Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. (K. M.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 25S134387 ir 2025 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 25S135217 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pirmas leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2019 metais, vėliau pakeistas. Pareiškėjai 2024 m. liepos 29 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760373546, galiojantis iki 2028 m. liepos 29 d.

Valstybės saugumo departamentas 2025 m. birželio 2 d. raštu Nr. 19-502S „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ informavo Migracijos departamentą, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 4 ir 7 dalimis, atliko (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamentas vertino, kad (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Raštu prašoma įrašyti užsienietę į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui jeigu, jeigu įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsienietei panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje.

Atsakovas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 25S134387, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760373546, galiojantį iki 2028 m. rugpjūčio 29 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas 2025 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 25S135217, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 6, 15, 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5, 37, 38.3 punktais, uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Apie tai, kad buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. gruodžio 10 d. ir šio sprendimo apskundimo tvarką pareiškėja buvo informuota atsakovo 2025 m. birželio 11 d. pranešimu Nr. 25SD11487 pareiškėjos elektroniniu paštu, kurį pareiškėja buvo nurodžiusi 2024 m. gegužės 5 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės).

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje (Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas).

Pareiškėja pateiktame skunde teigia, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad tam tikri pareiškėjos veiksmai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kad tos grėsmės realios, o ne tiesiog samprotavimai. Dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2393-463/2025). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai Valstybės saugumo departamento išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvos Respublikoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-624/2025).

Nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą dėl leidimo, įvertino Valstybės saugumo departamento pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad pareiškėja viešai reiškia paramą autokratiniam (duomenys neskelbtini), nepasitenkinimą Lietuvos Respublika ir jos visuomene. Be to, 2017 m. socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo profilio nuotrauka, kurioje matyti sveikimas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) juostele. Pareiškėja palaiko artimus ryšius su (duomenys neskelbtini) televizijos kanalo (duomenys neskelbtini)laidų vedėja J. Z. 2025 m. sausio mėn. pareiškėja kartu su J. Z. lankėsi (duomenys neskelbtini), baigiamajame renginyje-akcijoje (duomenys neskelbtini). Po šio renginio K. M. socialiniuose tinkluose reiškė paramą jame dalyvavusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ir jo sūnui (duomenys neskelbtini). Vėliau K. M., tikėtina, siekdama nuslėpti savo paramą (duomenys neskelbtini), pašalino paramą reiškiančius įrašus iš socialinių tinklų. Pareiškėjos sąmoninga pozicija, viešai reiškiamas (duomenys neskelbtini), keliančio egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai, palaikymas, ryšiai su (duomenys neskelbtini) sklaidos sistemos atstove sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Be to, pareiškėja dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

Migracijos departamentas, vertindamas Valstybės saugumo departamento pateiktą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, ginčijamame Sprendime dėl leidimo papildomai nurodė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2019 metais, vėliau keičiamas. Pareiškėjos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruojama nuo 2019 metų. Pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nustatyti (pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis) ir jie yra vertinti kaip ilgalaikiai ir stiprūs. Ekonominiai užsieniečio ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra nustatyti. Migracijos departamento vertinimu, tai, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis negali būti vertinama aukščiau už Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesus. Pareiškėjos kelionės iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką yra laikomos veiksniu, kuris kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

Pareiškėja skunde dėl artimų ryšių su J. Z. paaiškina, kad ji buvo jos klientė, bet išvykus iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ryšiai su klientėmis nutrūko arba tapo epizodiški. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Valstybės saugumo departamento pateiktos išvados matyti, kad pareiškėjos ryšiai su J. Z. nėra nutrūkę – 2025 m. sausio mėn. pareiškėja kartu su J. Z. lankėsi (duomenys neskelbtini) baigiamajame renginyje – akcijoje (duomenys neskelbtini). Be to, bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2023, 2024 ir 2025 metais ne kartą vyko į (duomenys neskelbtini). Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjos ryšiai su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis nėra nutrūkę, dėl to laikytina pagrįsta išvada, kad yra palankios sąlygos (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad ji nebuvo supažindinta su Valstybės saugumo departamento 2025 m. birželio 2 d. raštu ir jai nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus dėl minėtame rašte nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su į bylą pateikta Valstybės saugumo departamento išvada, sudariusia pagrindą priimti skundžiamus sprendimus, o motyvai pareiškėjai buvo atskleisti tokia apimtimi, jog ji galėtų suprasti, kokio pobūdžio duomenimis apie ją disponuoja kompetentingos valstybės institucijos, tuo pačiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintais apribojimais, duomenis pateikti tik tokia apimtimi, kad nebūtų atskleista įslaptinta informacija. Tai atitinka ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto) norma, įpareigojanti pateikti sprendimo motyvus bei pagrįsti taikomą prievartos priemonę, turi būti taikoma atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4161-756/2015; 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Pareiškėja dėl Valstybės saugumo departamento 2025 m. birželio 2 d. rašte nurodomos nuotraukos skunde pažymi, kad neaišku, kodėl ši vieša informacija nebuvo įvertinama kaip sukelianti grėsmę nacionaliniam saugumui tuo metu, kai buvo svarstomas jos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir per leidimo laikinai gyventi keitimo procedūras. Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus pažymėtina, kad faktas, jog pareiškėjai anksčiau buvo išduoti leidimai gyventi, neatima iš Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos ir jos dabartinio gyvenimo aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui dėl pasikeitusių tiek globalių, tiek individualių, su pareiškėja susijusių, aplinkybių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, įvertinusi šiandieninę geopolitinę situaciją, neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento ginčijamame Sprendime dėl leidimo padaryta išvada, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos interesas gyventi Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas, spręsdamas dėl to, ar pareiškėja laikytina asmeniu, galinčiu kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, iš esmės tinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą. Skundžiamas Sprendimas dėl leidimo priimtas įvertinus aplinkybių visumą, laikantis proporcingumo principo. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą Sprendimą dėl leidimo, kaip to savo skunde prašo pareiškėja, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Pareiškėja pateiktu skundu taip pat nesutinka ir prašo panaikinti Sprendimą dėl uždraudimo atvykti, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad Sprendime dėl uždraudimo atvykti padaryta išvada apie pareiškėjos galimą kelti grėsmę valstybės saugumui grindžiama tuo, kad Valstybės saugumo departamentas pareiškėjos buvimą Lietuvos Respublikoje pripažino keliančiu grėsmę valstybės saugumui, taip pat atsižvelgta į dabartinę geopolitinę situaciją, įvertinti pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės saugumo departamentas prašė įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metams. Atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėja yra pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui, bet jos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nustatyti (pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis), uždraudė pareiškėjai 2,5 metų laikotarpiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada dėl pareiškėjai nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu dėl uždraudimo atvykti pagrįstai uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento 2025 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 25S134387 ir Migracijos departamento 2025 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 25S135217 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Sprendimai priimti kompetentingo subjekto. Iš sprendimų metaduomenų kortelių matyti, kad sprendimai turi visus būtinus rekvizitus. Taigi nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamų sprendimų. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos K. M. (K. M.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.