- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2YT-2385-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00221-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- Prienų rajono savivaldybės administracijai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – nekilnojamųjų daiktų priklausymo valstybei nuosavybės teise – nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 6908/10423 dalys garažo 2G1p (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai G-l ir G-2), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1 – 4).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad į VĮ Turto banką kreipėsi Prienų rajono savivaldybės administracija su prašymu 6908/10423 dalis garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai G-l ir G-2), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti valstybės turtu. Suinteresuoto asmens teigimu, 1995 m. ginčo turtą valdė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės ūkio departamento Prienų rajono žemės ūkio valdyba, t. y. valstybės institucija. Ši valstybės institucija yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, o ginčo turtas niekam neperduotas. Byloje pateikiami įrodymai patvirtina, jog ginčo turtas buvo valdomas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės ūkio departamento Prienų rajono žemės ūkio valdybos. Nuosavybės teisės į minėtus objektus neįregistruotos. VĮ Turto bankas kreipėsi į VĮ Registrų centrą (toliau – Registrų centras) dėl daiktinių teisių įregistravimo. Registrų centras šių teisių neįregistravo, motyvuodamas tuo, kad pateikti dokumentai nepatvirtina daiktinių teisių atsiradimo. Ginčo pastatas pastatytas 1968 m. kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento pastatai išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, valstybė taip pat nebuvo perdavusi ginčo turto Prienų rajono savivaldybei.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, mano, jog nurodyti objektai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti kitų asmenų nuosavybėn, todėl pareiškimas yra pagristas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 29 – 30).
Motyvuojamoji dalis
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
Statinių valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas taikomas tais atvejais, kai asmuo buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje numatytų būdų, išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t. y. neteisminiu, būdu asmuo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų negali gauti. Teisminio nagrinėjimo dalykas šiose bylose yra konstatavimas, kad praeityje pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisę į daiktą tam tikru pagrindu ir visą laiką daiktą valdė nuosavybės teise, tačiau nėra išlikę pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų. Teismui nustačius šį juridinį faktą, pareiškėjas nuosavybės teisę įregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju jis laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo to momento, kai daiktą jis įgijo tam tikru pagrindu praeityje. Šiose kategorijos bylose priimtas teismo sprendimas patvirtina, kad pareiškėjas visą laiką nuo valdymo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo valdė daiktą nuosavybės teise.
Tam, kad būtų nustatytas statinių valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Taigi bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo nurodytų nekilnojamųjų daiktų priklausymo valstybei nuosavybės teise fakto nustatymo, t.y. dėl šių daiktų buvimo viešosios nuosavybės objektais.
Iš bylos duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pastatas-garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2G1p, 1973 metų statybos, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į 6908/10423 dalis garažo 2G1p, patalpų indeksai G-l ir G-2, VĮ Registrų centre neįregistruotos (elektroninės bylos apyrašo b. l. 18 – 22).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus).
Bylos duomenimis nustatyta, jog 1995 m. ginčo turtą valdė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės ūkio departamento Prienų rajono žemės ūkio valdyba, t. y. valstybės institucija (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6 – 17). Ši valstybės institucija yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, o ginčo turtas niekam neperduotas. Pareiškėjos nurodytas ginčo turtas buvo sukurtas valstybės lėšomis ir, kaip valstybės nuosavybė, buvo naudojamas valstybinėms funkcijoms vykdyti, byloje nėra duomenų, kad jis buvo perleistas privačion nuosavybėn, daiktinės teisės į jį VĮ Registrų centre neįregistruotos. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka. Aptartų teisės normų analizė ir bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-3 8/2008).
Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas „Dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo į nekilnojamojo turto registrą“ Nr. KAKT-1904 patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas kreipėsi išankstine neteisminio nagrinėjimo tvarka dėl daiktinių teisių įregistravimo, tačiau jo prašymas tenkintas nebuvo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24).
Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 6908/10423 dalys garažo 2G1p (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai G-l ir G-2), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise nuo šių daiktų sukūrimo momento (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445 straipsniais).
Juridinę reikšmę turtinis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270, 442-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 6908/10423 dalys garažo 2G1p (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai G-l ir G-2), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turtinis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.