Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8031-650/2017, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. P., J. Š. bei R. Č. ieškiniu atsakovams viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Bičiulystė“ savaitraščiui „Bičiulystė“ ir E. A. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą viešosios įstaigos „Bičiulystė“ savaitraštyje „Bičiulystė“ paneigti ieškovų garbę ir orumą žeminančius teiginius, priteisti iš atsakovų solidariai V. P. 3000 Eurų, J. Š. – 500 Eur, R. Č. – 1000 Eur neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, išaiškino, kad ieškovai, realizuodami savo teises dėl teiginių, įžeidžiančių jų garbę ir orumą, paneigimo, turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę - viešosios įstaigos „Bičiulystė“ savaitraštį „Bičiulystė“.

Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad jie kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę su oficialiu prašymu paneigti 2017-04-18 paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl laikė, kad ieškovai tinkamai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė V. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimais į atskirąjį skundą ieškovai J. Š. ir R. Č. prašo ieškovės V. P. atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami tais pačiais argumentais, kaip ir atskirasis skundas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės V. P. atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys buvo pareikštas pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o tai leido teismui konstatuoti, kad ieškovams nesilaikius privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos yra teisinis pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.

Kaip matyti iš byloje pateikto ieškinio turinio, jis buvo pareikštas dėl visuomenės informavimo priemonėje (spaudoje) paskelbtų ieškovų garbę ir orumą žeminančių teiginių, prašant šiuos teiginius paneigti. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jei tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenį buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudą, televiziją, radiją ir pan.), tai asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą išspausdintų ar kitaip paskelbtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.24 straipsnio 2 dalis). Ir tik jei ta visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, reikalaujant paneigti paskleistus duomenis, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą (CK 2.24 straipsnis). Tokia asmens teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje, o jos realizavimo tvarką nustato šio įstatymo 44 straipsnis. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 4 dalies nuostata, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą ir reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik po to, kai visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Taigi, šios teisės normos nustato privalomąją išankstinę neteisminę bylos dėl garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo sprendimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 2.24 straipsnio norma, konstatuodamas, jog ieškovai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Pagal teismų praktiką, tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikoma ir tuo atveju, kai asmuo reiškia reikalavimą dėl paskleistų žinių paneigimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; ir kt.). Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo nepriimti ieškinio, nes vienas iš ieškinio reikalavimų yra priteisti neturtinę žalą, kuriam nėra nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas apeliantės pareiškimas (paneigimas), adresuotas viešosios įstaigos „Bičiulystė“ savaitraščiui „Bičiulystė“, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą tuo atveju, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos (CK 2.24 straipsnio 4 dalis). Ieškovai CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nurodytų įrodymų teismui nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio priėmimu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.