- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- eI2-7977-484/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01015-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- N. I.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) Atrankos komisijos 2024 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. ATRS-1295 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ (toliau – Atrankos komisijos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 12-01-410 „Dėl 2024 m. vasario 22 d. skundo“ (toliau – Krašto apsaugos ministro sprendimas); 3) įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo N. I. 2024 m. vasario 1 d. prašymą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo iki 2025 m. vasario 2 d.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad yra šaukiamas atlikti karo tarnybą. Jam buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 2 d. pateikti reikalingus dokumentus Kauno regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriui (toliau – Skyrius). Pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. su prašymu kreipėsi į Skyrių individualia tvarka atidėti tarnybą vienerių metų laikotarpiui, kadangi dėl tam tikrų aplinkybių atliekant karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar kitų asmenų interesams. Atrankos komisija sprendimu jo prašymo netenkino. Dėl šio sprendimo 2024 m. vasario 22 d. pateikė skundą Krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministras, įvertinęs apskųstą Atrankos komisijos sprendimą, paliko jį nepakeistą.
Nurodo, kad pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytą pagrindą karo prievolininkų prašymų atidėti karo tarnybą vertinimas turi būti individualizuotas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2021 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2059-986/2021). Atitinkamai Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte pavartota sąvoka „neproporcingai didelė žala“ yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo tam tikrų individualių aplinkybių kiekvienu atveju (žr., LVAT 2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-594-575/2020). Tai reiškia, kad karo prievolininkų prašymų atidėti karo tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimas reiškia patikrinimą (įsitikinimą), ar konkrečiam karo prievolininkui atliekant karo tarnybą nustatytu laiku gali kilti jo nurodoma „neproporcingai didelė žala“ ir ar yra reali galimybė tokios žalos išvengti karo tarnybą atidedant (žr., LVAT 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2111-629/2021).
Pareiškėjo manymu, Atrankos komisijos sprendimas ir jo pagrindu priimtas Krašto apsaugos ministro sprendimas neatitinka Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte keliamo reikalavimo atlikti individualizuotą karo prievolininko prašymo atidėti karo tarnybą vertinimą. Teigia, kad 2024 m. vasario 1 d. prašyme atidėti karo tarnybą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog šiuo metu dėl sveikatos būklės ir suplanuotų vizitų pas gydytojus specialistus jis negali atlikti tarnybos. Be to, nežinant gydytojų specialistų, pas kuriuos vyks kovo ir balandžio mėnesiais, išvadų, mano, jog jo sveikatos būklė gali pablogėti. Šias aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais – išrašais ir siuntimais. Be to, šiame prašyme pažymėjo, kad jis nevengia atlikti karo tarnybos ir sutinka, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, tačiau karo tarnybą atliekant šiuo metu jam būtų padaryta didžiulė žala, ypač dėl jo sveikatos būklės, o šios žalos būtų galima išvengti atidėjus karo tarnybą bent vienerių metų laikotarpiui, kuris būtų pakankamas tam, kad pasveiktų ir (ar) būtų sulaukęs gydytojų specialistų išvadų dėl šiuo metu diagnozuotų ligų. Taigi atsakovės prašė atidėti karo tarnybą ne dėl to, kad jis tariamai netinkamas karo tarnybai (Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas), o tam, kad galėtų sužinoti visas diagnozes, dėl ko yra suplanuoti vizitai pas gydytojus specialistus, taip pat ir tam, kad galėtų gauti ir užbaigti paskirtą gydymą. Tačiau Atrankos komisija sprendimu šią aplinkybę vertino ne Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyto pagrindo prasme, bet jo tariamu netinkamumu karo tarnybai. O tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad Atrankos komisija neįsigilino į jo nurodytas faktines aplinkybes ir neišanalizavo įrodymų, t. y. neatliko individualizuoto vertinimo, todėl nepagrįstai nusprendė netenkinti jo prašymo atidėti karo tarnybą vienerių metų terminui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Krašto apsaugos ministras, turėdamas Karo prievolės įstatymu suteiktą teisę ištaisyti Atrankos komisijos klaidą, šia teise nepasinaudojo ir tiesiog apsiribojo pakartodamas Atrankos komisijos sprendime išdėstytas aplinkybes, kurios net neatitinka jo prašyme nurodyto pagrindo.
Pareiškėjas mano, kad Atrankos komisija ir Krašto apsaugos ministras paneigė Lietuvos Respublikos Konstitucijos vieną iš ginamų vertybių – asmens, nagrinėjamu atveju – jo – sveikatą ir teisę į jos išsaugojimą. Šios aplinkybės kartu su aukščiau nurodytomis tik dar kartą patvirtina faktą, kad nei Atrankos komisija, nei Krašto apsaugos ministras aplinkybių dėl jo sveikatos būklės nevertino, taip pat neįsigilino į jo nurodytas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie naikintini.
Pareiškėjas tvirtina, kad siekia pasinaudoti teise vieneriems metams atidėti karo tarnybą pirmiausia dėl sveikatos būklės, o jo darbinė veikla, nors ir yra jam itin svarbi ir reikalinga, vis dėlto yra papildomas, pagal svarbumą esantis antroje vietoje argumentas. Tačiau Atrankos komisija visą dėmesį nukreipė būtent į jo darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. O tai, pareiškėjo įsitikinimu, dar kartą patvirtina, kad aplinkybės dėl jo sveikatos būklės nebuvo vertinamos ir į jas priimant skundžiamus sprendimus nebuvo įsigilinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su Atrankos komisijos ir Krašto apsaugos ministro sprendimų išvadomis, kad jo teiginiai, jog dėl karo tarnybos jam kils neproporcingai didelė žala, susijusi su jo darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra spekuliatyvūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad dirba su Lietuvos Respublikai svarbiu projektu energetikos srityje, susijusiu su technologinio turto valdymu, kurį sudaro tinklo eksploatavimo ir valdymo informacinė sistema, išmaniųjų elektros ir dujų apskaitų darbų programa bei kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės paslaugų centrui ir jo klientams svarbios informacinės sistemos ar programos. Viena vertus, energetikos sektorius ir jo plėtra, prisitaikymas prie besikeičiančių (pasikeitusių) sąlygų, yra itin aktualūs šaliai. Kita vertus, pats jo darbas yra susijęs technologijomis, o tai reiškia nuolat ir sparčiai besikeičiančią rinką. Todėl, atlikdamas karo tarnybą, jis vis dėlto prarastų kvalifikaciją ir nebebūtų garantijų, kad projektas, kurio tikslas – sukurti tinklo eksploatavimo ir valdymo informacinės sistemos posistemę, ir su kuriuo dirba, bus laiku bei sėkmingai įgyvendintas. Taigi pareiškėjas teigia, kad jam neproporcingai didelė žala kiltų ir tuo aspektu, kad jis neužbaigs minėto projekto ir praras įgytą kvalifikaciją.
Pareiškėjas skunde sutinka, kad pagal teisės aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pareigą išsaugoti jo darbo vietą ir dar gauti subsidiją, tačiau jo patirta žala nėra šiai dienai išmatuojama, kadangi jis, nors ir nepriklausomai nuo jo veiksmų (pasirinkimo), bet neįgyvendins projekto, praras kvalifikaciją, o viso to rezultatas – praras ir darbą. Papildomai pastebi, kad pagal Konstitucijos 46 straipsnio 2, 3 dalis valstybė taip pat remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, taip pat reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Taigi pareiškėjas, kaip darbuotojas ir atsakingas pilietis, taip pat įgyvendina Konstitucijos suteikiamą ir saugomą teisę vykdyti ūkinę veiklą, taip pat konstitucinę pareigą įgyvendinant savo teises ir naudojantis savo laisvėmis, laikytis Konstitucijos ir įstatymų (be kita ko, mokėti mokesčius).
Pabrėžia, kad reikalavimas, jog karo prievolininkas įrodytų žalą, kuri galėtų kilti, jeigu karo tarnyba nebūtų atidėta, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą). Šios taisyklės, apibrėžiančios įrodinėjimo pareigos ribas, yra bendros ir taikytinos visų kategorijų byloms, šių taisyklių turėtų laikytis ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos.
Atkreipia dėmesį, kad nei Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas, nei kitų teisės aktų nuostatos neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir, ar būtų galima neproporcingai didelės žalos išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju nei Atrankos komisija, nei Krašto apsaugos ministras nesigilino į jo nurodytas faktines aplinkybes ir neišanalizavo įrodymų, neįvertino jo išdėstytų aplinkybių dėl sveikatos būklės (o ne dėl pareiškėjo (ne)tinkamumo karo tarnybai), o prioritetą skyrė jo darbinei veiklai. Todėl mano, kad tiek Atrankos komisija, tiek Krašto apsaugos ministras padarė nepagrįstas ir neteisingas bei prieštaraujančias jo pateiktiems įrodymams išvadas.
Papildomai pažymi, kad Krašto apsaugos ministras, turėdamas pareigą išsamiai ištirti gautą skundą ir priimti pagrįstą, teisėtą sprendimą, šios pareigos neįvykdė. Krašto apsaugos ministras iš esmės pritarė Atrankos komisijos sprendimui, pakartojo kai kuriuos Atrankos komisijos argumentus, tačiau savarankiško tyrimo, faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo neatliko.
Pabrėžia, kad sprendimai dėl atsisakymo atidėti karo tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti grindžiami prielaidomis, bendro pobūdžio samprotavimais, nepašalintais prieštaravimais vertinant įrodymus. Pareiškėjo įsitikinimu, nei Atrankos komisijos sprendimo, nei Krašto apsaugos ministro sprendimo motyvų išdėstymas neatitinka adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, sprendimai yra priimti neatlikus individualizuoto jo prašymo atidėti karo tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimo, t. y. susieto su vertinimu, ar konkrečiai jam atliekant karo tarnybą nustatytu laiku gali kilti jo nurodoma neproporcingai didelė žala ir ar yra reali galimybė tokios žalos išvengti karo tarnybą atidedant, todėl minėti sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad karo prievolininkas pagal teisės aktus turi pagrįsti prašyme atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – PPKT) nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad teisės aktai konkretaus sąrašo atvejų, kai dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele, neįtvirtina, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.
Atsakovė pabrėžia, kad tiek Atrankos komisija, tiek Krašto apsaugos ministras, priimdami sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, veikė taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Tiek iš Atrankos komisijos sprendimo, tiek iš Krašto apsaugos ministro sprendimo matyti, kad buvo išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo prašyme bei skunde nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakyta, o išvados pagrįstos objektyviais duomenimis, susietais su taikomomis konkrečiomis teisės normomis.
Atsakovė sutinka, kad atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti ar nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui yra nustatyta konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą, tačiau šios konstitucinės teisės negali absoliučiai paneigti turimos konstitucinės pareigos – atlikti karo prievolę (pasiruošti ginti valstybę). Todėl prieš planuodamas karjerą ir asmeninį gyvenimą bei prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus pareiškėjas turėjo (galėjo) įsivertinti galimą riziką patekti į Šauktinių sąrašus ir tam pasiruošti. Taip pat kiekvienam karo prievolininkui yra suteikta galimybė savanoriškai (iki Šauktinių sąrašų sudarymo) ar pasinaudoti pirmumo teise (jau patekus į Šauktinių sąrašus) atlikti PPKT pasirenkant tarnybos vietą, būdą ir laiką. Pagal viešai skelbiamą 2024 m. šaukimo planą: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/nuolatine-privalomoji-pradine-karo-tarnyba/2024-metu-saukimo-planas/617, pirmas šaukimas į tarnybos vietą vyksta 2024 m. vasario 5 d., paskutinis – 2024 m. gruodžio 9 d., todėl patekus į Šauktinių sąrašus, kurie skelbiami kiekvienų metų sausio mėn. ir pasirinkus PPKT atlikti pirmumo tvarka (atsiradus teisei pasirinkti tarnybos laiką ir vietą) yra pakankamas laiko tarpas per kurį galima minimalizuoti galimai atsirasiančią žalą ir pasiruošti tarnybai.
Atsakovė tvirtina, kad Atrankos komisija nagrinėjo visas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su karo prievolės atidėjimu ir, įvertinusi galimai kilsiančios žalos dydį Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo aspektu, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2024 m. kovo 8 d. išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Atrankos komisijos pažeidimų taip pat nenustatė.
Dėl pareiškėjo sveikatos būklės atsakovė paaiškina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ 8 punktu, karo prievolininkų sveikatos vertinimą atlieka Daktaro J. Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos komisija (toliau – KMEK). Vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 15 straipsnio 3 dalies 1 punktu karo prievolininkai yra atleidžiami nuo karo prievolės arba tarnyba atidedama, kai patikrinus jų sveikatos būklę nustatoma, kad jie dėl sveikatos sutrikimų negali atlikti PPKT, iki baigsis jų sveikatos sutrikimas. Atitinkamai, karo prievolės administravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus karo prievolininkų sveikatą ir įvertinus, jog ji neatitinka PPKT kario sveikatai keliamų reikalavimų, tarnyba tokiam karo prievolininkui yra atidedama arba karo prievolininkas yra atleidžiamas nuo jos.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat paaiškina, kad karinė medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – nuostatai), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintais tinkamumo pagal sveikatos būklę kriterijais. Karinės medicinos ekspertizės metu vertinami duomenys apie diagnozuotas ligas, tiriamojo nusiskundimai ir anamnestiniai duomenys, atliekamas klinikinis, laboratorinis ir instrumentinis ištyrimas. Vadovaujantis nuostatų 10.2.1 punktu, karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą medicinos ekspertizę atlieka Regioninė pakomisė.
Lietuvos kariuomenė nurodo, jog pareiškėjas užregistruotas 2024 m. balandžio 18 d. sveikatos būklės patikrinimui Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninėje pakomisėje Kaune. Iki sveikatos patikrinimo atlikimo bei Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Kaune ekspertinio nutarimo priėmimo spręsti apie asmens tinkamumą/netinkamumą PPKT nėra galimybės. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo pateiktuose medicininiuose dokumentuose matomi šeimos gydytojo išrašai, nustatytos diagnozės nėra patvirtintos specialistų, išrašyti siuntimai konsultacijoms (Karinės medicinos ekspertizės metu vertinami ne siuntimai, o specialistų konsultacijų metu rasti objektyvūs duomenys patvirtinantys diagnozę), o pateiktuose echoskopiniuose ištyrimuose, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos specialistų vertinimu, pakitimų nerasta.
Dėl pareiškėjo darbo santykių atsakovė pažymi, jog Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas saugo tik karo prievolininko asmeninius arba visuomeninius interesus, bet ne darbdavio interesus. Tarnybos Atrankos komisijos vertinimu, darbdavio nuostoliai, susiję su laikinu darbo santykių sustabdymu, nėra prilyginami neproporcingai dideliu visuomeninių interesų pažeidimui, kadangi pateiktų duomenų visuma nesuponuoja pareiškėjo nepakeičiamumo darbovietėje, kas sąlygotų bendrovės negalėjimą įgyvendinti vykdomų projektų, turinčių įtakos visuomeninių interesų pažeidimui, pasireiškiant, pvz., dalies darbuotojų atleidimu, bendrovės bankrotu ar pan. Tik egzistuojant tokio masto žalai, kuri darytų realią įtaką visuomeninių interesų pažeidimui, būtų galima konstatuoti šių interesų pažeidimą. Taip pat pažymi, jog darbo veiklos organizavimo prerogatyva yra juridinio asmens pareiga, o ne jame darbo santykių pagrindu veikiančių darbuotojų atsakomybė, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tarnybos atlikimas sukeltų neproporcingai didelės žalos atsiradimą pareiškėjo darbdavio interesams, yra spekuliatyvi bei deklaratyvaus pobūdžio.
Taip pat atsakovė pabrėžia, kad turimas darbas savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos PPKT atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiškėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) padėtį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Be to, atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjo interesas tęsti darbinius santykius nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo preambulėje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Seimas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno šalies piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Iš šios pareigos išplaukia pareiga gavus šaukimą atlikti PPKT.
Taip pat Lietuvos kariuomenė pažymi, jog Karo prievolės įstatymo 40 straipsnis užtikrina, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo darbo, garantuojant jiems darbo vietos išsaugojimą. Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas draudimas darbdaviui nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia, atleisti iš darbo darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Be to, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 1 dalis numato, jog PPKT kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo nustatė, jog bazinės socialinės išmokos dydis – 55 Eur. Pareiškėjas pavyzdingai atlikdamas tarnybą, kartu su išmoka gaudamas premiją gautų 3663 Eur sumą ((55 Eur × 3,7 + 55 Eur × 3,7) × 9 mėn.). Taip pat, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna pilną valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai), už ką pareiškėjas būdamas civiliu moka iš savo asmeninių lėšų ir patiria papildomas finansines išlaidas.
Apibendrindama Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo ar jo darbdavio, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti PPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktą jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistą gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan., o įmonė turėtų patirti tokią žąlą, kurią būtų galima vertinti per visuomeninių interesų prizmę. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nebuvo pagrįstos tokiais įrodymais svarstant PPKT atidėjimo klausimą, kurie įrodytų, jog pašaukus pareiškėją į tarnybą būtį patirta neproporcingai didelė žala, kuri atsvertų Konstitucijoje numatytą piliečio pareigą atlikti karo tarnybą. Todėl pareiškėjui atidėti tarnybą individualia tvarka nebuvo pagrindo, o Atrankos komisijos bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant teisės normas ir vertinant faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2024 m. vasario 13 d. sprendimo „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ Nr. ATRS-1295, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. kovo 8 d. sprendimo „Dėl 2024 m. vasario 22 d. skundo“ Nr. 12-01-410 teisėtumo ir pagrįstumo, ir iš to kylančio reikalavimo įpareigoti Tarnybos Atrankos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo.
Nustatyta, kad Tarnyba 2024 m. vasario 5 d. gavo pareiškėjo prašymą (Nr. KAPT-444) (toliau – Prašymas) dėl karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukeltų neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams ir (ar) visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu tarnybą atliktų kitu metu. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 18 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl maždaug du mėnesius besitęsiančio kosulio, kuris kartojasi (užeina) priepuoliais ir yra suaktyvėjęs, negali atsikosėti, taip pat nuolat yra užgulta nosis. Šeimos gydytojas paskyrė įvairius tyrimus, išrašė siuntimus pas gydytojus specialistus. Pareiškėjas Prašyme teigė, kad šiuo metu dėl sveikatos būklės ir suplanuotų vizitų pas gydytojus specialistus bei siuntimų papildomai tirtis jis negali atlikti tarnybos. Be to, nežinant gydytojų specialistų, pas kuriuos jis vyks kovo ir balandžio mėnesiais, išvadų, mano, kad jo sveikatos būklė gali pablogėti.
Taip pat pareiškėjas Prašyme nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu eina informacinių sistemų analitiko pareigas. Dirba su Lietuvos Respublikai svarbiu projektu energetikos srityje, susijusiu su technologinio turto valdymu, kurį sudaro tinklo eksploatavimo ir valdymo informacinė sistema, išmaniųjų elektros ir dujų apskaitų darbų programa bei kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės paslaugų centrui ir jo klientams svarbios informacinės sistemos ar programos. Pažymėjo kad ši sistema vystoma daugiau nei 10 metų, o jis, įmonėje išdirbęs daugiau nei 4 metus, yra sukaupęs daug žinių, kurios reikalingos kuriant naują šios sistemos posistemę. Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis yra įgijęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sertifikatus, kurie įmonei yra privalomi, norint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir būtini tiesioginiame darbe. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad atliekant tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jam ir visuomenei, įskaitant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis prarastų įgytą kvalifikaciją ir pripažinimą (ypač įvertinus faktą, kad informacinės technologijos keičiasi ypatingai greitai), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidurtų su sunkumais, vykdydama (tęsdama) projektus, su kuriais jis dirba, nes šiuo metu įmonėje specialistų, kurie galėtų iš karto ir pilnai perimti jo darbą, nėra, taip pat paruošti naują atitinkamo lygio darbuotoją – specialistą reikia maždaug 2 metų.
Pareiškėjas Prašyme pažymėjo, kad jis nevengia atlikti tarnybą ir sutinka, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, tačiau tarnybą atliekant šiuo metu, jam būtų padaryta didžiulė žala, ypač dėl jo sveikatos būklės, taip pat tai reiškia, kad žala būtų padaryta ir visuomenei bei pačiai valstybei. Anot pareiškėjo, šios žalos būtų galima išvengti, atidėjus tarnybą bent vienerių metų laikotarpiui, kuris jam būtų pakankamas tam, kad pasveiktų ir (ar) būtų sulaukęs gydytojų – specialistų išvadų dėl šiuo metu diagnozuotų ligų, taip pat reikalingo gydymo, atitinkamai jo darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turėtų laiko paruošti darbuotoją (-us) jo darbų (projektų) perėmimui.
Pareiškėjas prie Prašymo pridėjo šiuos įrodymus: informaciją apie 2024 m. sausio 18 d. vizitą pas šeimos gydytoją; informaciją apie 2024 m. sausio 22 d. vizitą pas šeimos gydytoją; informaciją apie 2024 m. sausio 24 d. vizitą pas šeimos gydytoją; siuntimus pas gydytojus-specialistus; informaciją apie 2024 m. sausio 26 d. vizitą pas šeimos gydytoją; informaciją apie 2024 m. sausio 29 d. atliktų tyrimų rezultatus; duomenis apie registraciją pas gydytojus-specialistus; asmens tapatybės dokumento kopiją; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. SSD240122/1R kopiją.
Tarnybos Atrankos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – Karo prievolė įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame numatytas PPKT atidėjimas, jeigu būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti tarnybą atliekant kitu metu, ir Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašu (toliau – tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057, bei atsižvelgusi į pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir juos pagrindžiančius dokumentus, 2024 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. ATRS-1295 Prašymo netenkinti ir neatidėti PPKT. Tarnybos Atrankos komisija sprendime vertino, kad tarnybos atlikimo neatidėjimas nesąlygos neproporcingai didelės žalos pareiškėjo atžvilgiu atsiradimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Atrankos komisijos sprendimu, 2024 m. vasario 22 d. jį apskundė krašto apsaugos ministrui.
Krašto apsaugos ministras 2024 m. kovo 8 d. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė sprendimą Nr. 12-01-410, kuriuo Atrankos komisijos sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti neproporcingai didelę žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. To paties straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atliekama vienu iš šių būdų: atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (1 punktas); dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (3 punktas). Karo prievolės įstatymo 2 dalyje detalizuoti pagrindai, kuomet privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, trunkančią 9 mėnesius, iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai).
Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Pažymėtina, jog prašymai dėl PPKT atidėjimo nagrinėjami vadovaujantis Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, kurio 5 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui prašymą atidėti tarnybą, parengtą pagal Tvarkos aprašo priede nurodytą prašymo atidėti tarnybą formą. Pagrįstas bei Tvarkos aprašo ir Taisyklių reikalavimus atitinkantis prašymas perduodamas Tarnybos Atrankos komisijai ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jo gavimo Tarnyboje dienos.
To paties Tvarkos aprašo 6 punktas nustato, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad prašyme turi būti nurodomas karo prievolininko vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys ryšiams palaikyti ir aplinkybės, dėl kurių karo prievolininkas prašo atidėti privalomąją karo tarnybą.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kai dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomenės interesams ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Diskrecijos teisė nuspręsti, ar tokios žalos pobūdis yra toks, kuris galėtų nusverti konstitucinę karo prievolininko pareigą atlikti karo tarnybą, palikta Tarnybai.
Lietuvos vyriausiasis administracini teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje nurodo, kad karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi įrodyti dvi aplinkybes – jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir tarnybą atliekant kitu metu, žalos bus išvengta. Atkreipia dėmesį, kad nors nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai ir patiriama žala turi būti vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolės pareigą, valstybės gynybos interesus ir padidėjusią grėsmę šiems interesams (LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-429-556/2021).
Nagrinėjamu atveju, nesutikdamas su Tarnybos Atrankos komisijos sprendimo argumentais, pareiškėjas visų pirma skunde akcentuoja, kad esminiu argumentu, dėl kurio jis prašo atidėti PPKT, yra jo sveikatos būklė ir suplanuoti vizitai pas gydytojus specialistus bei siuntimai papildomai tirtis. Pareiškėjas mano, kad nesulaukus gydytojų išvadų ir gydymo, jo sveikatos būklė gali pablogėti. Tačiau, anot pareiškėjo, Atrankos komisija sprendime iš esmės vertino jo tinkamumą/netinkamumą karo tarnybai dėl sveiktos būklės, o ne Prašymo argumentus.
Iš Tarnybos Atrankos komisijos sprendimo turinio matyti, kad Tarnybos Atrankos komisija, vertindama pareiškėjo Prašymo argumentus dėl sveikatos būklės, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ 8 punktu, kuriame nustatyta, kad karo prievolininkų sveikatos vertinimą atlieka Daktaro J. Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos komisija (toliau – KMEK). Taip pat šiame sprendime Atrankos komisija nurodė, kad vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 15 straipsnio 3 dalies 1 punktu, karo prievolininkai yra atleidžiami nuo karo prievolės arba tarnyba atidedama, kai patikrinus jų sveikatos būklę nustatoma, kad jie dėl sveikatos sutrikimų negali atlikti PPKT, iki baigsis jų sveikatos sutrikimas. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, Tarnybos Atrankos komisija sprendime paaiškino, kad karo prievolės administravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus karo prievolininkų sveikatą ir įvertinus, jog ji neatitinka PPKT kario sveikatai keliamų reikalavimų, tarnyba tokiam karo prievolininkui yra atidedama arba karo prievolininkas yra atleidžiamas nuo jos. Todėl Tarnybos Atrankos komisija sprendime nevertino Prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sveikatos būkle.
Kaip matyti, pareiškėjas negalėjimą atlikti PPKT sieja su galimai laikinu jo sveikatos būklės pablogėjimu. Asmens sveikatos būklė yra viena iš esminių sąlygų, vertinant tinkamumą karo tarnybai. Kaip matyti iš Atrankos komisijos sprendimo, PPKT reglamentuojantys teisės aktai nustato atskirą sveikatos tikrinimo procedūrą, po kurios sprendžiama dėl atleidimo nuo karo prievolės arba tarnybos atidėjimo dėl sveikatos būklės. Tarnybos Atrankos komisija neturi įgalinimų vertinti karo prievolininko sveikatos būklės. Todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas skunde, nagrinėjamu atveju Atrankos komisija nevertino pareiškėjo argumentų dėl sveikatos būklės ir tinkamumo tarnybai, ir tai darė pagrįstai.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo kartu su Prašymu pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina tam tikros ligos diagnozę ir siuntimą ištyrimui, tačiau nėra jokių specialistų (gydytojų) išvadų, kad dėl tokio sveikatos sutrikimo asmeniui, atliekant privalomąją karo tarnybą, galėtų būti padaryta neatitaisoma žala sveikatai. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo sveikatos būklė gali pablogėti, yra hipotetinio pobūdžio ir jokiais įrodymais nepagrįsti. Todėl darytina išvada, kad aptariamu aspektu pagrįstai nenustatyta sąlygų atidėti karo tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas Prašymą Tarnybai, jį grindė ir tuo, kad pagal darbo sutartį dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje atlieka darbdaviui svarbias funkcijas, yra atsakingas už darbdaviui svarbaus projekto įgyvendinimą, todėl dėl tarnybos atlikimo būtų sutrikdyta šio ūkio subjekto veikla, nes įmonėje nėra kitų darbuotojų, galinčių perimti jo funkcijas, taip pat teigia, kad praras kvalifikaciją ir pripažinimą.
Teismas vertina, kad šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, o labiau susijusios su įprastais nepatogumais paskirtam atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą asmeniui negu su neproporcingai didelėmis neigiamomis pasekmėmis.
Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 22 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinių sistemų kokybės užtikrinimo specialisto pozicijoje, o nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio eina informacinių sistemų analitiko pareigas. Pareiškėjas dirba su Lietuvos Respublikai svarbiu projektu energetikos srityje, susijusiu su technologinio turto valdymu, kurį sudaro tinklo eksploatavimo ir valdymo informacinė sistema, išmaniųjų elektros ir dujų apskaitų darbų programa bei kitos „(duomenys neskelbtini)“ grupės paslaugų centrui ir jo klientams svarbios informacinės sistemos ar programos. Rašte taip pat nurodyta, kad N. I.: UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba daugiau nei 4 metus, per kuriuos įgijo kliento pasitikėjimą ir patirtį, leidžiančią aukščiausiu lygiu vystyti valstybinius projektus tiek informacinių sistemų analizės, tiek ir kokybės užtikrinimo srityse; įmonės kaštais yra išlaikęs tarptautiniu mastu pripažįstamus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sertifikatus, kurie įmonei yra privalomi, norint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir būtini tiesioginiame darbe. Rašte taip pat teigiama, kad pareiškėjas šiuo metu yra vienas iš perspektyviausių darbuotojų savo srityje, todėl jo praradimas padarytų neigiamą įtaką ne tik kliento siekiamiems rezultatams ir įsipareigojimams prieš aukštesnes institucijas, bet ir suplanuotų įmonės rezultatų siekimui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas turi įsipareigojimų pagal sudarytą darbo sutartį, šiuo metu neleidžia konstatuoti didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ateityje ir tuo pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo. Karo prievolininkas, žinodamas apie būsimą 9 mėnesius trunkančią karo tarnybą, pats sprendžia dėl galimų nuostolių minimizavimo ir prisiimtų įsipareigojimų modifikavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas darbinius įsipareigojimus prisiėmė būdamas tokio amžiaus, kai jis galėjo būti šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą. Todėl nagrinėjamu atveju jis turėjo įvertinti savo veiksmus ir galimai kilsiančias rizikas, pradėdamas darbą su įmonei svarbiu projektu. Pareiškėjo elgesio sukeltos pasekmės (negalėjimas tęsti projekto, kvalifikacijos ir pripažinimo praradimas) nelaikytinos didele žala jo asmeniniams interesams, galinčia sąlygoti karo tarnybos atidėjimą.
Pažymėtina ir tai, kad Karo prievolės įstatymo nuostatos (15 straipsnio 1 dalies 14 punktas) saugo tik karo prievolininko asmeninius arba visuomeninius interesus, bet ne ūkio subjekto (šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“) finansinius interesus. Tiek pareiškėjo skunde, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyti ūkio subjekto nuostoliai, susiję su pareiškėjo laikinu darbo santykių sustabdymu, nėra prilyginami neproporcingai dideliam visuomeninių interesų pažeidimui. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie pareiškėjo nepakeičiamumą darbovietėje, kas sąlygotų ūkio subjekto negalėjimą įgyvendinti vykdomų projektų, turinčių įtakos visuomeninių interesų pažeidimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 22 d. rašte akcentuoja tik pareiškėjo aukštą kvalifikaciją, įgytus sertifikatus veiklai vykdyti bei galimus sunkumus vykdant kliento užsakymus ir siekiant įmonės rezultatų. Pažymėtina, kad tik egzistuojant tokio masto žalai, kuri darytų realią įtaką visuomeninių interesų pažeidimui, būtų galima konstatuoti šių interesų pažeidimą.
Be to, kaip pagrįstai pažymėta Tarnybos Atrankos komisijos sprendime, darbo veiklos organizavimo prerogatyva yra juridinio asmens pareiga, o ne jame darbo santykių pagrindu veikiančių darbuotojų atsakomybė.
Paminėtina ir tai, kad pagal Karo prievolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalį karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat jų prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu.
Taigi aplinkybės, kad pareiškėjas karo tarnybos atlikimo metu negalės atlikti savo darbinių funkcijų ir / ar praras kvalifikaciją, savaime nėra pagrindas atidėti karo tarnybą.
Pabrėžtina, kad aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos, turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo ar jo darbdavio, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti karo tarnybą, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktą jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistą gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan., o darbdavys turėtų patirti tokią žąlą, kurią būtų galima vertinti per visuomeninių interesų prizmę.
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai šiuo metu neleidžia konstatuoti didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ateityje ir tuo pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo. Kaip jau buvo minėta, karo prievolininkas, žinodamas apie būsimą 9 mėnesius trunkančią karo tarnybą, pats sprendžia dėl galimų nuostolių minimizavimo ir prisiimtų įsipareigojimų modifikavimo. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad 9 mėnesius atliekant karo tarnybą, jam galėtų būti padaryta neproporcingai didelė jo nurodoma žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
Teismas pareiškėjo argumentus, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, bei Krašto apsaugos ministras, nagrinėdamas skundą dėl tarnybos atidėjimo, iš esmės atliko tik formalų vertinimą, atmeta kaip nepagrįstus.
Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad buvo atidžiai įvertintos pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės dėl galimų patirti nepatogumų, išanalizuotos ir pateiktas išsamus jų vertinimas, tačiau, nesant objektyvių pagrindų, nenustatytas tarnybos atidėjimo pagrindas, numatytas Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Ginčijami sprendimai yra pakankamai motyvuoti, aiškūs, juose yra atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas ir pritaikytas ginčo situacijai aktualus teisinis reglamentavimas. Pagrindo konstatuoti jų neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams nėra.
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo interesas tęsti sveikatos tyrimus, gauti gydytojų išvadas ir gydymą, bei tęsti darbinius santykius, nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. Priešingu atveju, būtų paneigta konstitucinė pareiga atlikti karo tarnybą visiems karo prievolininkams, kurie turi nuolatinį darbą. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o viešojo intereso institutas pabrėžia kolektyvinio intereso pirmumą prieš individualių subjektų interesus. Būtina pažymėti, kad privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrindas yra individualiai konstatuojamas neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams atsiradimas, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų šaukimo metu, o tokios žalos būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Šiuo atveju, vertinant galimos kilti žalos pareiškėjo interesams proporcingumą tikslų atlikti karo tarnybos prievolę visuotinai žinomų šių dienų geopolitinių realijų kontekste (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas konstatuoti neatidėliotiną besąlyginį karo prievolės vykdymo prioritetą prieš teisių į sveikatą ir karjerą įgyvendinimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, kaip vieną iš argumentų nurodė tai, jog kiekvienas karo prievolininkas, prieš prisiimdamas atsakomybes, įsipareigojimus bei planuodamas savo karjerą, asmeninį gyvenimą, turi įvertinti realią ir galimą riziką patekti į Šaukiamųjų sąrašus, todėl savo gyvenimą turi organizuoti atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jam yra suteikiama galimybė atlikti karo tarnybą pasirenkant tarnybos vietą ir laiką.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami Atrankos komisijos ir krašto apsaugos ministro skundžiami sprendimai yra priimti tinkamai, įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl jų naikinti nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo.
Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl karo tarnybos atidėjimo.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. I. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.