Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-09 · Civilinė byla Nr. e2-13929-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
e2-13929-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29492-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Atsakovas
I. B.
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Advokatai
Evaldas Jakštas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13929-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29492-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Evaldui Jakštui,atsakovui I. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. B. (toliau – ir atsakovas) 144,81 Eur negrąžinto kredito, 20,27 Eur bendros kredito kainos, 256,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, jog 2014-10-14 tarp pradinio kreditoriaus UAB ,,Ferratum“ (dabar UAB ,,Hallex“) ir atsakovo I. B. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 115256 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui suteiktas 144,81 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Vartojimo kreditą atsakovas turėjo grąžinti iki 2014-12-13. Savo tapatybę bei sutikimus su taisyklėmis atsakovas patvirtino vadovaujantis sutarties 3 dalyje nustatytomis instrukcijomis. Suteikto kredito suma pervesta į kredito gavėjo banko sąskaitą, kuri buvo naudojama tapatybės patvirtinimui. Pažymėjo, jog atsakovas neginčija paskolos suteikimo fakto bei kad kreditas nebuvo grąžintas. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimo faktą. Atsakovas savo įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais nevykdė. Pagal sutarties mokėjimų grafiką atsakovas turėjo atlikti dvi įmokas: 2014-11-13 – 82,54 Eur, 2014-12-13 – 82,54 Eur. 2016-07-22 tarp pradinio kreditoriaus ir UAB ,,Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria pradinis kreditorius perėmė visą pradinio kreditoriaus paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo sutartį. 2019-05-09 tarp UAB ,,Ferratum Finance“ ir UAB ,,Credit day“ buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditriius perleido reikalavimo teises ieškovei. 2019-06-18 atsakovui elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas vartojimo kredito sutartyje, buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį visiškai ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas I. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2020-11-20 vykusiame teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka dėl ieškinio senaties. Nuo paskolos paėmimo praėjo daugiau nei 5 metai, todėl prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog jokių įrodymų, pagrindžiančių paskolos sumokėjimo faktą jis pateikti negali, o ir paskolos paėmimo aplinkybių neatsimena, nes jau praėjo 7 metai. Pažymėjo, jog yra daug kam skolingas, o dėl šios paskolos nėra gavęs jokių pranešimų ar laiškų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad nuo sutarties pasibaigimo termino – 2014-12-13 skaičiuotinas 5 metų ieškinio senaties terminas.

CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB ,,Ferratum“ 2014-10-14 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 115256, pagal kurią atsakovas paskolintą sumą (144,81 Eur su palūkanimis 20,27 Eur) turėjo grąžinti iki 2014-12-13. Taigi ieškovei teisė į ieškinį atsirado nuo sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo termino pažeidimo, t. y. 2014-12-14. Pažymėtina, jog ieškiniams dėl skolos priteisimo taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo teiginiai dėl sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino yra visiškai nepagrįsti. Vadinasi, pagal ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, nustatytas CK 1.127 straipsnyje, ieškinio senaties terminas dėl prievolės grąžinti skolą baigtųsi 2024-12-14 (10 metų nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, jog ieškovė dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2019-10-03, akivaizdu, kad nei CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, nei CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų priteisimo nėra praleistas, todėl darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Dėl skolos ir palūkanų.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas I. B. ir pradinis kreditorius UAB ,,Ferratum“ (dabar UAB ,,Hallex“) 2014-10-14 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 115256, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 144,81 Eur dydžio kreditą iki 2014-12-13, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 20,27 Eur (sumokėti dviem mokėjimais: 2014-11-13 – 82,54 Eur, 2014-12-13 – 82,54 Eur). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, vadovaujantis sutarties 3 dalyje nustatytomis instrukcijomis. 2014-09-05 atsakovas pradiniam kreditoriui iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Eur tokiu būdu patvirtindamas savo tapatybę bei duodamas sutikimą su taisyklėmis vartojimo kreditui gauti. 2014-10-14 144,81 Eur (500,00 Lt) suteikto kredito suma pervesta į atsakovo banko sąskaitą, kuri buvo naudojama tapatybės patvirtinimui. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 straipsnį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu. Pagal sutartį atsakovas iki 2014-12-13 pradiniam kreditoriui turėjo sumokėti iš viso 165,08 Eur (144,81 Eur vartojimo kredito bei 20,27 Eur bendros kredito kainos su palūkanomis).

Bylos duomenys patvirtina, jog 2016-07-22 tarp pradinio kreditoriaus ir UAB ,,Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria pradinis kreditorius perėmė visą pradinio kreditoriaus paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo sutartį. 2019-05-09 tarp UAB ,,Ferratum Finance“ ir UAB ,,Credit day“ buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditrius perleido reikalavimo teises ieškovei. 2019-06-18 atsakovui elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas vartojimo kredito sutartyje, buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Iš priedo prie 2019-05-10 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2019-05/01 Nr. 1 nuorašo matyti, jog atsakovo įsiskolinimą sudaro 144,81 Eur. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Pagal CK nuostatas, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str., 6.873 str.). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Atsakovas teismo posėdyje atsiskaitymo fakto nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove, neįrodinėjo, o tik prašė nepriteisti skolos dėl senaties, nors teismas atsakovui dar parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išaiškinęs jam tenkančią įrodinėjimo pareigą bei pasiūlęs pasirūpinti atstovavimu byloje. Atsakovas nurodė, jog vartojimo kredito sutarties sudarymo bei pinigų pervedimo gaunant kreditą ar jį grąžinant aplinkybių neatsimena. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos negavo ar ar paskolą grąžino, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas pažeisdamas sutartį su ieškove laiku neatsiskaitė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nesant priešingų įrodymų, vertintina, jog atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 144,81 Eur negrąžinto kredito suma bei 20,27 Eur bendra kredito kaina su palūkanomis, iš viso 165,08 Eur.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 256,92 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškinyje nurodo, jog jas paskaičiavo remdamasis sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktu bei sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu ir geranoriškai sumažino jų skaičiavimo laikotarpį, kompensacines palūkanas prašo pritesti ne už 5 metus, o už trumpesnį nei 2 metų laikotarpį, t. y. nuo 2014-12-14 iki 2016-08-13, taikant sutartyje numatytą 111,92 proc. palūkanų normą ir išskaičiavus 12,72 Eur antstolio iš atsakovo išieškotą skolos sumą vykdymo procese (teismo pastaba: iki atsakovui atnaujinant terminą prietaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, teismo įsakymas buvo įsiteisėjęs ir perduotas antstoliui dėl priverstinio vykdymo).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Aptariamu atveju ieškovė kompensacinių palūkanų prašo už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjo išlaidas ir kitus mokesčius nustatančias vartojimo kredito sutarties sąlygas būtina įvertinti turinio aspektu ir nustatyti jų atliekamą funkciją. Jeigu nustatoma, kad tam tikri mokesčiai atlieka kompensacinę funkciją, jiems taikomi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti ribojimai. Tokį aiškinimą pagrindžia kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme.

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus ir galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat įvertinus šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies 5.2 punktą, aptariamas ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, kompensacines palūkanas priteisiant už 180 dienų ir taikant 0,05 procento tarifą už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. iš atsakovo priteistina 13,03 Eur (144,81* 0,05 proc. * 180 d.) kompensacinių palūkanų, likusioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetant.

Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, sudarančią 178,11 Eur (144,81+20,27+13,03), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 42 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis bei 48,40 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 63,40 Eur. Iš atsakovo ieškovui priteistina 26,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (paskaičiavimas: 63,40 Eur x 42 / 100).

Teismas patyrė 12,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, iš ieškovės valstybei priteistina 7,34 Eur (12,66*0,58) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo – 5,32 Eur (12,66*0,42) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) negrąžintą kreditą, 20,27 Eur (dvidešimt eurų 27 ct) kredito kainos su palūkanomis, 13,03 Eur (trylika eurų 3 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 178,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,63 Eur (dvidešimt šešis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, valstybės naudai 7,34 Eur (septynis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė