Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 233 straipsnio taisyklėmis, spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr.1-138-878/2013 (teisminio proceso Nr.1-79-1-00326-2013-5) perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., V. D. ir R. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t.y., kad 2012 m. rugpjūčio 5 d. apie 0.15 val. prie (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrai, be jokios priežasties dėl chuliganiškų paskatų tyčia ne mažiau keturis kartus smogę kumščiu ir spyrę A. I. į įvairias kūno vietas ir nesunkiai sutrikdę nukentėjusiojo A. I. sveikatą dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje.

Be to, V. D. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį t.y., kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje nuo A. I. pirštų numovęs ir atvirai pagrobęs 2000 litų vertės 10 gramų svorio geltono metalo vestuvinį žiedą bei 1500 litų vertės 10 gramų geltono metalo žiedą su deimantu, tuo nukentėjusiajam A. I. padaręs 3500 litų turtinę žalą.

Teismo nuomone, toks nusikalstamų veikų aprašymas neatitinka BPK (toliau – BPK) ir BK reikalavimų, teismas kaltinamojo akto trūkumų ištaisyti neturėtų galimybės ir tai trukdytų išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

BPK 218 str. 1 d., 6 d. nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK 219 str. 5 p. reikalavimus kaltinamajame akte nurodomas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Perskaičiuos kaltinamąjį aktą turi būti aišku, kas ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p.) svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimų. BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviems sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

Kaip žinia, sutinkamai su BK 24 str. nuostatomis, bendrininkavimas – tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kaltinamajame akte bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems pareikštuose įtarimuose nusikalstamos veikos aprašytos nenurodant, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje, neišdėstanti kiekvieno iš bendrininkų veiksmų. Kaip jau minėta kaltinamajame akte nurodoma, jog M. K., V. D. ir R. V. jiems inkriminuojamas veikas padarė ,,veikdami bendrai,, . Prokuroro pareiga kaltinamajame akte nusikalstamas veikas aprašyti taip, kad iš kaltinamojo akto būtų aišku kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas kaltinamasis. Kai nusikalstamas veikas padaro keli asmenys, jų veikos aprašomos bendrai, tačiau būtinai nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodoma, kad M. K., V. D. ir R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdami bendrai ne mažiau keturis kartus smogę kumščiu ir spyrę nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir dėl to nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. I. sveikatą dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje. Kaltinamajame akte neaprašyta kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš šių asmenų, nes visų jų veiksmai aprašyti tik bendrai, todėl pagal tai, kaip aprašytos nusikalstamos veikos visiškai neaišku kokiais veiksmais ir kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam ir dėl to sunku spręsti ir apie kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Iš byloje esančios specialisto išvados (b.l.54,55) matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Tačiau šių poveikių pasėkoje nukentėjusiajam padaryta ne tik stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, bet ir kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelio srityje, mušinės žaizdelės kaktoje. Tačiau minėti sužalojimai kaltinamajame akte niekaip neaptarti.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje išdėstytas kaltinimas nėra konkretus, kaip minėta, nėra nurodyti konkretūs kaltinamųjų veiksmai, kas teismo vertintina kaip esminiai nusikalstamos veikos aprašymo trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą, todėl priėmus tokį kaltinamąjį aktą teismas turėtų aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti kaltinimo ribas, kas kartu pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinimo keitimas teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsniu galimas tik kaip nagrinėjimo teisme metu naujai paaiškėjusių aplinkybių pasekmė, o ne ydingai surašyto kaltinamojo akto taisymas. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog pareikšti M. K., V. D. ir R. V. kaltinimai yra nekonkretūs, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kas trukdo kaltinamiesiems gintis nuo jiems pareikštų įtarimų (BPK 10 straipsnis) bei žinoti, kuo jie yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl M. K., V. D. ir R. V. atžvilgiu surašytas ydingas kaltinamasis aktas turi būti ištaisytas, o byla perduota prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas).

Be to, BPK 109 str. nurodyta, kad kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos nukentėjusysis A. I. (b.l.24) ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio ir prašo priteisti jam padarytą 3500 Lt turtinę žalą, tačiau baudžiamojoje byloje šis reikalavimas nėra niekuo pagrįstas.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų...“ Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (kasacinė byla Nr. 2K-7-337/2006).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., 232 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla Nr. 79-1-00326-12 grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.