- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 2VP-1501-907/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09724-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- B. G.
- Advokatai
- Žydrūnas Rupšys
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. prašymą suinteresuotam asmeniui B. G. dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003-12-17 nutartimi patvirtino ieškovo A. C. ir atsakovės B. G. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2002 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei B. G. dėl paskolos priteisimo ir pagal atsakovės B. G. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia. Pareiškėjas A. C. 2017-07-19 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-04 nutartimi jo prašymas buvo patenkintas, vykdomasis raštas išduotas. Šiaulių apygardos teismo 2017-12-12 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-04 nutartis panaikinta ir perduotas prašymas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas A. C. teismo posėdyje prašymą palaikė, prašė išduoti vykdomąjį raštą 1399,00 Eur sumai, nes tokią sumą B. G. jam šiai dienai yra skolinga pagal pasirašytą taikos sutartį. Nurodė, jog jam B. G. sumokėjo pavedimais per banką: 2007-01-16 - 1000 Lt, 2007-02-12 - 1280 Lt, 2008-12-02 - 2280 Lt, 2011-02-24 - 5000 Lt, 2013-04-12 – 500 Lt, 2013-06-11 – 500 Lt, 2015-01-12 – 60 Eur, 2015-02-12 – 55 Eur, 2015-03-12 – 60 Eur, 2015-04-14 – 50 Eur, 2015-05-12 – 60 Eur, 2015-06-10 – 60 Eur, 2017-02-20 – 50 Eur, 2018-02-12 – 430,34 Eur. Taip pat pripažįsta savo ranka rašytą pakvitavimą 2004-12-18 2356,00 Lt sumai. Sumų, B. G. nurodytų ant taikos sutarties (22 b. l.) dešinėje lapo pusėje (2005 m. – 2550 Lt ir 2006 m. – 1000 Lt + 1280 Lt), kaip kad teigia suinteresuotas asmuo, jis negavo ir ten nepasirašė, tai nėra jo raštas. Mano, kad čia yra sumontuota. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys palaikė atstovaujamąjį, prašė išduoti vykdomąjį raštą 1399,00 Eur sumai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo B. G. su prašymu nesutiko, nurodydama, jog ji yra visiškai atsiskaičiusi su pareiškėju, jam nėra skolinga, todėl vykdomojo rašto prašo neišduoti. Ji patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog yra sumokėjusi jam pavedimu per banką, ką ir nurodė teismo posėdyje pareiškėjas. Taip pat nurodė, jog 2004 m., 2005 m., 2006 m. buvo mokama grynaisiais, susitikdavo vieną kartą per metus ir ji perduodavo pareiškėjui grynuosius pinigus. Vėliau nutarė skolos grąžinimą vykdyti per banką, kad šalims būtų patogiau. Pirmą kartą paprašė A. C., kad jis išrašytų pakvitavimą, tada jis parašė, jog 2004-12-18 gavo 2356,00 Lt. Po to jau neprašė, tačiau 2005 m. grąžino 2550 Lt, o 2006 m. grąžino 2280 Lt, čia ranka rašė pats A. C. Vėliau buvo daromi pavedimai per banką ir toliau ant taikos sutarties ji pati jau savo ranka rašė. Dvi sumos ant taikos sutarties užrašytos A. C., o kitas ji pati rašė savo ranka dėl aiškumo. Rašysenos ekspertizės skirti neprašo, už ekspertizės atlikimą nemokės. Prašo A. C. skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003-12-17 nutartimi patvirtino ieškovo A. C. ir atsakovės B. G. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2002 (2-93/2003) pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei B. G. dėl paskolos priteisimo ir pagal atsakovės B. G. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia (3 b. l.), kuria B. G. sutiko sumokėti A. C. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) taip: perleisti 9 404 Lt (2 723,59 Eur) vertės Telšių apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 61-6471 atkurtą nuosavybės teisę į Mažeikių r. sav., Tirkšlių sen., Meinorių k. esančius 6 ha žemės, išmokant kompensaciją, o likusią 20 596 Lt (5 965,01 Eur) skolą grąžinti periodinėmis įmokomos, t. y. iki 2004 m. gruodžio 31 d. sumokant 2 356 Lt (682,34 Eur), nuo 2005 m. iki 2012 m. kasmet sumokant po 2 280 Lt (660,33 Eur), įmokos turi būti atliktos iki paskutinės atitinkamų metų dienos, t. y. gruodžio 31 d. (b. l. 3).
Pareiškėjas A. C. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes suinteresuotas asmuo B. G. negrąžino 1399,00 Eur skolos dalies, tačiau suinteresuotas asmuo nesutiko, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Suinteresuoto asmens B. G. teigimu, ji grąžino visą skolą, t. y. perdavė pareiškėjui teisę gauti piniginę kompensaciją į atkurtą 9 404 Lt vertės nuosavybę, sumokėjo tai, ką ir nurodė pats pareiškėjas bankiniais pavedimais bei grynaisiais pinigais jam dar perdavė 2004-12-18 – 2356,00 Eur, 2005 m. – 2 550 Lt ir 2006 m. – 2 280 Lt, iš kurių tik vieną pakvitavimą pareiškėjas pripažįsta. Nors suinteresuoto asmens pateiktoje taikos sutartyje yra įrašas „gavau 2 550 Lt, 1 000 Lt + 1 280 Lt, per banką: 2 280 Lt, 2 280 Lt, 2 280 Lt ...“, tačiau pareiškėjas A. C. neigia gavęs šiuos pinigus - 2 550 Lt, 1 000 Lt ir 1 280 Lt, nes atitinkamus įrašus atliko ne jis ir pateikė išrašus iš banko sąskaitos (22, 30-80 b. l.), jis tik sutinka su tuo, kad buvo atlikti pavedimai per banką ir vieną kartą sumokėta grynaisiais, 2004 m. gruodžio 18 d. sumokant 2 356,00 Lt. Taigi tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl to, kokia dalis skolos yra negrąžinta, t. y., dėl sumokėtų sumų 2005 m. – 2 550 Lt ir 2006 m. – 2 280 Lt, viso – 1399,00 Eur, kuriai ir prašoma išduoti vykdomąjį raštą.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia bet kurioje proceso stadijoje šalims baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.
Iš šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog B. G. šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvykdys savo piniginę prievolę – sumokės 20596 Lt (5965,01 Eur) skolą – pareiškėjui A. C. nuo 2004 metų iki 2012 metų. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Nors B. G. viso proceso metu šioje byloje atkakliai teigė, jog pareiškėjui nėra skolinga, tačiau paskutinis bankinis pavedimas 430,34 Eur sumai yra padarytas teismo posėdžio data 2018-02-12, tuo pripažįstant, jog ne visą skolą yra sumokėjusi pareiškėjui ir kad nesilaikė teismo patvirtintos taikos sutarties punktuose numatytos skolos grąžinimo tvarkos bei terminų, nes įmokos buvo mokamos mažesnės, nei numatyta, be to, pažeidžiant įmokų mokėjimo terminus.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui yra grąžinta 4566,01 Eur paskolos. Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar B. G. yra grąžinusi pareiškėjui likusią 1399,00 Eur paskolos dalį.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
Byloje nustatyta, kad B. G. didžiąją paskolos dalį grąžino A. C. mokėjimo pavedimais, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra skolos grąžinimas. Ginčo paskolos dalies – 2005 m. – 2 550 Lt ir 2006 m. – 2 280 Lt, t. y., 1399,00 Eur grąžinimą, B. G. įrodinėja tik savo parodymais bei nurodo, kad skolos grąžinimas iš esmės buvo įformintas užrašu ant šalių nepasirašytos taikos sutarties „gavau 2 550 Lt, gavau 1 000 Lt + 1 280 Lt“ (22 b. l.). B. G. tvirtina, jog juos parašė ir šalia pasirašė pats A. C., ji ant viršaus užklijavo pakvitavimą, todėl padarė blogai, nes nesimato A. C. parašo. Toliau užrašus „per banką...“ darė jau ji pati. A. C. tai neigia, nurodydamas, jog tai sumontuota. Kadangi ant viršaus užklijuotas pakvitavimas, jis laikosi stipriai, jo atplėšti ir pamatyti, kas yra po juo, nesugadinant užrašo, nėra jokios galimybės, per viršuje esantį įrašą nieko įskaityti neįmanoma. Raštas, tiek šratinukas, kuriuo rašyta šone tiek „gavau...“, tiek „per banką...“ panašios spalvos, be to, dėl 1280 Lt padarytas prierašas kitos spalvos šratinuku ir, galbūt, net kito asmens, minėtas prierašas net neaptartas, nepasirašytas, akivaizdu, jog darytas kitu laiku, nes priešingu atveju, suma būtų susumuota. Pati B. G. teismo posėdžio metu pripažino, jog pirmą kartą paprašė A. C., kad jis išrašytų pakvitavimą, tada jis parašė, jog 2004-12-18 gavo 2356,00 Lt. Po to jau neprašė. Be to, nurodė, jog yra buvusi verslininkė, todėl akivaizdu, jog jai teko ne kartą imti ir grąžinti paskolas, todėl apie paskolos paėmimo ir jos grąžinimo tinkamą įforminimą jai turėtų būti žinoma.
Pažymėtina, kad protingumo principas įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Teismo vertinimu, B. G. nerūpestingą elgesį patvirtina ir tai, kad pati B. G. teismo posėdžio metu teigė, jog nepareikalavo tinkamai įformintų pakvitavimų, nepervedė minėtų sumų per banką, be to, ant užrašo užklijavo kitą tekstą, taip padarydama įrašą neįskaitomu ir nesuprantamu, toks elgesys neatitinka protingumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Rašysenos ekspertizės skirti neprašė, sakė, jog už jos atlikimą nemokės. Jokių kitų tinkamai įformintų rašytinių įrodymų – skolos dokumento ar pakvitavimo, į bylą nepateikta. Kitais įrodymais paskolos grąžinimo fakto neįrodinėjo.
Pažymėtina, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos teisiniuose santykiuose tai reiškia, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2013; kt.). Kitaip tariant, jeigu paskolos sutartis, kaip ir taikos sutartis, kurią šalys pasirašė ir numatė skolos grąžinimą, turėjo būti rašytinės formos, tai būtent rašytinės formos turi būti ir kreditoriaus pakvitavimas, kuris patvirtintų paskolos (ar jos dalies) pagal rašytinę taikos sutartį grąžinimo faktą. Nagrinėjamu atveju B. G. rašytinio kreditoriaus patvirtinimo apie 1399,00 Eur skolos grąžinimą nepateikė, o jos galimai surašyta savarankiška skolos grąžinimo lentelė ant taikos sutarties, kurioje nėra pareiškėjo parašų apie skolos grąžinimą, nelaikytinas įrodymu skolos grąžinimo faktui patvirtinti (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl manytina, jog vien suinteresuoto asmens paaiškinimų ir neaiškaus įrašo ant taikos sutarties nepakanka įrodyti, kad likusi paskolos dalis buvo grąžinta, o minėtas įrašas niekaip neįrodo ginčo paskolos dalies grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas, jam išduotinas vykdomasis raštas dėl skolos dalies – 1399,00 Eur išieškojimo iš suinteresuoto asmens B. G..
Prašymą patenkinus, iš B. G. priteistinos pareiškėjui A. C. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. C. interesams byloje atstovavo advokatas (2 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 100,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinio dokumento ruošimu ir atstovavimu, bei 250,00 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimu ir konsultacijomis priteisimo (98-99 b. l.). Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl suinteresuoto asmens patyrė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atskirąjį skundą byloje buvo pateikusi B. G., jos skundas tenkintas iš dalies, todėl, apeliacinės instancijos teismui nepaskirsčius šių išlaidų, 50 procentų patirtų pareiškėjo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimu ir konsultacijomis priteisimo, priteistina pareiškėjui iš B. G.. Taigi, iš esmės prašymą išsprendus pareiškėjo naudai, iš suinteresuoto asmens B. G. pareiškėjui A. C. priteistinos jo patirtos 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 str., 98 str.).
Suinteresuotas asmuo B. G. prašė pripažinti, kad pareiškėjas A. C. piktnaudžiauja teise, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, nes ji neskolinga, ir nurodydamas vis kitą skolos sumą, ir skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui B. G. netinkamai vykdžius patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Likusios skolos sumą jis patikslino ir paskutinio teismo posėdžio metu, nes B. G. būtent teismo posėdžio dieną 2018-02-12 jam į sąskaitą dar įmokėjo 430,34 Eur skolos. Nors patikrinti banke minėtų duomenų jis negalėjo, tačiau patikėjo B. G. pateiktais dokumentais, užskaitė minėtą sumą, kaip sumokėtą dalį skolos, ir sumažino skolos dydį. Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina bendrąjį teisės principą, kai įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CPK 95 str. reglamentuoja draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Sprendžiant dėl prašymo taikyti CPK 95 str. pasekmes, teismas atsižvelgia į CPK 5 str. įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Pareiškėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai (prašymas išduoti vykdomąjį raštą, skolos dydžio sumažinimas) yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti, kuriais proceso metu proceso dalyvis galėjo naudotis, jie negali būti vertinami, kaip nesąžiningi. Pažymėtina, pareiškėjas turi teisę pasirinkti procesinį teisių gynimo būdą, todėl taikyti CPK 95 str. pasekmes nebūtina. Taip pat pažymėtina, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą savaime ir skolos sumažinimas dar nereiškia šalies nesąžiningumo, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl ko suinteresuoto asmens prašymas skirti baudą pareiškėjui atmestinas. Atsiradus nuostoliams, suinteresuotos šalys gali ieškoti nuostolių atlyginimo materialiosios teisės normų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Išduoti pareiškėjui A. C. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2002 (Nr. 2-93/2003) dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-12-17 nutartimi patvirtintos ieškovo A. C. ir atsakovės B. G. taikos sutarties sąlygų vykdymo, t. y. dėl 1399,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų, 00 ct) skolos dalies išieškojimo iš B. G. A. C. naudai.
Priteisti pareiškėjui A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuoto asmens B. G. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.