagrindo - „pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamoji padarė nusikalstamą veiką". Teritorinės kompetencijos principas ir faktinių duomenų apie E. K. nusikalstamą veiką nebuvimas draudė teisėjui leisti atlikti prokuroro prašomus veiksmus. Teisėjo nutartys neteisėtos. Jų pagrindu gauti duomenys negali būti įrodymais - BPK 20 str. 1 d., nes surinkti pažeidžiant BPK.

Kolegija atmetė daugkartinius gynybos prašymus išreikalauti iš Vokietijos visą turimą medžiagą apie Batašjevų kontaktus su E. K., apklausti juos. Galiausiai prokuroras M. Dūda, teisminio nagrinėjimo pabaigoje, pateikė Batašjevų apklausos protokolus, gautus atliekant 2012 m. tyrimus M. byloje. Rusijos teismas 2011 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu nuteisė: A. M. už neteisėto karinio junginio finansavimą; A. ir A. M. už E. K. verbavimą teroro akto įvykdymui. Rusijos teismas laikė įrodytu, kad E. K. siekė susisprogdinti Rusijos karinio dalinio teritorijoje, o M. patarimais, įtikinėjimais, finansine parama jai padėjo. Rusijos teismo nuosprendis lietė E. K., todėl vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 13 str., Konvencijos 7-jo protokolo 2 str. ir RF BPK, leidžiančiu kasacinį apskundimą, nuosprendis apskųstas RF Aukščiausiajam teismui. Kasacinis skundas motyvuotas E. K. - kombatantės statusu, kitais tarptautiniais teroro akto sampratos argumentais, liko neišnagrinėtu. Rusijos Aukščiausiojo teismo teisėjas be jokio teisminio nagrinėjimo nurodė, kad jis neįžvelgia EŽTPL Konvencijos 7 str. pažeidimų.

Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, apie tai, kad bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu, prokuroras J. Laucius inicijavo dar tris baudžiamąsias bylas prieš E. K., kaltindamas ją pagal BK 290 str. dėl jo ir prokuroro M. Dūdos įžeidimo, BK 145 str. 1 d., 290 str. dėl grasinimo nužudyti ir įžeidimo, BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d. dėl melagingų parodymų ir melagingo įskundimo, pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Šios bylos siejosi su prokuroro J. Lauciau ambicijomis nušalinus jį nuo bylos. E. K. buvo nuteista nepagrįstai.

Prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes E. K. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios BK 21 str. 1 d., 250 str. 4 d. požymių.

Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro, nuteistosios E. K. ir jos gynėjo apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. K. išteisinta pagal BK 250 str. 5 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. E. K. pripažinti kalta pagal BK 249¹ str. 1 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakciją) ir paskirti jai 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria bausmė E. K. paskirta taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Nuteistosios E. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijos) Į BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 2 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakciją) ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti E. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 80 str., 81 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant E. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu.

Taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones 100 JAV dolerių ir 140 Lt bei išieškoti iš nuteistosios 829,88 Lt konfiskuotinų 500 JAV dolerių dalį, kuri išleista ir kurios dėl to negalima paimti. Kitos nuosprendžio dalies prokuroras prašo nekeisti.

Teismo posėdyje nuteistoji E. K. ir jos gynėjas prašo patenkinti nuteistosios ir gynėjo apeliacinius skundus ir priimti naują, E. K. išteisinantį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Tuo tarpu nuteistosios E. K. ir jos gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis, kuria E. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 10 mėnesių, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. E. K. pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl šis skundas atmetamas. Tuo tarpu nuteistosios E. K. ir jos gynėjo apeliacinius skundus kolegija tenkina. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino E. K. kalta ir nuteisė ją pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegijos nuomone, įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, o pripažinęs E. K. kalta pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo visus, tiek E. K. apkaltinančius, tiek ir ją teisinančius bylos duomenis, o išnagrinėtus įrodymus išsamiai išdėstė skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Iš kaltinamojo akto turinio matosi, kad kaltinimai E. K. buvo grindžiami pačios įtariamosios E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis: kratų ir apžiūrų protokolais, 2007-12-03 E. K. motinos V. K. pranešimu Valstybės saugumo departamentui, 2008-01-14 E. K. motinos V. K. pranešimu Valstybės saugumo departamentui, 2007-12-03 E. K. tetos I. J. pranešimu Valstybės saugumo departamentui, 2010-03-09 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, 2009-09-30 protokolu dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo, 2009-10-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolu, 2009-01-25 protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, E. K. naudojamo elektroninio pašto apžiūromis, 2009-10-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolu, asmens kratos protokolu, asmens parodymo atpažinti protokolu, 2009-10-24 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolu, fonoskopijos srities specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teisme šie bylos duomenys buvo betarpiškai išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Apklausta pirmosios instancijos teisme E. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad ikiteisminiame tyrime jos prisipažinimas buvo išgautas naudojant grasinimus, psichotropinius vaistus, psichologinį bei fizinį smurtą. Ji nuo 13 m. amžiaus pradėjo domėtis islamu, bendravo su čečėnų tautybės Ali ir T. S. bei jų dėde A. B., kuris, kaltinamosios manymu, buvo musulmonu apsimetęs su Valstybės saugumo departamentu susijęs asmuo. Jis ketino ją išvežti į užsienį, rodė paruoštą pasą kito asmens vardu. 2004 m. A. S. išvyko į Čečėniją ir ten žuvo. A. B. pradėjo raginti ją keršyti už jo mirtį, parūpino internetinių draugų, supažindino su Vokietijoje gyvenusia čečėne A. B. ir 2007 m. suorganizavo kelionę pas ją. Be to, A. B. duodavo jai tablečių „Relanium“ ir uostyti baltos spalvos miltelių. A. B., kaltinamosios manymu, nebuvo čečėnė, ji buvo itin radikalių pažiūrų, tokias pažiūras formavo ir kaltinamajai, vėliau kažkur dingo. Kaltinamoji sugrįžo iš Vokietijos 2007 m. gruodžio 25 d., ir nuo to laiko Klaipėdos VSD pareigūno D. N. pastangomis buvo nuolat apsupta šios tarnybos agentų, kurių pastangomis buvo apgyvendinta bute Ryšininkų g. 8-114, Klaipėdoje, kuriame gyveno nuo vasario iki liepos mėn. pilnai išlaikoma, veikiama kalbomis, įtaiga bei psichotropiniais vaistais. Iš radikaliaisiais musulmonais apsimetusių saugumiečių aktyviausi buvo A. – J. B.- K., A.H., L. A. S.. A. provokavo kalbas apie džihadą, siūlė vykti į Egiptą vykdyti teroro aktą, kalbėjo apie savo svajonę susisprogdinti ginant islamą, įkalbinėjo priimti gyventi „vargšę našlaitę“, o tikrumoje saugumietę Liną A. S.. Be to, K. 2008 m. supažindino ją su A. H. – musulmonu apsimetusiu saugumiečiu, kuris propagavo radikalųjį islamą, ragino kovoti prieš kitatikius, gyrėsi turįs draugą Čečėnijoje, kuris yra įkūręs modžahedų bazę, žavėjosi teroristiniais išpuoliais, nuolat ragino vykti sprogdintis, be to, prašė atsiųsti knygą apie sprogmenis. Jis buvo gavęs užduotį užmegzti su ja kontaktus jai grįžus iš Vokietijos, ir jų bendravimas tęsėsi nuo 2008 m. sausio mėn. iki pat 2009 m. spalio 24 d. Byloje A. H. yra liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2., Lina A. S. byloje yra liudytoja, kuriai taikomas anonimiškumas, Nr. 1. Ją Ryšininkų gatvės bute 2008 m. vasario pabaigoje apgyvendino J. K. A. H. leidimu. Ji buvo pristatyta kaip nestabilios psichikos vargšė mergina, pusiau čečėnė, o tikrumoje turėjo užduotį provokuoti kaltinamąją savo kalbomis, be to, gamindavo maistą, kurio pavalgius kaltinamoji jausdavo silpnumą, pablogėjo sveikata. Su S. bute gyveno apie keturis mėnesius, vėliau susitikdavo epizodiškai. 2008-2009 m. musulmonų bendruomenės susitikimuose lankydavosi ir kiti saugumiečiai: V. U. S. (islamiškas vardas A.), N. (islamiškas vardas D.), kurį ji vėliau atpažino kaip ją tardžiusį saugumo pareigūną S. S.. V.U. S. skaitydavo paskaitas apie džihadą, o Nerijus prieš pamaldas sėdėdavo prie kompiuterio. Saugumiečių įtakoje kaltinamoji teigia buvusi nuo 2003 m. iki 2009 m., jie sugadino jos santykius su artimaisiais, darė žalą brukdami netinkamas idėjas, kad galėtų paruošti teroristę. Būtent ją pasirinko dėl to, kad augo nepilnoje šeimoje, konfliktavo su motina, vėliau buvo „permesta“ į Vokietiją I. B.. VSD pateisindama gaunamą iš užsienio finansavimą kovai su terorizmu yra suinteresuota veikti taip, lyg sukliudytų natūraliai atrodančių išpuolių grėsmei. Tuo tikslu siekia paveikti žmones įtaiga, hipnoze, psichotropiniais vaistais. Per sulaikymą ir vėliau, areštinėje, buvo taikomas moralinis – psichologinis smurtas: filmuojama, apžiūrinėjami daiktai, laikoma antisanitarinėmis sąlygomis. Po musulmonais apsimetusių saugumiečių A. P. ir S. S. apsilankymo pablogėjo savijauta, mano, kad jų atneštas saldainis buvo užnuodytas. Kitą dieną atėję tie patys VSD pareigūnai grasino ir vertė prisipažinti, neatlaikiusi jų spaudimo 2009 m. spalio 26 d. prisipažino kalta. Buvo apklausta 17 kartų, jautėsi lyg paveikta psichotropiniais vaistais, neprisimindavo ką perskaičiusi ar pasirašiusi, taip atsirado prisipažinimai. Prokuroras grasino uždaryti į psichiatrinę ligoninę, suteikė du kartus teko patirti fizinį smurtą: pirmą kartą sumušė atėję į kamerą du neprisistatę pareigūnai suėmimo dieną, antrą kartą sumušė Rusijos FTB pareigūnai 2010 m. balandžio 8 d. Apie tai ji rašė laiškuose artimiesiems. Dėl panaudotų neprocesinių metodų ji apkalbėjo save. V. K. 2007-12-03 ir 2008-01-14 kreipėsi su pareiškimais į VSD, kad būtų įvertintas A. B. ir I. B. vaidmuo, tačiau šie pareiškimai pagrįsti tik spėlionėmis, teisme V. K. davė naujus parodymus, kurie yra patikimi. I. J. 2007-12-03 rašytas raštas VSD Klaipėdos skyriui taip pat neatitinka tikrovės, nes surašytas remiantis pareigūnų D. N. ir R. B. patarimu pateikiant kuo aštresnį kaltinamosios pažiūrų vertinimą. Šiais pranešimais VSD buvo siekiama, kad būtų įvertinta A. B. ir I. B. įtaka ir nustatyta, tačiau vietoje to buvo sufabrikuota byla. Ji nebuvo iškviesta į VSD pokalbiui, negavo įspėjimo. J. K. maisto bei vaistų pagalba darė jai poveikį, įrašydavo pokalbius, tačiau ji stengėsi įtikti H. ir A. (J. K.), nes buvo nuo jų priklausoma, be to, norėjo pasirodyti drąsesnė už pastarąją, nors jokių realių planų dėl susisprogdinimo neturėjo. S. nuo 2009-08-31 iki 2009-11-30 turėjo leidimą siuntinėti už kaltinamąją SMS žinutes, elektroninius laiškus bei atsiliepti telefonu, ir dėl to yra parašiusi provokuojančio turinio el. laiškų M. aiškindama, kad kaltinamoji ruošiasi atvykti susisprogdinimui, be to, mamos vardu skambino M., liepė palikti dukrą ramybėje. Mano, kad pokalbių su S. garso įrašai galėjo būti sumontuoti, liudytoja yra suinteresuota, jos parodymai nepatikimi. Kaltinamąją su S., kurios pilnas vardas buvo L. A. S., supažindino saugumo agentė A. – J. B.-K., o tikrumoje saugumo agentės buvo abi. Gyveno su S. viename kambaryje, naudojosi vienu kompiuteriu, kuriuo naudojosi ir kiti saugumiečiai „musulmonai“. S. įkyrėdavo savo kalbomis apie šachidus, provokuodavo klausimais, ir nenorėdama jos skaudinti, kaltinamoji jai pritardavo. Į radikalumo pusę kaltinamąją patraukė ne A. S., kaip teigia S., o A. B., kuris ją supažindino ir su A. B. nurodydamas jos internetinį niką. VSD buvo suinteresuota ją įkalinti, dėl to taikė operatyvinius veiklos metodus, provokacijas ir poveikį psichotropiniais vaistais. L. S. parodymai apie kaltinamosios ketinimus susisprogdinti yra išgalvoti, liudytoja pati kaltinamosios vardu susirašinėjo su A. M.. S. nemėgino jos atkalbėti nuo vykimo į Maskvą, kaip teigia, o pokalbiai yra sumontuoti iš skirtingų laikotarpių, ji pati parūpino SIM korteles, kad kaltinamoji galėtų rašyti ir skambinti M. A.H. parodymai yra melagingi, informaciją jis gavo iš VSD pareigūnų. Jis bei J. B.-K. draudė bendrauti su artimaisiais, ragino susisprogdinti už islamą, jis melagingai teigia, kad ji priklausė gotų, emo judėjimams ir planavo savižudybę. Apie sprogmenų gamybą bei šachidės diržą ji išgirdo iš A. B. ir A.H.o, pastarasis jos prašė atsiųsti knygą apie sprogmenų gamybą, pats kurstė ją vykti į Rusiją. Ji nekūrė organizuotos grupės teroro aktui vykdyti, radikalias kalbas provokavo A. B., A.(I.)B., A.H., A. (J.B. K.), L. S. ir kiti musulmonais apsimetę saugumiečiai. Knygas apie sprogmenis atsisiuntė internetu A. H. prašymu, pati jų neskaitė, bendrininkų neieškojo, teroro akto neplanavo, su M. apie tai nekalbėjo. 500 JAV dolerių iš A. M. gavo kelionei, kurios tikslas buvo susitikti su A. M., L. G. ir N. K. neverbavo, tikslo jas panaudoti kaip savižudes mirtininkes neturėjo, apie Čečėniją kalbėjo su A. M. tik kaip apie jos gimtinę. VSD žinojo apie planuojamą kelionę į Maskvą, tačiau vykti neuždraudė, ir tuo provokavo nusikalsti. Per apklausą ji negalėjo parodyti kaip dedamas „šachidės diržas“, nes nėra mačiusi, tik girdėjusi iš A. B. ir A. H.. Šeimoje santykiai buvo geri, narkotikų ji nevartojo, gyvenant markeze A.H. atnešdavo raminamųjų vaistų „Relanium“. Minčių nusižudyti niekada neturėjo, juolab dėl A. S. žūties, nes buvo praėję daug laiko. Jos kalbas apie radikalųjį islamą provokavo musulmonais apsimetę saugumo agentai A.H., J. K. ir S.. Po pokalbio Rusijos konsulate žinutės A. M. nesiuntė, jeigu tokia yra, ją galbūt parašė S.. 2010 m. birželio 11 d. apklausoje neteisėtai dalyvavo Rusijos FTB pareigūnai; laiko, kad 2010 m. balandžio 8 d. apklausos nebuvo, ją nuvežė į kitą pastatą, kur buvo sumušta rusų saugumiečių, dėl to galėjo pasirašyti bet ką. 2011m. liepos 22 d. pas teisėją apklausta liudytoja M. byloje, tačiau neprisaikdinta. 2009 m. spalio 24-26 d. apklausta saugumo pareigūnų nedalyvaujant gynėjui, padarytas psichologinis spaudimas, dėl to davė prieštaringus parodymus. Advokatas A.Liutvinskas netinkamai vykdė savo pareigas, įkalbinėjo prisipažinti.Narkotinių medžiagų savo noru niekada nevartojo, buvo veikiama psichotropiniais vaistais iš saugumiečių pusės. Kai kurie kaltinime minimi SMS pranešimai A. ir A. M., Lalei iš jos telefono nebuvo siųsti arba buvo siųsti ne jos, o kitų asmenų. Motina ir teta kreipėsi su pareiškimais į VSD, tačiau juose pateikti neteisingi faktai.

Iš bylos matosi, kad keletą kartų apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, E. K. buvo ir prisipažinusi kalta, ir davusi kitokius parodymus. Šie jos parodymai BPK 276 str. nustatyta tvarka buvo perskaityti teisiamajame posėdyje.

2010-04-23 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo kaip įtariamoji E. K. pripažino atlikusi veiksmus, dėl kurių jai pareikšti įtarimai ir nurodė ketinusi susisprogdinti Rusijos Federacijoje.

Šios apklausos metu E. K. parodė, kad 2009 m. spalio 24 d. į Maskvą vyko A. M. ir jos brolio A. M. kvietimu. Iki to laiko ji pasidarė Rusijos vizą, nusipirko bilietus. Anksčiau, iki vykimo su A. M., aptarinėjo veiksmus dėl teroro akto, kuris turėjo įvykti Rusijos Federacijoje. Todėl jai žinoma, jog atvykus ji turėjo būti perduota panaudojimui Rusijos Federacijoje teroro aktui. Teroro aktą turėjo atlikti „šachidės" diržo pagalba susisprogdama Rusijos karinėje bazėje. Vietos ir laiko, kur turėjo būti atliktas teroro aktas, ji nežino.

Apklausos metu E. K. taip pat parodė, kad „šachidės" diržas yra įrenginys iš plastito. Jis dedamas juosmens srityje. Jo paskirtis - sprogimui sukelti. Sprogdinama detonatoriaus pagalba. Sprogimas sukeliamas arba nuotoliniu būdu, arba pačiam asmeniui sujungus laidus. Apie „šachidės" diržą ji yra girdėjusi iš savo draugo A. S., apie jį ieškojo informacijos ir internete. Be to, jai (2008 m. pavasarį) gyvenant musulmonų bendruomenės išnuomotame bute, jos internetiniai draugai internetu jai atsiuntė informaciją apie „šachidės" diržą. Tai buvo knyga, kurios turinys buvo apie „šachidės" diržo gaminimą. Jo gaminti nebandė, nes jai nepakanka chemijos žinių.

Norą tokiu būdu nusižudyti įtakojo blogi santykiai šeimoje, kurie privedė ir prie narkotikų vartojimo. Narkotikus pradėjo vartoti 2004 m. pradžioje. Tarpais vartojo „žolę", „LSD", kokainą. Kadangi šie narkotikai buvo brangūs, vietoje jų didelėmis dozėmis pradėjo vartoti raminamuosius vaistus. Iš pradžių noras nusižudyti kilo tam, kad pasitraukti iš gyvenimo, o nuo 2005 metų Rusijos Federacijoje žuvus jos draugui A. S., nusižudyti norėjo su tikslu - susisprogdinant iš keršto Rusijos Federacijoje. Šioje šalyje susisprogdinti ketino norėdama veikti prieš Rusijos Federacijos veiksmus Čečėnijoje. Dar vienas tikslas - taip parodyti, kad kitų šalių musulmonai prisideda prie išsilaisvinimo nuo Rusijos Federacijos kovų Kaukazo Respublikose.

Pati išpažįsta islamo atšaką - vahabizmą. Todėl iš keršto norėjo dalyvauti džihade - šventajame kare. Susisprogdinti jos niekas neverbavo, susisprogdinti buvo jos iniciatyva. Ji ketino susisprogdinti Rusijos karinėse bazėse. Vykdyti teroro aktą civilių gyventojų lankomose vietose sutikusi nebūtų. Rusijos karinėse bazėse susisprogdinti norėjo, nes būtent kariai yra atsakingi už „valymą" ir kovas Kaukaze ir Čečėnijos Respublikoje. Suprato, kad jai susisprogdinant, žus žmonės, ir tai buvo jos tikslas. Taip pat suprato, kad tokiu savo veiksmu įbaugins žmones. Žmonių įbauginimas buvo kovotojų prieš Rusijos Federaciją palaikymo akcija ir grynai asmeninis dalykas.

A. M. apie jos ketinimus susisprogdinti sužinojo 2007 metais, kai apie tai papasakojo bendraujant internetu. Šiai nurodė ir ketinimo susisprogdinti priežastis - kerštą už draugą, kuris kovojo prieš rusų „federalus" ir žuvo. 2009 m. birželio mėnesį ji A. M. SMS žinute buvo pakviesta atvykti į Rusiją. Oficialiai - pasisvečiuoti, o realiai - teroro aktui susisprogdinant vykdymui. Tuo tikslu A. M. brolis A. M. 2009 m. rugpjūčio mėnesį jai atsiuntė 500 JAV dolerių perlaidą, kad ji atvyktų į Maskvą. Šiam ji nurodė, kad už atsiųstus pinigus darysis vizą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pirksis bilietus. Apie tai, kad įsigijo reikalingus vykti į Rusijos Federaciją dokumentus, informavo A. M.. Taip pat A. M. informavo, kad 2009- 10-25 ryte, 10 vai., bus Maskvoje, stotyje „R." , kur šis turėjo ją paimti.

Žino, kad Rusijoje veikia „šachidžių" batalionas, kuris 2009 m. atnaujino savo veiklą. Šiai visai organizacijai vadovauja D. U., kuris ir duoda užduotis susisprogdinti. Tačiau jos vykimas į Maskvą ir ketinimas susisprogdinti, su „šachidžių" batalionu neturi nieko bendro, nes ji su tais asmenimis nėra susijusi. Ji yra susijusi tik su tais asmenimis, kurie yra byloje - A. M. ir A. M. (2 t., 62-64 b.l.).

2009-03-09 apklausta kaip įtariamoji E. K. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, 2009-10-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo, kaupimo protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji. Protokole nurodytas asmuo „R.“ yra jos vaikystės draugė R. K., gyvenanti Maskvoje. SMS žinutėmis šios prašė, kad ji padarytų vizą į Rusijos Federaciją, kad nebūtų jokių sąsajų su islamu ir jai šią vizą išduotų, o ji galėtų A. ir A. M. kvietimu važiuoti į Rusiją.

2009-10-25 apklausta kaip įtariamoji E. K. parodė, jog naršydama internete ji domėjosi „šachidėmis" - moterimis, kurios susisprogdindamos įvykdė teroro aktus ar siekė susisprogdinti viešoje vietoje. Susirašinėdama internete maždaug apie 2005 m. pokalbių svetainėje „amina.ucos.ru" ar „amina.com" susipažino su musulmone A. M., gyvenančia Maskvoje. Su A. M. tai pat bendravo apie šachides, nes ši taip pat palaikė musulmonų kovą prieš okupantus. Dėl tapimo „šachide" ji yra svarsčiusi ir kalbėjusi su draugėmis, domėjosi kaip jomis tampama. Lietuvoje apie tapimą „šachide" ji yra bendravusi su draugėmis „Lina" - liudytoja, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 bei „J." - J. K.. Šachidėmis domėjosi dėl to, kad nepakliūtų į jų padėtį ir nebūtų apkaltinta rengimusi įvykdyti teroro aktą. Šios apklausos metu E. K. taip pat parodė, kad pinigus 2009-10-24 kelionei į Maskvą atsiuntė A. M. brolis A. M.. Bendraujant su juo, šis jai nurodęs, kad dažniau keistų mobiliojo ryšio SIM korteles. Tai motyvavo jos saugumu, norėdamas ją apsaugoti, nes yra čečėnas ir gyvena Maskvoje, todėl bijo persekiojimo dėl religijos. Taip pat žinojo jos pasisakymus internete - apie tai, kad musulmonų kova prieš agresorius yra gerai ir jeigu juos puola, jie turi gintis ir nelaukti, kol juos nužudys (2 t., 7-10 b.l.).

2009-10-26 teismo posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas E. K. suėmimo klausimas, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ji parodė, jog pareikštą įtarimą pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad bendravo su musulmonais, kurie išpažįsta radikalų tikėjimą ir jų kvietimu vyko į Rusijos Federaciją, kad ten susisprogdintų. Sprogdinimo objektas buvo rusų karinė bazė, nes ten dirba agresoriai, žudantys nekaltus žmones. Kurioje vietoje tai turėjo įvykti, ji nežino. Paso ir vizos gavimas buvo skirti būtent tam važiavimui. Suvokia, kad tai bandymas užsiimti terorizmu, o jos veikla nuvykus į Rusiją, būtų susijusi su sprogdinimais. Iš pradžių sakė, kad važiuoja mokytis islamo, nes visa tai susiję. Nesutinka su tuo, kad vykdė parengiamuosius darbus, nesimokė gaminti sprogmenų, tik internete skaitė knygą, kur paaiškinta, kaip gaminti sprogmenis.(3 t., 10-11 b.l.)

2009-10-26 papildomai apklausta kaip įtariamoji E. K. parodė, kad nuo maždaug 2003 metų išpažįsta islamo religijos radikalią atšaką - vahabizmą (salafizmą). Vahabitų atšaka tarp kitų islamo religijos tiesų moko, kad puolant islamą išpažįstančius, reikia aktyviai gintis ir kad kiekvieno musulmono pareiga įstoti į šventąjį karą „dzihad far dain su užpuolėjais. Pagal išpažįstamas vahabizmo tiesas, kiekvienas vachabitas užpuolus tikėjimo brolius, kiek įgalėdamas turi kovoti su kitatikiais užpuolikais, tarp jų ir paaukodamas savo gyvybę. Yra įsitikinusi, kad paaukojus savo gyvybę vardan kilnaus tikslo kovoje už tikėjimo brolius su kitatikiais, siela patenka tiesiai į rojų. Jos supratimu, kitatikiai, su kuriais reikia vykdyti šventąjį karą - džihadą, yra kitų tikėjimų agresoriai, įsiveržę į musulmonų žemes.

Šiuo metu toks agresorius yra Rusijos Federacija, kuri engia ir žudo musulmonus Čečėnijoje, Dagestane, Ignušijoje, Kabardino - Balkarijoje. Taip pat agresorius, užpuolęs musulmonus - yra ir Jungtinės A. V., užpuolusios Iraką bei Afganistaną, Izraelis, užpuolęs Palestiną. Su šiomis valstybėmis vyksta musulmonų šventasis karas ir kiekvienas doras musulmonas turi su šiomis valstybėmis kovoti, net ir atiduodamas savo gyvybę.

Nuo maždaug 2003 metų domisi musulmonių moterų kova su užpuolikais. Jai yra žinoma apie „šachidės " - moteris savižudės, kurios susisprogdina užpuolikų karinėse bazėse su savimi susprogdindamos daug okupantų karių.

Tapti „šachide" - moterimi savižude, kuri susisprogdindama dėl tikėjimo tiesų kartu su savim susprogdintų ir daug agresorių karių, pradėjo svajoti nuo 14 metų. Nuo tada tai - jos gyvenimo tikslas. Tapti „šachide" jos niekas nevertė, tai pat jos niekas neverbavo į „šachidžių" būrius. Tai - jos iniciatyva, ji pati pradėjo ieškoti kontaktų su žmonėmis, organizuojančiais tokius sprogdinimus. Susisprogdinti norėjo Rusijos Federacijoje. Tai norėjo padaryti dėl kelių priežasčių - viena iš jų asmeninė, nes per antiteroristinę Rusijos kompaniją Čečėnijos Respublikoje žuvo jos draugas čečėnas. Antroji priežastis, kodėl būtent Rusijos Federacijoje norėjo susprogdinti - noras padėti nuskriaustiems Kaukazo musulmonams.

Apie šį jos norą susisprogdinti Rusijos Federacijos žinojo daug žmonių tiek Lietuvoje, tie Rusijos Federacijoje, nes pati ieškojo kontaktų su teroro aktus Rusijos Federacijoje organizuojančiais asmenimis. Kontaktų ieškojo tiek per pažįstamus Lietuvoje, tiek internetu - dalyvaudama pokalbių forumuose, esančiuose musulmoniškuose tinklapiuose www.amina.com,www.amina.ucoz.ru,www.kavkazchat.com, o taip pat dalindamasi idėjomis socialiniame tinklapyje www.facebook.com. Tinklapyje www.kavkazchat.com pokalbių čate jos prisijungimo vardas buvo „I.". Šiuose tinklapiuose turi būti išlikę dauguma jos laiškų ir kontaktų, kuriuose išsakė norą tapti „šachide" ir susisprogdinti Rusijos Federacijoje.

Taip pat ji domėjosi ir sprogmenų gamyba. Tuo tikslu 2008 metų pavasarį iš vienos interneto tinklapio www.kavkazchat.com lankytojos atsisiuntę internetinę knygą rusų kalba apie sprogmenų gamybą. Šią knygą skaitė, tačiau pati pasigaminti sprogmenų nesugebėtų, nes jos chemijos žinios yra silpnos. Todėl nesutinka su įteikto pranešimo apie įtarimą dalimi, kad mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti. Kaip pasigaminti sprogmenis tik domėjosi, skaitydama specialią literatūrą.

Jai taip pat yra žinoma, kad Kaukazo emyras D. U. 2009 metais atnaujino taip vadinamo „šachidžių bataliono" - moterų mirtininkių, veiklą. Iš žiniasklaidos žino, kad 2009 m. buvo eilė teroro aktų susisprogdinus moterims mirtininkėmis Kaukaze. Taip pat žino, kad į šį „šachidžių" batalioną buvo renkamos europietiškos išvaizdos moterys mirtininkės, kad jas būtų galima panaudoti sprogdinimams įvairiuose Rusijos objektuose.

2009 metų birželio mėnesio viduryje Rusijos Federacijoje, Maskvoje gyvenanti jos tikėjimo draugė A. M., su kuria internetu bendravo jau keturis metus, jai pradėjo į jos mobiliojo ryšio telefoną siųsti SMS žinutes, kviesdama atvykti į Rusiją. Su A. M. iki tol bendraudama internetu jau porą metų kalbėdavo apie savo svajonę tapti „šachide" ir susisprogdinti Rusijos Federacijoje, kartu susprogdinant daug musulmonų priešų. Pagal situaciją suprato, kad yra kviečiama atvykti į Rusija rengtis susisprogdinimui. Be A. M. nuo 2009 m. birželio iki 2009 m. spalio 24 d., kol buvo sulaikyta, atvykimo į Rusiją klausimu bendravo ir su jos broliu iš Maskvos, jai prisistačiusiu A. M. vardu. Žino, kad abu jie čečėnų tautybės. Su šiais ją kviečiančiais atvykti į Maskvą asmenimis bendraujant tiek mobiliojo ryšio telefonu siunčiamomis SMS žinutėmis, tiek internetu, šie užuominomis kalbėjo ir apie tai, kad atvykti jie ją kviečia tam, kad vykdydama jų pavedimą susisprogdintų kaip „šachidė" - moteris mirtininke.

Detalių susisproginimo planų, vietų, kur ir kada turės susisprogdinti, ar sprogdinsis pati, ar ją susprogdins distanciniu (nuotoliniu) būdu, su A. M. ir A. M. neaptarinėjo, nes laikėsi konspiracijos. Toks variantas - tapti „šachide", ją tenkino, nes manė, kad taip realizuos savo svajonę susisprogdinti Rusijos Federacijos teritorijoje už islamo tikėjimą. Jai nebuvo priimtini teroro aktai susisprogdinant tarp nekaltų civilių gyventojų, o su A. M. yra aptarinėjusios galimybę susisprogdinti Rusijos Federacijos kariniuose objektuose, nes karinėse bazėse gyvenantys kareiviai yra agresoriai, todėl juos galima sprogdinti. Be to, abi su A. M. žavėjosi pirmosiomis „šachidėmis" C. B. ir mergina, vardu „L.", kurios 1998 metais susisprogdino Rusijos Federacijoje, Čečėnijoje, Alchankala kaime esančioje rusų karinėje bazėje ir kartu su savimi susprogdino daug rusų kareivių.

Iš to, kad ją kviečianti A. M. žinojo, kad ji nori susisprogdinti kariniuose objektuose, iš to, kad žinojo, jog atnaujinta „šachidžių bataliono" veikla Rusijos Federacijos teritorijoje ir vyksta savižudžių išpuoliai prieš karinius ir administracinius objektus, iš to, jog jai užuominomis buvo nurodoma, kad atvyktų teroro aktui, ji buvo įsitikinusi, kad 2009 m. spalio 24 d. važiuoja į Maskvą sprogdintis Rusijos karinėse bazėse. Jeigu jai būtų leista pasirinkti, kur sprogdintis, būtų prašiusi leidimo susisprogdinti Rusijos Federacijos karinėje bazėje su ten gyvenančiais kovose su musulmonais patyrusiais kareiviais veteranais. Tačiau kada jai turėjo būti duota tokia užduotis, ji nežinojo.

Be to, 2009-10-24 vykdama į Rusijos Federaciją turėjo ir mintį, kad tam, jog galėtų pasilikti Rusijoje, ten skubiai bus ištekinta pagal musulmoniškus papročius už musulmono, kurį parinks ją kvietę teroro aktui vykdyti asmenys. Vedybų už musulmono atveju būtų ilgesniam laikui pasilikusi Rusijos Federacijoje, nes prieš susisprogdinant norėjo pasimokyti vienoje iš Maskvoje veikiančių nelegalių moterų savižudžių - „šachidžių" mokyklų. Jai žinoma, kad „šachidžių" mokyklos veikia griežtos konspiracijos sąlygomis, butuose. Šiose mokyklose moko islamo tiesų, rengia susisprogdinti pasiryžusias moteris psichologiškai ir fiziškai, kad lemiamu momentu neatsisakytų nuo ketinimų susisprogdinti. Tam, kad atvyktų į Rusijos Federaciją, 2009 m. rugsėjį iš kviečiančiųjų gavo 500 JAV dolerių perlaidą, vykdydama ją kviečiančių nurodymus išsiėmė Lietuvos Respublikos pasą, kreipėsi į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje ir gavo Rusijos Federacijos vizą. Visa tai darė tam, kad išvyktų į Rusiją, ten susprogdinti. Suvokė, kad 2009-10-24 vykdama į Rusijos Federaciją, tam, kad ten susisprogdintų, karinėse bazėse ir su savimi sprogimo metu sprogdinti rusų kareivius, daro nusikaltimą (3 t., 11-14 b.l.).

2010-10-27 apklausta įtariamoji E. K. parodė, kad vizą į Rusijos Federaciją darėsi per kelionių agentūrą. 2009-10-23, penktadienį, iš kelionių agentūros, per kurią gavo Rusijos Federacijos turistinę vizą vienam mėnesiui, pasiėmė savo pasą. Dieną prieš tai SMS žinute, kad rytojaus dieną (2009-10-24) gauna vizą, informavo Rusijoje jos laukusią A. M.. Ši jai atsakė, kad jos lauks. Tą pačią dieną, kai atgavo pasą, sulaukė skambučio iš šios agentūros darbuotojos J. V., kuri nurodė, kad Rusijos Federacijos konsulate Klaipėdoje iškilo neaiškumų dėl vizos, todėl reikia nuvykti į konsulatą išsiaiškinti. Apie tai, kad jai gali anuliuoti vizą ir dėl to gali neatvykti, paskambinusi pranešė Rusijos Federacijoje jos laukusiai A. M..

Su kelionių agentūros darbuotoja J. V. 2009-10-23 vakare nuvyko į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje. Ten su ja kalbėjosi du rusakalbiai vyriškiai. Jie pasakė, kad ji yra „juoduose" asmenų sąrašuose, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, klausinėjo, kaip pateko į šį sąrašą bei apie asmenis, pas kuriuos važiuoja. Jiems nurodė, kad yra musulmonė ir dėl to jau yra turėjusi problemų su Lietuvos saugumu. Taip pat jiems nurodė, kad keliauja į Maskvą turistiniais tikslais. Ją kvietusių čečėnų tautybės A. ir A. M. nenurodė, nes suvokė, kad tokiu atveju jai gali anuliuoti vizą. Jai konsulate nurodžius, kad į Rusiją vyksta turistiniais tikslais, apsitarę vyriškiai nurodė, kad vizos jai neanuliuos, tačiau įspėjo, kad Maskvoje bus stebima, ir turi apsigyventi „Saliut“ viešbutyje. Išėjusi iš konsulato, apie šį pokalbį su Rusijos Federacijos konsulato darbuotojais, kurie ją kvotė ir apie jos religines pažiūras, turimus Rusijoje pažįstamus musulmonus, čečėnus, SMS žinute pranešė Rusijos Federacijos buvusiai A. M., kuriai nurodė, kad buvo iškviesta į konsulatą, ją ten ilgai tardė, bet vizos neanuliavo, tačiau įspėjo, kad Maskvoje jie ją seks. Į šią SMS žinutę A. M. jai nebeatsakė. Daugiau su ja nebendravo. Tačiau ji vis tiek nusprendė vykti į Rusiją.

2009-10-24, apie 10 val. 30 min. į jos mobiliojo ryšio telefono abonentą paskambino Rusijoje esantis A. M.. Jis klausė, ar vyksta pas juos. Jam pasakė, kad viskas gerai, ji išvyksta. Su A. M. sutarė, kad jis ją pasitiks Maskvoje, „Ryžskij vokzal" kitą dieną, - 2009-10-25, 10-11 val. ryto vietos laiku. Vykti į Maskvą turėjo autobusu, kuris vyko maršrutu "Klaipėda - Marijampolė - Kaunas - Ryga - Maskva". Bilietą į šį autobusą nusipirko iš tų 500 JAV dolerių, kuriuos jai 2009 m. rugpjūčio mėnesį per „Western Union atsiuntė" A. M.. Lietuvos Respublikos piliečio pasą savo vardu vykimui į Rusijos Federaciją taip pat pasidarė už tuos pačius atsiųstus iš Rusijos Federacijos pinigus. Paso pasidarymas kainavo 106 litus. Rusijos Federacijos vizą taip pat pirko už atsiųstus iš Maskvos pinigus - ji su autobuso bilietu į Maskvą kainavo apie 400 litų.

2010-10-24 Kauno autobusų stotyje ją sulaikius saugumo pareigūnams, apie šį sulaikymą Rusijoje jos laukusiems A. M. ir A. M. pranešti nesuspėjo, nes iš karto buvo atimti ir išjungti visi trys turimi mobiliojo ryšio telefonai. Kitu atveju būtų apie sulaikymą pranešusi A. M., kad negalvotų, jog išsigando ir neatvyko be priežasties.

Nors atvykti į Rusiją ją kvietė tiek A. M., tiek A. M., tačiau visus nurodymus kaip laikytis konspiracijos, jai davė A. M.. Būtent jis jai davė patarimus, kad dėl vizos į Rusijos Federaciją kreiptųsi ne tiesiogiai į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje, o per kelionių agentūrą bei, kad į šią šalį atvyktų kaip turistė, nes per kelionių agentūrą į Rusiją kaip turistai vykstantys asmenys nekelia įtarimo. Taip pat būtent A. M. jai nurodė, kad bendraudama su juo pastoviai keistų naudojamų mobiliojo ryšio telefonų numerius ir pats juos pastoviai bendraudamas su ja keitė.

Tiek A. M., tiek A. M. buvo nurodžiusi, kad yra stebima Lietuvos saugumo pareigūnų, nes yra įtraukta į prijaučiančių teroristams musulmonų sąrašus. Būtent dėl to vykstant į Rusiją, tiek ji, tiek A. M. ir ėmėsi visų atsargumo priemonių - kad jeigu būtų sulaikyta Rusijoje, kiek galima mažiau jai žinomų duomenų Rusijos pareigūnams suteiktų apie A. M. ir A. M..

Apie savo norą tapti „šachide" yra kalbėjusi su islamą išpažįstančia savo drauge „S." - liudytoja, kuria taikomas anonimiškumas, Nr.l. Taip pat šiomis temomis kalbėjosi ir su Klaipėdoje gyvenančia islamą išpažįstančia mergina, kurios arabiškas vardas yra „A." - J. K.. Taip pat apie tai kalbėjo ir su tikėjimo broliu, kurio vardas yra „A." - liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.2 (2 t., 15-17 b.l.).

2010-04-07 papildomai apklausta kaip įtariamoji E. K. parodė, kad vėl nori padaryti savo kaltės pripažinimą - kad ruošėsi vykdyti teroro aktą. Šios apklausos metu ji parodė, kad 2009 m. spalio 24 d., A. ir A. M. kvietimu į Rusijos Federaciją vyko tam, kad šioje šalyje susisprogdintų. Suprato, kad A. M. atsiųsti 500 JAV dolerių yra paskirti būtent tam reikalui - kad galėtų atvykti į Rusijos Federaciją ir ten susisprogdintų vardan to, kad visam pasauliui parodytų, kad net ir iš kitų šalių atvykę musulmonai padeda čečėnams išsikovoti nepriklausomybę. Galvojo, kad bus pasiųsta susisprogdinti į vieną iš Rusijos Federacijos karinių bazių, kurioje gyvena su čečėnais kovoję kareiviai. Tikslios vietos, kur turės susisprogdinti, vykdama 2009-10-24 į Maskvą, nežinojo. Atvykus į Maskvą, nuo jos niekas nepriklausė - kur pasiųsti ją susisprogdinti priklausė nuo A. M. ir su juo susijusių, jai nežinomų asmenų.

Be to, šios apklausos metu E. K. parodė, kad A. M. jai prieš atvykstant į Maskvą minėjo, kad kai atvyks pas ją 2009-10-24, gali būti pagal musulmonų papročius apvesdinta su „broliu arabu". Nors šio „brolio arabo" duomenų jai A. M. nenurodė, tačiau iš jos pasakojimų ir užuominų suprato, kad šis „brolis arabas", už kurio turėjo būti ištekinta, kariauja Čečėnijoje prieš Rusijos Fedracijos karius. Šios apklausos metu E. K. taip pat parodė, kad 2009-10-24 su savimi vykti į Maskvą ji kvietė savo drauges L. G. bei N. K.. Jas į Maskvą su savimi buvo nusprendusi vežtis, kad jos taip pat būtų panaudotos kaip savižudės sprogdintojos teroro aktui. Tai darė savo iniciatyva. Nei L. G., nei N. K. nežinojo, kad bus panaudotos sprogdinimams, nes įkalbinėdama šias vykti su ja į Rusiją, nuo jų tai nuslėpė. Galvojo, kad jeigu su savimi į Rusijos Federaciją atveš dar dvi merginas susisprogdinimui, bus labai pagerbta musulmonų pasaulyje (2 t., 48-49 b.l.).

2010-04-08 papildomai apklausta kaip įtariamoji E. K. parodė, kad nuo maždaug 13 metų padėjo domėtis islamo religija, susižavėjo radikalia šios religijos atmaina vahabizmu (salafizmu). Apie 2004 m. jos draugui čečėnui A. S. žuvus Čečėnijoje, jai pradėjo kauptis neigiami jausmai rusų kariškiams, kariaujantiems Čečėnijoje, jiems norėjo atkeršyti už A. S. žūtį.

Maždaug 2006 metais internete susipažino su islamo religijos išpažinėjais, tarp jų ir su čečėne A. M.. Bendravimo metu jai A. M. nurodė, kad palaiko ginkluotos čečėnų pasipriešinimo kovos su Rusijos karinėmis pajėgomis idėją. A. M. ji ne kartą pasakojo, kad žavisi moterimis mirtininkėmis - „šachidėmis", kurios vardan islamo ir Čečėnijos laisvės susisprogdina įvairiose Rusijos vietose, kartu su savimi nužudydamos daugybę civilių. Bendraudama su A. M., šiai dar nuo 2006 metų internetu išreiškė savo pritarimą tokiai šių moterų mirtininkų veiklai ir „šachidžių" veiksmus laikė ne teroristiniais, o kariniais veiksmais prieš agresorių, ginant savo šalį. Iš A. M. pareiškimų ir pozicijos ji suprato, kad ši palaiko čečėnų kovotojus prieš Rusiją, o nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio jai bendraujant su jos broliu A. M., jai taip pat tapo aišku, kad jis susijęs su čečėnų kovotojais prieš Rusiją.

2008 - 2009 metais ji niekur nedirbo, jos draugų ratas buvo ribotas, dėl nesutarimų šeimoje jautė pastovią psichinę įtampą, ją kamavo mintys apie savižudybę. Buvo priklausoma nuo raminamųjų vaistų, pastovai jautė psichinę įtampą, labai stipriai išgyveno dėl draugo A. S. žūties, o įtampa namuose kiekvieną dieną stiprėjo. Visa tai lėmė jos apsisprendimą nusižudyti 2009 metais. Kadangi buvo radikalių pažiūrų musulmonė, palaikė čečėnų kovą už nepriklausomybę, nusprendė, kad geriausias būdas nusižudyti būtų susisprogdinimas Rusijos Federacijoje. Siekė nusižudyti ne šiaip sau, o „prasmingai" - tuo pačiu pasiekiant ir tam tikrų tikslų. Vienas tikslas, kurio ji siekė susisprogdindama Rusijos Federacijoje, buvo asmeninis - atkeršyti už vaikino A. S. žūtį. Antrasis tokios jos savižudybės susisprogdinant pačiai ir kartu susprogdinant kuo daugiau žmonių, tikslas buvo politinis - galvojo, kad taip prisidės prie čečėnų kovos už savo šalies nepriklausomybę ir visam pasauliui parodys, kad ir kitų šalių musulmonai padeda čečėnams šioje kovoje. Apie tai 2009 m. internetu pranešė A. M., manydama, kad A. M. brolis A. M. ar jo pažįstami, susiję su čečėnų kovotojais prieš Rusijos Federacijos valdžią Čečėnijoje, jai padės įgyvendinti šią jos idėją - nusižudyti susisprogdinant. 2009 m. rugpjūčio mėnesį A. M. atsiuntus 500 JAV dolerių ir pradėjus koordinuoti jos veiksmus, pradėjo ruoštis vykimui į Rusijos Federaciją tam, kad ten susisprogdintų. A. M. jai siunčiamomis SMS žinutėmis taip pat minėjo, kad atvykus į Rusiją, bus ištekinta už „teisingo brolio" tamsiaodžio arabo. Suprato, kad atvykus į Rusiją iš pradžių bus ištekinta už „mudžachedo" - vieno iš čečėnų kovotojų, o A. M. jai telefonu nurodė, kad bus pervežta į Čečėniją. Iš to suprato, kad atvykus į Rusiją, ji bus pergabenta į čečėnų kovotojų stovyklą ir ten kurį laiką prieš pasiunčiant ją sprogdintis, gyvens. Tai ją tenkino.

Kur, kokiose Rusijos Federacijos vietose ir kada būtent ji turėjo būti čečėnų kovotojų panaudota susisprogdinimui, jai nėra žinoma. Apie tai nei su A. M., nei sujos broliu A. M. neaptarinėjo.

Susisprogdinti civilių gyventojų susibūrimo vietoje ji būtų atsisakiusi. Tai prieštaravo jos principams, taip pat jos išpažįstamai islamo religijai. Ji norėjo susisprogdinti tose vietose, kur lankosi Rusijos kariškiai, kovoję prieš čečėnus, kartu su savimi sprogdindama ne civilius, o kariškius.

Apie tai, kad vyks į Rusiją būtent susisprogdinti ji 2009 m. rugsėjo mėnesį užuominomis yra pasakojusi savo draugei musulmonei „L.", kurios musulmoniškais vardas „S." - liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.l. Ši ją nuo tokio poelgio - ketinimo nusižudyti susisprogdinant atkalbinėjo, bet jos ji neklausė. Mano, kad ši elgėsi teisingai ir jai norėjo tik gero.

Be to, kartu su ja 2009 m. spalio mėnesį važiuoti į Maskvą pas A. ir A. M. ji siūlė ir savo draugėms L. G. ir N. K., kad jos būtų panaudotos sprogdinimams. Tai buvo jos iniciatyva, galvojo už jas iš čečėnų kovotojų gauti po 20000 JAV dolerių, viso bendrai 40000 JAV dolerių. Faktą, kad būtent už tiek čečėnai kovotojai perka moteris savižudės sprogdintojas žinojo dar iš savo žuvusio draugo S. S.. Apie tai, kad ketina jas parduoti čečėnams, jog šie jas panaudotų sprogdinimams, nei L. G., nei N. K., siūlydama joms vykti kartu su ja, nesakė.

A. M. ir A. M. nurodžius, kad iš pradžių pas ją atvyktų viena, nuo šios minties atsisakė ir jokių veiksmų, kad šias savo drauges į Maskvą pergabentų, neatliko, ir į Maskvą nusprendė vykti viena (2 t., 51-53 b.l.).

2010-04-16 papildomai apklausta kaip įtariamoji E. K. parodė, kad pripažįsta padariusi jai inkriminuotus veiksmus - 2009-10-24 į Rusijos Federaciją vykusi tam, kad ten susisprogdintų karinėse bazėse. Taip pat nurodė, kad įtarime nurodytus veiksmus - Lietuvos Respublikos piliečio pasą išsiėmė, Rusijos Federacijos vizą pasidarė, autobuso bilietus nusipirko už ją kvietusio atvykti A. M. atsiųstus 500 JAV dolerių tam, kad vyktų į Rusijos Federaciją ten susisprogdinti.

Taip pat šios apklausos metu E. K. patikslino ankstesnius parodymus dėl ketinimo nusižudyti. Nurodė, jog nusižudyti norėjo nuo maždaug 2004 metų, kai sužinojo apie savo pirmojo vaikino A. S. mirtį Čečėnijos Respublikoje vykusiame kare, kuriame šis kovojo čečėnų sukilėlių pusėje prieš Rusijos Federacijos karius. Nuo tada nebematė prasmės gyventi. Be to, iki pat 2009 m. spalio mėnesio itin nesutarė ir konfliktavo su motina ir teta, su kuriomis tuo metu kartu gyveno. Be to, 2004 - 2009 metų laikotarpiu naudojo ir narkotikus - „extazy" ir LSD tabletes, uostė kokainą. Tai veikė jos mąstymą. Be to, tuo metu niekur nedirbo. Tad visos šios aplinkybės lėmė jos apsisprendimą nusižudyti.

Beprasmiškai nusižudyti nenorėjo. Pati palaikė čečėnų kovą už nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos. Pati - itin radikalių pažiūrų musulmonė ir palaikė kvietimus vykdyti „džihadą" - šventąjį karą prieš kitatikius - „kufarus" ir žudyti kitatikius. Žavėjosi savižudžių moterų - „šachidžių" vykdomais sprogdinimais Rusijoje. Kaip sektinas pavyzdys jai buvo 1999 m. Čečėnijoje, Alchankalos kaime Rusijos Federacijos karinėje bazėje susisprogdinusios ir taip daug kariškių nužudžiusios čečėnės C. B. ir L. M.. Todėl ir nusprendė nusižudyti būtent susisprogdindama.

Susisprogdinti norėjo karinėse bazėse, kuriose gyveno Čečėnijoje kovoję Rusijos kareiviai. Kad jai susisprogdinant gali žūti kiti žmonės puikiai suprato, tokiu savo poelgiu ir siekė nusinešti kuo daugiau kareivių gyvybių. Kokiose konkrečiai karinėse bazėse 2009 m. būtų panaudota sprogdinimui nežino, nes vieta ir laikas, kur būtų panaudota sproginimui, nuo jos nepriklausė. Taip pat suprato, kad susisprogdindama karinėse bazėse ir kartu su savimi tuo pat metu susprogdinama kiek galima daugiau Rusijos kareivių, gali sukelti paniką. Tokiu poelgiu turėjo tikslą susisprogdindama nužudyti kiek galima daugiau kareivių.

Manė, kad susisprogdins įprastu moterims mirtininkėmis, kurios vykdo teroro aktus Rusijoje, būdu - panaudojant sprogstamąjį įrenginį, dedamą ant pilvo - taip vadinamą „šahidės diržą". Tačiau detalesnių susisprogdinimo detalių - ar pati jį detonuos, ar už ją šį įrenginį detonuos kitas asmuo nuotoliniu būdu, kaip ir kas jį pagamins, nei su A. M., nei su jos broliu A. M., ją kvietusiais į Rusijos Federaciją, nesikalbėjo.

Toks jos poelgio tikslas buvo daugiausia asmeninis - atkeršyti už vaikino žūtį. Be to, kaip musulmonė tokiu savo poelgiu norėjo prisidėti prie šventojo musulmonų karo - „džihado" su kitatikiais. Rusija, jos nuomone, yra agresorius ir neteisingai elgiasi su musulmonais. Todėl tokiu savo poelgiu norėjo parodyti, kad čečėnams jų kovoje už nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos, padeda ir kitų šalių musulmonai. Kitų politinių tikslų - sukelti nesantaiką tarp Lietuvos ir Rusijos šalių, nebuvo.

Su čečėne A. M. iki atvykimo į Rusiją 2009 m. spalio 24 d. bendravo internetu apie 4 metus. Bendravimo metu jai ne kartą yra išsakiusi, kad už islamo tikėjimą ir palaikydama čečėnų kovą su Rusija dėl savo šalies nepriklausomybės, nori susisprogdinti Rusijoje, šios šalies karinėse bazėse. A. M. palaikė „šachidžių" veiklą ir jų vykdomus sprogdinimus viešose vietose, taip pat čečėnų ginkluotą pasipriešinimą Rusijai. Žinodama jos pažiūras, ji nuo pat pažinties pradžios 2006 m., bendraudama internetu pradėjo A. M. užuominomis prašyti, kad ši jai padėtų atvykti į Rusiją, kad ten įvykdytų susisprogdinimą karinėse bazėse.

Savo susirašinėjime ir pokalbiuose planuojamą jos susisprogdinimą įvardindavo žodžiu „fisabilillah", arabiškai reiškiantį pasipriešinimą, kovą, stengimąsi, šventąjį karą bei raide „d","dj", reiškiančia „džihadą".

Būtent dėl to, jai primygtinai prašant, 2009 m. vasarą A. M. jai atsiuntė SMS žinutę, kad „galimybė atvykti atsirado" ir brolis perves pinigų atvykimui. Po to dėl atvykimo į Rusijos Federaciją nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio bendravo telefonu ir internetu su A. M. broliu A. M. prisistačiusiu asmeniu ir dar, kaip sprendė iš balsų, su vienu ar dvejais rusiškai kalbėjusiais vyriškiais, kurie jai taip pat prisistatydavo „broliais".

Bendravimo metu vykimo tikslo - kad važiuoja į Rusiją sprogdintis - tiesiogiai su pašnekovais neįvardijo, tačiau iš užuominų, abiejų pusių vartojamų išsireiškimų tiek jai, tiek jos kelionę organizuojantiems “broliams“, buvo aišku ko vyko į Rusiją (2 t., 55-57 b.l.).

2010-04-23 apklausta kaip įtariamoji E. K. parodė, kad ji ilgą laiką domėjosi kaip organizuojami sprogdinimai panaudojant moteris mirtininkes. Apie tai, kaip rengiami tokie sprogdinimai skaitė internete. Tad jai yra žinoma, kad „šachidėms" - moterims mirtininkėms, niekada iš anksto žmonės, kurie rengia tokius įvykius, nenurodo nei konkrečios vietos, nei laiko, kur jos turės susisprogdinti.

Tad nuo 2009 m. vasaros vidurio dėl vykimo į Rusijos Federaciją ir ten susisprogdinimo bendraudama tiek internetu, tiek telefonu su A. M. ir jos broliu A. M., nežinojo nei tikslios vietos, kur bus panaudota sprogdinimui, nei konkrečios datos, kada sprogdinsis. Apie tai nei telefonu, nei internetu tiesiogiai nekalbama, tokių duomenų jai nenurodė ir jos kelionę į Rusiją nuo 2009 m. vasaros organizavę A. M. ir A. M.. Apie konkrečius dalykus, susijusius su jos susisprogdinimu Rusijoje, būtų susitarusi su A. M. ir A. M. atvykusi į šią šalį (2 t., 59 b.l.).

Liudytoja V. K., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad paauglystėje E. K. susipažino su čečėnų tautybės moksleiviais Toita ir A. S., gražiai bendravo, tačiau 2004 m. gavo laišką, kuriame Ali pranešė apie savo išvykimą į Čečėniją ir padėkojo, kad E. priėmė musulmonų tikėjimą. Nuo to laiko su saugumu susijęs A. B. pradėjo daryti E. K. blogą įtaką aiškindamas, kad ji kaip musulmonė turi atsiriboti nuo šeimos, piršo jai radikalias pažiūras, supažindino su A. B. ir 2007 m. organizavo E. K. kelionę į Vokietiją, nuodijo ją psichotropiniais vaistais. E. K. išvyko į Vokietiją be artimųjų žinios, dėl to liudytoja kreipėsi į policiją. Siekdama pagreitinti dukters paiešką liudytoja 2007 m. gruodžio 3 d. oficialiai kreipėsi į VSD Klaipėdos skyrių. Pareigūnas D. N. patarė parašyti pareiškimą kuo aštriau, ji taip ir padarė, o vėliau tai buvo panaudota prieš E. K.. Pareigūnai nesiėmė veiksmų, dėl to I. J. pati išvyko į Auricho miestą parsivežti E. K., tačiau sugrįžo viena. E. K. buvo sugrąžinta į Lietuvą po dviejų mėnesių. 2006 m. buvo įsigytas kompiuteris, ir E. K. daug laiko praleisdavo naršydama internete. Ji neslėpė susirašinėjimo su A. M., kuri patarė dukrai gerai mokytis. Saugumo darbuotojai A.- D. N. ir A. – B.-K. ruošė E. užsienio pasą ir ketino ją išsiųsti į Maskvą pas A. M.. Gavus vizą iškilo problemos, E. buvo iškviesta pokalbiui į ambasadą. Naktį prieš kelionę E. nakvojo pas N. K., rytą paskambino atsisveikinti, o vėliau jos telefonas buvo išjungtas. Su A. B. bendrauti betarpiškai pačiai liudytojai neteko, apie jį žino tik iš E.s pasakojimų. Nuo 13 m. amžiaus E. darė blogą įtaką musulmonais apsimetę saugumo darbuotojai. Būdama suimta E. K. laiškuose užsiminė apie ikiteisminio tyrimo metu patirtą smurtą. 2008 m. sauio 14 d. liudytoja pareiškimu kreipėsi į VSD prašydama išaiškinti nusikalstamą grupuotę, į kurią ją traukė A. B. ir kiti, E. K. buvo apgyvendinta saugumo specialiai tam tikslui išnuomotame bute Ryšininkų g., Klaipėdoje. Liudytojai nieko nežinoma apie tai, kad E. K. būtų rengusi teroristinį aktą, gaminusi sprogmenis ar studijavusi specialią literatūrą, knygą apie sprogmenų gamybą internetu atsisiuntė A. prašymu. Musulmonais apsimetę saugumo darbuotojai kurstė E. vykti į Maskvą. Tai, kad E. norėjo atkeršyti už nužudytą draugą, yra gynėjo pateikta versija. Kai liudytoja kreipėsi į Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyrių, pareigūnas D. N. jos apklausos protokolą surašė savaip, nes planavo pradėti ikiteisminį tyrimą. E. K. paieškos metu (jai išvykus į Vokietiją) kreipėsi į policiją raštu, kuriame nurodė, kad dukra galimai įtraukta į teroristinės organizacijos veiklą ir ruošiama nusikalstamai veiklai, tačiau dabar mano, kad tokiu būdu E. buvo VSD sistemingai verbuojama „į tą sistemą“. E.s parsivežti iš Vokietijos vyko I. J., nuvykus A. B. jai pristatė savo vyrą kaip brolį, su kuriuo E. K. turėjo susituokti. Grįžusi iš Vokietijos E. K. apsigyveno pas tėvą, tačiau netrukus saugumiečiai apgyvendino E. išnuomotame bute tam, kad ją dar labiau atskirtų nuo šeimos ir darytų savo įtaką, tuo pačiu tikslu jie išsiuntė ją į Vokietiją, ir neleido pranešti kur ji yra, dėl to viskas atrodė kaip pabėgimas. Grįžusi iš V. E. atrodė labai paveikta, psichologė nustatė, kad ji gyvena nerealiam gyvenime. A. B. bendravo su Egle nuo 2003m., nuo tada, kai ji susipažino su S., o pastarasis buvo jų globėjas. Išnuomotame bute E. gyveno apie keturis mėnesius kartu su Lina A. S.. H. ir B. įkalbinėjo E. atlikti misiją – susisprogdinti minioje, o kai ji nesutiko, atsakė butą. Baigusi 12 klasių E. pradėjo mokytis sekretorės specialybės, tačiau mokslo nebaigė, nes Arnas ją išvežė į Vokietiją. Grįžusi iš Vokietijos dirbo „Carite“, jokiems jaunimo judėjimams nepriklausė.

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K., būdama 14 metų (2003 m.), susidraugavo su čečėnų tautybės vaikinu, vardu „Saša" ir mergina. Pradėjusi su jais bendrauti bėgo iš namų, norėdama patekti į Čečėniją. E. K. būnant dešimtoje klasėje, nupirko kompiuterį ir prijungė prie interneto. Nuo tada E. K. daug laiko slėpdamasi nuo jos praleisdavo naršydama internete. Iš pažįstamų čečėnų gavo čečėniškų puslapių internetinius adresus. Nuo tada E. K. pradėjo nešioti musulmoniškus drabužius, nurodė, kad kitaip rengtis ir elgtis draudžia jos „musulmoniškas tikėjimas". Dažnai klausydavosi „kovos dainų". Prieš dvyliktą klasę (2007 m.) pasidarė agresyvi, dingdavo iš namų, aiškindavo, kad išvyks gyventi pas „tikėjimo brolius". Būdama dvyliktoje klasėje 2007 m. spalio mėnesį E. K. dingo. Dėl jos dingimo ji kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po poros savaičių sužinojo, kad E. K. gyvena Vokietijoje, čečėnų musulmonų šeimoje. Ėmusis priemonių ją grąžinti, E. K. po poros savaičių grįžo. Buvo labai agresyvi, kalbėjo jog kitatikiai, kuriuos vadino „kaferais", arba „kufarais", yra blogi, vadino juos "prastesne rase". Pradėjo kalbėti apie teroro aktus, kurių metu žūsta „kaferai". Bandant kalbėti, kad E. K. išpažįstama religija, toleruojanti nekaltų žmonių žudymą, yra bloga, ši atsakydavo, kad teroro aktų metu žudomi ne musulmonai, o kitatikiai, kurie yra „žemesnės rasės". Tuo pačiu metu E. K. elgdavosi agresyviai, reikalaudavo kad ir ji su seserimi I. J. gyventų pagal islamo reikalavimus, grasindavo jos seseriai I. J., kad jeigu ši jai trukdys, "bus, kas ją pašalins". Po to išėjo gyventi atskirai, tačiau paskambindavo ir vis bandydavo pasikalbėti apie islamą. 2009 m. rugpjūčio mėnesį E. K. jai pasakė, kad planuoja vykti į Maskvą, pas draugę, vardu „A.", rodė jai keletą JAV dolerių kupiūrų, sakė, kad tai „A.,, brolio kelionei jai atsiųsti pinigai, rodė banko kvitą 500 JAV dolerių sumai. 2009 m. spalio viduryje E. K. jai parodė bilietą kelionei autobusu į Maskvą, sakė, kad laukia Rusijos vizos. Prieš kelionę ją ilgai ramino, sakydama, kad vyksta tik pas „A.", žadėjo duoti jos adresą, bet tik po to, kai nuvažiuos ten. 2009 m. spalio 23 d., po 19 vai. E. K. su daiktais išėjo iš namų. Sakė, kad nakvos pas draugę, nes bijo, kad gali sutrukdyti jai išvažiuoti. Tą vakarą parašė žinutę, kad jai viskas gerai. 2009-10-24 ryte taip pat jai paskambino ir jai parašė SMS žinutę ir pranešė, kad išvažiuoja. Kada grįš - neminėjo (4 t., 2-5).

Liudytoja I. J., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad padėjo auginti E. nuo mažens. Nuo 2003 m. E. pateko saugumiečių įtakon, tai prasidėjo po pažinties su A. S. ir A. B., kurio liudytoja asmeniškai nepažinojo. E. buvo įtraukta į VSD tinklą tam, kad pateisinti antiteroristinio skyriaus egzistavimą. E. atrodė lyg paveikta psichotropinėmis medžiagomis. K. E. buvo 16 m., namuose atsirado kompiuteris. Ji rodė kuo domisi, išskyrus tai, ką slėpti liepė saugumas. 2007 m. E. buvo stipriai apnuodyta psichotropinėmis medžiagomis, ir tai padarė Arnas tam, kad išsiųsti ją į Vokietiją pas Batašjevus. Apie kelionę namiškiai sužinojo tik po dviejų savaičių, kai paskambino A. B. ir leido E. pakalbėti. E. supo vien radikaliais musulmonais apsimetę VSD darbuotojai, be kurių nebūtų ir šios bylos. VSD pagal operatyvinę medžiagą nustatė, kad E. nuo 14 m. amžiaus bendravo su čečėnų tautybės Ali ir T. S., ir nuo tada ją provokavo, veikė medikamentais, dar labiau paveikta ji grįžo iš V. E. patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl VSD kaltės. Radikaliu musulmonu apsimetęs saugumo darbuotojas A. B. svaigindavo E. psichotropiniais preparatais, apie tai buvo pranešta policijai ir saugumui, tačiau tarnybos Arno neieškojo. Jis 2007 m. spalio 24 d. išsiuntė E. į Vokietiją. Liudytoja pati buvo nuvykusi į Auricho miestą E.s parsivežti, tačiau ši atsisakė vykti kartu, tuomet liudytoja kreipėsi į VSD Klaipėdos skyrių, kad ištirtų B.s ir Arno veiklą, tačiau tai atsigręžė prieš E.. Gyvendama saugumiečių išnuomotame bute E. naudojosi tuo pačiu kompiuteriu kaip ir musulmonais apsimetę saugumiečiai A.J. B.–K., Lina A. S., V.U. S., H., N. D. – S. S., į kurio kompiuterį E. H. prašymu atsiuntė knygą apie sprogmenų gamybą. Ten pat buvo apgyvendinta saugumo agentė Lina A. S., kurios užduotis buvo toliau nuodyti E. psichotropiniais vaistais. S. E. aplankė saugumo pareigūnai A. P. ir S. S., nuo kurių perduoto rankšluosčio ir saldainių E. pablogėjo sveikata. E. buvo ruošiama teroristiniam aktui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. K. teta I. J. parodė, jog nuo 2004 m. E. K. "nepaliko ramybėje čečėnai", jos verbavimas prasidėjo nuo 14 metų. Ši slapta su „čečėnais“ susitikinėdavo ir susirašinėdavo internetu. 2007-10-24 E. K. išėjo iš namų ir dingo. Pavykus nustatyti E. K. buvimo vietą Vokietijoje, ji ten 2007-11-23 nuvyko. Vokietijoje E. K. gyveno Auricho mieste, Batašjevų šeimoje. Atvykus ten ji sužinojo, kad E. K. pasivadino „A.", vaikšto apsirengusi kaip musulmonė, meldžiasi penkis kartus per dieną. Būdama ten, pamatė, kad E. K. teigiama, jog pasaulį reikia „išvalyti" nuo katalikiško tikėjimo žmonių, nes šie yra „kiaulės", o kovoti su katalikais - kiekvieno musulmono pareiga. E. K. įtikinta, kad pasaulyje greitai nebeliks katalikybės, bus tik islamo tikėjimas, dėl to reikia kovoti. Kaip jai nurodė E. K., dėl toji ir išvyko iš Lietuvos. E. K. žavisi „šachidėmis", jos svajonė - tapti „šachide" ir tokiu būdu išgarsėti, kalba apie tai, jog mirs jauna. Jai pažadėjo padaryti suklastotą pasą kitu vardu ir pavarde ir „kai ji žus, niekas apie tai nesužinos". I. J. taip pat nurodė, kad E. K. Vokietijoje elgiasi tarsi „užburta ir nieko negirdi ir nemato". Kaip suprato, E. K. yra paruošta teroristiniam išpuoliui, o jos psichika visiškai pažeista, jai būtinas psichiatro gydymas. 2007-12-25 E. K. grįžo iš Vokietijos. Tapo priekabi ir agresyvi. Visą laiką meldėsi. E. K. minėjo, jog vėl išvažiuos, išsiims pasą ir išvyks į Čečėniją, kalnuose esančią „modžahedų" stovyklą ir ten esančių vadovų nurodymu įvykdys „šventus veiksmus". 2007-12-31 E. K. pradėjo šaukti, mėtė daiktus, bandant suvaldyti, nubėgo į policijos komisariatą, parašė pareiškimą, kad yra mušama. Nuo tada į namus E. K. negrįžo (5 t., 84-85, 86-87 b.l.).

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamąja susipažino VSD Klaipėdos skyriaus patalpose, musulmoniškas jos vardas yra „A.“, šiuo vardu ją pažinojo ir E. K., prisistačiusi musulmonišku „A.“ vardu. Su E. K. bendravo nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. vasaros pabaigos islamo religijos pažinimo temomis. E. K. jai pasakojo, kad sirgo depresija, anoreksija, norėjo nusižudyti, nesutaria su motina ir teta, dėl to buvo pabėgusi į Vokietiją, kur priėmė islamą, buvo ištekėjusi už musulmono, bet atvykusi teta ją parsivežė atgal. E. K. jai sudarė psichiškai nesveiko žmogaus įspūdį, kalbėjo, kad ją persekioja, išimdavo mobilaus telefono bateriją, sakė, kad turi „tikros musulmonės svajonę“, padrikai kalbėdavo apie norą susisprogdinti ir dalyvavimą „džihade“. E. K. niekur nesimokė, neturėjo pinigų, draugų, buvo vieniša ir reikalavo dėmesio. 2008 m. kovo – balandžio mėn. supažindino E. K. su musulmone M. L., kad pamokytų islamo tiesų. Kaltinamoji darė liudytojai psichiškai nesveikos įspūdį, ir 2008 m. vasaros pabaigoje santykius su ja nutraukė.

Liudytoja N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad su E. K. susipažino 2009 m. birželio mėnesį Klaipėdoje per M. L.. E. K. jai prisistatydavo A.. K. A. vardu prisitatydavo būtent E. K. sužinojo tik 2009 m. spalio 23 d., prieš jai išvykstant į Rusiją. Naktį prieš kelionę ši nakvojo pas ją ir jos pavardę pamatė kelionės dokumentuose. Su E. K. bendravo nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2009 m. spalio 24 d., santykiai buvo geri, bet ne artimi, daugiausia bendravo religinėmis temomis. Ji pasakodavo apie musulmonų papročius, religijos atšakas, aiškino, kad yra ramūs ir nuosaikūs musulmonai – sunitai, kurių bendruomenė yra Klaipėdoje, ir kovingi – remiantys ginkluotos kovos su kitatikiais idėją ir teroristinius aktus, klausdavo jos nuomonės apie teroro aktus. Liudytojai atsakius, kad terorizmą vertina neigiamai, E. K. šių temų nevystė. 2009 m. rugpjūčio viduryje E. K. klausė kur Klaipėdoje yra greitosios pinigų pervedimo paslaugos „Western Union“ skyrius, liudytoja paaiškino, kad tokia paslauga yra visuose „Swedbanko“ filialuose bei „Lietuvos pašte“. E. K. paprašė nuvežti į “Western Union“ skyrių pasiimti perlaidą. Ją nuvežė į prekybos centrą „Akropolis“, pati kartu nėjo, laukė automobilyje. E. K. sakė, kad pinigus atsiuntė iš Rusijos jos tikėjimo „sesuo“ kelionei į Maskvą, ji turi pasidaryti pasą, gauti vizą, įsigyti bilietą į Maskvą, sakė, kad vyks studijuoti islamo, nesakė nei kiek laiko žada būti Rusijoje, nei kokią sumą jai pervedė. Iš pradžių E. K. bandė atkalbėti nuo šios kelionės – sakė, kad baisu važiuoti pas nepažįstamus žmones, tačiau ji neklausė. Nuo tada E. K. gyveno vien išvažiavimo idėja. Jokių šios „sesės“ duomenų - kada, kur, kokiomis aplinkybėmis su ja susipažino, ji nesuteikė. E. K. pasakojo apie pasirengimą kelionei – kad už atsiųstus pinigus įsigijo Lietuvos Respublikos pasą, kreipėsi į Rusijos konsulatą dėl vizos išdavimo. Liudytojai tuo metu pradėjo stigti lėšų pragyvenimui, ji apie tai prasitarė E. K., ir ši pradėjo ją įkalbinėti vykti kartu su ja į Maskvą, sakė, kad Rusijoje ji galėtų studijuoti islamo religiją ir ten „atsiversti“, apie tai užsimindavo nuolat, tokius pasiūlymus nuo 2009 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio pateikė penkis - šešis kartus. Iš pradžių ji E. K. sakydavo, kad dėl važiavimo į Maskvą pagalvos, nors neketino ten važiuoti. Tada E. K. užsiminė, kad siūlo kartu važiuoti dar vienai draugei vardu L.. E. K. pakartotinai siūlant vykti kartu į Maskvą pasakė, kad ten vykti neketina. Su mergina islamišku vardu „S.“ E. K. susitiko jos akivaizdoje 2009 m. rugsėjo pradžioje Klaipėdos pajūryje. Susitikusi „S.“, E. K. apsidžiaugė ir papasakojo, kad tai jos sena gera draugė musulmonė, kurį laiką buvo dingusi. Antrą kartą E. K. su „S.“ lankėsi jos bute, esančiame Klaipėdoje, Sportininkų g. 8-20, 2009 m. rugsėjo pabaigoje. E. K. su „S.“ atvykus liudytoja turėjo skubiai išvykti su reikalais, jas savo namuose palikusi vienas. 2009 m. spalio pabaigoje, kelios dienos iki išvykimo, E. K. paprašė naktį prieš išvažiuojant priimti pernakvoti, nes motina gali jos neišleisti važiuoti. Ji sutiko. 2009-10-23, prieš išvykdama į Maskvą, E. K. jai paskambino, paprašė, kad ją paimtų su daiktais nuo namų. E. K. paėmė apie 20 val., ji buvo tyli, sakė, kad jaudinasi prieš kelionę, anksti nuėjo miegoti. 2009 m. spalio 24 d., apie 8 val., E. K. nuvežė į Klaipėdos autobusų stotį, kur įsodino į Maskvą vykstantį autobusą, po to SMS žinute klausė kaip sekasi kelionė ir gavo vieną ar dvi SMS žinutes, kuriose ši rašė, kad kelionė sekasi gerai. Po to ji dingo, žinučių ar elektroninių laiškų nuo jos nebegavo.

Liudytoja J. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. spalio viduryje į jų firmą kreipėsi turistinė firma „Kelionės ir poilsis“ su prašymu tarpininkauti išduodant E. K. turistinę vienkartinę vizą į Rusijos Federaciją. Paruoštus dokumentus 2009-10-19 jų firma perdavė Klaipėdoje esančiam Rusijos Federacijos generaliniam konsulatui, kuris 2009-10-22 grąžino dokumentus ir E. K. vardu išduotą vizą. Šiuos dokumentus perdavė turistinei firmai „Kelionės ir poilsis“. 2009-10-23 liudytojai paskambino Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje pavaduotojas A. K., kuris pasidomėjo, ar E. K. jau atiduota viza. Atsakius, kad dokumentai jau perduoti agentuojančiai firmai „Kelionės ir poilsis“, šis paprašė E. K. iškviesti pokalbiui į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje. Liudytoja paskambino kaltinamajai ir paprašė su pasu atvykti į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą, kur su E. K. bendravo Rusijos Federacijos konsulas A. K. ir jo pavaduotojas A. K., liudytoja dalyvavo kaip vertėja. Apie 30 minučių trukusio pokalbio metu E. K. nurodė, kad išpažįsta islamą ir dėl to pykstasi su tėvais, buvo pabėgusi pas draugę į Vokietiją, todėl motina jos nenori niekur išleisti. E. K. buvo pasiūlyta važiuoti į Rusijos Federaciją ne 2009 m. spalio mėnesį, o 2010 m. vasarą, tačiau ši verkdama prašė leisti važiuoti iš karto, aiškino, kad jos svajonė yra pamatyti Maskvą. Minėjo, kad turi pas ką apsistoti, bet šių asmenų duomenų neminėjo. Pokalbio pabaigoje buvo pasakyta palaukti kol konsulai pasitars. Maždaug po 15 minučių konsulai informavo, kad E. K. galinti vykti. E. K. apsidžiaugė ir padėkojo.

Liudytoja L. G. teisme parodė, kad su E. K. mokėsi vakarinės mokyklos dvyliktoje klasėje. Žinojo, kad E. K. yra priėmusi islamą, dėvėjo musulmoniškus rūbus, aiškino, kad islamas yra geresnė religija negu kitos, tačiau apie norą dalyvauti musulmonų šventajame kare, teroro aktus, šachides nepasakojo. 2009 m. rudenį, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, E. K. papasakojo, kad ruošiasi išvykti į Rusijos Federaciją, į Maskvą, planuoja ten studijuoti, tačiau pas ką ketina apsistoti nenurodė, pasiūlė kartu vykti ir jai, tačiau neagitavo, liudytoja pasiūlymu nesusidomėjo. Kaltinamoji iš kelionės atsiuntė liudytojai atsisveikinimo žinutę.

Liudytoja R. K., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad E. K. pažįsta nuo vaikystės, pastaruosius keletą metų nebendravo, o 2009 m. gavo iš jos pranešimą el. paštu, kuriame rašė, kad yra priėmusi islamą, ištekėjusi už musulmono ir kad ėmė gerėti santykiai su motina. Į šį pranešimą ji atsakė. Po antro ar trečio laiško, 2009 m. rugpjūčio antroje pusėje ji davė E. K. savo mobilaus telefono numerį Nr.+(duomenys neskelbtini),ir E. K. pradėjo siųsti SMS žinutes. 2009 m. rugpjūčio antroje pusėje E. K. į jos „Facebook“ profilį atsiuntė žinutę, kurioje parašė, kad ją čečėnai kviečia į Maskvą, nurodė jų vardus, kad tai „jos sesuo islame „A.“ ir jos brolis vardu A., vykimui į Maskvą atsiuntė jai pinigų, už kuriuos ji pasidarė pasą, dalį pinigų išleido savo reikmėms ir gali nebeužtekti bilietui į Maskvą, klausė, kiek kainuoja bilietas. Liudytoja atrašiusi, kad bilietas iš Lietuvos į Maskvą kainuoja apie 200 litų. E. K. taip pat rašė, kad nori Maskvoje mokytis islamo religijos, nurodė, kad nori pasivažinėti po Rusiją, ir „turi pas ką nuvažiuoti“. Žinia, kad E. K. priėmusi islamą, ją šokiravo, todėl daugiau jos žinučių ji neskaitė ir stengėsi su ja nebebendrauti. 2009 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje E. K. SMS žinutėmis prašė padaryti jai iškvietimą į Rusiją, nes žmonės, pas kuriuos ji vyksta, yra čečėnų tautybės, susiję su islamu, ir pagal jų iškvietimą jos gali neišleisti, nes turi problemų su teisėsauga. Sužinojusi, kad E. K. turi problemų, yra susijusi su islamu, bendrauja su čečėnais, nusprendė su ja nesusidėti ir atsakė, kad iškvietimo neatsiųs. E. K. padėkojo už atsakymą ir nurodė, kad jos “tik prašė apie tai paklausti“. Tai, kad iškvietimas į Rusiją reikalingas net ne jai, o kažkokiems su Islamu susijusiems čečėnams, sukėlė dar daugiau nerimo, ir daugiau su E. K. nebebendravo.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.2 parodė, kad 2007 – 2008 m. gyveno Klaipėdoje, bendravo su Klaipėdos musulmonų bendruomenės nariais, jo musulmoniškas vardas A., šiuo vardu jį pažinojo ir E. K.. 2008 m. sausio pradžioje į jį kreipėsi Valstybės saugumo departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai dėl E. K., kuri, pagal VSD turimą informaciją, yra itin radikalių pažiūrų, išpažįsta vahabizmą - agresyvią islamo religijos atšaką, nepripažįstančią pasaulietiškos valdžios, tik dievo valdžią, propaguojančią smurtą ir „džihadą“ – šventąjį karą su kitatikiais, nori tapti „šachide“ – moterimi mirtininke ir įvykdyti teroro aktą susisprogdinant. Jis gavo užduotį susipažinti su E. K., išsiaiškinti jos pažiūras, įvertinti, ar ji yra pavojinga ir gali savo ketinimus įvykdyti, pabandyti E. K. radikalius įsitikinimus pakeisti, nukreipti ją į taikaus islamo išpažinimą ir integruoti į Klaipėdos musulmonų bendruomenę. Su E. K., kuri jam prisistatė musulmonišku A.vardu, susipažino 2008 m. sausio mėnesį ir bendravo iki 2008 m. birželio mėnesio. Iš Klaipėdos musulmonų sužinojo, kad nuo 2008 m. sausio pradžios Klaipėdos benamių prieglaudoje gyvena musulmonė A., kurią dėl islamo tikėjimo motina išvarė išvarė iš namų. Buvo paprašytas padėti jai pinigais ir maistu. 2008 m. sausio mėn. susirado E. K., prisistatė A.o vardu, pasiūlė pagalbą. E. K. papasakojo, kad motina ir teta išvarė ją iš namų, grasina nužudyti, puolė ją su peiliu, o tėvas gyventi nepriima. Liudytojas ją įtikino, kad su tėvais reikia taikytis, musulmonei nedera gyventi prieglaudoje ir vienai. Po to E. K. kurį laiką gyveno pas tėvą. Liudytojas įgijo E. K. pasitikėjimą, ji laikė jį savo dvasiniu mokytoju. Iš jos pasakojimų sužinojo, kad paauglystėje ji dalyvavo jaunimo „gotų“ ir „emo“ judėjimuose, propaguojančiuose savižudybės idėją, nuo to laiko pastoviai galvoja apie savižudybę. Motina ir teta iš jos tyčiojosi, vadino idiote, žemino, kaltino, kad ji “joms sugadino gyvenimą“. Mokslai nesisekė, draugų neturėjo, vartojo alkoholį. Islamą priėmė būdama maždaug 14 – 15 metų, kai Klaipėdoje susipažino su čečėnų tautybės vaikinu vardu Saša, kuris ją „atvertė“ į islamą, ir būtent iš jo sužinojo apie musulmonų vykdomo „šventojo karo“ su kitatikiais - „džihado“ idėją. Ji pasakojo, kad Saša kariavo Čečėnijoje prieš rusus ir ten žuvo, sakė, kad tai buvo jos pirmoji meilė, todėl ji ėmė neapkęsti netikinčiųjų į islamą – „kufarų“, pradėjo galvoti apie savižudybę susisprogdinant, pasakojo, kad 2007 m. buvo išvykusi į Vokietiją, kur pagal musulmonų papročius susituokė su čečėnu vardu Bekhan, kuris išpažino vahabizmą, tapo jo antrąja žmona. Gyvendama su juo įtikėjo „džihado“ - šventojo karo idėja, tikros musulmonės pareiga tapti „šachide“ –moterimi mirtininke ir susisprogdinti priešų teritorijoje, išmoko arabiškų terminų, vartojamų tarp džihado šalininkų, pvz. “siekti fisabililliah“ – „eiti šahidžių keliu, susisprogdinti“, pasakojo, kad Bekhan mokė ją konstruoti „šachidės diržą“, iš jo gavo prisijungimo prie slaptų modžahedų internetinių forumų slaptažodžius, dalyvaudavo šiuose forumuose. E. K. religinės žinios buvo menkos, ji skaitė tik vahabistinio pobūdžio brošiūras apie islamą ir dalyvavimą kovoje su kitatikiais, nežinojo pagrindinių maldų, tačiau žinios apie „šachides“, jų vykdomus sprogdinimus, „šventojo karo prieš kitatikius“ idėją buvo gilios. E. K. ne kartą minėjo, kad jos gyvenimo tikslas nusižudyti vardan islamo, tapti „šachide“, kuri susisprogdintų, su savimi susprogdindama kiek galima daugiau „kufarų“, ir jai nesvarbu, kur sprogdintis – minėjo ir Rusiją, Maskvą, kur norėjo sprogdintis prie „FSB“, „Lubiankos“, „Rusijos dūmos“, „kad padėtų čečėnams jų kovoje su rusais“, o kartais sakydavo, kad gali susisprogdinti ir didžiausioje Klaipėdos parduotuvėje „Akropolyje“, kad kartu su savimi nužudytų kiek galima daugiau „kufarų“ – netikinčiųjų. Į klausimą, ar ji gali pagaminti sprogmenis E. K. atsakė, kad internetu atsisiuntė knygas apie sprogmenų gaminimą, ir jas parodė – tai buvo knygos rusų kalba apie sprogmenis, jų gamybą namų sąlygomis ir sprogmenų detonavimą, sakė, kad Vokietijoje išmoko gaminti sprogmenis. Aiškino kaltinamajai, kad dalyvauti džihade moterys ir vaikai neturi teisės, jų panaudojimas sprogdinimams prieštarauja islamo mokymui ir pagrindiniams musulmonų religijos principams. E. K. daug kalbėjo apie Čečėnijos karą, žavėjosi Čečėnijoje paskelbto „K. E.“ emiro D. U. veikla, jo organizuojamais išpuoliais ir „šahidžių bataliono“ – moterų mirtininkių veikla, sakė, kad svajoja vykti į Čečėniją dalyvauti „džihade“ ir susisprogdinti jo nurodymu kaip šachidė. Kadangi E. K. neturėjo kur gyventi, nuo 2008 metų kovo iki birželio mėnesio apgyvendino ją Klaipėdoje, Ryšininkų g. išnuomotame bute, kuris buvo naudojamas musulmonų bendruomenės tikslams. Tai buvo „merkezas“ – musulmonų religinis centras, kuriame penktadieniais vykdavo pamaldos. E. K. buvo pavesta šį butą prižiūrėti, pasiūlė jai studijuoti Koraną, kitą taikaus, sunitų krypties islamo religinę literatūrą, tačiau E. K. knygų neskaitė, tik pastoviai bendraudavo internetu su radikaliuose musulmoniškuose tinklapiuose džihado tema pasisakančiais musulmonais, kalbėjo, kad ketina įgyvendinti savo „gyvenimo svajonę“ - tapti šachide ir susisprogdinti, prašė padaryti netikrus dokumentus, pasiųsti mokytis į šachidžių mokyklą. „Merkezą“ penktadieniais lankydavo Klaipėdoje gyvenantys musulmonai arabai, vienas jų pasiūlė E. K. vykti į Egiptą mokytis religiniame universitete tradicinio islamo, E. K. pasidomėjo, ar tai ne „šahidžių“ mokykla, ir ne kartą prašė pasiųsti ją mokytis į šią mokyklą, minėjo kad jau keletą metų internetu bendrauja su Maskvoje gyvenančia čečėne vardu A., kuri palaiko jos idėją tapti „šachide“ ir susprogdinti Rusijoje, kviečia atvykti, tačiau liudytojas bandė ją nuo šios kelionės atkalbėti. E. K. pradėjo jam rodyti dėmesį kaip moteris, davė suprasti, kad nori tapti antrąja žmona. Kadangi tai buvo nepriimtina, liudytojas informavo VSD darbuotojus ir buvo nuspręsta bendravimą nutraukti.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 parodė, kad 2008 m. sausio mėn. gavo tarnybinę užduotį užmegzti ryšius su E. K., apie kurios ketinimą įvykdyti teroro aktą susisprogdinant VSD turėjo informacijos – V. K. ir I. J. pranešimus. Stebėdama E. K. nustatė, kad ji dalyvauja www.kavkazcenter.net – radikalaus islamistų tinklapio pokalbių forume pasivadinusi „I.“ slapyvardžiu. Ji nuolat pasisakydavo apie džihadą – šventąjį musulmonų karą su kitatikiais, sakydavo, kad kitatikius – „kufarus“ - reikia be jokio gailesčio žudyti. Nuo 2008 m. vasario mėn. interneto tinklapių www.kavkazcenter.net ir www.musulmonai.lt pokalbių forume pradėjo bendrauti su E. K., kuri prisistatė arabišku vardu A.. E. K. savo iniciatyva 2008 m. kovo mėnesio pradžioje pakvietė liudytoją atvykti į Klaipėdą, pažinojo arabišku „S.“ arba „Linos“ vardu. 2008 m. kovo 19 d. liudytoja atvyko į Klaipėdą ir nuomojamame bute apsigyveno su E. K.. Ši nurodė, kad butas yra „merkezas“ – vieta, kurioje renkasi musulmonai, paaiškino, kad gyvena atskirai, nes mama neleidžia jai gyventi kaip musulmonei. Liudytoja su E. K. kartu gyveno iki 2008 m. birželio mėn. E. K. pasakojo, kad apie islamą sužinojo 2002 metais per televiziją, kuomet čečėnai Maskvoje užgrobė „Nord-Ost“ teatrą, vėliau susipažino su čečėnais Toita ir Ali, kuris po metų laiko išvyko į Čečėniją ir galimai ten žuvo. Nuo tada svajojo apie „šachidės likimą“ ir pradėjo internete ieškoti informacijos ir bendraminčių, tokiu būdu susipažino su Maskvoje gyvenančia čečėne A. (A. M.), su kuria jungė vienas tikslas – tapti „šahidėmis“ – mirtininkėmis, kurios susisprogdintų „kufarų“ – minioje. E. K. pasakojo, kad buvo ištekėjusi už musulmono: viename forume susipažino su musulmone A., kurios kvietimu nuvyko į Vokietiją, apsigyveno jų šeimoje, priėmė islamą, o netrukus ištekėjo už Bekhano – tapo antrąja žmona. E. K. teko išvykti iš Vokietijos, nes ją susirado teta. Bekhan norėjo apsaugoti ją nuo policijos dėmesio, ir išsiuntė į Lietuvą. E. K. pasakojo, kad jos tikslas – mokytis „šachidžių“ - moterų mirtininkių, mokykloje, nuvykti į Rusijos Federaciją, Maskvą, patekti į Rusijos karinę bazę ir susisprogdinant nužudyti daug „kufarų“ – kitatikių, ir liudytoją įkalbinėjo tapti šachide. Rodė filmus apie „kufarų“ žudynes, ketino vykti į Azerbaidžaną mokytis šachidžių mokykloje, internetu supažindino liudytoją su Laila, kuri esą dirba psichologe slaptojoje mokykloje kur ruošiamos šachidės. E. K. rodė liudytojai internetinę knygą apie sprogmenis ir savižudžių diržus. Liudytoja įrašė šią knygą į kompiuterinę laikmeną. E. K. ne kartą minėjo, kad ieškos būdų išvykti į Kaukazą ir patekti į šachidžių mokyklą, kad įgyvendintų savo gyvenimo tikslą - susisprogdintų dėl islamo tikėjimo. 2009 m. vasarą liudytoja gavo tarnybinę užduotį atnaujinti santykius su E. K. ir išsiaiškinti jos vykimo į Rusijos Federaciją tikslą, planuojamo teroro akto laiką ir vietą bei užfiksuoti gautą informaciją, jai buvo išaiškintas draudimas provokuoti asmenį atlikti nusikalstamą veiką. Tad prieš susitikdama su E. K. teismo leistas savo veiksmų ribas žinojo ir jų laikėsi. Kadangi jų kontaktai buvo nutrūkę 2008-06-12, buvo organizuotas neva tai atsitiktinis jų susitikimas. Pirmas susitikimas su E. K. įvyko 2009 m. rugsėjo 8d., apie 17 val., Klaipėdoje, Giruliuose, E. K. buvo su N. K.. Sutikusi ją E. K. labai apsidžiaugė ir jos sutarė susitikti kitą dieną. E. K. padiktavo savo mobiliojo ryšio telefono Nr. 8-678-05314, kurio pasiklausymas ir informacijos fiksavimas buvo sankcionuotas. Antrą kartą su E. K. susitiko 2009 m. rugsėjo 9 d., apie pietus, Ąžuolų giraitės parke, darė pokalbio garso įrašą. E. K. pasakojo, kad žada išvykti į Maskvą, kelionę organizuoja jos draugė čečėnė vardu „A.“ su savo broliu, kuri gyvena tiek Maskvoje, tiek Čečėnijoje, Grozne, kur dirba. Kelionei atsiųsta 500 JAV dolerių, už kuriuos darosi Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir ketina išvykti artimiausiu metu, kai tik gaus pasą ir pasidarys Rusijos Federacijos vizą. Pasakojo, kad nuvykus į Maskvą bus ištekinta už mulato ar tamsiaodžio arabo „modžahedo“. Jokių šio arabo, už kurio ji turėjo būti ištekinta, duomenų E. K. nenurodė, sakė, kad jo nėra mačiusi, apie jį žino iš „A.“. E. K. taip pat minėjo, kad po to ji „gyvens su broliais modžahedais Kaukazo miškuose“. E. K. taip pat užuominomis nurodė, kad po to „išsipildys tai, ko ji norėjo ir svajojo“. 2008 metais E. K. ne kartą pasakojo, kad jos svajonė yra tapti „šachide“ – moterimi mirtininke ir susisprogdinti Rusijoje, kad „parodytų pasauliui, kaip rusai engia čečėnus ir musulmonus“ bei taip „kovoti su „kufarais“ - netikinčiaisiais“, aiškino, kad susisprogdinimas kartu sunaikinant kuo daugiau ne musulmonų yra greičiausias kelias patekti į rojų. Liudytojai žinoma, kad pagal radikalių musulmonų papročius prieš moteriai tampant šachide ji turi būti ištekinta už musulmono. „Modžahedas “ – tai kovotojas už islamą, o pokalbio su E. K. kontekste – tai čečėnų kovotojas prieš Rusijos valdžią. Iš šių faktų liudytoja padarė išvadą, kad E. K. vyksta į Maskvą įvykdyti teroro aktą – susisprogdinti, ji bus nugabenta į Čečėniją, kur bus ištekinta už jai nežinomo tamsiaodžio kovotojo arabo ir bus panaudota teroristiniam aktui – pasiųsta sprogdintis. E. K. rodė mobiliojo ryšio telefone Rusijos kalėjimuose sėdinčių „seserų islame nuotraukas, nurodydama, kad „čia tos, kurios irgi ėjo, bet joms nepavyko su tikslu Alacho kelyje pasiaukoti“, sakė, kad Rusijos kalėjimo ji bijo labiau, negu „to‘“. E. K. susisprogdinimą įvardino užuominomis žodžiais - „tas“, „to“, „ šitas“. E. K. aiškino, kad „tai“ (pagal kontekstą - susisprogdinimas) ji darys ne dėl garbės, o dėl „tikrojo tikslo“. 2008 metais E. K. buvo minėjusi, kad „tikrasis jos tikslas“ – kovoti už islamą, išnaikinti „kufarus“ – netikinčiuosius, padėti čečėnams kovoti už savo laisvę ir už šiuos tikslus susisprogdinant patekti į rojų, pasakojo, kad „ji dabar nebijo šito“, bet nežino, ar nesupanikuos, kai jai bus pasakyta „eiti“ - sprogdintis. Be to, E. K. pasakojo, kad kartu su savimi į Rusiją ketino vežtis ir draugę N. K., tačiau „A.“ ir jo brolis pasakė, kad jie turi problemų ir nurodė draugės nesivežti. Kokiu tikslu E. K. žadėjo su savimi vežtis savo draugę į Maskvą nenurodė. Liudytoja E. K. bandė atkalbėti nuo vykimo susprogdinti Rusijoje, tačiau ši neklausė. Ir toliau su E. K. palaikė ryšį telefonu, bandė atkalbėti nuo ketinimų vykti į Rusiją sprogdintis, tačiau ši dėl to pyko ir nurodė, kad „ji žino, ką daro ir kas bus“ ir grasino su ja nutraukti ryšius, jei ją vis spaus atsisakyti „savo tikslo“ - sprogdinimo. Trečias susitikimas su E. K. įvyko 2009 m. rugsėjo 23 d., apie 17 val., Klaipėdoje, “Akropolio“ prekybos centre, po to kartu nuvyko pas N. K. į butą, esantį Klaipėdoje, Sportininkų g. 8-20, o šiai išėjus bute pasiliko dviese. E. K. dar kartą nurodė, kad į Rusiją vyksta tam, kad įvykdyti susisprogdinimą ir paaiškino, kaip tai ketina daryti: atvykus į Rusiją ją „broliai“ išveš į Čečėniją, kur gyvens miške su „modžahedais“, bus pagal musulmonų papročius ištekinta už juodaodžio arabo „modžahedo“, mokysis islamo, o vėliau bus pasiųsta sprogdintis „prieš tuos, kurie kovoja prieš islamą“. Pasiteiravus apie ankstesnį jos ketinimą susisprogdinti Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje atsakė, kad „pasikeitė prezidentas ir valdo nebe V. P.“, todėl susisprogdinti nori Rusijos karinėse bazėse ar kareivinėse, konkrečių nenurodė, tačiau paminėjo, kad norėtų susisprogdinti ten, kur yra „vadovaujantys karininkai“, nes „paprastas kareivis įsakymus tik vykdo“. Paaiškino ir tokio savo poelgio motyvaciją – esą dabar šachidžių yra mažai ir ji tikisi savo pavyzdžiu užkrėsti kitas musulmones ryžtis susisprogdinimui, nurodė, kad šiuos veiksmus ji atliks su A. ir jos brolio pagalba - jai svarbiausia nuvykti į Rusiją, o ten šie „viską organizuos“. Minėjo, kad prieš susisprogdinimą ji gali kurį laiką mokytis ir baigti psichologijos kursus, kad pasiruoštų susisprogdinimui, nurodė, kad nors su A. broliu telefonu apie tai nediskutuoja, nes bijo pasiklausymų, bet jis žino jos tikslą susisprogdinti iš savo sesers A. ir būtent dėl to ją kviečia. Nurodė, kad A. yra jos „likimo sesė“ ir kartu su ja svajoja numirti kaip šachidė kankinė. Liudytoja padovanojo kaltinamajai „Bitė GSM“ tinkle veikiančios išankstinės apmokėjimo paslaugos „Labas“ SIM kortelę, kurios abonento Nr.(duomenys neskelbtini), o pasiklausymas ir informacijos kontrolė bei kaupimas buvo sankcionuotas teisėjo. E. K. iš karto jos akivaizdoje iš šios kortelės parašė SMS žinutę A.i (10 t., b. l. 114-117).

Liudytojas D. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. sausio 9 d. E. K. buvo iškviesta pokalbiui į VSD Klaipėdos skyrių pokalbiui dėl jos išvykos į Vokietiją 2007m. spalio – gruodžio mėn., tai buvo paradyta tikrinant kaltinamosios motinos bei tetos pranešimuose nurodytas aplinkybes. Buvo kreiptasi raštais į atitinkamas Vokietijos instancijas siekiant E. K. sugrąžinti. Liudytojas, dirbdamas VSD Klaipėdos skyriaus viršininku, neturėjo nurodymų iš Vilniaus VSD persekioti kaltinamąją, su tėvais jos nekiršino, nesiekė sutrukdyti jai gyventi pas tėvą, liudytojui nežinoma apie kaltinamosios bendravimą su čečėnais, A. B. nepažįsta, nėra sakęs L.i, kad kaltinamoji norėjo ją išvežti ir susprogdinti Čečėnijoje, informaciją apie kaltinamosios ankstyvų susidomėjimą islamu gavo iš kaltinamosios motinos bei tetos, iki 2007 m. VSD Klaipėdos skyriui iš viso nebuvo žinoma apie kaltinamąją. Patikrinus operatyvinę informaciją apie E. K. veiksmus buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, visi veiksmai buvo sankcionuoti teisėjo. Kaltinamąją sugrąžinus iš Vokietijos buvo pravestas pokalbis VSD Klaipėdos skyriuje profilaktiniais tikslais, psichotropinės medžiagos kaltinamosios atžvilgiu nebuvo naudojamos.

Liudytojas A. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbdamas VSD Klaipėdos skyriaus vadovu apie E. K. sužinojo tada, kai kreipėsi kaltinamosios motina. Jam pagal pareigas priklausė savo parašu patvirtinti operatyvinio tyrimo pradžią, vėliau tyrimą perėmė kovos su terorizmu valdyba. E. K. motina kreipėsi dėl dukters dingimo, tyrimas buvo pavestas D. N. ir nustatyta, kad kaltinamoji yra Vokietijoje ir pareigūnams buvo pavesta padėti ją sugrąžinti.

Liudytojas A. A., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl vidinės kontrolės mechanizmo buvo nustatyta trūkumų, tačiau tyrimo išvados yra slapta informacija. K. E. buvo įtrauktas į Europos Sąjungos teroristinių grupuočių sąrašą gal metais laiko vėliau negu tai padaryta Rusijos Federacijoje.

Iš liudytojos M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad su E. K., prisistačiusia musulmonišku A.“ vardu, susipažino 2008 m. kovo mėn. Klaipėdoje, Ryšininkų gatvės name, bute Nr. 114, kuriame musulmonai rinkdavosi penktadieninei maldai, jas supažindino J. K., kurią pažinojo musulmonišku A. vardu. Jos artimai bendravo nuo 2008 m. kovo iki 2009 m. birželio, ji E. K. mokė islamo religijos tiesų, rėmė materialiai, nes ši už išpažįstamą islamo religiją motinos buvo išvaryta iš namų. E. K. slapukaudavo, nesakė savo tikrojo vardo ir vieto kur gyvena, aiškino, kad „jos praeitis išskirtinė“, ji gali „pridaryti problemų“, apie save stengėsi nepasakoti, nes kažkokie „broliai jai sakė apie savo praeitį nepasakoti“, nes jos niekas nesupras“. Iš jos sužinojo, kad nesutaria su motina, kuri jai draudžia išpažinti islamą, būdama nepilnametė buvo pabėgusi iš namų, nuvykusi į Vokietiją, kur pagal musulmoniškas tradicijas buvo ištekėjusi už dvigubai vyresnio čečėnų tautybės vyro, tačiau teta su motina paskelbė jos paiešką ir ji turėjo grįžti į Lietuvą. Rašydavo SMS žinutes „tikėjimo seserims“ iš užsienio, plačiau nieko nepasakojo. E. K. 2009 m. birželio pradžioje apie dešimt dienų gyveno jos šeimoje, vėliau išėjo gyventi pas ką tik išsiskyrusį musulmoną. Liudytoja nepritarė E. K. elgesiui, ir daugiau su ja nebebendravo. 2009 m. spalio mėnesį N. K. jai pasakojo, kad E. K. ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos, kažkokie musulmonai iš užsienio atsiuntė pinigų kelionei, ji pasidariusi pasą, vizą. N. K. pasakojo, kad bandė E. K. atkalbinėti nuo išvykos, tačiau ši neklausė, nurodė, kad yra griežtai nusprendusi vykti. Kokiu tikslu ir į kokią šalį E. K. ketino važiuoti N. K. neminėjo, tik nurodė, kad ją įsodino į autobusą (4 t., b. l. 124-126, 146-146).

Liudytojas C. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. M. kartu mokėsi mokykloje, yra draugai, pažįsta ir jo seserį M. A. S., bendravo su jos broliais Adamu ir A. M.. 2009 m. liepą A. M. jam papasakojo, kad 2009 m. birželį jo broliai Ali ir Adam įstojo į D. U. vadovaujamą ginkluotą formuotę, J. vadovaujamą grupę. J. – juodaodis arabų samdinys, dalyvavęs kovose prieš Federalines pajėgas Šiaurės Kaukazo regiono teritorijoje ir yra vienas iš Čečėnijos Respublikos Vedenskij rajone veikiančios ginkluotos formuotės vadų. J. nuotraukas A. M. 2009 m. lapkritį rodė savo telefone. Šios nuotraukos buvo padarytos A. M. būnant ginkluotų formuočių bazėje, kartu su Jasiru ir Muchannadu buvo pavaizduoti ir jo broliai Adam ir Ali. A. M. J. vadovaujamoje ginkluotoje formuotėje gavo „Faruko“ pravardę ir į ten tiekdavo produktus, drabužius, radijo priemones ir kitus daiktus, kuriuos jam įsakydavo atvežti. Ryšį su šia grupuote palaikė internetinėmis pokalbių programomis “airway“ ir „dolaley“. Paskutinį kartą A. M. ten buvo nuvykęs 2009 m. lapkričio mėnesį, kad perduotų J. grupuotei radijo stotis, drabužius ir kitus daiktus, tačiau, kaip jam vėliau pasakojo A. M., ėję jo pasitikit J. grupės žmonės pateko ir pasalą ir keturi iš jų buvo sunaikinti. A. M. 2009 m. rugsėjo pabaigoje jam pasiūlė nuvykt į Turkiją, į Maskvą atgabenti 100.000 eurų ir juos pervežti į Čečėniją, kur perduotų šios ginkluotos formuotės poreikiams tenkinti. Nors pats E. K. nepažįsta, tačiau A. M. prašymu ir jo vardu iš skirtingų telefono numerių du ar tris kartus jai skambino, kalbėjosi apie Rusijos vizos ir paso gavimą, dalyvavo A. M. siunčiant E. K. 500 JAV dolerių per apmokėjimo sistemą „Western Union“ iš Maskvoje, Schodnenskaja gatvėje esančio banko. Pinigai buvo skirti tam, kad E. K. pasidarytų pasą. Šiuos 500 JAV dolerių A. M. davė J. vadovaujamos ginkluotos formuotės bazėje (Čečėnijos Respublikos) Vedeno (Vedenskij) rajone, tam, kad jis persiųstų juos E. K., turint tikslą išspręsti jos atvykimo į Rusiją problemas. Anot A. M., su E. K. internetu susipažino jo sesuo A. M. ir ši turėjo atvykti sesers kvietimu. Liudytojas 2009 metais naudojosi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2009 metais elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) taip pat naudojosi ir A. M., kuriam buvo perdavęs prisijungimo duomenis. Iš šio elektroninio pašto adreso A. M. rašė elektroninius laiškus E. K.. Savo laiškuose E. K. A. M. vadino „A. broliu“. Susirašinėjimo ir telefoninių pokalbių su A. M. metu E. K. šiam sakė, kad nori pradėti „džihadą“ - šventąjį karą prieš federalines pajėgas Šiaurės Kaukazo teritorijoje. Jam yra žinoma, kad E. K. buvo labai fanatiška musulmonė ir labai norėjo atvykti į Čečėnijos Respubliką. A. M. šiai atsakydavo, kad kai ateis laikas, jis šiai pasakys, kad atvažiuotų. 2009 m. spalio mėnesį A. M. jam pasakė, kad ši mergina atvažiuos į Rusiją, kad vyktų į neteisėtų ginkluotų formuočių bazę, tam, kad pradėtų „džihadą“ prieš federalines pajėgas Šiaurės Kaukazo teritorijoje J. vadovaujamos neteisėtos ginkluotos formuotės grupės sudėtyje. E. K. turėjo atvykti į Maskvą 2009 m. lapkritį, o po to iškart išvažiuoti į Vedeno (Vedenskij) rajoną (Čečėnijos Respublikoje), pas J.. A. M. prašė, kad jis palydėtų E. K. iš Maskvos į Čečėnijos Respublikos teritoriją. Grozne juos turėjo pasitikti jam nežinomi žmonės ir palydėti E. K. į J. vadovaujamą smogikų bazę Čečėnijos Respublikoje, Vedeno (Vedenskij) rajone. Be to, liudytojas parodė, kad iš A. M. jam yra žinoma, jog E. K. iš pradžių susipažino su jo seserimi A. M.. Sužinojęs apie tai, A. M. taip pat internetu ir mobiliuoju ryšiu pradėjo palaikyti ryšį su Egle, kuri, kaip nurodė A. M., buvo fanatiška musulmonė, pamišusi dėl „džihado“ idėjos, t.y. dėl šventojo karo su „netikinčiaisiais“ – federalinių pajėgų pareigūnais Šiaurės Kaukaze, simpatizavo smogikams, norėjo tapti ginkluotos formuotės nare ir norėjo visokeriopai padėti ginkluotoms formuotėms, veikiančioms Rusijos Federacijos Šiaurės Kaukazo regiono teritorijoje. Tam A. M. norėjo ją palydėti į Čečėnijos Respublikos Vedeno (Vedenskij) rajoną, į ginkluotos formuotės bazę. Šioje bazėje ginkluotos formuotės sudėtyje yra du tikri jo broliai Adam ir A. M.. Ten E. K. turėjo „ištekėti“ už vieno iš šios formuotės vadovų, tamsiaodžio arabo J.. Anot A. M., būdamas šios ginkluotos formuotės bazėje, jis gavo J. nurodymą asmeniškai palydėti E. K. į šią bazę. E. K. pristatyti į bazę grupuotės vadas J. davė ir 500 JAV dolerių. Kokiu būdu A. M. buvo pristatyti šie pinigai jam nežinoma, M. juos persiuntė E. K. bilietams nusipirkti ir Rusijos vizai gauti. E. K. pati įtikinėjo A. M. organizuoti jos atvykimą į Rusiją, prašė atsiųsti jai 500 JAV dolerių bilietams nusipirkti ir vizai pasidaryti. E. K. atvykus į Rusiją A. M. turėjo pristatyti ją į neteisėtos ginkluotos formuotės bazę pas Jasirą ir „Muchannadą“. A. M. pasakojo, kad atvykusi į Rusiją E. K. ruošėsi pradėti „džihadą“, t.y. „šventąjį karą (ginkluotą kovą) prieš „netikinčiuosius“, „grobikus“ – Rusijos Federacijos Federalinių pajėgų ir teisėsaugos institucijų pareigūnus. E. K. ruošėsi likti smogikų stovykloje Čečėnijos Respublikoje, nes buvo fanatiška musulmonė. Jam žinoma, kad po to, kai perkelta į neteisėtos ginkluotos formuotės stovyklą moteris „išteka“ už smogiko, ją smogikai greičiausiai panaudoja kaip teroristę – mirtininkę. Tačiau kur E. K. turėjo įvykdyti teroro aktą susisprogdindama, jis nežino, nes jos atvykimą į Rusijos Federaciją ir pristatymą į Čečėnijos Respublikos teritoriją organizavo A. M.. Šis jam ir pasakojo, kad turėjo išsiųsti E. į ginkluotos formuotės bazę, kur ji turėjo ištekėti už tamsiaodžio arabo J. ir vykdyti „džihadą“ Šiaurės Kaukazo teritorijoje. Būdamas Maskvoje du ar tris kartus A. M. vardu skambino E. K. iš skirtingų telefono numerių, kurių jau nepamena. Su ja kalbėjosi apie jos kelionę į Rusiją, vizos gavimą. Susiskambinti su E. K. jo paprašė A. M., manydamas, kad šių pokalbių gali klausytis teisėsaugos institucijos. Visą pokalbių su E. K. turinį jis perduodavo A. M.. A. M. 2009 m. spalio mėnesį prašė jo pristatyti E. K. į Čečėniją jeigu pats to negalės padaryti. Jis pažadėjo A. M. šį prašymą įvykdyti, tačiau vėliau iš A. M. sužinojo, kad E. K. į Maskvą neatvyks, nes ją išlaipino iš autobuso pasienyje su Rusijos Federacija (14 t., b. l. 85-95,11 t., b. l. 145-155).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. K. susipažino 2006 ar 2007 metų pavasarį ar vasarą interneto puslapyje „blesk.uzk“. Susipažinimo iniciatorė buvo E. K.. Bendravo su E. K. ne tik internetu, bet ir mobiliojo ryšio telefonu įvairiausiom temom, daugiausia buitinėm. Ji tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. 926 2862581 ir Nr. 928 7852619. E. K. jai pasakojo, kad yra Lietuvos Respublikos pilietė, pažįstamo įtakota priėmė islamą, išreiškė pageidavimą nuvykti į Čečėniją. Ji nutarė E. K. padėti ir paprašė savo brolio A. M. nusiųsti jai 500 JAV dolerių, kurių, pasak E. K., reikėjo gaunant Rusijos vizą ir nusipirkti vykstančio iki Maskvos autobuso bilietą. Todėl ji perdavė turimą E. K. mobiliojo ryšio telefono numerį, kad jis smulkiai aptartų pinigų persiuntimą. Aiškaus E. K. atvykimo tikslo nebuvo. Su E. K. asmeniškai niekada susitikusi nebuvo, su ja bendravo tik internetu – „belsc.ucoz.u“ puslapyje, taip pat „MSN“ interneto puslapyje. E. K. jai iš savo elektorinio adreso (duomenys neskelbtini) jai siųsdavo savo fotonuotraukas. Su ja bendravo tik buitinėmis temomis. Niekada nekalbėjo apie valdžią, karo veiksmus Čečėnijos Respublikoje. Vos pradėjus bendrauti, sužinojo, kad E. K. yra priėmusi islamo tikėjimą, nori atvykti į Rusiją, kur norėjo įsidarbinti ir ištekėti, gyventi musulmonų terpėje, prašė padėti jai atvykti į Rusiją. Tuo tikslu ji kreipėsi į savo brolį A. M., paprašė, kad šis atsiųstų E. K. piniginių lėšų, kad ji atvažiuotų į Rusiją. Šis sutiko. Jos brolis A. M. asmeniškai E. K. nepažįsta, su ja kalbėjosi tik telefonu dėl E. K. duomenų, kad galėtų persiųsti 500 JAV dolerių atvykimui į Rusijos Federaciją. Apie E. K. planus ji nieko nežinojo. Nežino, ar jos brolis A. M. bendravo su E. K. susirašinėdamas elektroniniu paštu ar kitais būdais. Jos broliai Ali ir A. M. šiuo metu yra neteisėtos ginkluotos grupuotės dalyviai Šiaurės Kaukaze. Su E. K. bendravo internetu ir panaudodamos web.kameras, viena kitai siųsdavo savo nuotraukas. Ryšį su E. K. ji palaikė ir mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). E. K. 2009 m. rugpjūčio mėnesį sakė, kad nori atvykti į Rusijos Federaciją ir nuolat apsigyventi Maskvoje. E. K. taip pat minėjo, kad atvykti ir apsigyventi Maskvoje nori ir Lietuvoje gyvenanti jos draugė, kurios kitų duomenų ji neminėjo, konkretaus atvykimo tikslo nenurodė. Klausimo, kur ji gyvens, kai atvyks į Maskvą, jos nesvarstė. Ji nežino, ar E. K. Maskvoje turėjo kitų pažįstamų. Gali būti, kad su E. K. buvo pokalbis, kad kai ji vyks į Čečėniją, ją pasiims kartu, o gal tokio pokalbio ir nebuvo. Jeigu būtų vykusi į Grozną, būtų ją pasiėmusi kartu. Susirašinėjant SMS žinutėmis 2009 m. rudenį E. K. jai pranešė, kad lankėsi teisėsaugos institucijose dėl leidimo išvykti, nes „yra turėjusi problemų“, po to SMS žinutėmis pranešė, kad gavo Rusijos Federacijos vizą, dieną prieš atvykstant į Maskvą pranešė, kad atvyks. Maskvoje E. K. turėjo pasitikti ji, arba jos brolis A. M.. Ar šis buvo nuvykęs pasiimti E. K., ji nepamena. Kas dar be A. M. bendravo su E. K., ji nežino. E. K. minėjo, kad nori ištekėti už musulmono, bet konkretaus žmogaus, už kurio norėtų ištekėti, ji neturėjo. Ji nežino, ar A. M. žinojo, kad E. K. norėjo ištekėti už musulmono Pati ji išpažįsta islamo religiją. „Džihadui“- šventajam karui prieš kitatikius nepritaria. Ta tema su E. K. jos nekalbėdavo ir galimybės tapti „šahidėmis“, įvykdyti teroro aktą susisprogdinant jos neaptarinėjo, E. K. įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijoje ji nesiūlė (12 t., b.l. 155- 161, 164-169, 186-197).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. rugpjūčio pradžioje iš savo sesers A. M. išgirdo, kad ji internetu susipažino su Lietuvoje gyvenančia E. K., kuri tapo musulmone. Sesuo papasakojo, kad ši nori išeiti iš savo motinos namų. Gavęs iš sesers E. K. telefono numerį, su šia pradėjo bendrauti. Susiskambinus, E. K. nurodė, kad ji priėmė islamą, buvo ištekėjusi už čečėno, minėjo turinti problemų su motina dėl Islamo. Jis nusprendė padėti: atvežti į Maskvą, išsiskirti su žmona ir sudaryti su E. K. fiktyvią santuoką, kad gautų Europos pilietybę. Apie šiuos planus E. K. nežinojo. 2009-08-14 iš Maskvoje esančio banko per „Western Union“ sistemą E. K. išsiuntė 500 JAV dolerių išlaidoms, kad ji pasidarytų užsienio pasą ir nusipirktų bilietą į Maskvą. 2009 m. spalio pabaigoje E. K. jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja autobusu į Maskvą ir paprašė, kad ją pasitiktų Maskvoje esančioje Rygos stotyje („Ryžskij vokzal“). Nuvykęs į stotį, laukė E. K., bet ši neatvyko, bandant jai prisiskambinti telefonas buvo išjungtas. Apie ką su E. K. telefonu kalbėjosi ir susirašinėjo internetu jo sesuo jam nežinoma. Apie tai, kad E. K. norėjo įvykdyti teroro aktą Maskvoje ar kitoje Rusijos Federacijos teritorijoje, jam nežinoma. 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesį internetu suderinęs susitikimo laiką ir vietą susitiko su neteisėtoje ginkluotoje formuotėje esančiais savo broliais A. ir A. M.. Susitikimų vietas ir datas derino panaudodami šifrą, kuris rastas jo mobiliojo ryšio telefone. Susitikus broliai nuvedė į savo bazę, esančią Čečėnijos Respublikoje, Šali (Šalinskij) rajone Seržen - Jurto kaimo apylinkėse. Broliai pasakė, kad jų būrio karo vadai yra arabai „M.“ ir „J.“, su jais jis bendravo, bet šie jam jokių pavedimų nedavė. Bazėje buvo apie 40 vilkinčių kamufliažinę formą ir ginkluotų šaunamaisiais ginklais – „Kalašnikovo“ sistemos automatais žmonių. Paskutinį kartą į susitikimą buvo atvykęs 2009-11-11, tačiau nuvykęs į Grozną, sužinojo, kad toje vietovėje vykdoma speciali operacija, todėl su broliais nesusitiko. 500 JAV dolerių perlaidą E. K. „Western Union“ sistema siuntė kartu su savo draugu C. A.. Šis žinojo, kad šie pinigai skirti E. K.. Ch.A. jis sakė, kad nori E. K. vesti pats arba už ko nors ją ištekinti, nes ši norėjo ištekėti už musulmono, o jis norėjo jai kaip musulmonei padėti. Konkretaus žmogaus, kuris ją vestų, jis neturėjo. Po to, kai E. K. pervedė pinigus, jis 2009 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais prašė C. A., kad jis kelis kartus telefonu susisiektų su E. K. sužinoti, kaip jai sekasi tvarkyti dokumentus. Tam jis C. A. davė E. K. telefono numerį ir jis jai skambindavo. Po to Ch.A. jam perduodavo, kad E. K. tvarkosi dokumentus, aptarinėja su juo išvykimo datą. Ar bendraudamas su E. K. naudojo elektroninio pašto adresą utro1429@rambler.ru, nepamena. Tuo metu buvo stipriai „įklimpęs į narkotikus“, vartojo marihuaną ir heroiną, juos tiek rūkė, tiek naudojo susišvirkšdamas į veną, todėl visų aplinkybių nepamena. Su E. K. bendravo ir internetu, pasinaudodamas sesers A. M. vartotojo vardu, skambino jai telefonu, kurio numerį davė sesuo. Su E. K. telefonu ir trumposiomis žinutėmis bendravo nuo 2009 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio naudodamas skirtingus telefono abonentus, pokalbių metu savo vardo ir pavardės E. K. nesakė, ši jį vadino „broliu“. E. K. atakavo jį SMS žinutėmis prašydama padėti išvykti iš namų, jis pažadėjo, kad padės jai atvykti į Maskvą ir ištekėti už musulmono, nors konkretaus žmogaus tam tikslui nebuvo numatęs. Norėjo padėti E. K. vien iš religinių paskatų. Organizuojant E. K. kelionę į Maskvą nebuvo jokio slapumo, nurodymų keisti telefono numerių, įspėjimų kalbant telefonu būti atsargiai nedavė. 500 JAV dolerių kelionei E. K. per „Western Union“ pervedė 2009 m. rugpjūčio 14 d., kartu buvo Ch.., prieš tai iš E. K. SMS žinute gavęs jos asmens duomenis. Organizuoti E. K. atvykimą padėjo Ch.., kuris jo vardu skambino E. K., jis pats tuo metu buvo išvykęs į Čečėniją. Apie „džihadą“ - šventąjį karą su E. K. nekalbėjo, įvykdyti teroro aktą Rusijoje nesiūlė (12 t., b. l. 31-54, 63-82, 117-131).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. vasarą ir tų pačių metų rugsėjo mėnesį iš jo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) keletą kartų skambino pas jį Maskvoje laikinai apsigyvenę pažįstami C. A. ir A. M. į Lietuvą kažkokiai moteriai (11t., b. l. 156-165).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį įstojo į Čečėnijos Respublikos Vedeno (Vedenskij) ir Šali (Šalinskij) rajonuose veikiančią ir prieš Rusijos Federacijos federalines pajėgas kovojančią arabų kilmės asmenų „M.“ ir „J.“ vadovaujamą ginkluotą formuotę. Šioje grupuotėje buvo apie 30 žmonių, visi ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Be kitų kovotojų nuo 2009 m. gegužės mėnesio šioje grupėje buvo broliai, kuriuos vadino „A.“ ir „M.“, pas kuriuos lankydavosi jų brolis „A.“ – A. M., stovykloje turėjęs „F.“ arba „R.“ pravardę. Atvykęs į jų stovyklą, šis praleisdavo stovykloje 3-4 dienas. A. M. gyveno Maskvoje, rūpinosi grupuotei reikalingos amunicijos ir įrangos pirkimu. Nurodymus dėl pirkinių jam duodavo „Muchanad“, kuris reikalingiems daiktams nupirkti persiųsdavo pinigų. 2009 metais A. - A. M. organizavo žmonos J. atvykimą. T. J. davė šiam pinigų – 500 eurų. Žino, jog būsima J. žmona musulmonė, bet ne iš Kaukazo. Atvykus šiais moteriai, ją A. (M.) turėjo pristatyti J. ir ši turėjo tapti šio žmona bei likti su juo žiemoti. Po to ji turėjo susisprogdinti Maskvoje. 2010 m. pradžioje, maždaug sausio pabaigoje iš Muslimo išgirdo, kad jo brolį „A.“ (M.) ir jo seserį sulaikė teisėsaugos institucijos (14 t., b. l. 96-103).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos m. VPK paieškos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. K. dingimo 2007 m. spalio 24 d., tyrimas nutrauktas 2008 m. balandžio 4 d. nustačius, kad E. K. 2007 m. gruodžio 25 d. sugrįžo. Iš V. K. pranešimo matyti, kad E. K. dingo, nes yra įtraukta į teroristų tinklą arba į religinę islamo sektą (5 t., b. l. 13-15, 133-135).

Iš liudytojos V. K. pranešimo Valstybės saugumo departamentui matosi, kad E. K. bendrauja su čečėnų tautybės asmenimis, susijusiais su teroristine veikla, nuo 2004 m. ją bandoma įtraukti į teroristinę grupuotę, jai skiepijama neapykanta kitatikiams, ji kalba apie „kovą ir kerštą“, palaiko teroristų pusę. E. K. verbavimas teroristinei veiklai suaktyvėjo įsigijus kompiuterį. Pranešime nurodyta, kad E. K. psichika paveikta, galimai ji įtraukta į nusikalstamą grupuotę, yra priklausoma ir padarys viską, ką jai lieps. 2007m. pabaigoje grįžusi iš VFR, kur gyveno čečėnų šeimoje, teroristinių minčių neatsisakė, aiškina, kad „išsiims pasą, gaus vizą į Rusiją“ ir išvyks į Čečėnijos kalnus, „modžahedų“ stovyklą, jos tikslas – vykti į Čečėniją įvykdyti „savo misiją“, ir prašoma imtis priemonių sutrukdyti E. K. išvykti iš Lietuvos (9 t., b.l. 2-5).

Iš liudytojos I. J. pranešimo Valstybės saugumo departamentui matosi, kad E. K. internetu buvo verbuojama nuo 14 metų. 2007 m. lapkričio 23 d. lankydamasi VFR nustatė, kad E. K. gyvena itin radikalių čečėnų kilmės musulmonų šeimoje, kalba apie Alacho kerštą, kalbose vyrauja neapykanta kitatikiams, aiškinama, kad su jais reikia kovoti, nes tai šventa kiekvieno musulmono pareiga, kad visas pasaulis kuo greičiau taptų musulmoniškas. Kitos tikybos žmonės vadinami kiaulėmis, nelaikomi žmonėmis, nurodoma, kad juos reikia naikinti, žavimasi teroristiniais išpuoliais, yra įsitikinusi, kad greitai liks tik išpažįstantys islamą, todėl reikia kovoti, tam ji ir išvyko iš Lietuvos. Žavisi šachidėmis, jos svajonė - tapti šachide ir taip išgarsėti. E. K. „dvasiškai jau sunaikinta“ ir psichologiškai paruošta teroristiniam išpuoliui, jai žadama padaryti pasą svetimu vardu ir pavarde, pasakoja, kad „kada ji žus, jos išgirs, bet nesupras, kad tai buvo ji“, yra pasivadinusi A. ir baigia nutraukti visus ryšius su artimaisiais, „nieko nebenori, tik mirti už Alachą“, „beliko paskutinis etapas – susisprogdinti kokioje nors žmonių gausiai lankomoje vietoje. Tai – tik laiko klausimas“ (9 t., b.l. 6-7).

Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matosi, kad 2008-04-24, nuo 18 val. 15 min. iki 19 val. 00 min., slapta patekus į gyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atlikta patalpų, dokumentų bei stacionaraus kompiuterio HP apžiūra, kietajame CD diske rasti du failai pavadinimais „priloz.1. doc“ ir „priloz.2.doc“; failas „priloz.1.doc“ prasideda antrašte rusų kalba „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčiatych veščestvach“ („Inžineriniai šaudmenys. Apie sprogstamąsias medžiagas (SM)“); failas „priloz.2.doc“ prasideda antrašte rusų kalba „Inžinernyje bojeprypasy. Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai šaudmenys. Sprogdinimo priemonės“). Panaudojant USB atminties raktą padarytos šių failų kopijos. Šiuose failuose esančią informaciją sudaro dvi elektroninės knygos rusų kalbą apie sprogstamųjų įtaisų gamybą ir jų panaudojimą. Knygoje rusų kalba „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčiatych veščestvach“ („Inžineriniai šaudmenys. Apie sprogstamąsias medžiagas (SM)“ pateikiami duomenys apie sprogstamąsias medžiagas, apibūdinamos atskirų sprogstamųjų medžiagų - trotilo, plastito, elastito, amonio nitrato, heksogeno, dinamito savybės, charakteristikos, aiškinamos saugumo taisyklės laikant, konstruojant ir naudojant šiuos sprogmenis. Knygoje rusų kalba „ Inžinernyje boeprypasy. Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai šaudmenys. Sprogdinimo priemonės“) pateikiami duomenys apie sprogdinimo priemones ugniniu būdu: detonuojamąją kapsulę Nr.8, „DŠ-A“, „DŠ-B“, „DŠ-V“ markių detonuojamąsias virvutes, sprogdinimo priemones OŠP“, „OŠA“, „OŠDA“, „ZTP-50“, „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) markės padegamuosius vamzdelius, nurodomos jų techninės charakteristikos, pateikiama informacija apie sprogstamųjų medžiagų sprogdinimo priemones elektriniu būdu: panaudojant elektrinius detonatorius, elektrinius degiklius, laidus, kondensacines sprogdinimo mašinėles „KPM-1“, „KPM-2“, „ PM-1“, smūginiu būdu: panaudojant degtuvus „MD-2“ ir „M-5M“, MUV serijos sprogdiklius, sprogdiklius „VPF“, „PB-2“, „ČMV-16“, „ČMV-60“, duodami paaiškinimai ir pateikiamos schemos kaip sukonstruoti savadarbį elektrinį sprogdiklį, elektrinį detonatorių namų sąlygomis iš buityje naudojamų medžiagų ir elektrinį detonatorių elektroninio žadintuvo pagrindu, pateikiamos jų sukonstravimo schemos (6 t., b. l .1-81).

Protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo užfiksuota, kad 2009 m. rugsėjo 23 d., nuo 18 val. 00 min. iki 21 val. 30 min., Klaipėdoje, Sportininkų g. 8-20, pokalbyje su Valstybės saugumo departamento darbuotoju (liudytoju Nr. 1) E. K. nurodo, kad mokėsi gaminti sprogmenis: „skaičiau tas knygas, kaip ten viską pasigaminti, dar tau rodžiau“. Į liudytojo pastebėjimą, kad „ten abi mes pasižiūrėjom ir supratom, kad nieko ten mes nesuprantam“, nurodė „aš tai nesuprantu, bet „broliai“, kurie yra studijavę, tai puikiai supranta. Aš tai technikoj nesusigaudau, nes man iš chemijos buvo 4 ar 5“ (10 t., b. l. 83).

Susipažinusi su operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu E. K. nurodė, kad šias knygas atsisiųsti liepė jos draugas musulmonas vardu A. (2 t., b. l.72-74).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matosi, kad M. L. atpažino E. K. kaip merginą vardu A. (4 t., b. l. 127-128).

Iš kratos ir apžiūros protokolų matosi, kad Klaipėdoje, Vingio g.1-23, rastas kompiuterio sisteminis blokas „BMS Express“, iš jo išimtas 160 GB talpos kietasis diskas „Maxtor“, modelio Nr. 6L16OM, ir jame esanti informacija nukopijuota į 250 GB talpos kietąjį diską „Western Digital“, S/N WCANK3722910 (6 t., b. l.172-175, 199-209). Atlikus paslėptų, ištrintų ar kitaip sunaikintų duomenų atkūrimą matyti, kad C/Documents and Settings/Owner L. S./Temp/ kataloge rasti šie internetinio susirašinėjimo rusų kalba tarp siuntėjo vardu „S.“ ir kitų pašnekovų fragmentai:

2007-05-25, 17 val. 21 min. 43 sek. – 17 val. 30 min. (priedas Nr.1): „S.“ pašnekovui “S.“ nurodo: „aš taip pat noriu tapti šachide“, „aš noriu į Čečėniją ir mirti noriu tik ten“, „(...) mano patys geriausi (draugai) tu ir A.“, „aš visada prisimenu apie Alachą ir apie rojų, kuris mums pažadėtas“, „ aš noriu gauti rojų Alacho kely“, klausia pašnekovo „ broli, o jei aš važiuosiu į Čečėniją kada nors, ir mes ten būsim su A., tu dar pasiruošęs mums padėti?“, atsakydamas pašnekovas nurodo, kad pokalbio metu jis yra Čečėnijoje.

2007-07-02, 22 val. 39 min. 17 sek. (priedas Nr.2): „S.“ pašnekovui nurodo, kad pykstasi su motina ir teta, nes šios nepritaria ir tyčiojasi iš islamo religijos. Pašnekovas nurodo, kad ji nesakytų motinai, kad nori vykti į Čečėniją.

2007-07-09, 22 val. 14 min. 25 sek. (priedas Nr.3): „S.“ pašnekovui nurodo, jog motina nori atjungti internetą, nes „sako, kad atneš pavojų“, aiškina, kad motinai nepatinka „mano pažintys... Ji žino, kad aš čia daug bendrauju su musulmonais ir bijo, kad... na, tu supranti, kad išvažiuosiu, ir kad jie padarys iš manęs šachidę... išsigalvoja ji... o aš iš tiesų norėčiau šachido dalios“. Pašnekovas pažada ją įregistruoti „tame forume tik apie džihadą“, nes „tai tau būtų naudinga“, „ten daug naudingų žinių“, duoda nuorodas, iš kur parsisiųsti knygas apie karinį pasirengimą, Kaukazo žemėlapius, paskaitas, knygas apie džihadą (Fisabililliach), knygas „Kaip tapti teroristu?“, „Džiugi žinia vergams apie džihado privalumus“, „Laišką dvejojantiems“. „S.“ nurodo „ne mes teroristai jiems, jie teroristai mums“, nes „(...) kiek žmonių kitatikiai nužudė“, “ bet Alachas su mumis“ ir „ tegul mūsų bijo“, pritaria pašnekovo minčiai, kad „turime būti atsargūs, ypač šiuo metu“, nes aplinkui „tiek išdavikų“.

2007-07-11, 13 val. 17 min. 41 sek. (priedas Nr.4): „S.“ su pašnekovu kalbasi apie karą Čečėnijoje, smerkia iš ten pabėgusius ir „ palikusius tėvynę bėdoje“, „manydami, kad jei išvengs mirties“ čečėnus, nes šie yra „išdavikai“. S.“ pašnekovui taip pat nurodo, kad „aš paliksiu šį gyvenimą“, nes „ nepatinka šis gyvenimas, tarp kafirų“, „(...) net mirtis būtų geriau, negu gyvenimas tarp paklydėlių“, nurodo, kad nori išvykti į Čečėniją, bet dar neturi paso, aiškina „ (...) ir noriu mirti dėl Alacho, man auksinio narvo nereikia. Ar supranti, čia, tarp kafirų ( ne musulmonų) nieko nėra tikro, jie ne gyvena, o egzistuoja dėl savo aistrų. Visi svajoja, kaip mokytis, daugiau pinigų gauti, man to nereikia. Jeigu turėčiau pinigų, atiduočiau juos modžahedams. Iki paskutinio. Juk džihadui reikia pinigų.“

2007-07-23, 22 val. 57 min. 1 sek. (priedas Nr.5): pašnekovė „S.i“ nurodo, jog yra kilusi iš Dišni -Vedeno kaimo Čečėnijoje, pokalbio metu abu sutaria, kad „islamas - geriausia, kas įvyko jų gyvenime“. „S.“ nurodo: „aš tų rusų taip nekenčiu!“, nurodo, kad norėtų atvažiuoti į Čečėniją mokytis islamo. Pašnekovė nurodo, kad „praktikuoti islamą Čečėnijoje šiuo metu labai sunku, net su hidžabu pavojinga vaikščioti“, į tai „S.“ atsako „kas dėl hidžabo, tai aš nebijau munafikų, jeigu užmuš, tai bus Alacho valia“.

2007-08-16, 17 val. 34 min. 08 sek. (priedas Nr.6): pašnekovas „S.i“ nurodo, kad Čečėnijoje esantis asmuo, vardu “S.“, su kuriuo ji ankščiau šiuo adresu susirašinėjo, yra sužeistas ir už jį reikia daryti „dua“.

2007-08-13, 00 val. 12 min. 53 sek. (priedas Nr.7): „S.“ nurodo, kad ji jau pilnametė, su pašnekovu svarsto galimybę išvykti į šalį, kurioje gyvena musulmonai – Rusijos Federaciją, Egiptą, aiškina, kad gyvendama tarp „kafirų“ (ne musulmonų) praranda savo „imaną“, nurodo, kad išskyrus motinos „kitų kafirų nekenčiu, dėl jų prasideda visi karai“. Pašnekovas teiraujasi kiek kainuotų paso ir vizos padarymas, siūlo atsiųsti jai pinigų pasui ir vizai pasidaryti. „S.“ nurodo, kad jos elektroninis paštas musulmanochka1@rambler.ru.

C/Documents and Settings/Owner L. S./Temporary/ I. F./ Conten.IE5/49SZ4BOZ/ kataloge rasti šie žiūrėtų interneto puslapių rusų kalba fragmentai:

2007-03-19, 21 val. 04 min. 48 sek., žiūrėto puslapio fragmente (priedas Nr.14) yra vartotojo vardu „I.“ iš tinklapio „Kavkazchat“ pagal paieškos žodį „D. U.“ gautas 2007-01-27 straipsnis „D. U.: Džihadas tęsiasi“, kuriame D. U. interviu metu nurodo, jog ginkluotas „džihadas“ prieš Rusijos Federaciją Čečėnijoje ir Kaukaze bus tęsiamas, islamo religijos motyvais pateisinami „šachidų“ išpuoliai ir gyventojų žudymas.

2007-03-24, 8 val. 34 min. 27 sek., žiūrėto puslapio fragmente (priedas Nr.11) yra „Google paieškos“ pagal žodį „Džihadas “ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriuose pateikiamas šios sąvokos išaiškinimas, straipsnius apie islamistines organizacijas („Palestinietiškas islamiškas džihadas“, „Egiptietiškas islamiškas džihadas“) bei straipsnius apie džihado metu islamistinių organizacijų įvykdytus nužudymus.

2007-03-30, 21 val. 42 min. 34 sek., žiūrėto puslapio fragmente (priedas Nr.12) yra vartotojo vardu „I.“ gauti straipsniai iš tinklapio „Kavkazchat“ pagal paieškos žodį „D. U.“: Čečėnijos Respublikos I. P. D. U. 2007-03-07 įsakai, nuorodos į 2005-05-11 straipsnį “D. U.: „Pradedame karą Rusijos teritorijoje“.

2007-04-02, 9 val. 30 min. 40 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.19), kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Moterims džihadas - hadžas“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius.

2007-04-03, 14 val. 31 min. 03 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.13), kuriame yra vartotojo vardu „I.“ iš tinklapio „Kavkazchat“ pagal paieškos žodį „Šahidai“, gauti straipsniai, kuriuose aprašomi atskirtų „šachidų“ ir „modžahedų“ kovos ir jų sunaikinimo Čečėnijoje, Dagestane ir kitos Rusijos Federacijos vietovėse operacijos.

2007-04-12, 17 val. 16 min. 34 sek. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.22), kuriame yra vartotojo, vardu „I.“ iš tinklapio „Kavkazchat“ gautos nuorodos į straipsnius: “Savybės, kurios turi būti būdingos modžahedui“, „Šachidai“, „Laisvė ar mirtis“, „Modžahedoo pamąstymai“, „Šiuolaikinio karo ginklas“, „Apsiprausimo ir maldos taisyklės“, „Komsomolskoje kaimo sunaikinimas“, „Apie džihadą“, „Kas teisus: smogikas ar „taikusis gyventojas?“ ir kitus straipsnius.

2007-04-14, 21 val. 54 min. 42 min. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.18), kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Eilės apie džihadą“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriuose pateikiami „džihado“ sąvokos apibūdinimai.

2007-05-02, 18 val. 05 min. 54 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.8), kuriame yra nuorodos į 2005-10-25 - 2007-04-26 laikotarpio straipsnius apie čečėnų teroristų ir savižudžių mirtininkių - „šachidžių“ 2002-10-23 - 2002-10-26 Maskvoje, Dubrovkoje, „Moskovskij podšipnik“ teatro pastate įvykdytą spektaklio „Nord-Ost“ žiūrovų užgrobimą ir jų išlaisvinimo operaciją.

2007-05-02, 18 val. 09 min. 23 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.9) kuriame yra nuorodos į 2004-09-10 - 2007-04-26 laikotarpio straipsnius apie čečėnų teroristų ir savižudžių mirtininkių - „šachidžių“ 2002-10-23 - 2002-10-26 Maskvoje, Dubrovkoje, „Moskovskij podšipnik“ teatro pastate įvykdytą spektaklio „Nord-Ost“ žiūrovų užgrobimą ir jų išlaisvinimo operaciją, šio įvykio tyrimo eigą.

2007-05-16, 11 val. 35 min. 36 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.16), kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Šachidas“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriuose pateikiamas šios sąvokos išaiškinimas, nurodoma, kad “šachidas“ - be galo tikintis savižudis mirtininkas Islame, islamo teroristas, aprašomi šachidų įvykdyti susisprogdinimai Irake ir Palestinoje.

2007-05-21, 15 val. 37 min. 15 sek. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.15). kuriame yra vartotojo, vardu „I.“, iš tinklapio „KavkazChat“ pagal paieškos žodį „D. U.“ gauti straipsniai.

2007-05-31, 16 val. 05 min. 59 sek. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.20), kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Džihado“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriose rašoma apie „Islamo džihado“ kovotojų nužudymus, paruoštus mirtininkų būrius, „virtualųjį džihadą internete“.

2007-06-24, 15 val. 02 min. 15 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.23), kuriame yra vartojo, vardu „I.“, 2004-09-22-2004-09-23 susirašinėjimas tinklapio „KavkazChat“ forume, kuriame remiantis Korano tekstais teisinami teroro aktai, kitatikių, ne musulmonų, ėmimas įkaitais ir žudymas.

2007-08-08, 22 val. 03 min. 27 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.10), kuriame yra 2007-08-06 straipsnis apie Rusijos Federacijos karinių pajėgų ir prieš federalinę valdžią kovojančių Čečėnijos kovotojų susidūrimus, taip pat nuorodos į straipsnius „Teroras“ ir „Karas Čečėnijoje“.

2007-08-11, 11 val. 04 min. 46 sek. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.21) kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Džihado“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriuose apibūdinama „džihado“ samprata, kad tai – „šventasis karas“, ginkluota musulmonų kovas prieš ne musulmonus, nurodomos kitos džihado rūšys (8 t., b. l. 1-231).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti šie kaltinamosios E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su liudytojos R. K. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini):

2009-09-19, 11:09:50, E. K. SMS žinute teiraujasi kiek kainuotų bilietas iki Maskvos traukiniu, ar užtektų bilietui 200 litų.

2009-09-23, 12:24:46, E. K. SMS žinute teiraujasi „R.“, ar ši jai nepadarytų iškvietimo į Rusijos Federaciją, nes iš Lietuvos negalinti išvykti, nes ją tikrino, o “ bėda yra ta, kad važiuoja pas seserį, kuri irgi yra čečėnė. Todėl su jos iškvietimu jos gali nepraleisti per sieną ir žmonėms, pas kuruos ji iš tikrųjų važiuoja, gali kilti problemų“, ir toliau „pagalvojau, o jei jūs man padarytumėte tą iškvietimą, jums jokių problemų nebūtų, nes neturit jokiu sąsajų su Islamu. Jei jis mokamas - jeigu ką, atiduočiau pinigus... Ir jums tikrai nekiltų dėl manęs jokių problemų, aš niekur neprapulčiau, gyvenčiau su draugais, todėl galėtumėt bet kada susisiekti, o atsakomybės už mane nešti nereikėtų. Atvykusi informuočiau Liet. ambasadą, kad pakeičiau gyv. vietą ir viskas“;

2009-09-23, 12:26:09, E. K. SMS žinute R. K. prašo pakalbėti su tėvais, „ji dėl to būtų labai dėkinga“;

2009-09-23, 12:28:26, E. K. SMS žinute R. K. nurodo, kad prašo ne ją „priimti, o tik padaryti jai iškvietimą“;

2009-09-23, 12:28:58, R. K. SMS žinutė: „Sorry, bet negalėsiu padėt“;

2009-09-23, 12:31:16, E. K. SMS žinute R. K. nurodo, kad „nieko tokio“, „jos tik paprašė paklausti“ ir 2009-09-23, 12:41:01, „puikiai tave suprantu“ (9 t., b.l. 50-51).

Susipažinusi su šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji, protokole nurodytas abonentas vardu „Rūta“ - jos vaikystės draugė R. K., kuri gyvena Maskvoje. SMS žinutėmis šios prašė, kad padarytų vizą į Rusijos Federaciją, kad nebūtų jokių sąsajų su islamu ir jai šią vizą išduotų, o ji galėtų A. ir A. M. kvietimu įvažiuoti į Rusiją (2 t., b.l. 26-27).

Iš „Swedbank“ rašto matosi, kad 2009-08-14, 16 val. 20 min., E. K. buvo išmokėta 500 JAV dolerių. Pinigus „Western Union“ pinigine perlaida Nr. MTCN (duomenys neskelbtini) atsiuntė A. M. iš Rusijos Federacijos (10 t., b. l.3, 4-5).

Iš poėmio protokolo matosi, kad Maskvoje, Pokrovkos g. 45, esančioje „OTP banko“ būstinėje paimti šie dokumentai: 2009-08-14, 7:42:00, pateiktas Magmadovo A. S. pareiškimas dėl 500 JAV dolerių išsiuntimo „Western Union“ pinigine perlaida Nr. MTCN (duomenys neskelbtini) E. K. į Lietuvos Respubliką, 2009-08-14 Magmadovo A. S. mokėjimo pavedimas (kasos pajamų orderis) Nr. 25264 pervesti 500 JAV dolerių, 2009-08-14 „Western Union“ išrašas, kad 2009-08-14 pinigine perlaida Nr. (duomenys neskelbtini)627-0258 E. K. buvo pervesta 500 JAV dolerių (11 t., b. l.87-110).

Iš Klaipėdos apskrities VPK migracijos skyriaus pasų poskyrio rašto matosi, kad gautas E. K. prašymas išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pareiškėjos asmens tapatybė ir parašas patvirtintas, 100 litų valstybės rinkliava už paso pagaminimą sumokėta 2009-08-19. Lietuvos Respublikos piliečio pasas E. K. vardu išrašytas 2009-08-26, pasą E. K. gavo 2009 m. rugsėjo 21 d.(2 t., b. l.1-2).

Protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti šie E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai rusų kalba ir su Rusijos Federacijoje veikiančiais mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini):

2009-08-12, 20:16:21, A. M. SMS žinute informuoja, kad „rytoj (2009-08-13) tau mano brolis paskambins, susitars, kad tave čia atvežtų, tikiuosi, nepersigalvojai?“

2009-08-12, 20:18:48, E. K. SMS žinutė A. M.: „A., tu ką, žinoma, nepersigalvojau“, informuoja „tik aš pinigų dokumentams nė cento neturiu, aš „bomžė“.

2009-08-12, 20:22:14, A. M. SMS žinutė E. K. „žinau, pinigai bus. Pasakyk jam, ko ir kiek reikia, jis atsiųs, tikiuosi, pavyks, ir aš tave pamatysiu“.

2009-08-13, 19:36:44, 19:49:04, 15:52:06, 19-54-36 su pertrūkiais vykę keturi E. K. ir rusakalbio vyro pokalbiai, kurių metu skambinęs vyriškis nurodo „aš dėl to, kad nuvažiuotum namo, sakė?“, klausia, ar ji sutinka. E. K. nurodo, kad sutinka, „kad tik pavyktų“. Vyras klausia „pasą turi, kad atvažiuotum?“. E. K. nurodo „turiu tik kortelę, su kuria po Europą galima keliauti, paso dar nepadarė. Yra tik raudonas pasas štai, su šituo į Rusiją taip pat galima“. Į vyro klausimą “juk jį galima pasidaryti?“, E. K. atsako „galima. Jis čia turėtų kainuoti apie 100 dolerių, rubliais -1000“. Vyras nurodo „aš tau, žodžiu, atsiųsiu pinigų rytoj. 500 dolerių tau užteks, pasidarysi už tiek?“, o ši - „užteks, man taip gėda“, vyras sako, kad ji jam „nieko neskolinga“. E. K. aiškina „man reikės iš sostinės važiuoti, šis miestas (Klaipėda) toli nuo sostinės. Nieko, užteks. Paskui pasakysiu“. Vyriškis nurodo „ jeigu neužteks, iš karto pasakyk. Žinai, mes žodžiu, ne šiaip sau viską darom, žodžiu. Ten neturi būti, žinai, tokių...?“, klausia „per „Western Union“ juk galima persiųsti?“, nurodo E. K. „atsiųsk telefonu, šiuo numeriu.... duomenis. SMS - savo pavardę, vardą, tėvavardį“, „ir pasižiūrėk savo mieste, kur yra „Western Union“, dar kartą tikslinasi „man tiksliai pasakyk, tau 500 Jav dolerių užteks pasidaryti?“ E. K. atsako, kad sužinos, kur yra „Western Union“ ir į pašnekovo nurodytą mobilijo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųs savo vardą, pavardę ir adresą, nes “pas mus (Klaipėdoje) trys tokios kaip aš, su tokiu vardu ir pavarde yra“. Vyriškis nurodo, kad „tai ne problema. Tu turėsi numerį, kurį tau duosiu“, nurodo „dar rytoj (2009-08-14) paskambinsiu, A., tik tu savo duomenis atsiųsk. Prieš išsiųsdamas pinigus aš tau dar kartą viską paaiškinsiu“, nurodo, kad „paskambins iš kito“, klausia „A., o kiek laiko maždaug tu savo pasą gaminsies?“ .E. K. nurodo „nežinau, gal mėnesį, gal greičiau“, „čia nuo sumos priklauso, matyt, nežinau“. Vyriškis nurodo “tu man viską paskaičiuok. Jei neužteks, iš anksto man pasakyk. Aš tau rytoj prieš išsiųsdamas dar kartą paaiškinsiu“, nurodo, kad ir „miesto man reikia, kur pasiimsi pinigus. Miesto taip pat reikia. Tu man parašyk miestą, pavardę ir vardą“.

2009-08-13, 20:40:45 ir 21:22:04, dvi E. K. SMS žinutės į vyriškio nurodytą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriose ji pateikia savo duomenis „E. K., gyvenanti Klaipėdoje, gimusi 1989 metais“, nurodo, kad pinigų eis pasiimti ryt (2009-08-14), skyrius dirba iki 19 valandų, aiškina „broliai, tik bijau, kad pinigai nepasimestų, tokių kaip aš Klaipėdoje - trys“.

2009-08-14, 11:14:32 ir 11:47:11, dvi E. K. SMS žinutės į Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodo, jog eis į „tą Western Union“, jai „sesuo, ne A.“ pasakė „kai ten nueisiu, reikės pasą parodyti ir kažkokį specialų numerį pasakyti, kad pinigus perduotų“.

2009-08-14, 11:49:49 SMS žinutė E. K. iš Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis sms atsiųs, kada ji turi nueiti į „Western Union“ ir numerį.

2009-08-14, 11:44:55, SMS žinutė E. K. iš Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti siuntėjo duomenys “Magmadov A. S., suma 500 dolerių iš Maskvos numeris (duomenys neskelbtini)“, prašoma pranešti kai pasiims pinigus.

2009-08-14, 15:00:08, 16:06:39 ir 16:24:08 trys E. K. SMS žinutės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ji informuoja, kad labai jaudinasi, atvyko pinigų pasiimti ir pinigus gavo.

2009-08-14, 16:43:35,16:47:13, 22:59:15 E. K. ir A. M. SMS žinutės, kuriose E. K. informuoja, kad ji pirmadienį (2009-08-17) eis „tvarkytis dokumentų“, aptarinėja paso įsigijimo formalumus, nurodo, kad reikės vizos.

2009-08-18, 14:02:08, 16:05:07, 18:27:30, 19:48:42, 21:37:13, 21:46:56, E. K. siųstos ir gautos SMS žinutės A. M. ir telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi su ja kalbėję vyriškiai, kuriose ji nurodo, kad „pamažu darosi pasą“, „ bus po mėnesio“, o „ vizos paskui“, informuoja A. M., kad mama prašo, jog ji važiuotų pavasarį, jai šiek tiek papasakojo apie A. M., kad neatrodytų, kad ją vėl „verbuoja“.

2009-08-18, 21:55:05 SMS žinutėje E. K. A. M. informuoja „tu tik nepagalvok, kad aš ką nors apie svajones pasakiau. Aš kvaila, bet ne tiek. Dabar iš viso daug atsargesnė“.

2009-08-20, 11:53:34 SMS žinutėje E. K. A. M. informuoja „O dėl Fi... Alachas pakeliui, tai tu žinok aš pasiruošusi. Galiu tau užtikrintai pasakyt. Žinoma, jaudinuosi dėl mamos, bet pati nors rytoj pasiruošusi, dėl to problemų nėra“.

- 2009-08-23, 15:55:40 SMS žinutė iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) E. K., kurioje nurodoma “pasikeisk telefono numerį ir man skambink tik šituo numeriu, nes gali būti problemų. Kol kas tvarkykis dokumentus, paskui pasakysim ką daryti“;

2009-08-23, 15:59:43 ir 20:56:14 dvi E. K. SMS žinutės į mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ji informuoja, kad taip ir padarys, nes „nenoriu, kad turėtumėt problemų“, informuoja, kad „ pasą po mėnesio padarys, tada vizos“.

2009-08-27, 20:56:14, E. K. SMS žinutės į mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji informuoja, kad kol kas nepasikeitė numerio, bet greitai turės tą seną telefoną ir tada naudosis dviem numeriais, ir kad „iškilo klausimų dėl mamos ir dėl draugės, ji nusprendė priimti islamą“, prašo “jeigu gali, duok man savo el. paštą, rytoj viską parašysiu“.

2009-08-27, 21:01:58, iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini) E. K. atsiųsta SMS žinutė, kurioje nurodytas elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini)(9 t., b.l. 14-33).

Susipažinusi su protokolu E. K. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir būtent ji naudojosi juo 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tai yra jos siųstos ir gautos SMS žinutės bei telefoniniai pokalbiai, abonentiniai numeriai priklauso A. M. ir A. M., užfiksuoti jos pokalbiai su , jos manymu, A. M. broliu A. M. (2 t., b. l.26).

Iš apžiūros protokolo matosi, kad E. K. asmeninio profilio socialiniame tinklapyje www.facebook.com įvedus jos nurodytus prisijungimo duomenis šiame puslapyje esančiame susirašinėjime vartotojas „L. S.“ 2009-08-14, 23:18, ir 2009-08-15, 1:27, informuoja pašnekovus, kad ketina išvykti į Čečėniją, bet „kol kas jos dokumentai nepadaryti“ (12 t. ,b. l .12, 13 t., b. l.1-10).

E. K. parodė, kad iki 2009-08-25 socialiniame tinklapyje “Facebook“ kaip savo asmeninius duomenis vartojo žodžių junginį „L. S.“ (2 t., b. l. 47).

Iš poėmio ir apžiūros protokolų matosi, kad elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)Ū kataloge „išsiųstieji“ yra išsaugoti šie rusų kalba rašyti elektroniniai laiškai:

2009-07-20, 17:18:55 adresatui „zaratustra777@km.ru“ išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „Atsidavimas ir neprisidėjimas (AL-UALIA, UAL-BARA)“, pasirašytas A. S., kuriame musulmonai kviečiami dalyvauti „džihade“ – šventajame kare su „kafirais“ – kitatikiais ir argumentuojama tokios kovos būtinybė, aiškinami šios kovos būdai ir motyvai, skatinama religinė netolerancija, pateisinamas nemusulmonų žudymas ir pritariama čečėnų kovotojų Rusijos Federacijoje įvykdytiems teroro aktams – 2004 m. rugsėjo 01 – 03 d. Šiaurės Osetijoje, Beslane, mokykloje įvykdytam įkaitų paėmimui ir išžudymui (atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė čečėnų karo lauko vadas Š. B. ir čečėnų teroristų grupuotė „Rijadu as – Salichyn“) (1 t., b. l. 35-26, 13 t., b. l. 15-18).

2009-08-28, 21:01:44, į elektroninio pašto adresą “utro1429@rambler.ru“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „ (...) ačiū už elektroninį laišką, manau, kad taip pigiau (...), nes aš noriu daug pasakyti, o skambinti yra labai brangu ir nenoriu išleisti pinigų, broli, nenoriu, kad turėtumėte problemų dėl mano mamos, kartais ji net pavojinga. Dėl musulmonų reikalo (...), jeigu išvažiuosiu nieko nepasakiusi, vėl turėsiu problemų su policija ir manęs ieškos. Broli, manau, kad kelyje į Alachą reikia veikti kruopščiai ir neskubant. Nesu prieš ištekėti už žmogaus, kurį parinksite jūs, tada jums neteks prisiimti atsakomybės, jeigu aš padarysiu ką nors dėl Alacho. Kai tik atvažiuosiu, darysiu viską, ką tik pasakysite, žinau, kad tu ir A. teisingieji žmonės (...), bet reikia (veikti) kruopščiai, o važiuoti noriu, jei tik pavyks greičiau. Broli, ir dar norėjau pasakyti. Ankščiau su manimi norėjo važiuoti L., ji kol kas tiksliai nieko nežino. Sako, kad ieško savo kelio... bet aš abejoju, kad ji priims Islamą, todėl, kad ji labai mane nuvylė savo poelgiu su savimi. Čia yra sesuo Neringa (...) ji jau nemažai žino apie islamą, išskyrus fisabilillach, broli, kai ji sužinojo, kad išvyksiu iš Lietuvos, ji paprašė (...) paklausti žmonių, ar ji gali važiuoti su manimi dėl Alacho (...)“.

2009-09-01, 15:30:38, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „broli (...) dabar tada čia rašysime. OK, viską darysiu taip kaip sakai. (...). Suprantu, kad jums patiems nelengva, atvažiuosiu (..) viena. (...) noriu davat ten daryti. Reikia, kad žmonių Alacho kelyje būtų daug. Viskas bus gerai ( ...).Aš visa širdim už muslim (musulmonus) ir už nochči (čečėnus), A. žino. (....) Būsiu laiminga, jeigu kuo galėsiu ir jums padėti. Ir pinigus kaip nors atiduosiu“.

2009-09-06, 00:52:04, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: “(...) nenoriu, kad tu ir A. apie mane galvotumėte, jog aš nedėkinga. Ten, kur aš ankščiau rašiau apie savo draugę, aš tikrai norėjau, kad ji pati atliktų musulmonų pareigą. Tačiau tai buvo bloga idėja. Nenoriu jumis rizikuoti. Davat tai mano svajonė. Bet aš pati pirmiausia turiu daug ko išmokti. (...) Aš tokia laiminga. Ateis laikas, išauš mūsų valanda, svarbiausia tikėti. Ir pinigus aš kaip nors atiduosiu. (...) Kai tu man paskambinai, norėjau daug ką pasakyti, tačiau nepasakiau. Nedrįsau. Galbūt papasakosiu, kai atvažiuosiu. (...) Aš dėl Alacho viskam pasirengusi. Jis davė mums gyvybę ir galimybę užsitarnauti rojų gerais darbais. (...)“.

2009-09-06, 1:03:03, į elektroninio pašto adresą“(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „Ir aš nežinau, man būtinai reikia pažymos apie tai, kad nesu ištekėjusi (...) ar ne. Kokius būtinus dokumentus turiu pasidaryti, ar užteks tam, kad pravažiuočiau, paso ir vizos. Viską darau neskubėdama. Su mama kol kas nieko neaptarinėju. Broli, neprisimenu, ar esu jums davusi. Štai mano msn (duomenys neskelbtini) galime joje rašyti.“

2009-09-06, 10:47:33, į elektroninio pašto adresą “ “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „(...) Svajoju apie tą dieną, kai realiai susitiksime ir negaliu sulaukti. Aš visko, ko anksčiau norėjau, tai tik dėl fis., tačiau tu tikriausiai pagal SMS ir taip supratai, kad aš nesu tokia kvailė, jog tiesiog taip vežčiau kokią nors merginą. Tačiau tai kvaila mintis. Juk jūs laukėte tik manęs. (...) darysime ten dua (melsimės), kad seserų fis. būtų kuo daugiau. Barkalla už tavo pasitikėjimą, už viską (...). Tik būk ten atsargi. Tu man labai reikalinga. Gaila, kad dokumentus daro taip ilgai. (...)“.

2009-09-06, 12:21:51, į elektroninio pašto adresą“(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „Bratu“, kuriame rašoma: „broli, tas laiškas, kurį šiandien ryte išsiunčiau, buvo skirtas A.i (...) išsiunčiau, po to žiūriu - toks pats kaip ir tavo. Jūsų vienas elektroninis paštas? (...) ar viską ji tau papasakojo apie mane, ar ne? Todėl pagalvojau, kad per internetą visko nesakysiu, kai atvažiuosiu, papasakosiu. Vis dėl to čia kufarai taip pat žiūri (...).

2009-09-08, 02:18:03, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „S. A.“, kuriame rašoma: „Sese mano, mano visos mintys su tavimi Čečėnijoje, vilkų šalyje. Tepadeda Alachas mūsų broliams. Aš norėčiau dar vieno paprašyti. Padarykite dua už vieną brolį. (...) Jis su reikalais Alacho vardan vyko į agan. Dabar jis turi problemų ir jam labai reikia tikinčiųjų dua. (...)“.

2009-09-15, 20:11:27, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „ broli, man pasakė, kad pirmadienį (2009-09-21) jau galėsiu atsiimti savo pasą ( migracijoje), jis jau bus padarytas (...) man dar reikia išsiaiškinti, kur tos Rusijos ambasados, tik Vilniuje ar arčiau ir tada važiuosiu dėl vizos, jeigu galima. Nežinau, man jau galima bus kreiptis dėl vizos ar kol kas laukti. Tikiuosi, jūs nepersigalvojot, kad atvažiuočiau. Tada ankščiau A. man pasakojo apie vedybas ir kad brolis arabas. Tautybė ar odos spalva man nesvarbu, svarbu, kas sieloje. Islamas, I.as (tikėjimas) ir saberas... aš sutinku, bet gal niekas nepanorės manęs vesti... nes jau 2 kartus buvau ištekėjusi. Mano sveikata nekokia. Labiausia norėčiau mokytis to, ko reikalauja Islamas. Bijau, kad iš tiesų mano imanas silpsta. (...) dar atvažiavo sesuo, su kuria seniai matėmės. Bet apie mano planus ji nežino... Aš (....) rašysiu...arba paskambinsiu kada nors iš kito aparato ar kortelės po to (...)“.

2009-10-06, 16:58:02, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „(...) kaip ten jūsų reikalai? Aš jau galiu važiuoti, tik pasakyk, kada, kada jūs jau turėsit galimybę mane pasitikti. Su A. šiek tiek MSN kalbėjau, ji pasakė, kad dėl visų klausimų kreipčiausi į brolį. Skambinau, bet telefonas atjungtas. Reikalas tas, kad per 3 dienas reikia ten užsiregistruoti, t.y. milicijoje arba migracijos tarnyboje, pasakyti , kur ir pas ką gyvensiu ar nuomosiu butą, nes priešingu atveju neleis ten gyventi, išsiųs atgal... Ar jums pavyktų? (....) kai bus galimybė, paskambink (...) ir jeigu jau galima, tai iš karto nusipirksiu bilietą ir važiuosiu (...) Turistinę vizą duos mėnesiui, man pasakė (...) gal ten pratęsim“. Be to, apžiūros metu nustatyta, kad elektroninės pašto dėžutės “(duomenys neskelbtini)“ naudotojas naudojosi ir slapyvardžiu „R. S.“ (6 t., b. l. 86-88, 91-125, 13 t., b. l. 26-72).

E. K. parodė, kad iki sulaikymo naudojosi elektroninio pašto dėžute“(duomenys neskelbtini)“, šiuo elektroninio pašto vardu ji prisijungdavo į socialinį tinklapį www. facebook.com. Šioje elektroninio pašto dėžutėje yra išlikę jos laiškai ir kontaktai, kuriuose išsakė norą tapti šachide ir susisprogdinti Rusijos Federacijoje (2 t., b. l. 12, 16).

Iš kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad A. M. ir A. M. gyvenamojoje vietoje Maskvos srityje, Kratovo gyvenvietėje, Frazernaja g. 12, rastas nešiojamasis kompiuteris „A. A. 4520“, s/n.HCZ03004010, kurio pagalba buvo jungiamasi į internetą, aptiktas failas “cookie4d“, kuriame yra įėjimo į elektroninio pašto dėžutę“(duomenys neskelbtini)“, autentifikavimo pėdsakų, pašalintų failų fragmentuose aptiktas dalinai prarastas elektroninis laiškas, siųstas iš elektroninio pašto dėžutės “(duomenys neskelbtini)“ pranešimo tekstas „dogachka moyaaaa!!!(...)“ (13 t., b. l. 104-132).

A. M. parodė, kad šis nešiojamasis kompiuteris yra jo sesers A. M. (12 t., b. l. 118,126).

Iš Rusijos Federacijos FTB rašto matosi, kad „R. S.“, pilnas pavadinimas „Islamo šachidų brigada R. S.“ – diversinė teroristinė organizacija, sukurta čečėnų lauko vado Š. B., kuris jai vadovavo iki 2006 m., yra teroristinės organizacijos „Aukščiausiasis Kaukazo modžachedų Jungtinių pajėgų karinis Madžlisulis šura“ struktūrinis padalinys. Šios teroristinės organizacijos veikla Rusijos Federacijos teritorijoje uždrausta Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 14 d. sprendimu. „R. S.“ teroristine organizacija yra pripažinusios Jungtinės A. V., Jungtinių Tautų Organizacija, kolektyvinio saugumo sutarties organizacija. Veiklos metodai – sprogdinimų vykdymas masinių renginių vietose, lėktuvuose, transporto komunikacijose, daugiausia panaudojant mirtininkus (taip vadinamus „šachidus“), aprūpintus savadarbiais sprogstamaisiais įtaisais (taip vadinamais „šachidų diržais“), nurodyti 2002-10-23 -2009-11-27 laikotarpiu šios grupuotės įvykdyti teroro aktai (13 t., b. l. 15-18).

Iš Lietuvos Respublikos VSD raštų matyti, kad remiantis vieša informacija, gauta iš islamistinių ar čečėnų diasporos internetinių tinklapių, 2007-10-30 Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas D. U. paskelbė apie islamo valstybės - K. E., turinčio apimti Čečėnijos, Ingušijos, Kabardino-Balkarijos, Karačajevo - Čerkesijos, Šiaurės Osetijos ir Dagestano Respublikas, įkūrimą. 2009 m. pavasarį Šiaurės Kaukaze įkurta „E. K. „(„K. E.“) valstybės taryba nutarė atkurti kovinį padalinį, kuris vykdytų operacijas Rusijos Federacijos viduje už Kaukazo regiono ribų – „R. S. čečėnų mirtininkų žvalgybos ir sabotažo batalioną“, kitaip vadinamą „šachidų batalionu“. Nuo 2009 m. jo veikla atnaujinta ir vėl vykdomi savižudžių mirtininkų išpuoliai prieš Rusijos civilius gyventojus, kurie nebuvo vykdomi keletą pastarųjų metų, pateikiamas 2009-05-15-2009-09-16 įvykdytų teroro aktų susisprogdinant sąrašas. „R. S. čečėnų mirtininkų žvalgybos ir sabotažo batalionas“ yra įtrauktas į Jungtinių A. V. teroristinių organizacijų sąrašą TEL, taip pat į 2010-05-11 atnaujintą Junginių Tautų Organizacijos „Konsoliduotą 1267 komiteto sąrašą“ (1 t., b. l. 33-36).

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. – rugsėjo 28 d. laikotarpiu socialiniame tinklapyje “Facebook“ kaip savo asmeninius duomenis bendraudama su pažįstamais musulmonais vartojo žodžių junginį „R. S.“. Jai žinoma, kad teroro aktus Rusijos Federacijos teritorijoje susisprogdinant vykdo mirtininkų batalionas, kurio pavadinimas yra toks pat, kaip ir jos vardo „Facebooke“ tinklapyje – „R. S.“. Be to, ji paaiškino susirašinėjime naudotų terminų reikšmes: „Davat“ – arabiškai „davaat“ – tai raginimas priimti islamo tikėjimą „Fis“ – arabiškai „Fisabilillah“ – tai „džihado“ - šventojo karo su užpuolikais darymas, „saber“ - iš arabų kalbos verčiamas kaip „kantrybė“, būtent šia reikšme šį žodį savo susirašinėjime ir vartojo, „kufar“ – arabiškai „netikintis į dievą“.

Susipažinusi su elektroninio pašto “(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolu E. K. paaiškino, kad tai - jos elektroninio pašto adresas, iš kurio ji 2009 m. rugpjūčio - spalio mėn. siuntė elektroninius laiškus į elektroninio pašto dėžutę “(duomenys neskelbtini)“ ir gavo atsakymus, suprato, kad bendrauja su A. M. broliu A. M., nes būtent iš jo SMS žinute gavo šį adresą. Apžiūros protokole esantys elektroniniai laiškai yra rašyti jos, laiške minima „L.“- L. G., kuriai siūlė 2009m. spalio mėnesio pabaigoje kartu važiuoti į Rusijos Federaciją pas Aišą ir A. M.. 2009-08-28 laiške minima „Neringa“ - N. K.. Komentuodama 2009 metų rugsėjo 01 dienos laiške esantį išsireiškimą „esu visa širdimi už musulmonus ir nochčius (čečėnus)“ E. K. nurodė, kad palaiko čečėnų kovą už savo šalies nepriklausomybę.

Dėl 2009m. rugsėjo 6 d. laiško E. K. paaiškino, kad tiek L. G., tiek N. K. į Maskvą su savimi vežtis ketino tam, kad ir jos būtų panaudotos kaip savižudės sprogdintojos teroro aktui. Nei L. G., nei N. K. nežinojo, kad bus panaudotos sprogdinimams, tai nuo jų įkalbinėdama jas vykti su ja į Rusiją, slėpė. Galvojo, kad jeigu su savimi į Rusijos Federaciją atveš dar dvi merginas susisprogdinimui, bus pagerbta musulmonų pasaulyje. Dėl laiške esančio nurodymo elgtis atsargiai paaiškino, kad tai darė dėl konspiracijos, nes žinojo, jog yra stebima Lietuvos Valstybės saugumo departamento pareigūnų. Konspiracijos laikytis reikėjo dėl to, kad apie rengiamą teroro aktą, kuriame turėjo susisprogdinti, nesužinotų teisėsaugos institucijos. Dėl išsireiškimo „bet tu turbūt ir taip supratai iš SMS žinučių, kad aš nesu tokia kvailė, kad taip paprastai vežčiausi čia kažkokią merginą. Bet tai kvaila mintis. Juk tu laukei tik manęs. Inšalla, darysime ten dua, kad seserų fis. būtų daugiau“, E. K. paaiškino, kad laiškas skirtas A. M., jame kalbama apie tai, kad perduotų broliui A. M., kad ji atsisako su savimi atvežti dar vieną merginą - jam jau ankščiau buvo rašiusi apie N. K. ir L. G., kurioms siūlė atvykti kartu su ja, kad būtų panaudotos teroro aktams sprogdinant kaip šachidės – moterys mirtininkės, rašo, kad šios minties atsisakė ir atvyks viena. Išsireiškimą „vis dėlto čia kafirai irgi žiūri“ E. K. paaiškino, kad taip norėjo A. M. perspėti, kad ji gali būti sekama, todėl reikia būti atsargiems. „Kafirai“ - šiame kontekste – spec. tarnybų darbuotojai. Paaiškino, kad 2009 metų rugsėjo 8 dienos laiške minimas “brolis, išvykęs į „Aganą“ - Afganistaną - tai musulmonas, kuris išvyko kovoti su „ netikėliais“ į Afganistaną talibų pusėje. Paaiškino, kad 2009 metų rugsėjo 15 dienos laiške A. M. jai prieš atvykstant į Maskvą minėjo, kad atvykusi ji gali būti pagal musulmonų papročius apvesdinta su „broliu arabu“. Nors šio „brolio arabo“ duomenų jai nenurodė, tačiau iš pasakojimų ir užuominų suprato, kad šis „brolis arabas“ kariauja Čečėnijoje prieš Rusijos karius. Ji rašiusi, kad tekant už A. M. siūlomo arabo svarbiausia, kad jis būtų tikras musulmonas, o ne jo išvaizda (2 t., b. l. 46-50). Susirašinėjime ir pokalbiuose su A. M. planuojamą susisprogdinimą įvardindavo žodžiu „fi“, “fis“, „fisabilillah“, arabiškai reiškiantį pasipriešinimą, kovą, šventąjį karą (2 t., b. l. 47, 56-57).

Apie iš elektroninio pašto dėžutės “(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-20, 17:18:55, adresatui “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstą elektroninį laišką rusų kalba pavadinimu „Atsidavimas ir neprisidėjimas (AL-UALIA, UAL-BARA)“ su jame esančiu radikalaus pobūdžio islamistiniu tekstu kaltinamoji ką nors paaiškinti atsisakė (2 t., b. l. 83).

Faktą, kad E. K. iki 2009-10-24 naudojosi elektroninio pašto dėžute“(duomenys neskelbtini)“, patvirtino ir liudytoja N. K. (4 t., b. l. 151).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotos šios E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-03 iki 2009-10-17 A. M. ir A. M. siųstos ir gautos SMS žinutės rusų kalba dėl atvykimo į Rusijos Federaciją planuojamam teroro aktui:

2009-09-03, 09:34:28, E. K. SMS žinutė į A. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini): „(...) važiuosiu viena. Svarbiausia mes būsime (..) drauge, man daugiau nieko nereikia. Dėl šito reikalo, Alacho vardu tai (...) mes duosime, padarysime ir bus daugiau tokių seserų. Aš kol kas nerašysiu SMS žinučių į elektroninį paštą. Kai grįši, paskaitysi.“

2009-10-15, 13:04:38 ir 13:20:44 iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstos SMS žinutės: “(...) negalėjau ankščiau paskambinti. Kaip tavo dokumentai?“, „vizas tau jau padarė?“;

2009-10-15, 14:58:19, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): „ (...) dokumentai tvarkoje. Bet dabar problemos su mama (...) dėl vizų va kokie reikalai (...) man pasakė ten, kad kai duoda vizą, jau nuo pirmos dienos kaip aš ją turiu – laikas skaičiuojasi (...) jeigu pavyzdžiui, duoda mėnesiui. Nepakalbėjusi su tavimi aš negalėjau išvykti savarankiškai, o vizą vėliau reikėtų pratęsti ... Aš jau galiu padaryti ir važiuoti jau kitą savaitę (... ) tiktai turiu įsitikinti, kad jūs ten jau galėsite mane pasitikti. Dar vienas dalykas, ten man patvirtino, kad po dviejų dienų man reikės užsiregistruoti, nueiti į miliciją ar migraciją, pasakyti jiems kur, pas ką ir kokiu adresu gyvensiu“;

2009-10-15, 15:15:14, iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsta SMS žinutė: „ (...) nenoriu tavęs kam nors versti, savo padėtį tu žinai geriau, nei mes čia. ( ...) nuspręsk kaip bus geriau“;

2009-10-15, 14:58:19 E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): „jau dabar noriu vykti, bijau, kad jeigu ilgai lauksiu, tai jau nepavyks, broli, jei kitą savaitę vyksiu, ar jūs jau galėsite mane priimti?“;

2009-10-15, 15:19:49, iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsta SMS žinutė: „Taip, tavęs lauksiu. Tiktai pasakyk man tiksliai“;

2009-10-15, 15:23:27, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): „gerai. ten agentūroje būna skirtingos autobusų dienos, sužinosiu ir pasakysiu (...) tikriausia sekančią savaitę arba tada dar kitą. Bandysiu rizikuoti... nenoriu prarasti savo šansus/galimybes keliu į Alachą“.

2009-10-15, 15:30:45, iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsta SMS žinutė: „aš tau kitą savaitę paskambinsiu ( ...). Jei tau prireiks pinigų, paimk pas ką nors, ir kai tik atvyksi, mes persiųsim, jei nesugebėsi – pranešk man“;

2009-10-16, 15:27:28, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): „Salam, viskas gerai. Išvykstu po savaitės, 24 dieną (...) ir 11:00 būsiu Maskvoje ( ...)“.

2009-10-17, 13:02:36, iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsta SMS žinutė: (...) Vizą tau padarė ir kuo vyksi?“;

2009-10-17, 13:17:52, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): “aš jau sumokėjau, turiu jau dokumentus ir bilietą, o vizą atiduos penktadienį (2009-10-23) arba šiek tiek ankščiau. (...) Vyksiu kaip turistė autobusu, vizą duoda mėnesiui, 25 dieną, bus sekmadienis, 11:00 atvyksiu į stotį „Rižskaja“;

2009-10-17, 16:53:41, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): “(..) su mama būna problemų (...) žino, kad išvyksiu ( ...) tik sako, palik draugės adresą ir telefoną, jei avarija ar dar kas nors. Aš manau, kad jai paliksiu kitą adresą ... Pervomaiskaja gatvė, pavyzdžiui. (...) bet jums problemų čia taip pat nenoriu, staiga atvažiuos teta , kaip praeitą kartą (...) Aš šito nenoriu. Ką tau atvežti? Žinai, kad aš dar norėjau tau ir tavo broliui padovanoti Koraną arabų kalba ( ...), bet gali būti pavojinga jį paimti per sieną kai vyksiu, aš nežinau ir brolis pasakė apsirengti europietiškai“ (9 t., b. l. 37, 52, 57-59, 66-70).

Iš kratos ir apžiūros protokolų matosi, kad E. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, Vingio gt.1-23, rastas raštelis su užrašu rusų kalba “Moskva, Pervomaiskaja ul. 158-20, Narsudinov“ (6 t., b.l. 172-174,191-192, 198).

Iš pažymos matosi, kad Maskvos mieste Pervomaiskaja gatvėje namo, kurio Nr. 158, nėra (11 t., b. l. 111-112).

E. K. parodė, kad šis adresas nėra susijęs su A. ir A. M., pavardė „Nursudinov“ nieko nereiškia, šį lapelį su išgalvotais duomenimis paliko mamai kaip adresą žmonių, pas kuriuos ji vyksta į Maskvą tam, kad ji kurį laiką nesikreiptų į policiją

(2 t., b. l.17).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matosi, kad iš E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-09-06 -2009-10-17 laikotarpiu rusų kalba vyko kontaktai dėl teroro aktų su „L.“, naudojančia Azerbaidžano Respublikoje veikiantį mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini):

2009-09-06, 12:21:33, „Lalos“ SMS žinutė: „(...) na kaip tavo dokumentai, ar tvarkoje, kuo tu ten užsiimi?. Tas (...) jau ten Afganistane, skambino mūsiškiams, sako, kad skubiai reikalingi pinigai „ pichpach“, ten kiekvienas sau perka, o jis be šitų... galbūt kas nors norės padėti, maždaug 300 dolerių. Čia mes kiekvienam negalime padėti, sako, kad mus jau stebi ( ...)“.

2009-09-06, 21:41:49, E. K. SMS žinutė nenustatytam asmeniui: „Iš Lalės vienas brolis išvažiavo fis. į Afgan. Dabar jam negerai ( ...)“;

2009-09-08, 14:01:13, „Lalos“ SMS žinutė: „(...) Na apie tą brolį, kuris fisab. man į telefoną nerašyk ( ...) daugelį sudegino telefonai“.

2009-09-17, 15:55:43, E. K. SMS žinutė „L.“: “(...) man įsakė kol kas niekam nesakyti, nors aš pasakiau (...) visur patikrinimai. Ten, Grozne, taip pat... kol kas negaliu su jais susisiekti. Man liko du darbai. Man reikia keisti kortelę, iš vienos gi nerašysi, o pinigų nėra... (...) juk žinai, kad nedarysiu/nesiimsiu šito tiesiog taip, neatsisveikinus, nesijaudink, sese“.

2009-09-17, 16:01:48, „Lalos“ SMS žinutė: „(...) pas mus taip pat „blakės“, sekimai, išgyvenam (...).Būk atidi, atsargi, man liūdna dėl tavęs“.

2009-09-22, 21:16:26 „Lalos“ SMS žinutė : „(..) tu neskubėk į dj. Dabar daug apgaulės“.

2009-09-30, 22:59:01, E. K. SMS žinutė „L.“, kurioje informuoja, kad vyksta į Maskvą, nurodo: „(...) Laukiu kada pasakys, nusipirksiu bilietą ( ...) ir važiuosiu. (...) O kol kas žudo mūsų brolius, įžeidžia ir žemina musulmonus, mes neturime į tai žiūrėti geranoriškai... Tikintiesiems paruošti Rojaus sodai ir tai mūsų Viešpaties didelė dovana (...). Vis tik aš bijau, nes mano „iman“ pastebimai stipriai susilpnėjo, man sapnuojasi keisti sapnai apie mirtį, kartais jaučiuosi lyg neturėčiau valios. Tu nebijok, kad aš paskubėsiu, o kelio atgal nebus... Aš noriu žinoti šariato įstatymus, kad žinočiau kaip ir kas, kad nepadaryčiau gėdos musulmonams (...)“;

2009-10-10, 16:16:43, E. K. skambina „L.“, nurodo, kad artimiausiu metu žada išvykti.

2009-10-17, 18:17:24, E. K. SMS žinutė „L.“: „aš taip pat apie fis. galvoju. Brangioji, dabar tikriausia galvoji, kad aš kvaila ir visai jau nebesuprantu/nebesuvokiu, tai vykstu, tai jau ne ... Aš ir pati nieko nežinojau, pas juos problemų buvo. Bet viską nusprendėm su broliu, dabar aš jau iš tiesų vykstu. 24 dieną (2009-10-24) viską nupirkau, tai tik viza bus penktadienį ( 2009-10-23 ), o bilietas jau yra“ (9 t., b. l. 37-38, 49-50, 55-56, 59, 65-68, 71).

Susipažinusi šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji, „L.“ – jos draugė L. iš Azerbaidžano (2 t., b. l.26).

Iš rašto matosi, kad mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi Azerbaidžano Respublikos pilietė S. L. I. K., kuri išpažįsta radikalią islamo atšaką vahabizmą ir propaguoja džihado idėjas (14 t., b. l.104-105).

Iš protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo matosi, kad 2009-09-23, nuo 18 val. 00 min. iki 21 val. 30 min., Klaipėdoje, Sportininkų g. 8-20 esančiame bute ir pakeliui į jį vyko E. K. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 pokalbis, kurio metu E. K. paaiškino 2009-09-22, 21:16:26 iš Lalos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautoje SMS žinutėje santrumpa „dj“ - reiškia džihadą (10 t., b. l. 80).

Iš rašto matosi, kad E. K. Rusijos Federacijos generalinis konsulatas Klaipėdoje 2009m. spalio 20d. išdavė turistinę Rusijos Federacijos vizą vienam mėnesiui, nuo 2009-10-24 iki 2009-11-22, vykimo maršrutas – Maskva, priimanti organizacija „G. M.“ (11 t., b. l. 83-86).

Iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų matosi, kad pas E. K. rasti jos vardu išduotas Lietuvos Respublikos pilietės pasas Nr. 224139342, kelionių agentūros „G. M.“ užsienio turisto priėmimo patvirtinimas Nr. GM 006441, 2009-10-16 IĮ „Kelionės ir poilsis„ kasos pajamų orderis KP Nr. 536, Ecolines 076167“ bilietas Nr. 1692299, kelionės rizikų draudimo polisas Nr. KRD 0526765 ir raudonos spalvos informacinis lapelis. IĮ „Kelionės ir poilsis“ kasos pajamų orderyje KP Nr. 536 nurodyta, kad 2009-10-06 iš E. K. priimta 422 litai už „Rusijos turistinę vizą ir draudimą (49 lt) ir bilietą „Klaipėda – Maskva (193 litų)“; E. K. vardu parduotas „Ecolines 076167“ firmos kelionės autobusu maršrutu „Klaipėda-Marijampolė-Maskva“ bilietas Nr. 1692299, kurio kaina 193 litai. Biliete nuodyta, kad išvykimo iš Klaipėdos data 2009-10-24, 10:00, atvykimo į Maskva data – 2009-10-25, 11:00; kelionių agentūros „G. M.“ užsienio turisto priėmimo patvirtinimas Nr. GM 006441, kuriame nurodyta, kad E. K. leista įvažiuoti į Rusijos Federaciją nuo 2009-10-24 iki 2009-11-22, maršrutas ir apsistojimo vieta „Maskva“, viešbutis „ Saliut“, esantis Lenino pr. 158; E. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2010-08-26 Klaipėdos 1-ąjame PP (31). Paso 6 puslapyje įklijuota E. K. vardu išduota Rusijos Federacijos turistinė viza Nr. 21 0345257, išduota 2009 m. spalio 20 d. ir galiojanti nuo 2009-10-24 iki 2009-11-22.Vizoje nurodyta, kad kelionės tikslas – turizmas; kelionės rizikų draudimo polisas Nr. KRD 0526765, kuriame nurodyta, kad draudėja ir apdraustoji E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vykstanti į privačią kelionę, yra apdrausta būtinosios medicininė pagalbos draudimu nuo 2009-10-24 iki 2009-11-22, draudimo apsaugos galiojimo teritorija – Rusija, draudimo įmoka – 49 litai; raudonos spalvos informacinis lapelis, kuriame lietuvių ir rusų kalba nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę į RF, per 3 darbo dienas privalo prisiregistruoti, nurodomi registracijos punktų adresai Maskvoje ir Sankt Peterburge ir registracijos kainos, paaiškinama, kad laiku neprisiregistravus Lietuvos Respublikos pilietis gali būti nubaustas administracine 5000 rublių bauda ar deportuotas iš šalies (6 t., b. l. 131-148).

Iš bylos medžiagos matosi, kad siekiant užkirsti kelią galimai rengiamam teroro aktui Lietuvos Respublikos VSD 2009-10-12 duomenis apie E. K. kontaktus su Rusijos Federacijoje veikiančiais telefono abonentais perdavė Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnams (11 t., b. l. 1-5).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matosi, kad liudytojos J. V., A. M. atpažino E. K. kaip jų parodymuose minimą merginą (4 t., b. l. 135-136, 12t., b. l. 198-202).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matosi, kad užfiksuoti šie E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoniai pokalbiai ir kontaktai SMS žinutėmis, susiję su 2009-10-23 iškvietimu į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje ir ten vykusiu pokalbiu:

2009-10-23, 16:33:20, pokalbis su kelionių agentūros darbuotoja (J. V.), kurio metu ši nurodė, kad skambino Rusijos konsulato generalinis konsulas, nurodė, kad ji „kažką pridariusi Rusijoje“, dėl to negalima jai išduoti vizos, todėl skubiai dabar prašo „paso atgal“. E. K. nurodo, kad ji „Rusijoje nėra nieko padariusi, klausia, ar bus galima išvykti. Kelionių agentūros darbuoja (J. V.) nurodo, kad vizą jai išdavė per klaidą, nes E. K. esanti „juoduosiuose sąrašuose tenai“, pasiūlo kuo greičiau vykti į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje. E. K. nurodo, kad pasą turi su savimi ir sutinka važiuoti, klausia „ar viskas taip rimta“, nes „ji labai susinervavo“. Pašnekovė nurodo „nuvažiuosime ir pamatysime kas yra“, abi sutaria, kad kelionių agentūros darbuotoja E. K. paims už „dešimt minučių“.

2009-10-23, 16:46:18, E. K. telefoninis pokalbis rusų kalba su Rusijos Federacijos mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini) naudojančia A. M., kurio metu informuoja, kad vizą gavo, tačiau paskambino iš Rusijos konsulato ir nurodė, kad ji kažkodėl negali vykti į Rusiją ir yra iškviesta į konsulatą, klausia, ką jai daryti. A. M. klausia, kodėl ji negalinti vykti, nurodo, kad ši susižinotų. E. K. nurodo „gal dėl to, kas buvo anksčiau“, svarsto, „gal man neklausyti ir nelaukti, o eiti pas draugę, ten pasislėpti ir rytoj išvykti“, nes ji labai norinti važiuoti. A. M. ją ramina, nurodo, kad „galbūt reikia sužinoti, kodėl tu negali“. E. K. nurodo “ jie mano, kad aš, na tu pati žinai, kas...“. A. M. svarsto „o jei paprasčiausiai nieko nepasakysi ir išvyksi“. E. K. klausia „o jei ten klaus adreso, pas ką gyvensiu. Man pasakyti jūsų telefonus, ar ne?“. A. M. nurodo, kad pasakyti, jog gyvens viešbutyje, o E. K. paprašius nurodo, kad atsiųs SMS žinutę, kurioje parašys viešbučių Maskvoje pavadinimus.

2009-10-23, 18:01:16, E. K. SMS žinutė Į Rusijos Federacijoje veikiantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini): „Sėdėjau ten visa šlapia su šita moterimi pas juos beveik valandą. Jie ilgai sprendė – leisti ar ne, klausė apie požiūrį į vahabizmą... mano rodėsi, kad jau numirsiu ten, galų gale nusprendė ... taip! Man leis ( ...). Gyvensiu viešbutyje „ Saliut“ ir man atrodo, kad mane seks... aš juoduosiuose sąrašuose pas juos, bet svarbiausia, kad leis. Man širdis vos neplyšo, bet dabar aš tokia laiminga. Rytoj (2009-10-24) išvykstu“.

2009-10-23, 19:09:23, E. K. SMS žinutė Į Rusijos Federacijoje veikiantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini): “Atleisk, kad išgąsdinau. Mane ta moteris nugąsdino, pasakiusi, kad negalima sienos kirsti, neleis... o aš iš karto į ašaras. Na ir kvailė“.

2009-10-23, 18:35:54, kelionių agentūros darbuotojos J. V. SMS E. K.: „viešbutis Saliut, Maskva, Leningradskij prospekt, namas 158, telefonas +7495 2205913“

2009-10-23, 19:41:58, pokalbis su kelionių agentūros darbuotoja J. V., kurio metu ši prašo E. K., jog nuvykus į Rusiją nieko „nebūtų“, nurodo, kad „jie dabar, suprantat, labai prižiūrės“, aiškina, kad nuvykus į Rusijos Federaciją per tris dienas reikia prisiregistruoti ir kai išvažiuos pasieniečiai tikrins registraciją. E. K. garantuoja, kad ji problemų nepridarys.

2009-10-24, 09:54:55, E. K. pokalbis su naudojančiu telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) A. M., kurio metu šį informuoja, kad jai davė vizą, bet vėliau buvo priversta nuvykti į Rusijos Federacijos konsulatą, ten „pasakė, kad neva aš esu nusikaltėlė, kada manęs negalima (išleisti)“, nurodo „aš ten kalbėjau, kad nieko tokio blogo nepadariau, kad ten tiesiog mama taip. Ir mane lygtai pašalino iš juodojo sąrašo“, nurodo, jog tikisi, kad „ leis kirsti sieną. Man pasakė, kad jau lyg ir viskas tvarkoje. Bet man reikės gyventi viešbutyje ir pasakė, kad seks mane“. Vyriškis tikslinasi: „pasakė, kad seks tave?“. E. K. nurodo: “reikės kaip nors dingti“, vyriškis pritaria: “aišku. Pasižiūrėsime, kaip tai padaryti“, nurodo: „gal kaip pervažiuosi. Nes aš, tu žinai, ko aš noriu ir kur noriu būti“, nors „ne viskas ten paprasta. Ką nors sugalvosime“.

2009-10-24, 10:01:47 ir 15:57:34 E. K. SMS žinutės į Rusijos Federacijoje veikiantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ji informuoja, kad atvyks į Rygos stotį, kur ją reikės pasitikti, nurodo, kad jai išduota turistinė viza mėnesiui laiko.

2009-10-24, 15:57:34 E. K. SMS žinutės į Rusijos Federacijoje veikiantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini): “gal pavyks kaip nors viską atlikti kaip reikia... ir pasilikti“ (9 t., b. l. 59-64, 71-73).

Susipažinusi su protokolu E. K. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir būtent ji juo naudojosi, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo, kalbėjo ji, rusiškai kalbantis vyriškis, naudojantis ir telefono abonentą Nr. 3(duomenys neskelbtini) – A. M. brolis A. M., pokalbiai ir SMS žinutės yra susiję su jos vykimo į Maskvą organizavimu, jai žinoma, kad šių telefoninių pokalbių metu A. M. buvo tiek Maskvoje, tiek Čečėnijoje (2 t., b. l. 26-27).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matosi, kad E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu užfiksuotas 2009-09-08, 18:26:07 - 2009-09-09, 12:12:53 laikotarpiu vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, kurio metu E. K. iniciatyva susitarta susitikti 2009m. rugsėjo 9d., apie 12 val. Klaipėdoje, šalia „Akropolio“ parduotuvės esančiame parke.

Analogiška informacija užfiksuota ir 2010-03-22 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole: liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. 8-678-05314 kontrolės metu gauti 2009-09-08, 18:26:07 - 2009-09-09, 12:12:53 laikotarpio kontaktų su E. K. duomenys (9 t., b. l. 38-43; 10 t., b. l. 11 – 17).

Iš protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo matosi, kad 2009-09-09, nuo 12 val. 15 min. iki 13 val. 40 min., Klaipėdoje, Ąžuolų giraitės parke, esančiame tarp Kauno ir Paryžiaus komunos gatvių, E. K. susitiko su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, ir kalbėjosi.

artimiausiu metu jai „vėl reikės lėkti į užsienį“ - į Rusijos Federaciją, Maskvą, ir ten „A. iš Maskvos“ (A. M.), su kuria internetu bendrauja nuo 16 metų, kartu su savo broliu (A. M.) „suorganizuos ją už tokio vieno arabo tamsiaodžio išleisti“, kuris yra „modžahedas“, „ir paskui viskas man išsipildys, ko aš norėjau“, pasakoja, kad “pervedė 500 JAV dolerių ir aš jau pasą ėjau darytis“, „buvau migracijoje, dabar dvidešimto (2009-09-20) reikės atsiimti“, nurodo, kad gavusi pasą kreipsis dėl Rusijos Federacijos vizos išdavimo, o jei kas klaus, kelionės tikslą nurodys - mokytis islamo;

kviečianti ją atvykti A. (M.) žino jos pažiūras, apie jas yra papasakojusi ir savo broliui (A. M.). Nurodo, kad bendraudama su (A. M. ir A. M.) imasi konspiracijos priemonių ir su A. (M.) ir jos broliu (A. M.) susirašinėja keisdami telefono abonento numerius arba palaikydami ryšį internetu;

pasakoja, kad A.i (M.) susirašinėjimo metu siūlė kartu vežtis draugę „Neringą (N. K.) daryti „fisabilillah“, nurodo, kad jai (A. M.) yra rašiusi, kad gali ir daugiau draugių atvežti. Pasakoja, kad „verbuoja“ į islamą ir kalbina vykti kartu į Maskvą ir kitą draugę „Laurą“ (L. G.), taip pat nurodo, kad ją kviečiantys (A. ir A. M.) nenorį, kad su ja kas nors į Rusiją važiuotų, nes tai yra per daug pavojinga - ji yra sekama „ saugumo“, o Rusijoje tuo labiau bus sekama, „nes duomenis apie ją perduos Lietuvos Saugumas, kuris nurodys, kad ją reikia stebėti“. Tada ir kils klausimai, dėl ko važiuoja ne viena, kodėl kartu vežasi drauges, gali pradėti domėtis, kam „jas nori panaudoti“. Tuo pačiu E. K. įkalbinėja liudytoją važiuoti kartu, nurodo, kad įkalbės (M.) ją priimti, „tik reikėtų pervežimą saugų suorganizuoti“, klausinėja, o jeigu „tave kaip nors išvežti į užsienį, taigi nepaskelbtų Interpole“;

nurodo, kad yra atsargi, saugojasi ir su “motina apie jokius šachidizmus nebešneka“, aiškina kokiu tikslu M. kvietimu važiuoja į Rusijos Federaciją - „nuvažiuosiu ir tiesiu taikymu - į mišką“, aiškina, kad „tuo kliedėjau nuo 14 metų, tuo kliedžiu ir dabar“, atsakydama į liudytojo klausimus nurodo “miške irgi galima tą patį“, „tai neisiu ten ... gi civilių naikinti“, „gyvensiu su broliais“, „jie žino, kad aš arši“, garantuoja, kad bus „ten priimta“, aiškina, kad „tam“ reikia ištvermės iš vidaus, o ji „anuo“ irgi tebekliedi“, jeigu ką“, nori į „tų mokyklą“, aiškina, kad pati gal ir “nebūtų plėšiusis, bet dabar netgi pinigai nukrito iš dangaus“, „aš seniai apie tai svajojau, man pinigai nukrito praktiškai iš dangaus. jeigu aš būčiau jų neturėjusi, aš ir toliau būčiau sau ramiai svaičiojusi apie tą dalyką, bet nesiskubinusi“. Liudytojas siūlo nevažiuoti: „sakyk, kad negavai pinigų“, į tai E. K. nurodo, kad „jie jau žino, kad gavau, žino, kad planuoju“, aiškina, kad kviečiantis „brolis (M.) žino, kad esu gotova tokiam dalykui. Aš pati jam neminėjau, nes per internetą tokių dalykų pasakoti negalima, nes iš karto suseks – ir šakės“. Atsakydama į liudytojo pastebėjimus, jog „susisprogdinimas yra baisu“ ir ji to bijotų, E. K. aiškina, kad “ baisu pagal mane yra tas, ką daro visokie kareiviai su paprastais žmonėmis. Aš dar kai pasižiūrėjau tas nuotraukas, tai man išvis šakės, šlykštu pasidarė“, nurodo, „apie tai seniai svajoju“, aiškina, „žinau tikslą dėl kurio tai yra daroma. Ne šiaip sau kažkam kažką įrodyti... dėl garbės. Aš žinau, paskui visi pradėtų kalbėti – ooo, nepabijojo. Bet tai man ne to reikia iš tikrųjų“, “aš nežinau, kaip man bus, kai jau pasakys – eik. Gal supanikuosiu, bet aš manau, kad ne“.

E. K. liudytojui rodo jos telefone esančias fotonuotraukas, aiškina, kad „čia tos sesės, kurios į kaliuzę Rusijoj pateko“, „ kurios irgi ėjo, bet joms nepavyko su tikslu Alacho kelyje pasiaukoti“, „bet joms nepavyko“ nurodo „aš tai kalėjimo bijau labiau, negu „to‘“, o „ ano nebijau iš tikrųjų“(10 t., b. l. 33-40, 44-49, 55-59).

E. K. parodė, kad apie tai, jog vyks į Rusiją būtent susisprogdinti ji 2009 rugsėjo mėnesį užuominomis yra pasakojusi savo draugei „Linai“, kurios musulmoniškas vardas „S.“, kuri ją nuo tokio poelgio atkalbinėjo (2 t., b. l. 52).

Susipažinusi su šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad jame užfiksuotas jos pokalbis su „S.“ („Lina“), vykęs 2009m. rugsėjo 9d. Klaipėdoje, parke, esančiame šalia Klaipėdos „Akropolio“ parduotuvės (2 t., b. l .72).

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 susipažinęs su protokolu ir perklausęs garso įrašą paaiškino, kad jame užfiksuotas pokalbis su E. K., kurio metu ši nurodo, jog artimiausiu metu ketina vykti į Rusiją, kad ten įvykdytų teroro aktą susisprogdinant, liudytoja bando ją nuo tokio poelgio atkalbėti (10 t., b. l. 118-119).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad iš E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-11 iki 2009-09-23 vykę telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, kurių metu E. K. įtikinėjama nevykti į Rusijos Federaciją, kad ten susisprogdintų:

2009-09-11, 18:11:04, E. K. SMS žinutėje rašo: „su jais per emailą bendraujam, nes jos brolis taip sakė daryt“, o per sms seniai nesusirašinėja.

2009-09-11, 20:07:32, E. K. SMS žinutėje rašo: „jeigu už jo ištekėsiu, matyti viskas, tai jau bus metas man veikti Allah kely, nes jis pats fisabilillah“.

2009-09-11, 20:11:30, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „tai tu gali dabar su juo bendrauti ir pažint per laiškus. Matysi, kas per žmogus, ar tau tinka jo mąstymas“.

2009-09-11, 20:14:3 E. K. SMS žinutėje rašo: „jis nelabai būna internete. Nes jis Allah vardan daug daro, nu tu supratai. Užtai reikia atsargiai“.

2009-09-12, 20:52:52 E. K. SMS žinutė „Beje, girdėjau kažkas Rusijoj atsitiko. Nežinau, tikiuosi man broliai ne prie ko. Kol kas nerašinėju, kai pasą padarys ir parašysiu jiems (....) .

2009-09-14, 17:58:54 E. K. SMS žinutė, kurioje ši nurodo: „beje, labai pasiilgau tavęs. Dar nežinau, ar man rašyti A.i, ar palaukti. Labai jaudinuosi dėl jos, bet tai gali būti pavojinga rašinėti ... tik blogai, kad jokios žinios.“

2009-09-14, 18:09:09 E. K. SMS žinutė: „ne ta prasme ten neramu. Tada, kai sakiau, šeštadienį (2009-09-12) ten neramumų buvo. Bijau, kad jiems per mane problemų nebūtų. Tai dabar aš pastovai kortas keičiu, arba į e- mailą rašiau jos broliui... brolis man sakė, kad išviso į jo numerį neberašyti, tik į e-mailą“.

2009-09-14, 18:27:05, 18:33:07, 18:36:28 E. K. SMS žinutėse rašo: „(...) paprasčiausia nežinia dar kaip man su saugumu, ar nebeseka jau. Kai seka, tai ir smsus skaito ir viską. Užtat reikia atsargiai“, aiškina: „nežinau net ar išduos man vizas, tikiuosi išduos. Pasą jau pirmadienį (2009-09-21) eisiu pasiimti“, nurodo: „ paprasčiausia gali būt, kad tikrina mūsų telefonus“.

2009-09-16, 20:39:22, E. K. SMS žinutėje nurodo: “(...) kaip besijaudinčiau, bet suprantu tai... čia viskas dėl to, kad Allah malonę gaut, aš jiems pažadėjau. Gerai būtų, jei ir tave galėčiau pasiimti. Tada visi būtumėme kartu“.

2009-09-16, 20:44:54, E. K. SMS žinutė: „ten dar viena mergina. Šiandien rodė per žinias, kad taip padarė. O man vis mintyse, ar čia ne sesuo. Nors ji tikriausiai būtų parašiusi. Jai linkiu Rojaus, kaip bebūtų“.

2009-09-16, 20:50:42, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „sese, suprantu, kad tavęs nepakeisiu, tavo įsitikinimai stiprūs, tačiau ar tikrai nori išvykti? Man neramu...(...). Ar pasitiki tais broliais?“.

2009-09-16, 20:53:17, E. K. SMS žinutė: “T. A. brolis. Taip, pasitikiu“.

2009-09-16, 20:58:10 liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: “(...) nežinau, ko tai neramu, kai apie tai galvoju... Bet juk, atrodo minėjai, kad ten tik tikėjimo brolis...Aš jau greit prašysiu Alacho, kad neišvažiuotum“.

2009-09-16, 21:01:16, E. K. SMS žinutė: „neprašyk jo, aš tikiu, kad tai mano kelias. Tikėjimo brolis – tai tas, už kurio nori ištekint. Bendrauju su tikru jos broliu“.

2009-09-16, 21:03:17, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „Jei tavo svajonė ištekėt - aš su džiaugsmu. Be to, man neramu, kad tavo svajonė nepasikeitė...“.

2009-09-16,21:07:25, E. K. SMS žinutė: “ o dėl ko konkrečiai bijai?“.

2009-09-16, 21:03:17, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: “Dėl tavo tos šachados. Žinau, kad tu man sakei, kad tai tiesus kelias pas Alachą, bet aš dar silpną iman turiu, matyt, kad turiu daug abejonių“.

2009-09-16, 21:12:56, E. K. SMS žinutė: „(...) nu daug kam baisu atrodo, bet čia tik iš pirmo žvilgsnio baisu. Vizualiai tai nemalonu, kelia siaubą... Bet juk ne prieš taikius žmones čia, o prieš to vertus... tai nėra kažkoks pražuvimas“ (9 t., b. l. 44-49).

Susipažinusi su šiuo protokolu kaltinamoji paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji, liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, pažinojo islamišku „S.“ arba lietuvišku Linos vardu (2 t., b. l.26-27).

Iš VSD rašto matosi, kad 2009m. rugsėjo 12 ir 13d. du savižudžiai įvykdė teroro aktus Čečėnijoje ir Ingušijoje, kurių metu žuvo vienas civilis ir sužeista keliolika milicijos pareigūnų, rugsėjo16d. savižudė įvykdė teroro aktą Grozne, kurio metu sužeisti du milicijos pareigūnai (1 t., b. l. 34).

Iš savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokolo matosi, kad 2009-09-23, nuo 18 val. 00 min. iki 21 val. 30 min. Klaipėdoje, Sportininkų g. 8-20 esančiame bute ir pakeliui į jį vyko E. K. susitikime su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, nurodė, kad:

vykimui į Rusiją jai buvo pervesti pinigai, pasakyta darytis dokumentus, „po to brolis (A. M.) paskambino „sako, ar tu neturi kokių pažįstamų ar dar ko nors, ant ko galėčiau pasikviesti“, nurodo, kad turi vieną tokią draugę (R. K.), va šiandien (2009-09-23) kalbėjausi, bet ši „nepriims atsakomybės“, nes „jeigu aš ten (Rusijos Federacijoje) ką nors iškrėsiu pagal juos, tai jau draugei (R. K.) būtų šakės“, atsakydama į klausimus paaiškina „ta prasme, jeigu mane suimtų ar ką“;

pasakoja „išgirdusi, kad susisprogdino čia vat prieš keletą dienų Grozne“, pagalvojo, kad ten susisprogdino A. M. ir būtent apie tai pranešė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, siųstoje SMS žinutėje; nurodo, kad „jie sutinka, kad aš atvažiuočiau, jie man pinigus, man viską pervedė“ ir M. ją kviečia tam, kad „eit kartu Allacho keliu“, o imasi atsargumo priemonių, nes jau „kaip teroristė yra užsirekomendavusi“; pasakoja, kad grįžus iš Vokietijos (2007-12-25) „taigi tampė po policijas ir saugume“. Atsakydama į liudytojo klausimą kada tiksliai ketina išvykti į Rusiją nurodo nežinanti, o pasiūlius paskambinti M.ms ir sužinoti nurodo, kad „jie patys dar nežino, nes reikia su anuo broliu suderinti. O jam irgi reikia derinti su emyru. O emyras yra vadas, taip sakant“, aiškina, kad jos važiuoti ten niekas neverčia, tai daro savo noru; nurodo, kad A. (M.) dabar yra Čečėnijoje, brolis (A. M.) – Maskvoje, M. ir su jais susijusių asmenų rūpesčiu „dabar viskas yra ruošiama“ tam,“ kad ją paslėpti ir mokyti“;

aiškina, kad į Rusijos F. A. ir A. M. kvietimu vyksta daryti „fisabilillah“, nurodo šio žodžio reikšmę – kad tai „džihadas iš tikrųjų“ arba „džihadas fard ain“ – privalomas džihadas“, kai „reikia sesėms ir broliams padėt“, o ji tikrai „padėsianti“, nes „nori būti šachide“, „nori Allach kelyje numirti“, pažymi, kad jos ketinimai nuėjus „prie Rusijos Dūmos“, „ten visus „pakelti į orą“ yra rimti ir ji tai darysianti „vardan Alacho, kad mažiau tų visokių sėdėtų“, be to, nurodo, kad „dabar šiek tiek viskas pasikeitė. Dėl to, kad visų pirma - nebe Putinas valdo“;

nurodo, kad žino, jog nuvykus į Rusijos Federaciją bus ištekinta už brolio modžahedo, o „paskui visa tai (...) gyvenimas miške, kovojimas su kaferais – čia jau sena mano svajonė buvo“, aiškina „norėčiau net išmokti šaudyti“, „žinau, kad aš kaip durna atrodau, bet čia man jau nuo keturiolikos metų ta svajonė“, siūlo liudytojui vykti kartu, svarsto „gal tave užverbuot?“ ir paaiškina: „jeigu nuo ryto iki vakaro tik tą girdėtumei, tai pasidarytumei“, pasakoja, kad dar 2007m. gyvenant Vokietijoje jos vyras „duodavo klausyt Korano ir žiūrėt modžahedų video“;

pasakoja kaip įvykdys teroro aktą: „ir vat tas va dalykas... daug kam atrodo baisus, bet tai nėra baisu iš tikrųjų, tas visas išsitaškymas“, aiškina: „įsidedi sprogmenį, eini ir spaudi“. Atsakydama abejones, kad gali ne viskas pavykti ir kaip yra pasakojusi E. K., yra ir tokių atvejų, kad „sprogusi sesė gali likti gyva“, kaltinamoji nurodo “bet ji vis tiek paskui mirė greitai“, aiškina, kad „visi tie, kurie išeina, jie nėra mirę“, kad susisprogdinimas „nėra blogas kelias iš tikrųjų, taip tik atrodo“;

aiškina, kad pradėjo galvoti apie susisprogdinimą nuo 14 metų, „kai pamatė tas seseris teatre (2002-10-23 - 2002-10-26 vykęs Maskvoje, Dubrovkoje, teatro užėmimas ir įkaitų paėmimas) ir nuo tada norėjo tapti tokia, „nes suprato, ant kiek jų imanas yra stiprus, jeigu vardan Alacho pasiruošę kovoti su kaferais, nes A. K. sakė, kad tai yra geriausi žmonės, kurie yra Alachui pasiryžę“, aiškina, kad teroro aktai nukreipti „ne prieš tuos, kurie taikūs“, nes Korane yra pasakyta „eikit ir žudykit tuos, kurie yra netaikūs“, cituoja Koraną „žudykite juos kur pamatysite ir išvarykite juos“, aiškina, kad susisprogdindama Rusijoje sumažins „bent jų kareivių skaičių“ ir „ jie pajus baimę“, nurodo, kad „paprasti vaikai žūsta nuo tų karių (Rusijos) rankos“, „jų neturi žudyti kaferai. Reikia parodyti, kur jų vieta“, aiškina, kad „Alachas (....) pasakė, kad reikia kaferus naikinti. Jeigu kaferai jau nebe pirmus metus praleidžia toje vietoj žudydami musulmonus, tai reiškia, kad jie nebesusimąstys. Kiek dar galima tempti? Laukt ir laukt, kad kuo daugiau musulmonų išžudytų?“, aiškina, kad susisprogdinimas „jos didžiausia svajonė“, skundžiasi, kad motina jos nesupranta „mama įsivaizduoja, kad čia paprasčiausi savižudžiai (...), sako: labai nori žudytis, tai, davai – pjaukis venas ir žudykis, sako, nesuprantu tokių musulmonų“;

teigia, kad nori tapti šachide, bet nurodo: „nesakau, kad aš vat iš karto bėgsiu ir sprogdinsiuosi“, nes viskas „Alacho rankose“, bet už kurio laiko tai padarys, ji nežino“, nurodo, kad ji dėl savęs yra „rami“, nes yra „žiauri ir viskam pasirengusi“, o „tokių dabar yra mažai. Tai reikia, kad jų būtų dar daugiau. O kai atsiras, kai nors vienas tai darys, (...) bus pavyzdžiu kitiems“, nes tarp šachidžių įvykdytų teroro aktų buvo ilga pertrauka, nurodo, kad „iš tikrųjų aš galvoju, kad reikia tokią superdidelę akciją padaryt. Ne šiaip“, pasakoja, kad „jeigu viskas gerai parengta, tai tikrai nesigaus taip, kad biškį“;

nurodo, kad mokėsi gaminti sprogmenis „skaičiau tas knygas, kaip ten viską pasigaminti, dar tau rodžiau. Į liudytoj pastebėjimą kad „ten abi mes pasižiūrėjom ir supratom, kad nieko ten mes nesuprantam“, nurodė: „aš tai nesuprantu, bet broliai, kurie yra studijavę, tai puikiai supranta. Aš tai technikoj nesusigaudau, nes man iš chemijos buvo 4 ar 5“;

nurodo, kad numano vietą, kur eis sprogdintis: „apie Dūmą nėra dabar įsitikinusi, dabar nežinau, kur aš važiuoju“, bet sprogdinsis „ten, kur bus koksai jų susiėjimas (...) bazėse kareivių“, aiškina, kad sprogdins ne „paprastus rusus“, o „kareivius, būtent bazėse karinėse“, arba „čečėnų munafikus (atsivertėlius), norėtų sprogdinti „vadovaujančius“, „dėl to ir norėtų superdidelės akcijos! Norėčiau prie vadovaujančių“, aiškina suplanuotus patekimo į karinę bazę būdus „galima apsirengti kaip blondinei ir (sprogmenis) vietoj krūtinės užsidėti“;

nurodo, kad prieš siunčiant ją susisprogdinimui ji bus siunčiama į mokyklą apmokymams, ten bus psichologiškai nuteikiama savižudybei, kad nepersigalvotų, nes “visus reikia nuteikinėti, nes paskui sutryznioja“, o kad taip neatsitiktų, „dua reikia daryti, skaityti Koraną“, ten taip pat bus mokoma sumontuoti sprogmenis. Atsakydama į liudytojo klausimus dėl teroro akto įvykdymo „o jei ten bus ne tik kufarai, bet ir broliai ir seserys, kaip tada bus, jei jie žus?“, nurodo, kad „jie neitų į tokias vietas“, o jeigu taip atsitiktų „toj bazėj Rusijoj, tai jie irgi taptų šachidais“, aiškina susisprogdinimo būdus “galima padaryti, kad ne pati spausčiau, jeigu man būtų abejonės. Paprašyti, kad kiti, kad nesutryzniočiau, ta prasme, neišsigąsčiau. Jeigu pati bijai, bet nori, tai galima paprašyt, kad būtų nuotolinio valdymo“, tai yra „ prieini pati, o nuspaudžia kitas“, kad įėjus į patalpą „neišsigąstų, nepradėtų bėgti“;

nurodo, kad su A. (M.) viena kitai buvo pasižadėjusios, kad susisprogdins kartu kaip pirmosios šachidės H. B. ir „Luiza“, susirašinėjant su A. (M.) internetu abi viena kita nurodė, kad „nori Alacho kely numirt“ ir dabar šios svajonės niekas nebepakeis ir net jeigu A. (Magamdova) pasakytų “kad persigalvojo, aš nepersigalvočiau. Mano svajonės nuo jos nenusilemia“;

taip pat nurodo, kad nori susisprogdinti Rusijoje, Lietuvoje lietuvių ji nesprogdintų, nes situacija Lietuvoje ir Rusijoje „daug kuo skiriasi“;

kalba apie nepavykusius teroro aktus įvykdžiusias šachides, kurios bandė sprogdintis, bet nesusisprogdino, „susimėtė“ ir dabar atlieka bausmę Rusijos kalėjimuose. Garantuoja, kad „ji nesusimėtys“, nes yra tikinti“, rodo liudytojui mobiliajame telefone saugomas šachidžių nuotraukas, aiškina, kieno jos - „Havos (H. B.), kuri pirmoji sunkvežimiu pilnu sprogmenų važiavo“ ir „tada jai pasisekė“, aiškina, kad ši buvo pirmoji šahidė su „tokia Luiza“, kuriai susisprogdinimo metu buvo penkiolika metų; rodo filmą apie šachides ir aiškina liudytojui „ štai tu vienintelė, kuriai tai aš papasakojau, iš Lietuvos sesė, visiškai vienintelė. (...) Be „Lalos“ ir „A.“ (M.) daugiau nežino niekas“;

nurodo, kad „nieko neiškrės neprasinešusi, aiškina, kad „aš netgi mamai prasinešiu jau prieš pat, kai jau niekas nebegalės sukliudyti“ nurodo, kad apie jos tikslą vykti susisprogdinti žino jos draugė L. iš Azerbaizdžano, kuri „mano, kad tai yra geriausias kelias irgi ir ji sutinka“, šios klausė patarimo, SMS žinutėmis nurodė, kad važiuoja daryti „fisabilillah“;

liudytojas E. K. padovanoja išankstinės apmokėjimo paslaugos pakuotę su mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. 8-638-48186, kurio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas sankcionuotas teisėjo nutartimi;

liudytojas bando atkalbėti E. K. nuo vykimo į Rusiją, kad ten susisprogdinti (9t., b. l. 76-77, 10 t., b. l. 65-71,75, 77-78, 80-95, 101, 103, 108-110).

Susipažinusi su šiuo protokolu kaltinamoji paaiškino, kad jame užfiksuotas jos pokalbis su „S.“ („Linos“), vykęs 2009m. rugsėjo pabaigoje, N. K. bute, esančiame Klaipėdoje, Sportininkų g. 8-20. „S.“ 2008 metais ją nuolat kreipė į radikalias islamistines idėjas – įkalbinėjo eiti ir susisprogdinti, todėl šio jai pokalbio metu „Linai“ norėjo „pasirodyti“ ir būtent dėl to nurodė, kad važiuoja į Maskvą tam, kad ten susisprogdintų, be to, pokalbio metu buvo apsvaiginta, įtaria, kad ją apsvaigino „S.“ (2 t., b. l. 73).

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, susipažinęs su protokolu ir perklausęs garso įrašą paaiškino, kad jame užfiksuotas pokalbis su E. K., kurio metu pastaroji nurodo, jog ketina vykti į Rusiją, kad ten įvykdytų teroro aktą susisprogdinant, liudytojas bando E. K. nuo tokio poelgio atkalbėti (10 t., b. l. 119).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matosi, kad iš E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-24 iki 2009-10-23 vyko telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, kurių metu liudytojas įtikinėja E. K. nevykti į Rusijos Federaciją:

2009-09-24, 09:24:23, E. K. SMS žinutė N. K., kurioje rašo, kad „S.“ jos prašė niekur nevažiuoti, nurodo, kad „atstovybėje dar nebuvau, nes neatsiuntė pakolkas dar iškvietimo..., gal ir geriau nesiskubinti“;

2009-09-24, 15:47:24 E. K. SMS žinutė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1: „ (...) O.K. mieloji, nesijaudink. Kelionė ruošiama, bet ne iš karto. O to ko tu bijai, tai tikrai nedarysiu“;

2009-09-24, 16:03:30 E. K. SMS žinutė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1: „ sakė pažiūrėti turistinės vizos“;

2009-9-28, 19:44:29, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „Nenoriu blogai galvot, bet tau reikia nevažiuot. Neskubėk. Juk dar daug laiko priešaky. O brolis ... tik vienam tikslui tave kviečia“.

2009-9-28, 19:44:45 liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „prašau, pasakyk jam, kad nėra dar suplanuota kelionių šiuo metu agentūroje ( ...).“

2009-09-28, 19:58:02 E. K. SMS žinutė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1: „ses, nepyk, bet šitaip negaliu padaryti“;

2009-09-28, 20:12:34 E. K. SMS žinutė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1: „ko tu šitaip nenori, kad išvažiuočiau“;

2009-09-28, 20:18:42 liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė, kurioje ji nurodo priežastis, dėl kurių E. K. turėtų nevykti į Rusiją: „ (...) įsitikink, kad pas ją važiuoji, o tai gali būti tai, kad jos net nepamatysi. Na bet elkis kaip nori, jei tau terūpi padaryti tik vieną“.

2009-09-28, 20:23:19 ir 20:28:24 E. K. SMS žinutės liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, kurioje ši nurodo, jog ketina vykti, nes „aš žinau, ko noriu Alacho kely ir aš tai (...) pasieksiu. O skambinti negalima ir viskas. Brolis keičia numerius, užtat jam skambinti negalima“, nurodo, jog „ skambint gali būti pavojinga Jų atžvilgiu“.

2009-09-28, 20:38:14, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė, kurioje ši reikalauja, kad E. K. atsisakytų minties nuo važiavimo į Rusiją: „(...) atvažiuosiu ir įkrėsiu tau proto, seska. Pati jai ( A. M.) paskambinsiu. Duok numerį, aš jai pasakysiu (...) jei jau taip - juk aš kalbėsiu ne tu, man kas ką prikiš“.

2009-09-28, 20:23:19 ir 20:28:24 E. K. SMS žinutės liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1: „Nedaryk man spaudimo, pyktis nenoriu, tuo labiau su tavimi, aš žinau, ką darau ir kaip bus“.

2009-10-01, 12:24:15 E. K. SMS žinutės liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1: „ (...) Brolis keičia telefonus, todėl laukiu, kol pats pasuks, kad jau lėkti, dabar ji ne Maskvoj (....) Dėl mūsų susitikimo - tai gal kitą savaitę, bet iš karto sakau, neatkalbinėk manęs, gerai“.

2009-10-04, 18:44:35, E. K. SMS žinutės liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1: „tai važiuosiu (...) tik kada tiksliai, jau neaišku, pas juos problemos“ (9 t., b. l. 51-55).

Susipažinusi su šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji, liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, pažinojo islamišku „S.“ arba lietuvišku „Linos“ vardu (2 t., b. l. 26-27).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matosi, kad iš E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)(2009-09-23 susitikimo metu gauto iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas.Nr.1) nuo 2009-09-23 iki 2009-10-24 vyko telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis rusų kalba:

2009-09-23, 20:24:52, 11:33:10, 21:35 trys E. K. SMS į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ją informuoja, jog žada greitai atvykti, nurodo: „(...) tu juk žinai, kaip aš noriu patekti, I. A., į rojų. Man atrodo, kad pažintis su tavimi labai padėjo man sustiprėti (...), „motinai dabar apie išvykimą nieko nesakiau, kad nesinervintų, apskritai nekalbame šia tema... kai jau važiuosiu, tada“;

2009-09-24, 15:34:44 ir 15:43:24 vyko du E. K. pokalbiai su A. M., naudojančiu Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini), kurio metu pašnekovas nurodo, kad yra „A. brolis“, nurodo, kad su E. K. susirašinėja kitas „jų brolis“, aiškina, kad dabar yra Čečėnijoje ir iš viso „pagrinde būnu Čečėnijoje“, klausia kada E. K. turės pasą, nurodo „tu savo mamai paaiškink, kad ji panikos nekeltų“, „tu ten išvažiuosi, už brolio ištekėsi (...) tu ten ne visada būsi, supranti, išvažiuosi, atvažiuosi (...) „ten pabūsi du mėnesius, o po to ... (...) du mėnesius kur nors kitur pagyvensi ir taip važinėsi kas du tris mėnesius“, „žiemai mes tavęs ten nepaliksime“. E. K. nurodžius, kad jos vardas „A.“ ir ji pabandys užtikrinti, kad mama nepakeltų panikos, A. M. nurodo „(...) jei ji nepakels, tai visai gerai, todėl, kad tu nebūsi nei paieškoma, nei kur kitur. Tai ten du, kas ten apie tave žinos“, nurodo, kad „patekti į Rojų - irgi nepaprasta“, aptarinėja kaip nesukeliant įtarimo gauti Rusijos Federacijos vizą ir atvykti į Rusiją – nurodo, kad ji nusipirktų turistinį kelialapį, kreiptųsi dėl turistinės vizos“ lyg važiuotum į Maskvą ar Leningradą ilsėtis, pažiūrėti miesto“. Aiškina, kad dar atsiųs pinigų, nes „mes norime, kad pinigai būtų tik mūsų, tu savo pinigus palik motinai“, nurodo „tik žiūrėk, sese, kai čionai važiuosi, fi.. turi nusiimti. Paprasčiausias apsirenk taip, nes tai leistina“. E. K. tikslinasi „be skaros?, šis nurodo „taip“, paaiškina, kad „jeigu taip nesigaus, po to jau pagalvosime ką daryti“, nurodo, kad „jeigu ką, kažkokie pasikeitimai, tai tam broliui numesi arba A.i“. E. K. nurodžius, kad „šio brolio numerio ji dar neturi“, jis nurodo „paskambinsiu pirmadienį (2009-09-28) tada“, liepia, kad „E. K. susižinotų viską per dvi dienas“.

2009-09-26, 20:17:43, vyko E. K. pokalbis su A. M., naudojančiu Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.M., kuriame aptarinėjama, kad paprasčiausia būtų gauti Rusijos Federacijos turistinę vizą nurodant, kad vykstama į ekskursiją, E. K. pašnekovui nurodo “aš į viešbutį tai nesiruošiu“, pašnekovas nurodo “normaliai po to išeisi. Po to ką nors padarysime“, siūlo papildomai atsiųsti vizai pinigų. E. K. aiškina „bet aš ne turistė“, į tai jis atsako “na kam jiems žinoti, kas tu“. E. K. nurodo, kad jai žada duoti vizą vienam mėnesiui, pašnekovas prašo, kad pasidarytų vizą dviem mėnesiams.

2009-09-26, 20:25:13, vyko E. K. pokalbis su A. M., naudojančiu Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.M., kurio metu E. K. teiraujasi „O aš dar norėjau paklausti dėl Čečėnijos. Ką, tada nevažiuosiu, ar kaip?“, į tai pašnekovas atsako „važiuosi, (...) tau čionai svarbiausia atvykti (...) štai kada tu čia būsi (...) mes jau žinome, ką daryti, kaip daryti“. E. K. nurodo „Mamą nuraminau, kad mėnesiui viza. O dabar pasakyti, kad dviem? Pašnekovas nurodo, kad „ na, pasakyk. Jeigu galima bus pratęsti, čia ją galima pratęsti (...)“ nurodo „žiūrėk, o tu ten gali pasakyti, kad viešbučio neužsakinėti, kad tu neva šiaip sau važiuoji ir ten pati irgi užsiimsi. Tau svarbiausia atvažiuot. Kad tu, kad tu nori išsinuomoti butą (..) ten pagyventi ir iš pradžių aplankyti kultūros paminklus, nuvykti į Sankt Peterburgą. Ir kad tu nori pati sau išsinuomoti butą“, nurodo „žiūrėk, A., skarą savo nusiimk, gerai?“, „kai tu eisi į ambasadą, ten kai eisi, tai nusiimk skarą, šiuolaikiškiau apsirenk“, „Būtinai taip turi padaryti, kaip aš tau sakiau, štai šiuolaikiškiau apsirengsi ir nueisi“. E. K. nurodo “gerai, aš nedarysiu problemų“.

2009-09-28, 14:58:42 ir 20:50:52, dvi E. K. SMS žinutės į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriose E. K. nurodo, kad „man viskas taip įdomu“, „žinoma, skaudu palikti mamą, kitos mamos neturiu“, „aš jau dabar galiu važiuoti, perduok savo broliu, gerai. Visa tai padarysiu šiomis dienomis (...) Bet nežinau, ar jūs pasirengę išvykti, kitą savaitę galėsiu būti pas jus (...), jei rytoj nusipirksiu vizą ir bilietą. Noriu (...) į Čečėniją. Žinau, kad netapsiu čečėne, visada liksiu kita, užsieniete, todėl reikia būti stipresnei I.e ir išmintingesne, būti labai stiprios dvasios...Čečėnų pagarba man labai svarbi“.

2009-10-04, 18:28:57, 18:52:16 ir 22:16:09 E. K. trys SMS žinutės į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriose ji klausia: „kas naujo, ar brolis turi naujienų, kol kas neskambino (...) aš galiu pati paskambinti, jei tu parašysi naują numerį čionai arba į msn. Būsiu laiminga, kai galėsiu važiuoti pas tave. Čia, išskyrus mamą, aš neturiu ko prarasti (...). Tikiuosi, visi išbandymai mūsų labui, jie mus sustiprins, padarys stipresniais ir padės patekti į Rojų (...), nurodo, kad „ši kortelė ir aparatas tik tau ir broliui. Mamai ir kitiems iš šios kortelės nerašau“, prašo „prisiregistruok facebook.ru arba com., ten galėsime rašyti laiškus, o atsakyti, kai galėsi (...) mano elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)“.

2009-10-24, 10:47:28, E. K. SMS žinutė į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini): „broli, ten pinigai baigėsi, dabar rašau iš šios kortelės. Ten, kai atvyksiu, ši kortelė neveiks. Autobusas „Ecolines“, aš su džinsiniu sijonu ir juodu žieminiu paltu. Be skaros. Tamsiaplaukė. Rašau, kad atpažintum, jei A. nebus“.

2009-10-24, 10:56:21, E. K. trys SMS žinutės į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini): “(...) man brolis skambino, aš jau autobuse, važiuoju. Alhamdulilah, dog (brangioji), kaip aš važiuoju!!! Tu neįsivaizduoji!!!“;

2009-10-24, 10:56:21, SMS žinutė iš A. M. naudojamo Rusijos Federacijos telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini) E. K.: “parašyk autobuso numerį ir tiksliai iš kokios vietos važiuoja“;

2009-10-24, 11:01:40, E. K. SMS žinutė į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini): “Line 10821 Klaipėda - Marijampolė, persėdimas, Line 82072-5 Marijampolė – Maskva per Rygą“ (9 t., b. l. 78-97).

Susipažinusi šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)naudojosi ji, užfiksuotos SMS žinutės ir telefoniniai pokalbiai yra jos, išankstinės apmokėjimo paslaugos mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini)pirko pati, Klaipėdoje, tačiau kada ir kur – nepamena. Protokole užfiksuoti jos kontaktai su A. M. ir su jos broliu A. M., visi pokalbiai ir siųstos bei gautos SMS žinutės yra susijusios su jos kelione į Maskvą 2009-10-24, su A. M. ir A. M. aptaria kaip greičiau galėtų atvykti į Rusijos Federaciją – pasakoja šiems, kokių veiksmų ėmėsi, kad atvyktų: įsigijo pasą, kreipėsi dėl vizos į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje, aptarinėjo, kad reikia būti atsargiems, pastoviai keisti mobiliojo ryšio telefono abonentų numerius, jai patariama vykti apsirengus europietiškais rūbais, kad nesukeltų įtarimų. Visa tai buvo daroma dėl to, kad motinos prašymu ji buvo sekama Lietuvos saugumo tarnybų, todėl nenorėjo sudaryti papildomų problemų A. M. ir A. M.. Pokalbiuose minimas aplinkybes - kad atvykusi į Rusijos Federaciją bus išvežta į Čečėniją, E. K. komentuoti atsisakė (2 t., b. l. 42-43).

Iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad rasta užrašų knygelė, kurioje yra įrašas ranka mėlynos spalvos rašikliu “A. (duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 131-133,149-150).

E. K. paaiškino, kad ši užrašų knygelė yra jos, telefonų numeriai rašyti jos ranka, įrašas “A. (duomenys neskelbtini)“ - jos draugo čečėno A. Š., gyvenančio Maskvoje ir išpažįstančio islamo tikėjimą, telefono numeris (2 t., b. l. 38).

Iš rašto matosi, kad kad E. K. užrašų knygelėje pažymėto kaip A. Š. Rusijos Federacijoje veikiančio mobiliojo ryšio telefono Nr.(duomenys neskelbtini) naudotojas yra A. C. Abdulovič (11 t., b. l.143-144).

Iš specialisto išvados matosi, kad E. K. telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti dviejų skirtingų asmenų balsai. 2009-08-13, 19:36:44 (2435), 2009-08-13, 19:49:04 (2436), 2009-08-13, 19:52:06 (2437), 2009-08-13, 19:54:35 (2438) telefoniniuose pokalbiuose, esančiuose diske Nr. 393 (priedas prie 2010-01-15 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuoti E. K. naudojamu mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr.(duomenys neskelbtini) vykę telekomunikaciniai įvykiai), įrašytas vyriškas balsas yra vieno ir to paties asmens. Tikėtina, kad 2009-09-24, 15:34:44 (28), 2009-09-26, 20:17:43 (31-32) 2009-09-26, 20:17:43 (56), 2009-09-26, 20:25:13 (59), telefoniniuose pokalbiuose, esančiuose diske Nr. 506 (priedas prie 2009-10-24 elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame užfiksuoti E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)vykę telekomunikaciniai įvykiai) bei 2009-09-26, 19:33:04 (1154), 2009-10-24, 09:54:55 (2058), telefoniniuose pokalbiuose, esančiuose diske Nr. 125 (priedas prie 2009-10-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame užfiksuoti E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) vykę telekomunikaciniai įvykiai), įrašytas antro asmens balsas. Pokalbiuose, kurie yra trumpi ir vyrų kalbos signalai iškraipyti, duota tikėtina išvada (9 t., b. l. 110-126).

Iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad 2009m. vasarą ir rugsėjo mėn. iš jo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini) kelis kartus skambino pas jį Maskvoje laikinai apsigyvenę C. A. ir A. M. į Lietuvą kažkokiai moteriai (11 t. ,b. l. 156-165).

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matosi, kad į E. K. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini) iš M. M. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) buvo skambinta ir kalbėta 2009-08-13, 19:54:35 (9 t., b. l. 16-17).

Liudytojos M. L., N. K. ir L. G. parodė, kad bendraudama su jomis 2009 metais E. K. naudojo mobiliojo ryšio telefono abonentus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)(4 t., b. l. 145, 151, 155).

Iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų matosi, kad pas E. K. rasti trys mobiliojo ryšio telefono aparatai „Nokia“ ir SIM kortelė, kurių abonentų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), telefono aparato „Nokia 2600 Classic“, IMEI Nr.(duomenys neskelbtini), telefono atmintyje ir šiame telefone buvusioje „Pildyk“ paslaugos SIM kortelėje, kurios abonento Nr.(duomenys neskelbtini), atmintyje išsaugoti šie telefono abonentai: Nr.(duomenys neskelbtini), pavadinimu „P. A.“; Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „D.“, Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „V .“ ir pavadinimu „B. M.“; Nr. +(duomenys neskelbtini), pavadinimu „B. A.“; Nr. +(duomenys neskelbtini), pavadinimu „Brat“; Nr.+M., pavadinimu „A.“; Nr. +(duomenys neskelbtini), pavadinimu „A. M.“; telefono ir SIM kortelės atmintyje rastos šios gautos ir perskaitytos SMS žinutės rusų kalba:

2009-01-22,19:43:19, telefono atmintyje iš „Lali vyras“ vardu įvardinto abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) gautoje SMS žinutėje rašoma „( ...) mes, alhamdulullah, turime gerų žinių. Vyras susiruošė fisabilillah. Keli broliai mėnesio laikotarpyje išvyksta ir...“;

2009-04-28, 19:02:35, iš abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) gautoje SMS žinutėje rašoma, kad vakar „vėl kabėjom apie fisbl.“;

2009-08-31, 06:24:37, iš telefono atmintyje „L.“ vardu įvardinto abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) gautoje SMS žinutėje rašoma, kad „(...) vienas brolis šiomis dienomis išėjo į dj.(...) mama pranešė apie jo dingimą“.

Iš daiktų apžiūros protokolų matosi, kad E. K. mobiliojo ryšio telefono aparate „Nokia 1650“, IMEI Nr/(duomenys neskelbtini) buvusioje „Labas“ paslaugos SIM kortelėje, kurios abonento Nr.(duomenys neskelbtini), bei SIM kortelių, kurių abonentų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), atmintyje išsaugoti šie mobiliojo ryšio telefono numeriai: Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „D.“ ir Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „B. A.“, telefono ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelės atmintyje rastos iš abonentų Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „D.“ ir Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „B. A.“, 2009-09-20 nuo 14:42:16 iki 23:13:59 gautos ir perskaitytos keturios SMS žinutės rusų kalba su islamistiniu religinio pobūdžio tekstu (6 t., b. l. 172-175, 7 t., b. l. 2, 4, 9-15, 63-64, 123, 129, 134, 158-160, 164).

E. K. parodė, jog susirašinėjime ir pokalbiuose susisprogdinimą įvardindavo žodžiu “fi“,“ fis“, „fisabilillah“, arabiškai reiškiantį pasipriešinimą, kovą, šventąjį karą bei raide „dj“, reiškiančia „džihadą“ (2 t., b. l. 47, 56-57).

Iš raštų matosi, kad E. K. mobiliojo ryšio telefonų atmintyje įrašytais telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. M., Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) naudojosi A. M., o mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – A. M. (11 t., b. l. 5-7, 137-141).

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad 2009-08-12 – 2009-10-24 iš E. K. mobiliojo ryšio telefonų abonentų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) ir SIM kortelių atmintyje esančių Rusijos Federacijoje veikiančių telefono abonentų buvo organizuojamas E. K. atvykimas į Rusijos Federaciją (9 t., b. l. 14-23, 37-64, 78-97).

Iš rašto matosi, kad šie Rusijos Federacijoje veikę ir 2009-08-12 – 2009-10-24 laikotarpiu su E. K. naudotais mobiliojo ryšio telefonų abonentais Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) kontaktavę mobiliojo ryšio telefonų abonentai buvo šiuose Rusijos Federacijos regionuose: Nr.(duomenys neskelbtini) - Maskvos srityje, Čečėnijos Respublikoje, Šiaurės Osetijos – Alanijos Respublikoje, Nr.(duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste ir Sverdlovsko srityje, Nr.(duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste ir Sverdlovsko srityje, Nr.(duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste, Maskvos srityje, Riazanės srityje, Sverdlovsko srityje, Čečėnijos Respublikoje, Kalmukijos Respublikoje, Nr. (duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste, Maskvos srityje, Rostovo srityje, Čečėnijos Respublikoje, Šiaurės Osetijos - Alanijos Respublikoje, Kabardos - Balkarijos Respublikoje, Nr. (duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste ir Maskvos srityje, Nr. (duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste ir Maskvos srityje, Nr. +(duomenys neskelbtini)- Maskvos mieste ir Maskvos srityje, Nr.+M.- Maskvos mieste (14 t., b. l. 114-117).

Iš kratos ir daiktų apžiūros protokolų matosi, kad A. M. ir A. M. gyvenamojoje vietoje rastas mobilusis telefonas „Nokia 6303“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra “Multimedia“ atminties kortelė (duomenys neskelbtini), kurioje rasti 59 grafiniai failai ir vienas vaizdo failas, grafiniuose failuose esančios nuotraukos atspausdintos, jose yra ginkluotų ir apsirengusių kamufliažinėmis uniformomis vyriškių nuotraukos ir šifras (13 t., b. l. 104-161).

Iš A. M. apklausos protokolo matosi, kad telefonas priklauso jam, o nuotraukos darytos 2009m. spalio mėnesį Čečėnijoje, Šali (Šalinskij) ir Vedeno (Vedneskij) rajone, prie S. J. kaimo esančioje ginkluotos formuotės bazėje. Fotonuotraukose pavaizduotas šifras, kurį jis turėjo naudoti eidamas į kovotojų bazę, taip pat jo broliai, būrio kovotojai bei jų vadai Jasir ir Muchannad (12 t., b. l. 90-97).

Iš raštų matosi, kad A. M. mobiliajame telefone „Nokia 6303“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kitų ginkluotos formuotės narių fotonuotraukų yra ir liudytojo A. Š. fotonuotrauka (foto Nr. 11); „M.“, tikrasis vardas H. J. M. Al-E. (taip pat žinomas kaip M. H. Al-H. A. Al-M.) bei „J.“, taip pat žinomas kaip F. J. A., vadovauja Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikos Vedeno (Vedenskij) ir Šali (Šalinskij) rajonuose veikiančiai neteisėtai ginkluotai formuotei, sudarytai pažeidžiant Rusijos Federacijos įstatymus, turinčiai karinę organizaciją, kurios nariai ginkluoti įvairių rūšių šaunamaisiais ginklais, turi ryšio ir maskuotės priemones. Remiantis vieša informacija, gauta iš islamistinių ar čečėnų diasporos internetinių tinklapių, 2007-10-30 Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas D. U. paskelbė apie islamo valstybės - K. E., turinčio apimti Čečėnijos, Ingušijos, Kabardino - Balkarijos, Karačajevo - Čerkesijos, Šiaurės Osetijos ir Dagestano Respublikas, įkūrimą, o pats pasiskelbė K. E. emiru. Visi pagrindiniai karo vadai, veikiantys šiaurės Kaukazo regione, yra paklusnūs D. U.. Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu tarptautinė organizacija „I. K.“ („Kaukazo emiratas“) pripažinta teroristine ir jos veikla Rusijos Federacijoje uždrausta (1 t., b. l. 33-34,13 t., b. l. 113-119, 11 t., b. l. 125-131, 134).

Iš Rusijos FST pažymos – memorandumo ir dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2009 m. spalio 25 d., 07 val. 47 min., A. M. išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios Maskvos srityje, Kratovo gyvenvietėje, 08 val. 40 min. sustojo Maskvos mieste prie metro stoties „Ryžskaja“ ir požemine perėja išėjo į Rygos aikštę, įėjo į „Ryžskaja“ stoties pastatą ir išbuvo prie šios stoties iki 10 val. 10 min. (12 t., b. l. 6-16).

Iš A. M. parodymų matyti, kad 2009 m. spalio 25 d., apie 8 val., automobiliu „VAZ -21012“ nuvyko į Maskvoje esančią Rygos stotį („Ryžskij vokzal“) pasitikti E. K.. Autobusas turėjo atvykti apie 8 val., o jis atvyko apie 9 val. Kadangi pavėlavo, užėjo į stoties pastatą ir sužinojo, kad iš Lietuvos visi autobusai jau atvyko, skambino E. K. į abu jos mobiliojo ryšio telefonus, tačiau jie buvo išjungti (12 t., 86-87, 91-92 b. l.).

Kaip jau buvo nurodyta, visi šie bylos duomenys išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokuroras pateikė teismui dar ir papildomus duomenis, kurie taip pat buvo išnagrinėti teismo posėdyje ir pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti pagal sutartį dėl teisinės pagalbos iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje dar 2010 m. gruodžio 30 d. gauti dokumentai: daiktų, t.y. CD-R plokštelės apžiūros protokolas su priedais, kuriuose aprašyti brolio ir sesers A. ir A. M. telefoniniai pokalbiai (24 t., 63-159 b.l.).

Ir prokuroro, ir nuteistosios E. K. bei jos gynėjo apeliaciniuose skunduose dėstoma daug argumentų apie šioje byloje padarytus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neišdėstė išsamesnių dalies kaltinime nurodytų aplinkybių pašalinimo ir E. K. išteisinimo motyvų, vienas nuosprendyje išdėstytas išvadas pagrindė E. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, o kitas – jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš viso neaptarė E. K. ir A. bei A. M. bendrininkavimo klausimo. Tuo tarpu nuteistoji E. K. ir jos gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo apie baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus ne tik teisminio nagrinėjimo, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistoji E. K. nurodo apie jau nuo 2003 m. prieš ją VSD darbuotojų ar agentų, apsimetusių islamiško tikėjimo asmenimis, rengtas provokacijas, apie provokacinių pokalbių metu jai, tuo metu dar nepilnametei, padarytą žalą. E. K. nurodo, kad ilgą laiką su ja bendravę asmenys, kuriuos ji laiko VSD pareigūnais arba agentais, paveikė ją psichotropinėmis medžiagomis ir medikamentais. Net ir po jos sulaikymo areštinėje VSD pareigūnai tariamai vaišino ją saldainiais, kuriais ji apsinuodijo ir buvo padaryta žala jos sveikatai. Apeliantė nurodo, kad būtent dėl tokio neteisėto poveikio ikiteisminio tyrimo metu ji buvo prisipažinusi kalta, save apkalbėjo ir davė neteisingus, sau nepalankius parodymus. Bylą išnagrinėjusį teismą ji laiko šališku, nes nebuvo tenkinami jos prašymai, taip pat nepatenkinti teismui pareikšti nušalinimai. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde irgi dėsto tuos pačius argumentus. Skunde nurodoma apie bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą, apie tai, kad buvo nepagrįstai atmesti prašymai bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje, pridėti atskirtą bylą dėl brolio ir sesers M. galimai padarytų nusikalstamų veikų, atmesti pareiškimai dėl bylą nagrinėjusių teisėjų nušalinimo. Gynėjas skunde nurodo, kad prokurorai savo nuožiūra pasirinko ikiteisminio tyrimo teisėją ir bylą išnagrinėjusią teisėjų kolegiją, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas M. G. tuo metu dirbo Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, tuo tarpu Generalinė prokuratūra, atlikusi tyrimą byloje, dėl procesinių prievartos priemonių turėjo kreiptis į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Gynėjas taip pat nurodo, kad buvo pažeistos BPK 226 str. nuostatos dėl teritorinio baudžiamųjų bylų teismingumo, nes šią bylą turėjo nagrinėti ne Vilniaus, o Klaipėdos apygardos teismas. Taip pat nurodo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Skunde gynėjas taip pat dėsto argumentus apie tai, kad teismas negalėjo remtis duomenimis, gautais iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų, ir kad buvo pažeistas BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų leistinumo principas. Nuteistoji ir gynėjas savo skunduose taip pat nurodo apie šio proceso metu prokurorų iniciatyva E. K. iškeltas kitas baudžiamąsias bylas, gynėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl to, kad E. K. nepagrįstai nuteista ir tose bylose.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus dėl BPK pažeidimų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad didžioji jų dalis yra nepagrįsta, o kai kurie padaryti BPK pažeidimai nėra esminiai (BPK 369 str. 3 d.), nes dėl jų įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės nebuvo suvaržytos ir tie pažeidimai nekliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Galima sutikti su apeliantų argumentais apie tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas neišdėstė išsamių tiek E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., tiek ir jos išteisinimo pagal BK 250 str. 5 d. motyvų, kaip to reikalauja nuosprendžio surašymo taisyklės ir, konkrečiai, BPK 305 str. 1 d. 3 p. bei 3 d. 3 p., 4 p. Tačiau šie nuosprendžio surašymo trūkumai nėra esminiai ir jie pašalinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistosios E. K. ir jos gynėjo apeliacinius skundus patenkino visiškai, nes priėmė tokį sprendimą, kurį ir buvo prašoma priimti abiejų apeliantų skunduose, t. y. skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista, buvo panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Vis dėlto kolegija pažymi, kad didesniąją nuteistosios ir gynėjo apeliacinio skundo argumentą kolegija pripažino nepagrįstais ir juos atmetė. Nors nuteistoji E. K. nurodo apie prieš ją panaudotas neteisėtas poveikio priemones, psichologinį spaudimą ir net fizinį smurtą, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, jų, beje, nenurodo ir pati apeliantė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prieš E. K. buvo naudojamas fizinis smurtas, psichologinis spaudimas, kad ji kitų asmenų buvo nuodijama, veikiama psichotropinėmis medžiagomis ar medikamentais, nėra duomenų ir apie kitokias neteisėto poveikio priemones. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų pažeisti BPK 123, 174, 226 str. reikalavimai. BPK 174 str. 1 d., 2 d., 3 d. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Tačiau siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai. Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda aukštesnysis prokuroras. BPK 123 str. 2 d. nurodyta, kad prokuroras, manydamas, kad įtariamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti suėmimą, kreipiasi į tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. BPK 123 str. 3 d. nurodyta, kad šio kodekso 140 str. nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per 48 val. nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato irgi tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo teisėjui. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje, yra Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teritorijoje, tačiau prokurorai dėl E. K. suėmimo kreipėsi ne į Vilniaus m. 1, o 2 apylinkės teismą. Nurodo, kad būtent šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas M. G., pažeisdamas teritorinės kompetencijos principą, skyrė E. K. kardomąją priemonę suėmimą, pratęsinėjo jos suėmimo terminą, ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo įtariamąją, taikė kitas procesinės prievartos priemones. Šie gynėjo argumentai yra nepagrįsti.

Iš bylos matosi, kad ikiteisminį tyrimą pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 5 d. 2009 m. rugpjūčio 27 d. pradėjo ne Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento ikiteisminio tyrimo skyrius, kurio būstinė yra Vilniuje, Vytenio g. 1, t. y. tuometinio Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teritorijoje (1 t., 26 b. l.). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. K. 2009 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti irgi VSD Ikiteisminio tyrimo skyriaus bei Kovos su terorizmu valdybos ikiteisminio tyrimą atliekantiems pareigūnams. Generalinės prokuratūros prokurorui J. Lauciui buvo pavestas tik ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas. Tuo pačiu pavedimu buvo sudaryta tyrimo grupė iš VSD Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų (1 t., 27 b. l.). Būtent tuo ir yra paaiškinama, kad dėl E. K. suėmimo buvo kreiptasi būtent į tyrimo atlikimo vietos (VSD būstinės vietos) tuometinį Vilniaus m. 2 apylinkės teismą, o šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas M. G., nepažeisdamas jokių teritorinės kompetencijos principų, pagrįstai atliko šioje byloje įstatyme numatytus proceso veiksmus, taip pat priėmė atitinkamus sprendimus. BPK 226 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. BPK 228 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą. Tačiau teismas, jau teisiamajame posėdyje nustatęs, kad nagrinėjama byla teisminga kitam tos pačios pakopos teismui, ją išnagrinėja neperduodamas kitam teismui. Pagal BPK 229 str. 2 d. 2 p. klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. BPK 230 str. nurodyta, kad teismų ginčą dėl bylų teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Šioje byloje nustatyta, kad surašius kaltinamąjį aktą byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Šiam teismui byla perduota vadovaujantis dar ir BPK 227 str. 1 d. nuostatomis. Taip pat nustatyta, kad bylos teritorinio teismingumo klausimas buvo sprendžiamas ir išspręstas BPK 229 str. nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi šią bylą iš Vilniaus apygardos teismo perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui atsisakė (19 t., 19-20 b. l.). Tai, kas buvo išdėstyta, patvirtina, kad bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas BPK normų, reglamentuojančių teritorinį baudžiamųjų bylų teismingumą, reikalavimų nepažeidė. Be to, jau aptartos aplinkybės taip pat visiškai paneigia gynėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad prokurorai tariamai patys pasirinko tiek ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir po to bylą išnagrinėjusį teismą.

Be to, jau aptartos aplinkybės paneigia ir dalį nuteistosios bei jos gynėjo argumentų dėl galimo skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo. Nors apeliantai nurodo ir kitas, jų nuomone, teismo šališkumą rodančias aplinkybes, šie argumentai taip pat nepagrįsti. iš bylos matosi, kad visų nagrinėjimo teisme dalyvių, taip pat ir kaltinamosios ir jos gynėjo prašymus pirmosios instancijos teismas išsprendė teismo nutartimis BPK 253 str. nustatyta tvarka. BPK 261 str. 5 d. pataisos, pagal kurias teisiamojo posėdžio protokolas ar jo dalis turi būti pasirašomi ir tais atvejais, kai padaroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, įsigaliojo tik 2014 m. kovo 25 d., t.y. jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Įvertinus tai, kokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinama E. K., teismo sprendimas nagrinėti bylą neviešai neprieštaravo BPK 9 str. nuostatoms. Iš bylos taip pat matosi, kad Lietuvos apeliacinis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau nagrinėjo kaltinamosios E. K. ir jos gynėjo skundus dėl Vilniaus apygardos teismo protokolinių nutarčių, kuriomis buvo atmesti kaltinamosios ir gynėjo prašymai dėl bylų sujungimo, bylos grąžinimo prokurorui, naujų duomenų išreikalavimo ir teisės į viešą bylos nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi kaltinamosios ir jos gynėjo skundai buvo atmesti (17 t., 78-82 b. l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir Konvencijos 6 str. 1 d. yra įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58 str. taip pat išvardintos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir negali dalyvauti procese. Teismo ir teisėjo nešališkumas turi du aspektus. Teismas turi būti nešališkas subjektyviuoju aspektu, t.y. teisėjas dėl bylos išnagrinėjimo negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo. Be to, teismas turi būti nešališkas ir objektyviuoju aspektu, t.y. savo elgesiu proceso metu turi nesukelti jokių abejonių dėl savo nešališkumo. Šioje byloje jokių aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių bylą išnagrinėję teisėjai nebūtų galėję dalyvauti procese, nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodo ir patys apeliantai. Kolegijos nuomone, taip pat nėra ir jokių duomenų, kurie leistų suabejoti bylą išnagrinėjusių teisėjų nešališkumu tiek subjektyviuoju, tiek ir objektyviuoju aspektais. Pirmosios instancijos teismo teisėjams teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji E. K. ir jos gynėjas nušalinimus reiškė keletą kartų, tačiau teismas pareikštus nušalinimus svarstė ir pagrįstai atmetė BPK 59 str. nustatyta tvarka. Tai, kad nuteistoji ir gynėjas nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino išnagrinėtus įrodymus, taip pat jų nesutikimas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, nėra pagrindas, dėl kurio kiltų abejonių dėl galimo teismo šališkumo.

Kolegija taip pat atmeta ir nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams, taip pat dėl kai kurių teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bylos duomenų pripažinimo įrodymais bei jų leistinumo. Iš šioje byloje surašyto kaltinamojo akto matosi, kad aprašant E. K. galimai padarytas nusikalstamas veikas, buvo nurodyta tų nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir BK straipsniai ir jų dalys, numatantys atsakomybę už padarytas veikas. Iš gynėjo apeliacinio skundo argumentų matosi, kad šiuo atveju nesutinkama ne su kaltinamojo akto forma ir turiniu, o faktiškai ginčijamas pats kaltinimo E. K. pagrįstumas. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pats kaltinamasis aktas šioje byloje yra surašytas laikantis visų BPK 219 str. numatytų reikalavimų. Pagal BPK 20 str. 1, 3, 4, d. nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 str. 2 d. nurodyta, kad apie tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pripažįstami įrodymais ir duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu tikrai buvo gauti bylos duomenys, dokumentai, taip pat liudytojų apklausų protokolai, iš Rusijos Federacijos pagal teisinės pagalbos prašymus. Tie bylos duomenys gauti remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Tai reiškia, kad ir šie bylos duomenys buvo gauti teisėtu būdu, jie buvo patikrinti juos išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, todėl teismas šiuos bylos duomenis turėjo teisę pripažinti įrodymais ir jais pagrįsti priimtą nuosprendį. Tokia pati išvada daroma ir dėl teisiamajame posėdyje perskaitytų nuteistosios E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. BPK 276 str. 1 d. 1-3 p. yra numatyti atvejai, kada teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Vienas iš atvejų, kada tokie parodymai gali būti perskaitomi, yra tada, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas teisiamajame posėdyje duoda parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. BPK 276 str. 4 d. taip pat nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui. Pagal galiojančią teisminę praktiką, BPK 276 str. 1 d. nustatyta tvarka perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti pripažinti įrodymais. Tuo tarpu BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, įrodymais nepripažįstami, tačiau tais atvejais, kai jie patvirtina kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, tokie parodymai taip pat gali turėti svarbios reikšmės teismui vertinant įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta įtariamąja keletą kartų. Parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisiamajame posėdyje E. K. savo ankstesnius parodymus pakeitė, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 str., pagrįstai buvo perskaityti. Kaip jau buvo anksčiau nurodyta, teismas turėjo teisę perskaitytus E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, pripažinti įrodymais ir jais pagrįsti nuosprendį. Tuo tarpu jos parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti prokurorui, irgi perskaityti nepažeidžiant BPK reikalavimų kitų bylos duomenų, pripažintų įrodymais, patikrinimui.

Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus apie tai, kad E. K. nepagrįstai apkaltinta ir nuteista kitose bylose pagal BK 145, 290, 235, 236 straipsnius. Gynėjas ir pati nuteistoji skunduose nurodo, kad kitas bylas iniciavo prokurorai dėl E. K. neprisipažinimo kalta šioje byloje, taip siekdami parodyti nuteistosios pavojingumą ir siekdami „sustiprinti“ kaltinimus dėl terorizmo. Visus šiuos apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta jų nenagrinėjusi, nes šiuo atveju kitos baudžiamosios bylos ir kiti nuosprendžiai netikrinami. Apeliacine tvarka nagrinėjami tik skundai, paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio.

Be to, kaip jau buvo išdėstyta, nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo dar ir apie tai, kad E. K. padaryti nusikalstamą veiką buvo provokuojama. Šiuos apeliantų argumentus kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais ir apie tai šiame nuosprendyje dar bus pasisakyta atskirai.

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde taip pat plačiai dėsto argumentus apie tai, kad E. K. iš viso negalėjo būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 250 str. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) subjektu. Tų gynėjo argumentų esmė ta, E. K., kaip nurodoma kaltinime, ruošėsi dalyvauti Čėčėnijoje veikiančiame kariniame „E. K.“ dalinyje, kurio veikla Europos Sąjungoje pripažįstama teisėta. Todėl, gynėjo nuomone, E. K. turi būti laikoma kombatante ir pagal tarptautinę teisę ir Lietuvos Respublikos BK 250 str. terorizmu iš viso negali būti kaltinama. Teisėjų kolegija šiuos gynėjo argumentus taip pat atmeta. Kombatantų statusą nustato 1907 m. Hagos konvencija dėl sausumos karo įstatymų ir papročių, 1949 m. Ženevos konvencija dėl karo belaisvių, 1977 m. Pirmasis papildomas protokolas prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl karo aukų apsaugos ir kai kurios kitos tarptautinės konvencijos. Kombatantas – asmuo, kuris tarptautinio ginkluoto konflikto metu gali teisėtai naudoti ginklą arba jį turėti ir prieš kurį teisėtai gali būti naudojamas ginklas. Kombatantai yra kariaujančios šalies reguliarių karo pajėgų ir sukarintų pajėgų kariai, gyventojai, kurie artėjant priešui stichiškai imasi ginklo, taip pat yra ginkluotųjų pajėgų savanoriai. Savanoriai – tai asmenys, įeinantys į kariuomenės sudėtį ir laikomi kombatantais, jei jie pagal 1907 m. Hagos IV konvenciją dėl sausumos karo vedimo taisyklių (jos Reglamento 1 str.) atitinka šiuos požymius: 1. yra organizuotame būryje, kuriame vadovauja vadas; 2. nešioja iš tolo matomą emblemą (ženklą); 3. atvirai nešioja ginklus; 4. laikosi karo įstatymo ir papročių. Savanoriai laikomi teisėtais karo veiksmų dalyviais, jie turi teisę naudoti ginklą, patekę į priešo nelaisvę jie tampa karo belaisviais ir jiems, kaip ir kitiems kombatantams, taikomas karo nelaisvės režimas.

Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad netgi remiantis E. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji faktiškai prisipažino kalta dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą, E. K. ir tokiu atveju neatitiktų tarptautinėje teisėje įtvirtinto kombatanto statuso. Tačiau jau išdėstyti gynėjo skundo argumentai pirmiausia atmetami ne dėl paminėtų priežasčių, o dėl to, kad bet kokią galimybę taikyti kombatantės statusą paneigia pačios nuteistosios E. K. parodymai. Teisme ji savo kaltės nepripažino, o apeliaciniame skunde (nuteistoji nurodo, kad jos apeliacinio skundo argumentai išdėstyti paskutinio žodžio metu ir prašo jais remtis) nuteistoji nurodo, kad į Maskvą bandė nuvykti ketindama tik pasisvečiuoti pas savo pažįstamą A. M., jokių planų susisprogdinti, įvykdyti teroro aktą neturėjo ir tam nesirengė, o terorizmo niekada nepateisino. Tai reiškia, kad gynėjo skundo argumentus dėl E. K. kaip kombatantės statuso paneigia ir pačios nuteistosios pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, ir netgi jos pačios paduoto apeliacinio skundo argumentai.

Pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) E. K. jau nurodytu BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu (nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) išteisinama dėl kitų priežasčių.

Kolegija jau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, o išnagrinėti įrodymai irgi išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jie jau išdėstyti ir šiame nuosprendyje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisme pakeisti E. K. parodymai yra tik nuteistosios bandymas švelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės. E. K. argumentai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apkalbėjo save dėl prieš ją naudoto smurto (psichologinio ir net fizinio), iš tikrųjų yra neįtikinantys ir nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi teisiamajame posėdyje perskaitytais E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir tais parodymais, kuriuos ji davė apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tų apklausų metu E. K. buvo parodžiusi apie kitokias įvykių aplinkybes. Konkrečiai, 2010 m. balandžio 23 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, E. K. prisipažino atlikusi veiksmus, kurie aprašyti jai pateiktame pranešime apie įtarimą. Ji parodė, kad 2009 m. spalio 24 d. į Maskvą vyko A. M. ir jos brolio A. M. kvietimu. Iki to laiko ji pasidarė Rusijos vizą, nusipirko bilietus. Anksčiau, iki vykimo su A. M. aptarinėjo veiksmus dėl teroro akto, kuris turėjo įvykti Rusijos Federacijoje. Todėl jai žinoma, jog atvykus ji turėjo būti perduota panaudojimui Rusijos Federacijoje teroro aktui. Teroro aktą turėjo atlikti „šachidės“ diržo pagalba susisprogdindama Rusijos karinėje bazėje. Vietos ir laiko, kur turėjo būti atliktas teroro aktas, ji nežino. Norą tokiu būdu nusižudyti įtakojo blogi santykiai šeimoje, kurie privedė ir prie narkotikų vartojimo. Narkotikus pradėjo vartoti 2004 m. pradžioje. Tarpais vartojo „žolę", „LSD", kokainą. Kadangi šie narkotikai buvo brangūs, vietoje jų didelėmis dozėmis pradėjo vartoti raminamuosius vaistus. Iš pradžių noras nusižudyti kilo tam, kad pasitraukti iš gyvenimo, o nuo 2005 metų, Rusijos Federacijoje žuvus jos draugui A. S., nusižudyti norėjo su tikslu - susisprogdinant iš keršto Rusijos Federacijoje. Šioje šalyje susisprogdinti ketino norėdama veikti prieš Rusijos Federacijos veiksmus Čečėnijoje. Dar vienas tikslas - taip parodyti, kad kitų šalių musulmonai prisideda prie išsilaisvinimo nuo Rusijos Federacijos kovų Kaukazo Respublikose. A. M. apie jos ketinimus susisprogdinti sužinojo 2007 metais, kai apie tai papasakojo bendraujant internetu. Šiai nurodė ir ketinimo susisprogdinti priežastis – kerštą už draugą, kuris kovojo prieš rusų „federalus“ ir žuvo. Oficialiai – pasisvečiuoti, o realiai – teroro aktui susisprogdinant vykdymui. Tuo tikslu A. M. brolis A. M. 2009 m. rugpjūčio mėnesį jai atsiuntė 500 JAV dolerių perlaidą, kad ji atvyktų į Maskvą (2 t., 62-64 b.l.).

Šiuos ir kitus perskaitytus E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir kiti šioje byloje išnagrinėti ir jau išdėstyti įrodymai, liudytojų parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašyti E. K. veiksmai nustatyti teisingai ir išnagrinėti įrodymai tai patvirtina. Byloje tikrai įrodyta, kad E. K. nuo 2006 m. pabaigos – 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendyje nurodytose tinklalapiuose esančiuose pokalbių forumuose bei socialiniame tinkle www.facebok.com, taip pat asmeninių pasisakymų metu viešai skelbė, kad dėl asmeninių motyvų ir religinių įsitikinimų- keršydama už Rusijos Federacijos valdžios veiksmus Čečėnijos Respublikoje gyvenančių musulmonų atžvilgiu turi tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose. 2008 m. pavasarį, laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 28 d. iš interneto į naudojamą kompiuterį atsisiuntė internetines knygas apie inžinierinius šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir sprogdinimo priemones. E. K. internete skelbiant, kad ji nori įvykdyti teroro aktą, nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. spalio 24 d. mobiliojo ryšio telefonais ir elektroniniu paštu iš Rusijos Federacijos piliečių A. M. ir A. M. gavo pasiūlymą atvykti į Rusijos Federaciją ir šioje šalyje įvykdyti teroro aktą susprogdinant save. Įrodyta, kad nurodytu laikotarpiu telefonu ir internetinių pokalbių metu E. K. susitarė su A. ir A. M., kad šie finansuos jos atvykimą į Rusijos Federaciją, o ji už gautas lėšas įsigis Lietuvos Respublikos pilietės pasą, gaus Rusijos Federacijos vizą, nusipirks bilietą kelionei ir 2009 m. spalio 25 d. atvyks į Maskvą, kur ją pasitiks A. M.. Taip pat įrodyta, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. per greitojo pašto sistemą E. K. iš Rusijos Federacijoje gyvenančio A. M. gavo 500 JAV dolerių, už šiuos pinigus užsisakė ir 2009 m. rugsėjo 21 d. atsiėmė pagamintą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio antrosios pusės iki 2009 m. rugsėjo 23 d. elektronini paštu bei telefonu prašė Rusijos Federacijoje gyvenančios pažįstamos R. K. iškvietimo į Rusijos Federaciją, o šiai atsisakius, 2009 m. spalio 16 d. kreipėsi į IĮ ,,Kelionės ir poilsis“ ir iš A. M. gautų pinigų apmokėjo Rusijos Federacijos turistinės vizos išdavimo bei draudimo ir autobuso bilieto į Maskvą išlaidas. 2009 m. spalio 20 d. Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdos m. E. K. gavo Rusijos Federacijos vizą ir 2009 m. spalio 24 d. iš Klaipėdos autobusu išvyko į Maskvą, tačiau ten nenuvyko, nes 2009 m. spalio 24 d., 16 val. 15 min. Kauno autobusų stotyje ją sulaikė Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnai.

Kaip jau buvo paminėta, šios įvykių aplinkybės yra įrodytos ir jos abejonių nekelia. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad nurodytus veiksmus E. K. atliko veikdama tiesiogine tyčia, rengdamasi įvykdyti teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmones. Taip pat nepagrįsta teismo išvada apie tai, kad E. K. nusikaltimo, t. y. teroro akto, neįvykdė tik dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių ir tik todėl, kad Kauno autobusų stotyje buvo sulaikyta Valstybės saugumo departamento pareigūnų, užkardžiusių nusikaltimo padarymą.

Asmuo pripažįstamas kaltu ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis tik tada, kai neabejotinai įrodomos aplinkybės, patvirtinančios visus būtinus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pagal kaltinime nurodytos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios įstatymo redakcijos BK 250 str. 1 d. atsakė tas, kas žmonių gyvenamojoje, darbo, susibūrimo ar viešojoje vietoje padėjo sprogmenų siekdamas sukelti sprogimą, sprogdino arba padegė. Pagal to paties straipsnio 3 d. atsakė tas, kas sprogdino, padegė arba kitaip sunaikino ar sugadino pastatą ar įrenginį, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, arba paskleidė radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus. BK 250 str. 4 d. numatė atsakomybę už šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, jeigu tai buvo nukreipta prieš strateginės reikšmės objektą arba dėl to atsirado sunkių padarinių. Teroro akto sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvios veikos, numatytos atitinkamų BK 250 straipsnio dalių dispozicijose. Tuo tarpu būtinas subjektyvusis požymis yra tik tiesioginė tyčia.

E. K. teroro akto neįvykdė, baigtos nusikalstamos veikos nepadarė, o ji buvo kaltinama tik dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. Todėl teismas šiuo atveju turėjo nustatyti būtent šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Skundžiamame nuosprendyje teismas to detaliau neaptarė, veikos kvalifikavimo motyvų ir netgi pačių išvadų dėl rengimosi padaryti nusikalstamą veiką faktiškai neišdėstė.

Pagal BK 21 str. 1 d. rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Pačioje BK 21 str. 1 d. yra nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji rengimosi padaryti nusikalstamą veiką požymiai. Objektyvieji rengimosi požymiai yra: 1) nusikaltimo priemonių ir įrankių suieškojimas; 2) nusikaltimo priemonių ir įrankių pritaikymas; 3) veikimo plano sudarymas; 4) bendrininkų telkimas; 5) kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Kiekvienas nurodytas rengimosi požymis turi alternatyvią savarankišką reikšmę, t.y. bet kurio iš jų nustatymas kaltininko (suprantama, esant ir kitiems įstatyme numatytiems rengimosi požymiams) veikoje gali būti vertinamas kaip rengimasis padaryti nusikaltimą. Konkretus rengimasis objektyviai gali pasireikšti įvairiais minėtais požymiais ar jų visuma. Subjektyvioji parengtinės nusikalstamos veikos pusė pirmiausia apibūdinama siekiu sudaryti būtinas sąlygas pasirengti pradėti vykdyti sumanytą nusikalstamą veiką ar palengvinti jos padarymą. Rengimuisi būdinga tik tiesioginė tyčia. Nusikaltimo padarymo priemonės ir įrankiai – paprastai materialaus pasaulio daiktai, kuriems kaltininkas suteikia specifinę nusikalstamą paskirtį. Priemonės – įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja ir pan., tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Įrankiai – bet kurie daiktai, kurie naudojami darant nusikalstamą veiką, t.y. atliekant veiksmus (neveikimą), numatytus nusikaltimo sudėtyje, ir kuriais tiesiogiai kėsinamasi į nusikaltimo dalyką, objektą, pavyzdžiui, nešaunamieji, šaunamieji ginklai, sprogmenys ir kt. Nusikaltimo priemonių ir įrankių suieškojimas – bet kuris teisėtas (pavyzdžiui, perkant, skolinantis, keičiant) ar neteisėtas (pavyzdžiui, pagrobiant, įsigyjant nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos) būdas, siekiant gauti nusikaltimo priemones ar (ir) įrankius. Pritaikymas – veiksmai, kuriais priemonėms, įrankiams suteikiamos tokios savybės, dėl kurių jie tampa tinkamais realizuoti nusikalstamus ketinimus. Veikimo plano sudarymas – nusikaltimo padarymo priemonių, įrankių įgijimo, pritaikymo, bendrininkų telkimo būdų ar kitų rengimosi veiksmų numatymas, nusikaltimo padarymo eigos, laiko, būdų, bendrininkų vaidmenų numatymas ir pan.; numatymas, suplanavimas veiksmų, būtinų likviduojant galimus nusikaltimo pėdsakus, realizuojant nusikalstamai įgytą turtą ir pan. Konstatuojant objektyvaus rengimosi stadijos požymio „veiksmo plano sudarymas“ buvimą, pakanka, kad kaltininkas siekiamo padaryti nusikaltimo eigą numato bendrais, esminiais bruožais. Bendrininkų telkimas – asmenų, kurie reikalingi realizuojant kaltininko numatytą nusikaltimą, parinkimas, jų galimybių tokiai veiklai išaiškinimas, patikrinimas, šių asmenų palenkimas bendrai nusikalstamai veiklai, jų būsimos veiklos suplanavimas, vaidmenų paskirstymas, suderinimas ir pan. Tai organizacinė veikla, kuri gali būti atliekama naudojant įvairius būdus, pavyzdžiui, įtikinėjimą, pažadus, papirkimą, taip pat grasinimus, šantažą, psichinę, fizinę prievartą. Kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas visų pirma reiškia, kad BK nenumatyti visi galimi rengimosi padaryti nusikaltimą būdai (formos). Rengimusi padaryti nusikaltimą gali būti pripažįstami ir kiti veiksmai, kurie neapimami formuluotėmis „priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas“, „veikimo plano sudarymas“, „bendrininkų telkimas“. BK 21 str. 1 d. nenurodyti tyčiniai veiksmai (neveikimas) gali būti pripažinti rengimusi nusikaltimui, jei jie sudaro galimybes realizuoti nusikalstamą ketinimą ar reikšmingai lengvina sąlygas sumanyto nusikaltimo padarymui. Nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas reiškia ne tik sąlygų, reikšmingai lengvinančių sumanyto nusikaltimo padarymą, bet ir sąlygų, be kurių sumanytas nusikaltimas apskritai negalėtų būti padarytas, sudarymą.

Rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių. Kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t.y. „pereis“ į pasikėsinimo stadiją. Laiko tarpas tarp rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, jei tuo metu nėra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Apibūdinant subjektyviuosius rengimosi padaryti nusikaltimą požymius, pažymėtina, kad šiai stadijai, kaip kryptingai, tikslingai nusikalstamai veikai, būdinga iš anksto apgalvota, konkreti ar alternatyvi tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: 1) supranta nusikaltimo, kuriam rengiasi, pobūdį, jo sudėties požymius; 2) įsitikinęs, kad sumanytam nusikaltimui būtina pasirengti atliekant atitinkamus veiksmus (neveikimą); 3) suvokia numatytų rengimosi veiksmų pobūdį, jų svarbą tolesnei nusikalstamai veikai; 4) numato priežastinį ryšį ir jo vystymąsi tarp rengimosi ir vėlesnių nusikalstamos veikos stadijų; 5) įsitikinęs, kad atlikęs numatytus pasirengimo veiksmus neapsiribos jais ir tęs savo veiklą, padarys sumanytą nusikaltimą. Rengimosi motyvas, tikslas, tyčia susiformuoja iki rengimosi veiksmų (neveikimo) pradžios.

Padarytus veiksmus vertinant kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą svarbu nustatyti tris dalykus: 1) šie veiksmai nėra numatyti BK specialiosios dalies straipsnyje kaip atskiros nusikalstamos veikos požymiai arba nusikaltimo, kuris inkriminuojamas kaltininkui, veikos požymis; 2) padaryta veika objektyviai atitinka BK 21 str. 1 d. numatytų veikų požymius; 3) padarytos veikos palengvina baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos veikos darymą, padarinių kilimą.

Tačiau kolegija pažymi, kad ne bet kokie asmens veiksmai, padaryti iki nusikaltimo pradžios, jau reiškia rengimosi daryti nusikaltimą stadiją. Baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi užtraukia tik tokie veiksmai, kurie palengvina ateityje daryti nusikaltimą, t.y. padaryti įstatyme numatytą pavojingą veiką ar sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Baudžiamosios teisės teorijoje greta rengimosi padaryti nusikaltimą išskiriamas ir „tyčios iškėlimas aikštėn“ kaip savarankiškas etapas, kurio metu asmuo manifestuoja savo nusikalstamas intencijas, tačiau už tai nėra ir negali būti baudžiamas. „Tyčios iškėlimu aikštėn“ įvardijami kaltininko veiksmai, padaromi žodžiu ar raštu, kuriais jis atskleidžia tretiesiems asmenims savo ketinimą ar apsisprendimą padaryti konkretų nusikaltimą. Tyčios iškėlimas aikštėn – tai veiksmai, atliekami iki tiesiogiai pradedant daryti nusikaltimą, tačiau tie veiksmai baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstami ir baudžiami. Ketinimo ar apsisprendimo viešas atskleidimas dar nepalengvina nusikalstamos veikos darymo, padarinių kilimo, todėl tyčios iškėlimas aikštėn neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Žmogaus pažiūros, įsitikinimai, mintys ir sumanymai ką nors daryti ar nedaryti, nors jų realizavimas būtų labai pavojingas, negali būti baudžiami ir tais atvejais, kai apie ketinimą padaryti nusikaltimą tampa žinoma – asmuo tai išsako, parašo ar kitaip išreiškia, baudžiamosios atsakomybės negali būti, kol jis nieko nepadaro, siekdamas bent pasirengti realizuoti šį sumanymą. Be to, rengimasis yra nusikaltimo stadija tik tada, kai asmuo rengiasi daryti konkretų nusikaltimą ar nusikaltimus. Nėra rengimosi padaryti nusikaltimą tais atvejais, kai asmuo, ketinantis daryti nusikaltimus, rengiasi ne konkrečiam nusikaltimui ar nusikaltimams, o neapibrėžtai nusikalstamai veiklai. Subjektyvus rengimosi padaryti nusikaltimą požymius yra tyčia. Rengimasis visada yra tyčinė veika, nes ja siekiama sudaryti sąlygas padaryti tyčinį nusikaltimą. Be to, tyčia visada yra tiesioginė ir apibrėžta, konkretizuota. Netiesiogine tyčia sudaryti sąlygas nusikaltimui padaryti neįmanoma.

Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašyti E. K. veiksmai nustatyti teisingai ir jie jau buvo išdėstyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tuos veiksmus rengimusi padaryti nusikaltimą, t.y. įvykdyti teroro aktą, nuosprendyje neaptarė ir neįvertino: 1) ar tie veiksmai tikrai objektyviai atitinka BK 21 str. 1 d. numatytų veikų požymius; 2) ar tos nuteistosios veikos palengvina konkretaus nusikaltimo, t.y. teroro akto, padarymą. Kolegija daro išvadą, kad jau išvardinti E. K. veiksmai ir neatitinka nurodytų požymių, ir negalėjo palengvinti teroro akto įvykdymo.

Tai, kad E. K. nuo 2006 m. pabaigos – 2007 m. pradžios interneto tinklalapiuose, socialiniame tinkle www.facebook.com ir asmeninių pasisakymų metu viešai skelbė, kad ji ketina įvykdyti teroro aktą susisprogdindama, yra tik nuteistosios minčių viešas atskleidimas, tačiau jis nepalengvina teroro akto įvykdymo. Įrodyta ir tai, kad nuteistoji į savo naudojamą kompiuterį atsiuntė internetines knygas apie inžinerinius šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir sprogdinimo priemones. To neneigia ir pati nuteistoji, tačiau jokiais įrodymais nepaneigti jos parodymai, kad nurodytas knygas ji internetu atsisiuntė ne savo pačios iniciatyva, o prašoma kito ar kitų asmenų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad E. K. būtų gaminusi ar bent jau bandžiusi gaminti sprogstamąsias medžiagas ir taip rengtis teroro akto įvykdymui. Be to, netgi prokuroro paduotame apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog nuosprendžio dalis, kuria teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad E. K. mokėsi pasigaminti susisprogdinimui skirtą sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti, nėra skundžiama. Todėl nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad į kompiuterį atsisiuntusi nurodytas internetines knygas, E. K. tokiu būdu suieškojo nusikaltimo padarymo priemones. Jokių sprogmenų, šaudmenų ar kitokių įrankių ar priemonių E. K. neieškojo, nesurado, jų nepritaikė, o nurodytos internetinės knygos nebuvo nusikaltimo padarymo priemonės, ir jų atsisiuntimas internetu nepalengvino nusikaltimo darymo. Tai, kad E. K. apie ketinimus įvykdyti teroro aktą viešai skelbė ne tik pokalbių su kitais asmenimis, bet ir telefoninių bei internetinių pokalbių metu su Rusijos Federacijos piliečiais A. bei A. M., vertinamas tuo pačiu tyčios iškėlimu aikštėn. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonais ir per internetinių pokalbių programą bei naudodama elektroninio pašto dėžutę E. K. su A. ir A. M. aptarė savo veikimo darant nusikaltimą planą, jog A. ir A. M. finansuos jos atvykimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, ji už atvykimui daryti teroro aktą gautas lėšas įsigis Lietuvos Respublikos pilietės pasą, gaus Rusijos Federacijos vizą, nusipirks kelionės bilietą ir 2009 m. spalio 25 d. atvyks į Maskvą, kur A. M. ją pasitiks ir organizuos jos pervežimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, ten perduos apmokymams teroro aktui susisprogdinant vykdyti šioje vietovėje veikusiems tarptautinės teroristinės grupuotės ,,E. K.“ (,,K. E.“) nariams, kurie po apmokymų konkrečią teroro akto panaudojant E. K. vykdymo vietą – Rusijos Federacijos strateginį objektą – Rusijos Federacijos karinę bazę ir teroro akto įvykdymo laiką E. K. nurodys papildomai. Su šia teismo išvada, kad E. K. nurodytu būdu sudarė veikimo planą, kolegija taip pat nesutinka. Teisme, kaip jau buvo nurodyta, E. K. bet kokį rengimąsi įvykdyti teroro aktą paneigė. Kolegija jau nurodė, kad teismas pagrįstai rėmėsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų E. K. parodymų matosi, kad ji jokio konkretaus teroro akto įvykdymo plano nebuvo aptarusi ir sudariusi. Iš to paties jau nurodyta 2010 m. balandžio 23 d. įtariamosios apklausos protokolo matosi, jog apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, E. K. parodė tik apie tai, kad ji su A. M. aptarinėjo ,,veiksmus dėl teroro akto, kuris turėjo įvykti Rusijos Federacijoje, kur konkrečiai, man nėra žinoma. Kiek man žinoma, turėjau būti Rusijos Federacijoje teroro aktui“. Dar parodė, kad ,,teroro aktą turėjau atlikti ,,Šachido“ diržo pagalba susisprogdinant Rusijos karinėse bazėse. Vietos ir laiko, kur turėjo būti atliktas teroro aktas, aš nežinau“. Tos pačios apklausos metu E. K. taip pat parodė, kad ,,esu girdėjusi, kad šachidžių batalionas 2009 m. atnaujino savo veiklą ir visai organizacijai vadovavo D. U. ir jis nurodydavo užduotis susisprogdinti. Tačiau ir mano išvykimas į Maskvą, ir ketinimas susisprogdinti su šachidžių batalijonu neturi nieko bendro, nes aš su tais asmenimis nesu pažįstama ir nesu susijusi. Aš esu susijusi tik su tais asmenimis, kurie dalyvauja byloje – A. ir A. M.“. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. K. pati arba su kitais asmenimis, taip pat ir su A. ir A. M. būtų sudariusi ar bent aptarusi konkretų teroro akto Rusijos Federacijoje įvykdymo planą, byloje nėra. Netgi pačiame kaltinamajame akte, kaip ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nebuvo nurodyta nei konkreti planuojamo teroro akto įvykdymo vieta, nei laikas, nei kitos aplinkybės. Be to, iš bylos matosi, kad kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, kad A. M. organizuos E. K. pervežimą į Čečėnijos Respubliką, ten perduos apmokymams teroro aktui susisprogdinant įvykdyti šioje vietovėje veikusiems tarptautinės teroristinės grupuotės ,,Emirat kavkaz“ (,,Kaukazo emiratas“) nariams, kurie po apmokymų teroro akto, panaudojant E. K., įvykdymo vietą ir laiką nurodys papildomai, grindžiama ne E. K. parodymais, taip pat ne nuteistosios ir A. bei A. M. tarpusavio pokalbiais, o faktiškai tik pagal teisinės pagalbos sutartį gautais kitais bylos duomenimis, t. y. A. ir A. M. parodymais, jų pokalbiais su kitais asmenimis, gyvenančiais Rusijos Federacijoje, t. y. tokiais duomenimis, kurie pačiai E. K. nebuvo žinomi. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad E. K. žinojo, kas, kada ir kaip planavo ją panaudoti kaip savižudę įvykdant teroro aktą, taip pat jai nebuvo žinoma nei teroro akto įvykdymo laikas, nei vieta, nei kitos konkrečios planuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybės. Iš to, kas išdėstyta, matosi, kad E. K. nei su broliu ir seserimi M.s, nei su jokiais kitais asmenimis jokio konkretaus teroro akto įvykdymo plano sudariusi ar bent aptarusi nebuvo. Galima sutikti tik su tuo, kad E. K. iš tikrųjų su M.s aptarė planą, pagal kurį M. finansuos jos atvykimą į Maskvą ir su tuo susijusias išlaidas. Todėl daroma išvada, kad E. K. ir A. bei A. M. telefoninių ir internetinių pokalbių metu aptartos aplinkybės nebuvo toks planas, kuris atitiktų BK 21 str. 1 d. numatyto veikimo plano sudarymo požymius. Tuo tarpu planas, pagal kurį brolis ir sesuo M. finansuos E. K. atvykimą į Maskvą, o pati E. K. už gautus pinigus gaus Lietuvos Respublikos piliečio pasą, gaus Rusijos Federacijos vizą, nusipirks bilietą ir autobusu atvyks į Maskvą, kur ją pasitiks A. M., irgi negali būti laikomas teroro akto įvykdymo planu, tai buvo tik E. K. atvykimo į Maskvą planas, kuris nepalengvino konkretaus nusikaltimo, t .y. teroro akto įvykdymo Rusijos Federacijos teritorijoje, nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku ir nenustatytomis konkrečiomis kitomis aplinkybėmis. Tokia pati išvada daroma ir dėl kitų konkrečių E. K. veiksmų, kuriuos ji atliko pagal jau aptartą jos ir A. bei A. M. planą. E. K. iš tikrųjų gavo iš A. M. 500 JAV dolerių perlaidą, už šiuos pinigus užsakė ir gavo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Rusijos Federacijos vizą, apmokėjo kitas su kelione į Maskvą susijusias išlaidas, nusipirko autobuso į Maskvą bilietą. Visi šie E. K. veiksmai, taip pat ir prašymai, kad jos pažįstama R. K. atsiųstų jai iškvietimą į Rusijos Federaciją, reikalingą vizos gavimui, taip pat ir pats E. K. išvykimas 2009 m. spalio 24 d. autobusu iš Klaipėdos į Maskvą bei kelionė šiuo autobusu iki jos sulaikymo Kauno autobusų stotyje patvirtina tik nuteistosios rengimąsi ir pasiruošimą išvykti iš Lietuvos Respublikos ir nuvykti į Rusijos Federacijos Maskvos miestą. Visi šie veiksmai, kolegijos nuomone, nėra rengimosi įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijos teritorijoje stadija ir tie veiksmai negali būti vertinami aplinkybėmis, lengvinančiomis paties teroro akto įvykdymą. Kas konkrečiai būtų įvykę po to, kai E. K., jeigu nebūtų buvusi sulaikyta, o būtų nuvykusi į Maskvą, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji būtų buvusi panaudota įvykdant teroro aktą ir ar iš viso būtų buvusi panaudota ir susisprogdinusi, galima tik spėlioti.

Vienas iš alternatyvių rengimosi padaryti nusikaltimą požymių yra ir bendrininkų telkimas. Kaip jau buvo nurodyta, bendrininkų telkimas – tai asmenų, kurie reikalingi realizuojant kaltininko numatytą nusikaltimą, parinkimas, jų galimybių tokiai veiklai išaiškinimas, patikrinimas, šių asmenų palenkimas bendrai nusikalstamai veiklai, jų būsimos veiklos suplanavimas, vaidmenų paskirstymas, suderinimas ir pan. Kaltinamajame akte aprašant E. K. nusikalstamą veiką buvo nurodyta, jog ji viešai skelbė, kad ieško bendrininkų, galinčių jai padėti įvykdyti teroro aktą. Taip pat kaltinime buvo nurodoma, kad turėdama tikslą perduoti kaip savižudes mirtininkes teroro aktams Rusijos Federacijoje vykdyti su A. M. ir A. M. susijusiems Rusijos Federacijoje veikusiems asmenims, E. K. nuo 2009 m. rugpjūčio pabaigos iki 2009 m. spalio 24 d. verbavo N. K. bei nuo 2009 m. rugsėjo pabaigos iki 2009 m. spalio pradžios verbavo L. G. vykimui kartu su ja į Rusijos Federaciją.

Tai, kad E. K. viešai skelbė ne tik apie savo tikslą įvykdyti teroro aktą susisprogdindama, bet ir viešai skelbė, kad ieško bendrininkų, yra ne rengimosi padaryti nusikaltimą veiksmai, o tik tyčios iškėlimas aikštėn, dėl to šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta. Tuo tarpu kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad E. K. verbavo vykimui į Rusijos Federaciją N. K. ir L. G., teismas pašalino ir dėl to savo išvadas išdėstė E. K. išteisinimo pagal BK 250 str. 5 d. motyvuose. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra pagrįsta. Kaltinimo dalį, kad E. K. telkė bendrininkus verbuodama N. K. ir L. G., visiškai paneigia šių liudytojų parodymai. Liudytojos N. K. ir L. G. parodė tik apie tai, kad E. K. jų aktyviai neįkalbinėjo, o tik siūlė kartu su ja važiuoti į Maskvą, be to, E. K. joms nesiūlė dalyvauti jokių nusikaltimų padaryme, taip pat ir teroro aktų įvykdyme. Vien tik pasiūlymas šioms liudytojoms vykti kartu su E. K. į Maskvą tikrai nebuvo nei šių liudytojų verbavimas nusikalstamų veikų padarymui, nei bendrininkų telkimas. E. K. šiuo atveju neatliko jokių organizacinių veiksmų, kurie atitiktų bendrininkų telkimo požymius.

Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra tyčinė veika ir kaltininkas, atlikdamas veiksmus, kuriais rengiamasi padaryti nusikaltimą, veikia tik tiesiogine tyčia. Kolegija jau konstatavo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti E. K. veiksmai nepalengvino konkretaus nusikaltimo, t.y. teroro akto, padarymo. Tuo tarpu vertinant E. K. veikos subjektyviąją pusę, taip pat daroma išvada, kad nuteistosios tyčia atliekant tuos veiksmus buvo nukreipta ne į pasirengimą pradėti nusikalstamą veiką, t.y. teroro akto įvykdymą, o tik į tarpinių veiksmų, kurie dar nebuvo rengimasis padaryti nusikaltimą, atlikimą.

Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti E. K. veiksmai ir visa jos tęstinė veika neatitinka BK 21 str. 1 d. nurodytų tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų rengimosi padaryti nusikalstamą veiką, t.y. teroro aktą, požymių. Kolegija daro išvadą, kad E. K. veika, nuosprendyje aprašyti jos veiksmai nepalengvino kaltinime nurodyto nusikaltimo darymo ir nesudarė sąlygų nusikaltimo, t.y. teroro akto, įvykdymui. Todėl E. K. veiką kolegija vertina ne kaip rengimąsi padaryti nusikaltimą, o tik kaip „tyčios iškėlimą aikštėn“, t.y. veiksmus, atliekamus iki tiesiogiai pradedant daryti nusikaltimą, tačiau neperaugusius į rengimosi padaryti nusikaltimą stadiją, t.y. ji atliko veiksmus, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.

Dėl to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. K. kalta pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 21 str. 1 d.). Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. E. K. pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Perkvalifikuoti E. K. veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 250 str. 1 d., 2 d., 3 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), taip pat pagal po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusios naujos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcijos BK 250 str. atitinkamas dalis nėra pagrindo, nes E. K. veikoje nėra ne tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijos), o iš viso nėra rengimosi padaryti teroro aktą nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija taip pat nustatė ir papildomas aplinkybes, dėl kurių skundžiamo nuosprendžio dalis dėl E. K. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. ( 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), kolegijos nuomone, neteisėta ir nepagrįsta.

Jau buvo nurodyta apie tai, kad nuteistoji E. K. ir jos gynėjas apeliaciniuose skunduose išdėstė argumentus dėl, jų nuomone, proceso metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Didžioji dalis šių apeliacinių skundų argumentų pripažinti nepagrįstais, jie atmesti ir dėl to šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta. Tačiau dalį apeliantų argumentų dėl nusikalstamos veikos provokavimo kolegija pripažįsta pagrįstais.

Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad byloje nėra duomenų apie VSD darbuotojų ar jų agentų, taip pat kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų prieš E. K. naudotą fizinį smurtą ar kitokią prievartą. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad teisėsaugos institucijų atstovai būtų E. K. vertę, įkalbinėję ar kitokiu būdu kurstę daryti nusikalstamas veikas, taip pat ir rengtis įvykdyti teroro aktą. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į kitas šios bylos aplinkybes.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., BK 250 str. 5 d., E. K. padarė laikotarpiu nuo 2006 m. pabaigos iki 2009 m. spalio 24 d., t.y. tos nusikalstamos veikos iki E. K. sulaikymo tęsėsi beveik trejus metus. Jau nuo kaltinime nurodyto laikotarpio pradžios E. K. ir interneto tinklalapiuose, ir asmeninių pasisakymų metu viešai skelbė, kad ji, kaip savižudė sprogdintoja, turi tikslą įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijos teritorijoje. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. K. išteisinama, kaltinime nurodytus veiksmus įvertinus tik „tyčios iškėlimu aikštėn“. Tačiau svarbu pažymėti, kad riba tarp tyčios iškėlimo aikštėn ir rengimosi padaryti nusikaltimą yra labai paslanki. Todėl ypač svarbu, kad teisėsaugos institucijos, turinčios duomenų apie asmens apsisprendimą padaryti nusikalstamą veiką, kuo skubiau imtųsi atitinkamų prevencinių priemonių tam, kad ketinimas padaryti nusikalstamą veiką neperaugtų į jos padarymą.

Tuo metu, kai E. K., kaip nurodoma kaltinime, padarė nusikalstamas veikas, galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 5 str. numatyti operatyvinės veiklos uždaviniai, o šio straipsnio 1 punkte numatytas uždavinys kaip tik ir yra nusikalstamų veikų prevencija. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento padaliniai, kuriems pavedama operatyvinė veikla, yra operatyvinės veiklos subjektai, todėl nusikalstamų veikų prevencija buvo ir jų uždavinys. Lietuvos saugumo departamento įstatymo 7 str. nurodyta, kad Saugumo departamento uždaviniai yra ne tik laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, tačiau ir užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 8 str., apibrėžiančiame Saugumo departamento funkcijas, nurodyta ir apie tai, kad Saugumo departamentas tiria, analizuoja ir prognozuoja visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su valstybės saugumu; kovoja su terorizmu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 8 str. 2 p., 3 p.). Be to, šio įstatymo 8¹ str. numatyta ir konkreti teisės pažeidimų, taip pat ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonė – oficialus įspėjimas asmeniui. Įstatymo Nr. 8¹ str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad oficialus įspėjimas asmeniui yra Saugumo departamento pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių, nedaryti kitų teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. Oficialus įspėjimas gali būti taikomas, kai iš nustatyta tvarka gautų duomenų yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius pakenkti valstybės saugumo interesams.

Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos saugumo departamento pareigūnai Operatyvinės veiklos įstatyme bei Valstybės saugumo departamento įstatyme numatytų uždavinių – nusikalstamų veikų prevencijos neatliko arba atliko netinkamai. Jau buvo nurodyta apie tai, jog nustatyta, kad E. K. apie ketinimus susisprogdindama įvykdyti teroro aktą viešai skelbė nuo 2006 m. pabaigos – 2007 m. pradžios. Valstybės saugumo departamento pareigūnams tai turėjo būti žinoma ir turėjo būti imtasi konkrečių prevencijos priemonių tam, kad E. K. ketinimai įvykdyti teroro aktą neperaugtų į nusikalstamos veikos padarymą. Tačiau dėl E. K. veiksmų jokios prevencinės priemonės nebuvo taikomos ir ji nebuvo net oficialiai įspėta. Tai patvirtina konkretūs šios bylos duomenys. Byloje yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro J. Lauciaus 2010 m. gegužės 13 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“, kuriuo prokuroras Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos valdybos viršininkui M. S. paveda pateikti duomenis apie tai, kada E. K. buvo kviečiama į VSD Klaipėdos valdybą, kokiu tikslu, koks buvo pokalbių su ja turinys. Taip pat pavesta pateikti duomenis, ar E. K. VSD pareigūnų buvo oficialiai įspėta netęsti savo veiksmų ir ar jai buvo taikytos kitos oficialaus pobūdžio Valstybės saugumo departamento įstatyme numatytos įspėjimo priemonės (4 t., 70 b.l.). Į šį prokuroro raštą buvo gautas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos valdybos viršininko 2010 m. gegužės 19 d. raštas. Jame nurodoma, kad E. K. į valdybos patalpas buvo kviesta vienintelį kartą 2008 m. sausio 9 d. Pokalbio tikslas buvo surinkti informaciją apie E. K., jos kelionę į Vokietiją bei asmenis, su kuriais ji bendravo Vokietijoje. Rašte nurodoma, kad E. K. atžvilgiu nebuvo taikytos Valstybės saugumo departamento įstatyme numatytos oficialios įspėjimo priemonės, nes tuo metu tam nebuvo pagrindo. Dar nurodoma, kad VSD Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai su E. K. daugiau nebendravo (4 t., 71 b.l.).

Šie bylos dokumentai rodo, kad jokios prevencinės priemonės dėl E. K. veiksmų nebuvo taikomos, VSD pareigūnai su ja bendravo 2008 m. sausio 9 d., jokių įspėjimo priemonių netaikė, tačiau kiti bylos duomenys rodo, kad praėjus vos keletui dienų po nurodyto pokalbio, t.y. 2008 m. sausio 22 d. dėl E. K. veiksmų buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. Šis operatyvinis tyrimas truko net iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., jo metu buvo surinkta didžioji dalis duomenų, kuriais po to ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo grindžiami E. K. pareikšti kaltinimai. Dar kartą pažymėtina, kad daugiau negu pusantrų metų trukusio operatyvinio tyrimo laikotarpiu jokios prevencinės priemonės, kuriomis būtų užkardyta E. K. galimai nusikalstama veika, jai nebuvo taikytos. 2009 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 5 d. (1 t., 25 b.l.).

Apie nusikalstamos veikos provokavimą ir apie tai, kad provokavimo metu surinkti bylos duomenys yra gauti neteisėtu būdu ir nelaikytini įrodymais, išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011. Šioje nutartyje pažymima, kad byloje Ramanauskas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad policijos kurstymas yra tada, kai pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiriboja iš esmės pasyviu dalyvavimu tiriamojoje nusikalstamoje veikoje, bet daro subjektui tokią įtaką, kad sukursto nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t.y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Nutartyje nurodyta, kad toje byloje policijos veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius. Dėl to buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jeigu valstybė laiku užkirstų kelią naujų nusikaltimų padarymui, t.y. pradėjusi ikiteisminį tyrimą, imtųsi aktyviai tirti jau padarytus nusikaltimus. Kolegija laiko, kad teisėsaugos institucijų veiksmai, palaikantys J. K. nusikalstamas iniciatyvas, negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Nutartyje nurodoma, kad formaliai nusikalstami pareigūnų veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pažymėtina, kad ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mąstą. Kolegija pažymėjo, jog laiko, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, valstybės veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų pradėtų daryti nusikaltimų išaiškinimu, o ne tolimesniu J. K. skatinimu daryti nusikalstamas veikas. Nurodytoje kasacinėje nutartyje konstatuota, kad tokia valstybės veikla neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties. Savo ruožtu tai reiškia, kad jos metu surinkti duomenys yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 str. 4 d.) ir nelaikytini įrodymais. Šis BPK reikalavimų pažeidimas esmingai įtakoja J. K. ir kitų asmenų baudžiamąją atsakomybę. Todėl teismų sprendimų dalis dėl J. K. ir kitų asmenų nuteisimo naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis priimta baudžiamojoje byloje, kurioje buvo taikomas NVIM, ir šios bylos aplinkybės nėra visiškai analogiškos E. K. bylos aplinkybėms. Vis dėlto, kai kurios aplinkybės, apie kurias nurodoma paminėtoje kasacinėje nutartyje, kolegijos nuomone, nustatytos ir E. K. byloje. Šiame nuosprendyje kolegija jau pasisakė apie tai, kad VSD pareigūnai, žinodami apie viešai skelbiamus E. K. tikslus įvykdyti teroro aktą, nesiėmė jokių įstatymuose numatytų prevencijos priemonių, kurios būtų užkirtusios kelią ketinimų peraugimui į nusikalstamos veikos darymą. Tokių priemonių pareigūnai nesiėmė ir iki E. K. veiksmų operatyvinio tyrimo pradžios, ir po to viso ilgą laiką trukusio operatyvinio tyrimo metu. Tačiau kolegija šiuo atveju pagrindinį dėmesį atkreipia netgi ne į VSD pareigūnų, atlikusių operatyvinį tyrimą, veiksmus, o į pareigūnų, taip pat ir prokurorų procesinius veiksmus jau po to, kai šioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jau buvo nurodyta apie tai, kad dėl teisėsaugos institucijoms jau žinomų E. K. veiksmų 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 5 d.

Praėjus dviem dienoms po ikiteisminio tyrimo pradžios, 2009 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J. Laucius raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių P. M.. Rašte prokuroras nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. K. nuo 2009 m. birželio dalyvauja bendrininkų grupės teroro aktams vykdyti veikloje, siekdama kaip savižudė sprogdintoja nenustatytoje vietoje Rusijos Federacijoje sukelti sprogimą (susisprogdinti). Taip pat rašte nurodoma, kad E. K. vykdo parengiamuosius veiksmus šio nusikaltimo padarymui: gavusi iš Rusijos Federacijoje veikiančių nenustatytų asmenų lėšų kelionei, išsiėmė naują Lietuvos Respublikos pasą, įsigijo naujus mobiliojo ryšio telefono abonentus konspiraciniam ryšiui palaikyti bei galimai kreipėsi į Rusijos Federacijos konsulines įstaigas dėl šios šalies vizos išdavimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir tai, kad gavusi Rusijos Federacijos vizą E. K. iki 2009 m. spalio vidurio ruošiasi vykti į Rusijos Federaciją, kad šioje šalyje, kaip nurodo pati, įvykdytų teroro aktą. Tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas visapusiškai, pilnai ir objektyviai bei siekiant užkirsti kelią galimam teroro aktui užsienio valstybėje, šiuos Rusijos Federacijos teritorijoje veikiančius ir kontaktuojančius su E. K. asmenis reikalinga itin skubiai nustatyti.

Tuo pačiu raštu, vadovaujantis BPK 170 str. 3 d., prokuroras VSD generaliniam direktoriui nurodė kuo skubiau: 1) kreiptis į atitinkamas Rusijos Federacijos institucijas, suteikti joms surinktą šioje byloje informaciją apie galimai rengiamą Rusijos Federacijos teritorijoje teroro aktą; 2) pateikti byloje surinktus duomenis apie šioje šalyje veikiančius ir su E. K. kontaktuojančius asmenis; 3) pateikti šių asmenų Rusijos Federacijoje naudojamus mobiliojo ryšio telefonų abonentų numerius; 4) pateikti prašymą skubiai nustatyti bei pranešti apie jų galimą priklausymą Rusijos Federacijoje veikiančioms teritorinėms grupėms (11 t., 1-2 b.l.).

Byloje taip pat yra Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento kovos su terorizmu valdybos septintojo skyriaus viršininko A. Ž. 2009 m. spalio 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo prokuroras J. Laucius informuojamas apie tai, kad šio prokuroro 2009 m. rugsėjo 29 d. pavedimas baudžiamojoje byloje dėl informacijos perdavimo įvykdytas (11 t., 3 b.l.).

Iš bylos matosi, kad nors apie E. K. ketinimus vykti į Rusijos Federaciją ir ten įvykdyti teroro aktą Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms buvo žinoma, dėl E. K. galimai nusikalstamos veikos užkardymo nebuvo imtasi jokių priemonių ir jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Su pačia E. K. nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, o pirmą kartą įtariamąja E. K. buvo apklausta tik 2009 m. spalio 25 d., t.y. jau po to, kai Valstybės saugumo departamento pareigūnai ją vykstančią autobusu iš Klaipėdos į Maskvą, 2009 m. spalio 24 d. sulaikė Kauno m. autobusų stotyje. Autobusu iš Klaipėdos į Maskvą E. K. išvyko po to, kai Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdos m., po pokalbio su keliais šio konsulato darbuotojais, 2009 m. spalio 20 d. gavo Rusijos Federacijos vizą.

Iš to, kas jau buvo paminėta, daroma išvada, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios apie E. K. ketinimus vykti į Rusijos Federaciją ir ten galimai įvykdyti teroro aktą jau buvo žinoma ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms. Lietuvos pareigūnams Rusijos teisėsaugos institucijoms, be kitos informacijos, perdavus dar ir informaciją apie E. K. ketinimus kreiptis į Rusijos Federacijos konsulines įstaigas dėl šios šalies vizos išdavimo, apie tai buvo žinoma ir Rusijos Federacijos konsulaui Klaipėdos m., kuriame, nepaisant jau nurodytos informacijos, 2009 m. spalio 20 d. Rusijos federacijos viza E. K. vis tiek buvo išduota. Kaltinime nurodoma, kad 2009 m. spalio 24 d. 16 val. 15 min. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnai E. K. sulaikė Kauno autobusų stotyje, tokiu būdu užkardant kelią nusikaltimo padarymui. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi jau išdėstytas bylos aplinkybes, daro kitokias išvadas.

Pirmiausia daroma išvada apie tai, kad ne tik operatyvinio tyrimo, bet ir jau pradėto ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos institucijoms E. K. veiksmai buvo žinomi ir kontroliuojami. Apie E. K. ketinimus galimai įvykdyti teroro aktą buvo žinoma ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms. Visuma aptartų bylos aplinkybių, kolegijos nuomone, leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie tai, kad Rusijos Federacijos viza E. K. buvo išduota tik tam, kad gavusi šią vizą E. K. būtų sulaikyta kelionės į Maskvą metu arba jau nuvykusi į Rusijos Federaciją. Remiantis jau aptarta ir galiojančia teismine praktika, tokius teisėsaugos organų veiksmus, kuriais galimai nusikalstama asmens iniciatyva palaikoma tam, kad po to tokiu būdu surinktais įrodymais būtų grindžiamas baudžiamasis persekiojimas, kolegija šioje byloje laiko nusikalstamos veikos provokavimu. Tokie E. K. veiksmai, kaip Rusijos Federacijos vizos gavimas ir išvykimas autobusu iš Klaipėdos į Maskvą, kelionė šiuo autobusu iki sulaikymo Klaipėdos autobusų stotyje momento, yra nurodyti kaltinime, kuriame tie veiksmai vertinami E. K. parengiamaisiais veiksmais turint tikslą įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai reiškia, kad patys teisėsaugos organų veiksmai paskatino E. K. tęsti savo galimai nusikalstamus ketinimus, o tokios teisėsaugos institucijų veiklos metu gauti bylos duomenys po to buvo panaudoti kaip įrodymai baudžiamajam persekiojimui ir tais įrodymais buvo grindžiama E. K. kaltė. Teisėjų kolegija, remdamasi jau nurodyta kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011, daro išvadą, kad tokia Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veikla ir šioje byloje neatitiko Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties. Savo ruožtu tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais po to buvo grindžiami kaltinimai E. K., yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 str. 4 d.) ir jie negali būti laikomi bei pripažįstami įrodymais.

Šiame nuosprendyje kolegija jau išdėstė motyvus apie tai, kad kaltinime bei skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti E. K. veiksmai neatitiko BK 21 str. 1 d. išvardintų rengimosi padaryti nusikaltimą požymių. Be to, kolegija padarė išvadą ir apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. K. savo galimai nusikalstamus ketinimus buvo skatinama, t.y. provokuojama tęsti. Gali kilti klausimas, ar tarp šių dviejų grupių motyvų nėra prieštaravimų ir ar teisėsaugos institucijos iš viso galėjo provokuoti nuteistosios veiksmus, kurie šiuo nuosprendžiu buvo pripažinti neturinčiais rengimosi padaryti nusikaltimą požymių. Kolegijos nuomone, jau nurodytos dvi priežastys, dėl kurių skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas neteisėtu, nepagrįstu ir yra naikinamas, tarpusavyje neprieštarauja. Pirmiausia pažymėtina, kad padariusi išvadą dėl nusikalstamos veikos provokavimo ir dalies ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų gavimo neteisėtu būdu bei jų nepripažinimo įrodymais, teisėjų kolegija šiuo atveju tiesiog išnagrinėjo nuteistosios E. K. bei jos gynėjo apeliaciniuose skunduose dėl šių aplinkybių išdėstytus argumentus, o juos išnagrinėjusi, dalį tų argumentų pripažino pagrįstais. Kita vertus, išnagrinėjusi kitus tų pačių apeliantų argumentus dėl skundžiamame nuosprendyje aprašytų E. K. veiksmų įvertinimo ir kvalifikavimo, kolegija šiuos argumentus taip pat pripažino pagrįstais ir dėl jau išdėstytų šiame nuosprendyje motyvų padarė išvadą, kad kaltinime ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti E. K. veiksmai buvo tik „tyčios iškėlimas aikštėn“ ir kad tie jos veiksmai dar neperaugo į rengimosi daryti nusikaltimą (BK 21 str. 1 d.) stadiją. Nors ir padariusi išvadą dėl nusikalstamos veikos provokavimo, kolegija pagrindine priežastimi, dėl kurios naikinamas apkaltinamasis nuosprendis, laiko tai, kad E. K. veiksmuose nebuvo rengimosi padaryti nusikaltimą objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Tai nulėmė ir E. K. išteisinimo pagrindą, numatytą BPK 303 str. 5 d. 1 p. E. K. pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. K. buvo kaltinama dar ir pagal BK 250 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) dėl to, kad ji kūrė organizuotą grupę teroro aktui įvykdyti ir dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas E. K. pagal BK 250 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo. Tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl šios nuosprendžio dalies kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

Pagal BK 250 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) atsakė tas, kas kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę šiame straipsnyje numatytiems veiksmams atlikti arba dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramą tokiai grupei. Tai reiškia, kad pagal BK 250 str. 5 d. atsakė asmenys, kurie atliko bent vieną iš šiame baudžiamajame įstatyme numatytų veikų. Bendrieji bendrininkų grupės ir organizuotos grupės požymiai yra numatyti BK 25 str. 2 ir 3 dalyse. Specialusis BK 250 str. 5 d. nurodytų grupių požymis – tikslas padaryti teroro aktą.

Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal kaltinime nurodyto laikotarpio ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labau sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

BK 250 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nurodytas bendrininkų arba organizuotos grupės kūrimas – tai kito asmens ar asmenų įtraukimas į bendrus veiksmus rengiant teroro aktą (bendrininkų paieška, sprogmenų įgijimas, veiksmų plano aptarimas ir kt.). Dalyvavimo teroristinės bendrininkų ar organizuotos grupės veikloje laikomas bet kokių veiksmų, funkcijų ar užduočių rengiant ar vykdant teroro aktą atlikimas. Šie veiksmai, funkcijos ir užduotys gali būti susiję tiek su vadovavimu grupei, tiek ir su antraeilio vaidmens atlikimu. Kiekvienas grupės dalyvis turi veikti tyčia, t.y. suprasdamas, kad kartu su kitais grupės nariais rengia ar vykdo teroro aktą sudarančius veiksmus, ir norėdamas taip veikti.

Iš šioje byloje surašyto kaltinamojo akto matosi, kad E. K. veika buvo aprašyta kaip viena tęstinė veika, kuri, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, atitinka dviejų nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose BK 250 str. dalyse, požymius. Todėl kaltinamajame akte išdėsčius vieną kaltinimą, buvo nurodyta, kad tais pačiais veiksmais E. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. bei BK 250 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Apie visa tai nurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde, todėl nepagrįsti to paties skundo argumentai apie tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai neatribojo nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo pripažino E. K. kalta pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., ir tos kaltinimo dalies, dėl kurios E. K. išteisino pagal BK 250 str. 5 d. Pačiame prokuroro apeliaciniame skunde nurodomos tos kaltinimo dalys, kurias teismas pašalino ir kurios nulėmė išteisinamojo nuosprendžio pagal BK 250 str. 5 d. priėmimą. Nors iš dalies ir sutinkant su prokuroro skundo argumentais apie tai, kad teismas kai kurių kaltinime nurodytų aplinkybių pašalinimo išsamiau nemotyvavo, tačiau pati skundžiamo nuosprendžio forma ir turinys, kai, esant vienam nusikalstamų veikų aprašymui, pagal vieną baudžiamąjį įstatymą asmuo pripažįstamas kaltu, o pagal kitą baudžiamąjį įstatymą išteisinamas, nuosprendžio surašymo taisyklėms neprieštarauja.

Išteisindamas E. K. pagal BK 250 str. 5 d., pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad „kaltinamoji teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad ji organizuotos grupės teroro aktui vykdyti nekūrė ir bendrininkų neieškojo. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tiek L. G., tiek N. K. į Maskvą su savimi vežtis ketino tam, kad ir jos būtų panaudotos kaip savižudės sprogdintojos teroro aktui. Nei L. G., nei N. K. nežinojo, kad bus panaudotos sprogdinimams, įkalbinėdama jas vykti su ja į Rusiją tai nuo jų slėpė.

Liudytojos L. G. ir N. K. parodė, kad nebuvo aktyviai įkalbinėjamos kartu su kaltinamąja vykti į Maskvą, buvo tik siūloma kartu važiuoti, apie tai, kad jos bus panaudotos kaip sprogdintojos mirtininkės, joms nežinoma.

Iš kaltinamosios pasisakymų pokalbių forumuose bei socialiniuose tinkluose turinio matyti, kad ji turėjo tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą strateginiuose objektuose, tačiau iš jos pokalbių mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu bei internetine programa MSN su Rusijos Federacijos piliečiais A. M. ir A. M. turinio negalima padaryti neginčijamos išvados apie tai, kad E. K. kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti ir dalyvavo jos veikloje, o priešingai - ji pati gavo minėtų asmenų pasiūlymą atvykti į Maskvą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik kaltinamojo prisipažinimu, kai jo nepatvirtina kiti įrodymai. Teismo išvados gali būti grindžiamos tik pagal teisėjų vidinį įsitikinimą įvertinta patikimų įrodymų visuma. Toks įvertinimas turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Šiuo atveju vien E. K. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu nepakanka tam, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie kaltinamosios kaltumą.

Esant tokioms aplinkybėms E. K. pagal BK 250 str. 5d. išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303str. 5d. 1p.).“

Kolegijos nuomone, iš dalies galima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumantais apie tai, kad šie pirmosios instancijos teismo išdėstyti išteisinimo motyvai, taip pat ir atskirų aplinkybių pašalinimo iš kaltinimo motyvai yra trumpi ir neišsamūs. Taip pat galima sutikti ir su skundo argumentais, kad teismo motyvuose yra prieštaravimų dėl pačios E. K. parodymų vertinimo, t.y. dėl to, kad vienu atveju teismas remiasi E. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, o kitu atveju remiasi perskaitytais jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., yra naikinama ir šioje dalyje kolegija priima naują, išteisinamąjį nuosprendį. Išsamūs naujo, išteisinamojo nuosprendžio pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. priėmimo motyvai šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyti ir dar kartą dėstyti tuos pačius motyvus nėra reikalo. Tačiau kolegija pažymi, kad dėl tų pačių šiame nuosprendyje jau aptartų bylos aplinkybių bei jau išdėstytų motyvų, dėl kurių E. K. išteisinama pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., atmetami ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl nuosprendžio dalies, kuria pirmosios instancijos teismas E. K. išteisino pagal BK 250 str. 5 d.

Pačiame prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad E. K. dalyvavimas parengiamuosiuose veiksmuose teroro akto įvykdymui, dėl kurių teismas pripažino ją kalta pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., tuo pačiu jau patvirtina ir jos kaltę pagal BK 250 str. 5 d., t.y. dėl organizuotos grupės teroro akto įvykdymui kūrimo ir dėl dalyvavimo šios grupės veikloje.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad dalyvaudami organizuotos grupės labai sunkiam nusikaltimui – teroro aktui – padaryti veikloje šios grupės nariai atliko tam tikras užduotis ir turėjo skirtingus vaidmenis. E. K. užduotis buvo iš už M. gautus pinigus pasidaryti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, gauti Rusijos Federacijos vizą ir atvykti į Maskvą, o vėliau su organizuotos grupės narių pagalba į Rusijos Federacijoje veikiančios tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K.“ narių nurodytą vietą ir ten susisprogdinti. Tuo tarpu A. ir A. M. užduotis buvo finansuoti E. K. atvykimą į Maskvą, ją pasitikti ir perduoti Rusijos Federacijoje veikiančios tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K.“ nariams, kad šie ją savo nuožiūra panaudotų teroro aktui susisprogdinant.

Visus šiuos prokuroro apeliacinio kundo argumentus, taip pat ir apie E. K. užduotis ir jos vaidmenį organizuotos grupės veikloje kolegija atmeta.

Jau buvo nurodyta apie tai, kad bendrininkų ar organizuotos grupės kūrimas – tai kito asmens ar asmenų įtraukimas į bendrus veiksmus rengiant teroro aktą. Dalyvavimu teroristinės bendrininkų ar organizuotos grupės veikloje yra bet kokių veiksmų rengiant ar vykdant teroro aktą atlikimas. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad E. K. organizuotos grupės teroro aktui įvykdyti nekūrė ir bendrininkų neieiškojo. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad E. K. „neverbavo“, o tuo pačiu ir neatliko jokių veiksmų įtraukti į organizuotos grupės veiklą liudytojas N. K. ir L. G., irgi pagrįsta, tai jau buvo išsamiai aptarta ir šiame nuosprendyje. Be to, teismas, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą ir apie tai, kad E. K. nekūrė organizuotos grupės teroro akto įvykdymui ir įtraukdama į šios grupės veiklą ir Rusijos Federacijoje gyvenančius A. ir A. M.. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atvirkščiai, būtent pati E. K. gavo M. pasiūlymą atvykti į Maskvą. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo nesirėmė prie bylos pridėtu Maskvos srities teismo 2011 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu (21 t., 180-211 b.l.). Iš šio nuosprendžio matosi, kad juo A. M. buvo nuteistas pagal Rusijos Federacijos BK 208 str. 1 d. ir BK 205 str. 1 d., o A. M. nuteista pagal Rusijos Federacijos BK 205 str. 1 d. A. M. buvo nuteistas už tai, kad finansavo federalinio įstatymo nenumatytą ginkluotą formuotę. Be to, A. M. ir A. M. nuteisti už tai, kad padėjo teroristinei veiklai – palenkė asmenį įvykdyti nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos BK 208 str. ir BK 205 str. Nuosprendyje aprašant M. padarytas nusikalstamas veikas, šiame nuosprendyje nurodoma, kad būtent M., veikdami pagal anksčiau iš NSF vadovų gautus nurodymus, naudodamiesi mobilaus telefono ryšiu, palenkė Lietuvos Respublikos pilietę E. K., nuolat gyvenančią Lietuvos Respublikos Klaipėdos mieste, dalyvauti minėtos NSF nusikalstamoje veikloje, paskatinę ją atvykti į Maskvą ir Rusijos Federacijos teritorijoje įvykdyti teroro aktą susisprogdinant viešoje vietoje. Taigi net šio Rusijos Federacijos Maskvos srities teismo nuosprendžio išvados patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad E. K. organizuotos grupės nekūrė, o atvykti į Maskvą jai pasiūlė būtent Rusijos Federacijoje gyvenantys brolis ir sesuo M..

Tačiau teisėjų kolegija ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad tiek bendrininkų ar organizuotos grupės kūrimas, tiek ir dalyvavimas teroristinės bendrininkų ar organizuotos grupės veikloje yra ir kitų asmenų įtraukimas, ir paties kaltininko atlikimas ne bet kokių veiksmų, o tik veiksmų rengiant ar vykdant teroro aktą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje jau padarė išvadą, kad kaltinime ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti E. K. veiksmai buvo tik jos „tyčios iškėlimas aikštėn“ ir tie veiksmai dar nebuvo peraugę į rengimąsi padaryti nusikaltimą (teroro aktą) stadiją. Tuo pačiu tai reiškia, kad E. K. neatliko jokių veiksmų rengiant teroro aktą dalyvaudama nei paprastoje bendrininkų grupėje, nei organizuotoje grupėje.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad teismas iš kaltinimo be pagrindo pašalino aplinkybę, kad A. M. ir A. M. veikė vykdydami tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K.“ („Kaukazo emiratas“) narių nurodymą užverbuoti teroro aktui susisprogdinant savanorę mirtininkę. Prokuroro skunde taip pat nurodoma, kad apie grupės organizuotumą rodo tai, kad M. turėjo realius ir pastovius ryšius su Rusijos Federacijoje veikiančia tarptautine teroristine grupuote „E. K.“, tai patvirtina ne tik jau paminėtas Maskvos srities teismo nuosprendis, bet ir kiti pagal teisinės pagalbos prašymus gauti duomenys iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų.

Teisėjų kolegija šiuos prokuroro skundo argumentus taip pat atmeta. Iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymus atsiųsti bylos duomenys , tas pats jau paminėtas Maskvos srities teismo nuosprendis A. ir A. M. byloje, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateikti papildomi dokumentai iš tikrųjų leidžia padaryti išvadą, kad brolis ir sesuo M. tikrai turėjo ryšių su Rusijos Federacijos teritorijoje veikusiomis nusikalstamomis grupuotėmis, M. veikė vykdydami tarptautinės teroristinės grupuotės „E. K.“ narių nurodymą užverbuoti teroro aktui susisprogdinant savanorę mirtininkę. Bylos duomenys rodo, kad M. su teroristinės grupuotės nariais galėjo konkrečiau aptarinėti ir aplinkybes, kuriomis E. K., jai atvykus į Maskvą, po to bus panaudota kaip savižudė mirtininkė įvykdant teroro aktą Rusijos Federacijos teritorijoje.

Tačiau šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo aptarta ir tai, kad pati E. K. palaikė ryšius tik su A. ir A. M.. Visi E. K. atlikti veiksmai dar nebuvo peraugę į rengimosi įvykdyti teroro aktą stadiją ir jie buvo susiję tik su E. K. išvykimu iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos teritoriją, konkrečiai, į Maskvos miestą. A. M. ryšius su konkrečia tarptautine teroristine organizacija, jos nariais, tų narių nurodymų vykdymą ir konkrečius jų planus dėl E. K. panaudojimo įvykdant teroro aktą pačiai E. K. nebuvo žinoma. Tai neigia ji pati, o šiuos jos aiškinimus paneigiančių bylos duomenų nėra.

Prokuroro apeliaciniame skunde dėstomos BK 25 str. 3 d. nuostatos apie tai, kas yra organizuota grupė. Tačiau kitame, t.y. BK 26 str., yra išdėstytos ir nuostatos apie bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. BK 26 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Ši nuostata reiškia, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t.y už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapimami bendrininkų tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad E. K. atliko tik tokius veiksmus, kurie dar neatitiko rengimosi padaryti nusikaltimą (teroro aktą) požymių. Apie kitus brolio ir sesers M. veiksmus, jų ryšius su tarptautinės teroristinės organizacijos nariais, taip pat ir jų planus dėl tolimesnio E. K. panaudojimo rengiantis teroro akto įvykdymui ar jį įgyvendinant, E. K. nežinojo ir to jos tyčia neapėmė.

Dėl visų jau išdėstytų ir aptartų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas E. K. pagal BK 250 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) pagrįstai išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Naikinti arba keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį pagrindo nėra.

E. K. išteisinant pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. ir atmetus prokuroro apeliacinį skundą dėl E. K. pripažinimo kalta pagal BK 250 str. 5 d., tuo pačiu atmetami ir visi kiti prokuroro apeliacinio skundo argumentai ir šiame skunde suformuluoti prašymai. Prokuroro skunde labai plačiai dėstomi argumentai apie E. K. paskirtą neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę, apie netinkamą BK 54 str. 3 d. taikymą, taip pat dėstomi argumentai, susiję su bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei bausmės paskirtimi. Kadangi šiuo nuosprendžiu E. K. visiškai išteisinama, jai jokia bausmė neskiriama, nurodytų prokuroro skundo argumentų kolegija nenagrinėja. Taip pat atmetami ir prokuroro skundo argumentai ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Skunde prokuroras prašo, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš E. K. išieškoti papildomai 829,88 Lt, kurie yra konfiskuotinų 500 JAV dolerių dalis, kuri išleista ir dėl to jos negalima paimti. BK 72 str. numatytas turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. Jis yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. K. visiškai išteisinama. Todėl konfiskuoti jos turtą nėra jokio pagrindo. Be to, dėl šiame nuosprendyje jau išdėstytų motyvų 500 JAV dolerių, kuriuos pašto perlaida E. K. gavo iš A. M., priešingai negu nurodoma prokuroro skunde, negali būti pripažinti BK uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Todėl šioje dalyje kolegija ne tik netenkina prokuroro apeliacinio skundo, tačiau ir naikina skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė konfiskuoti pas E. K. paimtus pinigus – 140 Lt ir 100 JAV dolerių. Šie pinigai grąžinami išteisintajai.

Pagal BPK 105 str. 1 d., 2 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas iš nuteistojo arba kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. E. K. šiuo nuosprendžiu visiškai išteisinama, todėl prokuroro prašymas išieškoti iš jos 4801,19 Lt proceso išlaidų taip pat atmetamas. Priimdamas naują, išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikina E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

E. K. pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendžio dalį dėl pas E. K. paimtų 140 Lt ir 100 JAV dolerių konfiskavimo panaikinti. E. K. asmens kratos metu paimtus 140 Lt ir 100 JAV dolerių, saugomus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, grąžinti išteisintajai E. K..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundą atmesti.