- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2YT-4264-1069/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01464-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- L. E.
- Suinteresuotas asmuo
- P. E., D. E., S. E., S. V., Š. J., A. E.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
suinteresuotiems asmenims P. E. ir D. E., prisijungusiam nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos ryšį,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. E., S. V., Š. J., D. E., D. E., A. E. ir P. E.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. E. 2023-07-13 kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis – T. E. po savo tėvo, A. E. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė šio palikimą ir valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su T. E., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties jo palikimą priėmė pareiškėja bei jų sūnus – P. E. T. E. tėvais, A. E., mirė – (duomenys neskelbtini), o mama E. E. mirė (duomenys neskelbtini). Kiti A. E. turėjo vaikai – S. E., J. E. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir P. E. (miręs (duomenys neskelbtini) metais). T. E. brolis J. E. (miręs (duomenys neskelbtini)) turėjo septynis vaikus: S. V. (E.), Š. J. (E.), D. E., D. E., A. E., T. E. (mirusį (duomenys neskelbtini)) ir J. E. (mirusį (duomenys neskelbtini)). Nuo pat santuokos sudarymo pareiškėja su savo sutuoktiniu apsigyveno jo tėvų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinio tėvai buvo išreiškę valią po savo mirties palikti gyvenamąjį namą pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (t. y., jų sūnui). Turtas buvo prižiūrimas, šeimos lėšas investuotos į pastato atnaujinimą, mokėti būsto išlaikymo mokesčiai. Po A. E. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko palikimas, kurį sudarė jo asmeniniai daiktai ir nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini)). Ir nors po A. E. mirties ((duomenys neskelbtini)) jo sūnus T. E. per 6 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau aktyviais veiksmais priėmė ir valdė likusį tėvo palikimą t. y. su šeima liko gyventi tėvų sodyboje, kurią ir toliau prižiūrėjo, remontavo gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius ir elgėsi su šiuo turtu, kaip jo savininkas iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Be to, po A. E. mirties ((duomenys neskelbtini)) jo sutuoktinė E. E. šeimos gyvenamąjį namą perleido būtent T. E., o pati išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kiti palikėjo vaikai – P. E., J. E. ir S. E. tuo metu jau buvo išvykę gyventi į kitus Lietuvos rajonus, jie mirusio tėvo palikimo nepriėmė ir nevaldė, jokių pretenzijų į tėvo palikimą nereiškė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys P. E., S. E., S. V., ir A. E. atsiliepimais (procesiniai dokumentai Nr.: DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini)) su pareiškimu visiškai sutiko, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir neprieštaravo pareiškėjos prašomo juridinio fakto nustatymui.
4. Suinteresuotas asmuo D. E. atsiliepimu (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai siekia pretenduoti į visą jo senelio, A. E., palikimą. Nors D. E. tėvas, J. E., prieš mirtį ir atsisakė savo palikimo dalies, tačiau jo palikimo dalis turėtų pereiti jo vaikams, šiuo atveju D. E. Patvirtino, kad D. E. neketina atsisakyti savo senelio palikimo.
5. Suinteresuotas asmuo Š. J. atsiliepimu (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jos tėvas J. E., o taip pat seneliai (A. bei E. E.) mirė, kai ši dar buvo nepilnametė. Nei jos miręs tėvas, nei ji neatsisakė palikimo, likusio po A. E. mirties. Be to, jie taip pat gyveno ginčo turte ir juo rūpinosi, todėl teismas turėtų nustatyti ir jos nuosavybės dalį.
6. Suinteresuotas asmuo D. E. atsiliepimu (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad nors jos tėtis, J. E. ir atsisakė savo paveldėjimo teisės, tačiau ši paveldėjimo teisė perėjo jo vaikams, tarp kurių ir D. E. Patvirtino, kad D. E. savo paveldėjimo teisės neatsisakė, todėl pareiškėja, galėtų jai pateikti finansinį pasiūlymą.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. E. savo patikslintą pareiškimą palaikė visa apimtimi. Paaiškino, kad į paveldėtą turtą įsikėlė dar (duomenys neskelbtini) m., uošviai savo turtą paliko jos vyrui (buvo pasakyta žodiniiu), o visi kiti trys jos vyro broliai atsisakė savo palikimo dalies. Po A. E. mirties liko tik gyvenamasis namas, kito nekilnojamojo turto nėra. Ten buvo tik lūšnelė, jie atsikėlė ir susitvarkė. Po vyro (T. E.) mirties jo palikimą priėmė ji ir sūnus (kreipėmės į notarą per 3 mėnesius) Su S. E. palaiko ryšius, o P. ir J. E. jau mirę, su jų vaikais nebendrauja.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. E. su pareiškėjos patikslintu pareiškimu visiškai sutiko. Nurodė, kad minėtame name su tėvais gyveno nuo gimimo ((duomenys neskelbtini) metų). Mirus tėčiui (T. E.) palikimą priėmė nuvykęs pas notarą.
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. E. (dalyvaudamas nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos ryšį) su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jo tėvas žuvo, ir pražudė dar du savo sūnus. Nesuprantama, kodėl jo tėvas, pats neturėdamas kur gyventi, su visa šeima, turėjo atisakyti palikimo ir išsikelti kažkur į užkampį. Todėl tikėtina, kad tėvas, kuris buvo priklausomas nuo alkoholio, buvo įtikintas atsisakyti savo palikimo. Tačiau paveldėjimo teisė turėjo pareiti jo vaikams, kurie neatsisakė savo dalies. Savo senelio nepamena, tačiau atsimena močiutę E., kuri pas juos atvažiuodavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. E. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su T. E. (santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos sutuoktinio, T. E., mirties jo palikimą priėmė pati pareiškėja bei jų sūnus – P. E.
11. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinio, T. E., tėvai buvo A. E., miręs – (duomenys neskelbtini), ir E. E., mirusi (duomenys neskelbtini). A. ir E. E., be T. E. (pareiškėjos sutuoktinio), buvo susilaukę dar trijų sūnų – S. E. (gimusio (duomenys neskelbtini)), J. E. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) bei P. E. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)).
12. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis T. E. po pareiškėjos uošvio, A. E. mirties, priėmė pastarojo palikimą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas šį turtą. Pareiškėjos įsitikinimu, jos reikalavimą patvirtina tai, kad T. E. gyveno ir po A. E. mirties liko gyventi minėtame name, šiuo turtu visada rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas, be to, po A. E. mirties, jo sutuoktinė, E. E., išsikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą, tokiu būdu gyvenamąjį namą, perleisdama sūnui T. E. ir jo šeimai, o kiti A. E. pilnamečiai vaikai (P., J. ir S. E.), raštu atsisakė savo tėvo palikimo, patvirtindami, kad šio turto nei valdo, netvarko. Todėl pareiškėja prašo nustatyti palikimo priėmimą T. E. valdymu faktą.
13. Tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui prieštaravo dalis byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų. Palikėjo vaikaičių – Š. J., D. E. ir D. E., įsitikinimu, jų tėvui, J. E., atsisakius senelio palikimo, paveldėjimo teisė turėjo pereiti jiems, nuo kurios jie niekada neatsisakė. Todėl teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu, pasisakys ir dėl palikėjo vaikaičių paveldėjimo teisių.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
14. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
15. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012 ir kt.). Ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad po A. E. mirties (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) liko palikimas, kurį sudarė ir nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini)). Bylos svarstymui pateiktas (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) kaimo Namų ūkio knygos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia įsitikinti, kad minėtame A. E. priklausančiame name gyveno ir T. E. (duomenys neskelbtini) T. E. sudarius santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) su pareiškėja L. E. (ikisantuokinė pavardė – D.), jų šeima ir toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu L. E. paaiškino, kad po jos uošvio A. E. mirties visą jų šeima liko gyventi minėtame name, šiuo turtu visada rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas, tuo tarpu A. E. sutuoktinė (pareiškėjos anyta) E. E. išsikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Aplinkybes, kad po A. E. mirties E. E. išsikėlė gyventi į kitą kaimą, o name, sudarančiame A. E. palikimą, liko gyventi būtent jo sūnus T. E. su savo šeima patvirtina ir S. E. (palikėjo sūnaus) atsiliepimas (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)). Kiti palikėjo vaikai (P., J. bei S. E.), buvę pirmosios eilės įpėdiniai, palikimo atsiradimo metu jau buvo išvykę gyventi į kitus Lietuvos rajonus, jie mirusio tėvo palikimo nepriėmė ir nevaldė, jokių pretenzijų į tėvo palikimą nereiškė. Priešingai, bylos svarstymui pateikti P., J. ir S. E. raštai, kuriais jie atsisako savo tėvo palikimo, tuo pačiu patvirtindami, kad šio turto jie nei valdo, netvarko.
18. Pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011).
19. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įpėdinis T. E., palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) su palikėjo A. E. turtu elgėsi kaip su savo, jį prižiūrėjo, tvarkė, be to, šis turtas buvo vienintelė jo ir jo šeimos gyvenamoji vieta, todėl laikytina, kad po A. E. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sūnus T. E. (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija).
20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos L. E. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Dėl palikėjo vaikaičių paveldėjimo teisės
21. CK 5.11 straipsnyje yra įtvirtinta įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Vadovaujantis šios straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad antros eilės įpėdiniai – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai - paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinio arba jiems nepriėmus arba atsisakius palikimo. Palikimo atsiradimo metu galiojusiame 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) bei mirusiojo vaikas gimęs po jo mirties (1964 metų redakcija).
22. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis). Iš esmės analogiškai nustatyta ir iki 2000-12-29 galiojusio CK 573 straipsnyje, pagal kurio nuostatas, palikėjo vaikaičiai paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus (1964 metų redakcija). Taigi teisė palikėjo vaikaičiams paveldėti atstovavimo būdu atsiranda tik tuo atveju, kai jau nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis.
23. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Š. J., D. E. ir D. E. negalėjo paveldėti savo senelio A. E. turto, kadangi jų senelio mirties metu dar buvo gyvas jų tėvas – J. E., o tai suponuoja išvadą, jog Š. J., D. E. ir D. E. teisė paveldėti atstovavimo būdu neatsirado, o taip pat jų teisių bei pareigų niekaip neįtakoja priimtas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo faktiniu T. E. valdymu nustatymo.
24. Reikšminga ir tai, kad byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) surašytas pareiškimas, adresuotas (duomenys neskelbtini) notaro kontorai, patvirtintas (duomenys neskelbtini) viršaičio pavaduotojos, kuriuo J. E. pareiškė atsisakąs jam pagal įstatymo priklausančios dalies, mirus tėvui A. E. bei tai, kad turto nevaldo ir netvarko. Be to, analogiškai ir dar du palikėjo sūnus – P. bei S. raštu nurodė, atsisakantys savo tėvo palikimo (procesinio dokumento Nr. CBP-(duomenys neskelbtini) priedai), kas leidžia spręsti apie visų minėtų pirmosios eilės įpėdinių valios vieningumą (CPK 185 straipsnis)
25. CK 5. 61 straipsnyje numatyta, kad jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Kitaip tariant, vienam iš kelių tos pačios eilės įpėdinių atsisakius priimti palikimą, tik pakinta (padidėja) kitų įpėdinių palikimo dalis.
26. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir iki 2000-12-29 galiojusio CK 592 straipsnyje, numatančiame, kad jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis (1964-07-07 redakcija).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio. Palikimo atsisakymas reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti. Tokiu atveju šio asmens teisės priimti palikimą neperima jo įpėdiniai, kaip, pavyzdžiui, paveldėjimo transmisijos atveju, kai įpėdinis miršta, nespėjęs išreikšti valios dėl palikimo priėmimo (CK 5.58 straipsnis), arba paveldėjimo atstovavimo atveju, kai įpėdinis miršta iki palikimo atsiradimo, t. y. miršta pirmiau už palikėją (CK 5.12 straipsnis). Palikimo atsisakymas sudaro teisinį pagrindą paveldėti kitos eilės įpėdiniams tik tada, kai nėra kitų tos pačios eilės, kuriai priklauso atsisakiusysis, įpėdinių, nes kai yra tokių įpėdinių, atsisakymas sudaro pagrindą jiems paveldėti didesnę palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007. Teismų praktika. 2007, 27).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisę paveldėti mirusio A. E. palikimą įgijo keturi pirmos eilės įpėdiniai (jo vaikai) ir palikėjo sutuoktinė. A. E. vaikams – P., J. ir S. palikimo atsisakius, likusiam sūnui (T. E.) kartu su palikėjo sutuoktine atiteko teisė paveldėti visą mirusio tėvo turtą. Taigi šioje byloje nėra pagrindo spręsti, kad antros eilės įpėdiniai palikimo priėmimo teisę galėtų įgyvendinti ir CK 5.11 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. E. (gimusio (duomenys neskelbtini)), mirties – (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sūnus T. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti ir valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos L. E. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.