Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų N. S., A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir N. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2010 m. vasario 4 d.

A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Iš N. S. konfiskuota 150 Lt, iš A. G. konfiskuota 263,58 Lt.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir S. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteista už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį 0,240 g laikė su savimi iki 2010 m. vasario 2 d. 18.50 val., kol prie namo, esančio Vilniuje, Dzūkų g. 21, buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

N. S. nuteista ir už tai, kad 2010 m. vasario 2 d. apie 11.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio namo laiptinėje už 320 litų ir tą pačią dieną 18.30 val. šalia prekybos centro „Mada“, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 40, į skolą, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, bei neturėdama tikslo parduoti, įgijo iš A. G. narkotinę medžiagą – heroiną, kurios dalį - 0,252 g 2010 m. vasario 2 d., 13.55 val., namo Nr. 21, esančio Vilniuje, Dzūkų g., 3 aukšto laiptinėje už 200 Lt pardavė S. K., dalį (nenustatytą kiekį) suvartojo, o likusią dalį 0,938 g laikė su savimi iki tos pačios dienos 18.50 val., kol prie namo, esančio Vilniuje, Dzūkų g. 21, buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

A. G. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2010 m. vasario 2 d. bute, esančiame Kovo 11-sios g. 49-25, Grigiškėse, Vilniuje, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 15,335 g narkotinės medžiagos – heroino bei didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 26,775 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurios dalį, bet ne mažiau kaip 1,19 g narkotinės medžiagos – heroino 2010 m. vasario 2 d., apie 11.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje už 320 litų ir tą pačią dieną 18.30 val. šalia prekybos centro „Mada“, esančio Laisvės pr. 40, Vilniuje, į skolą pardavė N. S., o likusias dalis 14,145 g narkotinės medžiagos – heroino ir 26,775 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. vasario 3 d., 17.50 val. atliktos kratos.

A. G. nuteistas ir už tai, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. Ž. Z. (buvusiai Šeškūnienei) priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), specialiai įrengė vieną kambarį, sumontuodamas specializuotą įrangą, pritaikytą kanapių auginimui, kur nuo 2009 metų liepos mėnesio, nenustatyto laiko, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo nenustatytą kiekį kanapių sėklų, kurias pasodino specialiai įrengtame kambaryje buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į iš anksto įgytus plastikinius indelius, pripildydamas žemių, ir vėliau prižiūrėjo auginamas kanapes, jas laistė, tręšė, vėdino patalpas, palaikydamas tinkamą temperatūrą, tokiu būdu sudarė sąlygas jų augimui, o išaugintas kanapes sudžiovino, turėdamas tikslą, jas išplatinti ir tokiu būdu įgijo, gamino ir iki 2010 m. vasario 3 d., 17.50 val. laikė didelį kiekį išdžiovintų 875,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei išaugintas 236,02 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) turėdamas tikslą realizuoti, kol policijos pareigūnai kratos metu minėtame bute surado 1111,27 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, o likusią išdžiovintą dalį - 0,948 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-13, Vilniuje, iki 2010 m. vasario 3 d. 20.50 val. atliktos kratos.

R. P. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, nusipirkdamas įgijo ne mažiau, kaip 15,335 g narkotinės medžiagos – heroino bei didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 26,775 g, psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurios dalį, ne mažiau kaip 1,19 g narkotinės medžiagos – heroino A. G. 2010 m. vasario 2 d. apie 11.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje už 320 litų bei tą pačią dieną 18.30 val. šalia prekybos centro „Mada“, esančio Laisvės pr. 40, Vilniuje, į skolą pardavė N. S., o likusias dalis 14,145 g narkotinės medžiagos – heroino ir 26,775 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino kartu su A. G. laikė bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. vasario 3 d. 17.50 val., kai policijos pareigūnai šias medžiagas surado kratos bute metu, t. y. R. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

R. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. G. nuo 2009 m. liepos 1 d. Ž. Z. (Šeškūnienei) priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su A. G. specialiai įrengė vieną kambarį, sumontuojant specializuotą įrangą, pritaikant kanapių auginimui, kur nuo 2009 metų liepos mėnesio, nenustatytu laiku, kartu su A. G. neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo nenustatytą kiekį kanapių sėklų, kurias kartu su A. G. pasodino specialiai įrengtame kambaryje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į iš anksto įgytus plastikinius indelius, pripildydamas žemių, ir kartu su A. G. prižiūrėjo auginamas kanapes, jas laistė, tręšė, vėdino patalpas, palaikydamas tinkamą temperatūrą, tokiu būdu sudarė sąlygas jų augimui, o išaugintas kanapes sudžiovino, turėdamas tikslą jas išplatinti, ir tokiu būdu su A. G. įgijo, gamino, laikė didelį kiekį išdžiovintų 875,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei išaugintas 236,02 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą realizuoti, iki 2010 m. vasario 3 d. 17.50 val., kai policijos pareigūnai kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu surado 1111,27 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, o likusią išdžiovintą dalį 0,948 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-13, Vilniuje, iki 2010 m. vasario 3 d. 20.50 val. atliktos kratos, t. y. R. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti A. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, pridėti prie paskirtos bausmės dalį neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, ir paskirti A. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistųjų A. G. ir N. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Išteisintasis R. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, tuo, kad jis bendrininkų grupėje su A. G. įgijo, gamino, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos (kanapių ir jų dalių), turėdamas tikslą jas realizuoti. Be to, R. P. buvo kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisino R. P. pagal nurodytus straipsnius. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su R. P. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalies 260 straipsnio 2 dalį, tačiau neskundžia apygardos teismo nuosprendžio dalies dėl R. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikaltimo sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą). Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1,2 dalyse numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėtis, kurią be objektyviųjų sudaro ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai (kaltė, tikslas, motyvas). Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai dispozicijoje išreikšti žodžiais „turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti“. Pardavimas – narkotinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą - yra vienas iš narkotinių medžiagų platinimo būdų. Kitokiu nei pardavimas platinimu teismų praktikoje laikomas narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Neįrodžius Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių dalies – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio nuostatas.

įrodymų, patvirtinančių R. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

2010 m. kovo 9 d. specialisto išvados Nr. 140-(1042)-IS1-1829 duomenimis, sausų susmulkintų, žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš plastikinio maišelio (paketas Nr. 0018132), rasto 2010 m. vasario 3 d. kratos bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapė (ir jos dalys), kurios masė – 0,50 g, žalios spalvos susmulkintos augalinės kilmės medžiagos liekanos iš septynių plastikinių maišelių (paketas Nr. 0018132), yra narkotinė medžiaga – kanapės (jų dalys), kurios bendra masė – 0,11 g (I b. t., 80-83 l.). 2010 m. balandžio 9 d. specialisto išvados Nr. 140-(2662)-IS1-2698 duomenimis, du rankų pirštų pėdsakai, išryškėję ant plastikinio maišelio Nr. 8 (iš paketo Nr. 0018132) yra palikti R. P. kairės rankos bevardžiu ir didžiuoju pirštais (I b. t., 90-94 l.). 2010 m. vasario 11 d. specialisto išvados Nr. 140-(1033)-IS1-1160 duomenimis, ant tirti pateiktų sportinių kelnių (kuriuos R. P. pateikė 2010 m. vasario 4 d. daiktų, dokumentų pateikimo metu, II b. t., 104 l.) rasti kanapių (ir jų dalių) arba kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (II b. t., 108-109 l.). Apeliacinės instancijos teismui atliekant įrodymų tyrimą, apklausta specialistė L. J., parengusi 2010 m. vasario 25 d. specialisto išvadą dėl narkotinių medžiagų pėdsakų ant R. P. rūbų. Ji parodė, kad, kadangi tiriamas R. P. sportinis megztinis buvo be kišenių, tai mėginiai buvo imami nuo megztinio rankovių, krūtinės, kaklo (tų vietų, kurios dažniausiai liečiamos rankomis), nuo kelnių mėginiai taip pat imami nuo tų vietų, kur žmogus dažniausiai liečia rankomis (jeigu kelnės su kišenėmis – nuo kišenių, jeigu su raišteliu – nuo ar prie raištelio) (VII b. t., 207-211 l.).

Aukščiau paminėtų įrodymų visuma (liudytojų Ž. Z., V. V., L. Ž. parodymai apie tai, kad A. G. nuomojo butą kartu su R. P., specialisto išvada Nr. 140-(1042)-IS1-1829 apie tai, kad nuomotame bute rastos augalinės kilmės medžiagos yra kanapės ir jų dalys, specialisto išvada Nr. 140-(2662)-IS1-2698 apie tai, kad ant maišelio su kanapėmis, rasto nuomotame bute, yra R. P. pirštų pėdsakai, specialisto išvada Nr. 140-(1033)-IS1-1160, kad ant R. P. drabužių rasti kanabinoidų pėdsakai) leidžia daryti išvadą, kad R. P. kartu su A. G. gamino (džiovino) ir laikė (turėjo savo žinioje) didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) abiejų kaltinamųjų nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). R. P., atlikdamas pirmiau paminėtus veiksmus, suprato jo atliekamų veiksmų (narkotinių medžiagų (kanapių) gaminimo ir laikymo) pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Išteisintojo R. P. versija apie tai, kad kanapių pėdsakai ant jo rūbų galėjo atsirasti jam prisilietus prie kanapių augalų policijoje, paneigta liudytojo R. V. parodymais. Liudytojas parodė, kad policijos patalpų koridorius yra pakankamai platus ir R. P. galėjo praeiti, neprisilietęs prie kanapių augalų, buvusių tuo metu koridoriuje. Aukščiau nustatyti išteisintojo R. P. veiksmai, t. y. objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai, atitinka veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje.

R. P. veikos kvalifikavimą apsprendžia subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių visuma. Būtina įvertinti pakankamumą įrodymų, patvirtinančių R. P. nusikalstamos veikos tikslą – narkotinių medžiagų platinimą. Sprendžiant klausimą dėl nurodyto subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio (tikslo) inkriminavimo R. P., būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme net nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog R. P. ir A. G. gamino ir laikė narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis), turėdami tikslą jas platinti. A. G., pripažinęs, kad platino narkotines medžiagas, nenurodė, kad tarp jų buvo ir kanapės, pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad įrengė kanapių auginimo laboratoriją bei džiovino kanapes paskatintas smalsumo, R. P. neigė platinęs kanapes ir jų dalis, nuteistoji N. S. taip pat neparodė, kad, jai įsigyjant narkotines medžiagas iš A. G., pastarasis siūlytų ar parduotų kanapių (ir jų dalių) (VII b. t., 32-48 l.). Byloje nenustatytas nei vienas R. P. ar A. G. pagamintų (išdžiovintų) kanapių pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Kaltinamųjų nuomotame bute rastų kanapių (ir jų dalių) didelis kiekis, polietileninių maišelių kiekis, kanabinoidų pėdsakai, rasti ant elektroninių svarstyklių tik leidžia daryti prielaidą, jog kanapės galėjo būti džiovinamos (gaminamos), kaltinamiesiems A. G. ir R. P. turint tikslą jas platinti. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Kaip minėta, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tik tai, kad R. P. kartu su A. G. gamino ir laikė bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas (kanapes (ir jų dalis), tačiau byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltininkai disponavo kanapėmis (ir jų dalimis) turėdami tikslą jas platinti. Nėra paneigta galimybė, kad A. G. ir R. P. džiovino kanapes savo reikmėms, juo labiau, kad R. P. pats vartoja narkotines medžiagas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. P. teistas už narkotinių medžiagų įgijimą/laikymą, neturint tikslo jas paltini, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu). Todėl R. P. pripažįstamas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai gamino ir laikė narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis), neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y.:

R. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2010 m. vasario 3 d. sudžiovino minėtame bute išaugintas kanapes, neturėdamas tikslo jas išplatinti, ir tokiu būdu gamino bei iki 2010 m. vasario 3 d., 17.50 val. laikė didelį kiekį išdžiovintų 875,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei išaugintos 236,02 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jas realizuoti, kol policijos pareigūnai kratos metu minėtame bute surado 1111,27 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Kaltinamieji A. G. ir R. P. buvo kaltinami ir tuo, kad jie įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, o gaminimas suvokiamas kaip procesas, kurio metu gaunamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Byloje nenustatyta, kad R. P. ir A. G. įgijo narkotines medžiagas – kanapes, kaltinamųjų džiovinamos kanapės buvo išaugintos bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kanapių sėklų įgijimas bei kanapių auginimas nėra šių narkotinių medžiagų įgijimo (gavimo) veiksmai, kaltinamieji, išaugintų jų nuomotame bute kanapių augalų džiovinimo proceso metu, gamino, bet neįgijo narkotines medžiagas. Todėl iš R. P. ir A. G. kaltinimo šalinama aplinkybė, kad jie įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių).

Nors R. P. neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo kaltumas įrodytas šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visetu (liudytojų Ž. Z., L. V., V. V., L. Ž. parodymai, specialisto išvada Nr. 140-(1042)-IS1-1829, specialisto išvada Nr. 140-(2662)-IS1-2698, specialisto išvada Nr. 140-(1033)-IS1-1160).

Apeliacinės instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį R. P. atžvilgiu, turi būti išspręstas bausmės paskyrimo klausimas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.

Baudžiamasis įstatymas už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nustato alternatyvias bausmes: baudą, areštą, laisvės atėmimą iki dviejų metų. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas. R. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant R. P. padarytos veikos pavojingumą, būtina turėti omenyje, kad R. P. ir A. G. nuomotame bute rastų kanapių (ir jų dalių) kiekis atitiko didelio kiekio požymį, R. P. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje su A. G. (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. P. jam inkriminuotą veiką padarė tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę, būtina įvertinti ir R. P. asmenybės pavojingumą. Bylos duomenimis, R. P. nevedęs, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos įgijimo be tikslo platinti 2010-11-23, paskirta bauda), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo 2012-10-03, paskirtas laisvės apribojimas) bei baustas administracine tvarka.

Įvertinus R. P. asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba), jo padarytos veikos pavojingumą (gamino bei laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, veika padaryta bendrininkų grupėje), bei tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą, R. P. pripažintinas kaltu, padaryta 2010 m. vasario mėn. (t. y. prieš 5 metus), po byloje nustatytos veikos padarymo buvo teistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2012-10-03, nėra duomenų, kad R. P. atliko nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus po 2012 m. spalio 3 d., jam skirtina viena iš Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių rūšių – bauda, jos dydį nustatant artimą nusikaltimų padarymo metu galiojusio įstatymo sankcijos už nesunkų nusikaltimą vidurkiui.

Nuteistasis A. G. skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį (už didelio kiekio kanapių įgijimą, gaminimą ir laikymą) bei BK 260 straipsnio 3 dalį (už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino ir metamfetamino įgijimą ir laikymą). A. G. apeliaciniame skunde neginčija jo nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos, nurodytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tačiau pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. G. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, ir 260 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistojo A. G. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu), tačiau neturėjo būti papildomai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant A. G. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos 260 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad kaltininkas turėjo tyčią disponuoti dideliu narkotinių medžiagų (tarp jų: heroinu, amfetaminu ir kanapėmis (jų dalimis) kiekiu. Nuteistojo A. G. tyčia įgyti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.) apėmė ir jo tyčią gaminti ir laikyti didelį kiekį kanapių (Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.). A. G. tuo pačiu metu (nuo nenustatyto laiko iki 2010 m. vasario 2 d.) ir toje pačioje vietoje (bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) laikė ir heroiną bei amfetaminą, ir kanapes, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pakeitus nuteistojo A. G. veiksmų kvalifikaciją, t. y. eliminavus iš apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, nuteistojo teisinė padėtis nebus pabloginta, kadangi šiuo nuosprendžiu A. G. bus nuteistas pagal vieną Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, neskiriant bausmių pagal du atskirus BK straipsnius bei bausmių nebendrinant Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taip pat nėra keičiamos ir faktinės bylos aplinkybės. Toks A. G. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neprieštarauja Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 daliai, 256 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimui ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta, prašydamas ją švelninti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto arba BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindais. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. G. paskirta bausmė yra per švelni.

Nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistas A. G., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. anksčiau teistas keturis kartus, tame tarpe – ir už nusikalstamus veiksmus, susijusius su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu. A. G. baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėje negydytas, nuteistajam diagnozuotas priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus. Kaip minėta, dalį nusikalstamų veiksmų A. G. atliko bendrininkų grupėje su R. P., kas sunkina jo baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 60 str. 1 d. 1 p.). Nustatyta A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, paskyrė A. G. minimalią bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalėjo būti pripažinta tai, kad A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes pastarasis prisipažino dėl byloje surinktų įrodymų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar ją darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: 1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką arba nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. buvo sulaikytas 2010 m. vasario 3 d., įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, po to, kai jis padarė veiksmus, atitinkančius nusikalstamos veikos požymius. Pareiškus A. G. įtarimus, jis atsisakė duoti parodymus, nurodęs, kad duos parodymus teisme. A. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje (VII b. t., 32 l.). Šiuo atveju A. G. padarytus nusikaltimus – disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų išaiškino pačios teisėsaugos institucijos, be nuteistojo pagalbos. Šios aplinkybės rodo, kad A. G. teisiamajame posėdyje prisipažino disponavęs labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu dėl byloje surinktų jo kaltę neginčytinai patvirtinančių įrodymų. Be to, tam, kad galima būtų pripažinti prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaltinamasis turi pripažinti visas faktines nusikaltimo aplinkybes. Tačiau A. G. neprisipažino dėl R. P. dalyvavimo gaminant ir laikant kanapes. Dėl to nuteistojo prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę švelninančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tačiau, skiriant bausmę A. G. būtina atsižvelgti į tai, kad kiekis narkotinių medžiagų (ne mažiau kaip 15,335 g narkotinės medžiagos – heroino ne mažiau kaip 26,775 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 875,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei išaugintas 236,02 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), už kurių disponavimą A. G. nuteistas, nedaug viršijo labai didelio kiekio ribą, nuteistajam inkriminuota veika padaryta 2010 m. vasario mėn. (t. y. prieš tris metus iki nuosprendžio priėmimo). Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, susijusias su A. G. padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumu, bei tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam minimalią, tačiau gana griežtą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę (10 metų laisvės atėmimą) nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio bei 54 straipsnio reikalavimų. Byloje nenustatyta A. G. paskirtos bausmės švelninimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje, tarp jų ir to, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p.). Nuteistasis nedirba, nėra duomenų apie kitokius jo teisėto pragyvenimo šaltinius, byloje esanti pažyma apie nuteistojo motinos sveikatos būklę (kurioje nurodyta, jog ji serga hipertenzija) nepatvirtina, kad A. G. motina serga sunkia liga, dėl kurios jai reikia ypatingos priežiūros. Todėl nėra pagrindo teigti, jog A. G. išlaiko sunkiai sergantį asmenį, kurio nėra kam prižiūrėti, bei švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pirmosios instancijos teismo A. G. paskirta bausmė nėra nei aiškiai per švelni, nei per griežta. Byloje nėra pagrindo taikyti A. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies. Tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo A. G. veiksmus, kad nuteistojo veiksmai atitinka tik Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, neturi būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatos dėl bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas.

Nuteistoji N. S. apeliaciniame skunde neginčija jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bausmė yra per griežta, prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistosios teigimu, ji prisipažino padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo policijos pareigūnams išaiškinti nusikalstamas veikas, be to, turi mažametį sūnų, kuriam reikalinga motina.

N. S. nuteista už baudžiamojo nusižengimo (Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.), nesunkaus nusikaltimo ( Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.) ir sunkaus (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.) nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta N. S. atsakomybę švelninanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nuteistoji teista 13 kartų (tarp jų – už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu), bausta administracine tvarka, nuosprendžio priėmimo metu buvo trijų nepilnamečių vaikų motina, nedirba, įrašyta į narkologinę įskaitą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, susijusias su N. S. padarytų veikų ir asmenybės pavojingumu, paskyrė teisingas bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1, 2 dalių bei 260 straipsnio 1 dalies sankcijose, neperžengdamas jų ribų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013). Todėl nuteistosios atsakomybė negali būti švelninama Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dar kartą.

BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad šiam konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Kaip minėta, N. S. nedirba, anksčiau teista 13 kartų (tarp jų – už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), bausta administracine tvarka, įrašyta į narkologinę įskaitą, jai inkriminuotas veikas padarė tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.) priskiriama prie sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Įvertinus paminėtas aplinkybes (ypač tą, kad nuteistoji buvo teista 13 kartų), byloje nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be nuteistosios realaus laisvės atėmimo, todėl nėra pagrindo jai taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų.

Nuteistosios nurodoma aplinkybė (kad ji turi nepilnametį vaiką), dėl kurios pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė turi būti sušvelninta, nėra išimtinė, bei rodanti mažesnį N. S. padarytų veikų ar jos asmenybės pavojingumą. Todėl byloje nėra pagrindo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi švelninti nuteistajai paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Byloje nenustatyta ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nurodytų bausmių švelninimo pagrindų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar pagriežtinti bausmę tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta ar per švelni. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo koreguoti N. S. paskirtų pagal atskirus Lietuvos Respublikos BK straipsnius bausmių. Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas N. S. už atskiras nusikalstamas veikas iš esmės teisingas bausmes, netinkamai jas subendrino.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalį, bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kaip minėta, N. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.), nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.) ir sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.). Nuteistosios padarytos veikos priskiriamos tiek skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamasis nusižengimas ir du nusikaltimai), tiek skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (nesunkus ir sunkus nusikaltimas). Todėl bendrinant bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1, 2 dalis ir 260 straipsnio 1 dalį, jos turėjo būti apimtos: griežtesne bausme (pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 m. 3 mėn.) apimant švelnesnes (pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto, 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto). Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė bausmę N. S., todėl nuteistajai paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažinama iki 2 metų 3 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 50 MGL (6 500 litų/1 882,53 eurų) dydžio baudą.

Į R. P. paskirtąją bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2010 m. vasario 5 d. (1 dieną), prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti:

A. G. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad A. G. įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių.

A. G. bausmę, paskirtą nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (10 metų laisvės atėmimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, nustatant galutinę 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalies taikymo A. G. atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, N. S. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1, 2 dalis paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir skirti galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.