- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-250-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- Grigiškių
- Trečiasis asmuo
- L. N., G. K., notaras D
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovei Grigiškių kredito unijai, tretieji asmenys L. N., G. K. ir notaras D. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2008-09-10 laidavimo sutartį Nr. 08-00101-1 ab initio;2) pripažinti negaliojančiu ieškovės pasirašytą 2008-09-10 paprastąjį vekselį, kuriuo ji įsipareigojo Grigiškių kredito unijai sumokėti 75 707,67 Lt (21 926,46 Eur) ab initio; 3) pripažinti negaliojančiu ieškovės pasirašytą 2008-09-10 paprastąjį vekselį, kuriuo ji įsipareigojo Grigiškių kredito unijai sumokėti 75 077,67 Lt (21 744 Eur) ab initio; 4) pripažinti negaliojančia 2008-09-19 kreditinės mokėjimo kortelės sutartį, sudarytą ieškovės N. M. ir atsakovės, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 20 000 Lt (5 792,40 Eur) kreditas ab initio; 5) pripažinti negaliojančia 2009-09-24 paskolos sutartį su pakeitimais ir grafiku, sudarytą ieškovės ir atsakovės, pagal kurią ieškovei išduota 27 000 Lt (7 819,74 Eur) paskola ab initio; 6) taikyti vienašalę restituciją: grąžinti ieškovei 38 742,27 Eur dydžio išieškotas lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03133 ir vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03035.
2. Nurodė, kad ieškovei tapo žinoma, jog antstolis vykdo išieškojimą jos atžvilgiu vykdomosiose bylose Nr. 0035/18/03133 ir 0035/18/03035. 2017-11-27 ieškovei pradėjus domėtis šiomis aplinkybėmis, jai tapo žinoma, jog pagal vykdomuosius dokumentus ji atsakovei Grigiškių kredito unijai yra skolinga 22 040,28 Eur, palūkanas – 7 764,40 Eur ir 22 043,29 Eur bei palūkanas – 10 061,40 Eur. Antstolis ieškovei nurodė, jog vykdo išieškojimą iš ieškovės turto pagal Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro 2010-03-16 išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomojo dokumento Nr. DA-1365) dėl 22 043,29 Eur skolos ir 10 061,40 Eur palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0035/18/03035) bei Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro 2010-05-06 išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomojo dokumento Nr. 1049) dėl 22 040,28 Eur skolos ir 7 764,40 Eur palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0035/18/03113). Ieškovei pradėjus aiškintis šias aplinkybes, jai tapo žinoma, jog 2008-09-10 trečiasis asmuo L. N. su atsakove sudarė 11 584,80 Eur (40 000 Lt) paskolos automobiliui įsigyti sutartį, kuri buvo užtikrinta ieškovės ir atsakovės sudaryta 2008-09-10 laidavimo sutartimi Nr. 08-00101-1. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei solidariai su trečiuoju asmeniu L. N. atsakyti visu savo turtu ir grąžinti 11 584,80 Eur tuo atveju, jei trečiasis asmuo laiku negrąžins paskolos, jos dalies ar palūkanų. Pažymėjo, kad niekada nėra sudariusi nei išreiškusi valios sudaryti laidavimo sutarties, o joje esantis parašas yra ne ieškovės. Ieškovė taip pat nepasirašė ir paraiškos laidavimo sutarčiai sudaryti, nepaisant to, jog laidavimo paraiškoje ir laidavimo sutartyje nurodyti ieškovės duomenys yra teisingi, tačiau parašas bei rašysena, esantis šiuose dokumentuose, yra ne ieškovės. Ieškovei įtarimų dėl minėtos laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių sukėlė ir tai, kad didelė dalis atsakovės dokumentų, susijusių su minėto sandorio sudarymu, kratos metu yra paimti ir saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje ir prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 10-1-01765-10 dėl dokumentų klastojimo. Ieškovei taip nėra žinoma, kokiu pagrindu antstolis vykdo 44 083,57 Eur skolos ir net 17 825,80 Eur palūkanų išieškojimą iš ieškovės turto. Ieškovė nėra prisiėmusi tokio dydžio prievolių, nėra sudariusi sutarties ar išreiškusi valios prisiimti bet kokias kitas prievoles, kurių pagrindu yra vykdomi minėti išieškojimai.
3. Ieškovė pažymėjo, kad nėra išreiškusi valios surašyti 2008-09-10 paprastojo vekselio, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti 21 926,46 Eur, ir 2008-09-10 paprastojo vekselio, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti 21 744 Eur. Rašysena bei parašai, esantys šiuose dokumentuose, yra ne ieškovės. Nuo pirminio ieškinio pateikimo momento iki šiol ieškovei tapo žinoma apie kitus jos vardu sudarytus sandorius su atsakove: 2008-09-19 kreditinės mokėjimo kortelės sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 20 000 Lt (5 792,40 Eur) kreditas, ir 2009-09-24 paskolos sutartį su pakeitimais ir grafiku, kurios pagrindu ieškovei išduota 27 000 Lt (7 819,74 Eur) paskola. Ieškovė nėra išreiškusi valios sudaryti aukščiau minėtų kredito ir paskolos sutarčių ir jose esantys parašai bei rašysena yra ne ieškovės.
4. Ieškovės teigimu, ji minėtų sandorių nesudarinėjo, o laidavimo sutartyje, vekseliuose bei kredito ir paskolos sutartyse esantys parašai yra suklastoti. Ieškovės vidinės (tikrosios) valios sudaryti aptariamus sandorius nebuvo. Konstatavus, kad ieškovė neišreiškė valios laiduoti bei sudaryti minėtų sandorių, yra pagrindas juos pripažinti negaliojančiais ab initio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis), kadangi valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Nebuvo esminės sutarties sudarymo sąlygos – susitarimo, todėl minimi sandoriai nelaikytini ieškovės ir atsakovės valios išraiška sukurti teisinius santykius. Nesant susitarimo, tokie sandoriai yra pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio, 1.63 straipsnio 1 dalies bei 1.64 straipsnio 1 dalies pagrindais. Paaiškina, jog apie tai, kad yra sudaryta laidavimo sutartis, ieškovė sužinojo, gavusi antstolio Dariaus Blizniko patvarkymą dėl turto arešto. Tuomet ieškovei susisiekus su antstoliu, jis nurodė, kad ieškovės atžvilgiu vykdo 2 vykdomuosius dokumentus. Taigi, apie pradėtą išieškojimą ieškovei tapo žinoma tik 2017-12-14, kai antstoliui areštavus banko sąskaitas, ji pradėjo domėtis ir pateikė užklausimą atsakovei. Nuo šios datos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Apie 2008-09-10 paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti 75 707,67 Lt (21 926,46 Eur), ir 2008-09-10 paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti 75 077,67 Lt (21 744 Eur), tapo žinoma nagrinėjamoje byloje, gavus notaro D. A. į bylą pateiktus dokumentus, t. y. 2019-12-12.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė: taikyti senatį dėl ieškinio 1 – 5 reikalavimų; atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji niekur nepasirašė ir tariamai apie sandorius nieko nežinojo, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo juos ginčyti CK 1.80 straipsnyje numatytų pagrindu, nes apie ginčijamus sandorius ieškovei buvo (turėjo) būti gerai žinoma anksčiausiai nuo 2009-07-08, vėliausiai nuo 2010 m. kovo mėn. Ieškovė sudarė sandorius per atstovę (savo motiną) G. K., teisėtai veikiančią pagal notarinį įgaliojimą. Galimai atstovė G. K., veikdama ieškovės (atstovaujamosios) naudai, tam tikrais atvejais viršijo savo įgalinimus. Konkliudentiniais veiksmais ieškovė patvirtino sudarytus sandorius, dalis jų yra įvykdyti, dalį savo teisių perleido savo motinai G. K. ir/arba pareikalavo, kad ji įvykdytų sutartines prievoles (nuo 2010 m. kovo mėnesio iš ieškovės buvo išieškomos sumos, t. y. beveik 10 metų priverstinai išieškoma iš gaunamo jos atlyginimo).
6. Atsakovė pažymėjo, kad dėl visų kredito sutarčių buvo pareikalauta, kad sutartis įvykdytų kitas asmuo (G. K.) pagal 2009-09-09 prašymą, todėl laidavimo sutartis nebegali būti ginčijama (CK 1.79 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). 2008-09-10 vekselis yra susijęs su teisėtai sudaryta 2008-09-10 kreditinės mokėjimo kortelės sutartimi Nr. 08-00004, kuri buvo įvykdyta, 2008-09-10 vekselis yra susijęs su teisėtai sudaryta 2008-09-19 kreditinės mokėjimo kortelės sutartimi Nr. 08-00003, kuri buvo įvykdyta, todėl negali būti ginčijami pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą. 2008-09-19 kreditinės mokėjimo kortelės sutartis Nr. 08-00003 yra įvykdyta, nes 2009-09-24 iš paskolos Nr. 09-00069 ir Nr. 09-00068 lėšų buvo padengti visi įsiskolinimai. Gautomis piniginėmis lėšomis aktyviai naudojosi pati ieškovė, pirkdama įvairias vartojimo prekes. 2009-09-24 kredito sutartis buvo teisėtai sudaryta, veikiant per atstovą. Atsakovės teigimu, reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra nepagrįstas. Šiuo atveju restitucija yra negalima, nes atsakovė šias pingines lėšas gavo vykdomosiose bylose pagal antstolio patvarkymus, kurių apskundimo terminai jau yra suėję ir nebegali būti atnaujinti. Restitucijos taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nes atsakovė visas suteiktų kreditų pinigines lėšas ieškovei (jos atstovei) išmokėjo, o šiomis lėšomis aktyviai naudojosi tiek ieškovė, tiek jos atstovė.
7. Atsakovės teigimu, ieškovei apie ginčijamus sandorius buvo (turėjo būti) gerai žinoma nuo 2009-07-08, o vėliausiai nuo 2010 m. (kovo mėnesį antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą), taip pat ieškovę informavo (ragino) skolų išieškojimo įmonė UAB „Ekskomisarų biuras“, taip pat notaras ir atsakovė prieš išduodant vykdomuosius dokumentus. Be to, sandoriai buvo realiai vykdomi (nuo 2010 m. kovo mėnesio, t. y. beveik 10 metų, iš ieškovės gaunamo atlyginimo buvo nurašomos piniginės lėšos ir išmokamas mažesnis nei darbo sutartyje numatytas atlyginimas).
8. Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-08 sprendimu ieškinį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra pateiktas galiojantis ir neginčijamas 2008-03-27 įgaliojimas, patvirtintas notaro, kuriuo ieškovė įgaliojo motiną G. K. gauti ieškovės vardu kreditą iš bet kurios kredito įstaigos. Tai aptarta šio įgaliojimo pradžioje, o vėliau nurodomi kiti pavedimai atstovauti ieškovei įvairiose institucijose. G. K. teisme patvirtino, kad dukra (ieškovė) davė jai įgaliojimą paskolai gauti, nors ieškovė teisme tai neigė, nurodydama, kad davė generalinį įgaliojimą pagal pas notarą buvusį šabloną. Sprendimą priėmusio teismo nuomone, paprastai generalinio įgaliojimo pradžioje nėra aptariamos sąlygos, susijusios su kredito gavimu, nebent tai įrašyti pageidauja įgaliojimą duodantis asmuo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog labiau tikėtina, kad šio įgaliojimo paskirtis buvo paskolos gavimas, o ieškovės paaiškinimus vertintino kritiškai. Be to, nurodė, jog teismui nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodytą aplinkybę, kad įgaliojimas atitiko to laikotarpio notaro turimą šabloną. Sprendime taip pat nurodyta, jog ieškovė neginčijo, kad dirbdama Seimo rūmuose gavo laišką iš antstolio (antstolio Valdo Čegliko 2010-06-21 lydraštį su raginimu įvykdyti sprendimą, vykdant išieškojimą atsakovei pagal vykdomąjį įrašą), tačiau teismui paaiškino, kad jo turinio nematė, manė, kad tai kitos skolos, perdavė laišką motinai. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad labiau tikėtina, jog sąžiningai ir protingai elgdamasi jį turėjo ir privalėjo susipažinti su antstolio raštu. Be to, nepateisinami ieškovės paaiškinimai, kad ji nesidomėjo, kokiu pagrindu nurašomos piniginės lėšos nuo jos sąskaitos banke, į kurią pervedamas darbo užmokestis. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03035 yra ieškovės 2010-08-27 prašymas antstoliui panaikinti banko sąskaitos areštą, nes į ją pervedamas darbo užmokestis. Teismas įvertino, jog tai paneigia ieškovės argumentus, kad ji nežinojo apie išieškojimo pagrindus.
11. G. K. patvirtino, kad su atsakove buvo sudaryta tik viena paskolos sutartis dėl 40 000 Lt. Tačiau, teismas pastebėjo, jog iš 2011-09-09 G. K. prašymo atsakovei matyti, kad ji prisiima atsakomybę už „N. M. paskolą Nr. 72002364 ir 72002969“. Tai yra, kalbama apie dvi paskolas. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/03035 yra G. K. prašymas atsakovei leisti perimti dukterų įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis, kurių suma 75 707,67 Lt sumai, nors teisme aiškiai nenurodė, šių sandorių sudarymo aplinkybių, jų sudarymo paskirties. Sprendime nurodyta, jog G. K. pasisakymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, nors iš atsakovės gautos sumos ženklios, negalėjo pagrįsti įrodymais, kaip jos panaudotos, ar pagal paskirtį, iš esmės vengė atsakyti į klausimus apie 2010 metais pradėtą išieškojimą dėl nevykdomų įsipareigojimų atsakovės naudai, (ne)informavimo ieškovės apie išieškojimą, bendravimą su ieškove, kuri taip pat gaudavo raginimus iš antstolio ar atsakovės pagal ieškinyje nurodytus sandorius ir iš ieškovės sąskaitos buvo nurašomos lėšos skoloms apmokėti. Sprendimą priėmęs teismas G. K. parodymus taip pat vertintino kritiškai.
12. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovė nebepalaikė prašymo skirti rašysenos ekspertizę, kas teismui dar labiau pagrindė tikėtinumą, jog apie ginčo sandorius ieškovei buvo žinoma. Nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti ieškinyje nurodytus sandorius negaliojančiais (CPK 178, 179, 185 straipsniai, CK 1.5, 1.80, 6.38, 6.193, 6.200 straipsniai).
Šalies argumentai
13. Dėl ieškinio senaties taikymo teismas pasisakė, kad ieškovė argumentuoja, jog apie pradėtą išieškojimą ieškinyje nurodytų sandorių pagrindu jai tapo žinoma tik 2017-12-14. Tačiau dar 2010-08-27 ieškovė prašė antstolio panaikinti banko sąskaitos areštą, tuo pačiu turėjo žinoti apie turimas prievoles atsakovei, ir tai, greta jos kritiškai vertinamų paaiškinimų, taip pat paneigia ieškovės argumentus dėl sužinojimo momento apie ginčijamus sandorius. 2019-12-06 ieškovė pasirašė ieškinį, kuris teisme gautas 2019-12-09 ir ginčijo 2008-09-10 laidavimo sutartį; 2020-02-12 patikslino ieškinį ir papildomai ginčijo likusius sandorius, sudarytus nuo 2008-09-10 iki 2009-09-24. Akivaizdu, kad sandorius ginčijo, praleidusi 10 metų senaties terminą, kurį prašo taikyti atsakovė. Atsižvelgdamas į ieškovės ir G. K. kritiškai vertinamus paaiškinimus, objektyvius rašytinius įrodomus, paneigiančius ieškovės argumentus apie tariamai pažeistų teisių sužinojimo pradžią, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog apie paskolos sutartį ir ankstesnius sandorius ieškovė sužinojo ne vėliau kaip 2009-09-24, todėl laikė, kad atsakovė pagrįstai nurodė, jog praleistas ieškinio senaties terminas, dėl ko ieškinys taip pat buvo atmestas (CK 1.5, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.124, 1.126-1.131 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
15. Apeliantė nurodo, kad surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad nei apeliantė, nei jos motina G. K. nepasirašė nė vieno iš ginčo sandorių. Teigia, jog šie dokumentai, ant kurių matyti apeliantės parašai, yra netikri, suklastoti. Apeliantė laikosi nuomonės, kad kita ginčijamų sandorių šalis, t. y. Grigiškių kredito unija veikė nesąžiningai, nes ginčijami sandoriai galėjo būti sudaryti tik jai veikiant nesąžiningai. Pažymėjo, jog šie sandoriai buvo sudaryti betarpiškai dalyvaujant ir atsakingam atsakovo atstovui. Taigi, ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovo atstovai turėjo matyti ir žinoti, kas sudaro šiuos sandorius bei tinkamai identifikuoti sandorį sudarančio asmens tapatybę. Nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja viena iš privalomų nustatyti aplinkybių – kitos sandorio šalies nesąžiningumas.
16. Skunde teigiama, kad nors apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog ginčijamų sandorių nesudarinėjo, taip pat šią aplinkybę patvirtino ir jos motina G. K., kuriai buvo išduotas byloje aptariamas generalinis įgaliojimas, tačiau teismas nepagrįstai nenagrinėjo prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Apeliantė pažymi, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, kurių teismas neturi. Dėl šios priežasties, teismo išvada, kad apeliantei nepalaikius prašymo dėl ekspertizės skyrimo, ji pripažino, kad jai buvo žinoma apie ginčijamus sandorius, yra nepagrįsta.
17. Apeliantė laiko, kad ieškinio senaties termino nėra praleidusi, tačiau nurodo, jog jei teismas mano, kad visgi ieškinio senaties terminas yra praleistas, tokiu atveju jis turėtų būti atnaujintas.
Atsiliepimas
18. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo pritaikyta senatis yra pagrįstas procesinis sprendimas, nes apeliantė (ieškovė) apie sandorius ir jų pagrindu vykstančius išieškojimus aiškiai žinojo (turėjo žinoti) nuo 2008 – 2009 metų. Teigia, jog apeliantė, klaidina teismą, tvirtindama, kad nei ji, nei jos motina nepasirašinėjo nė vieno iš sandorių. Teismo posėdžio metu apeliantės motina G. K. patvirtino, kad ji, veikdama pagal teisėtai išduotą notarinį įgaliojimą, pasirašė vietoj apeliantės kredito sutartyse ir kituose dokumentuose. Todėl ginčo, kad sutartyse ne apeliantės parašai, nebuvo, nes pasirašė ne ji o G. K.. Teiginiai apie parašų klastojimą, ekspertizės poreikį bei kita, yra neturintys pagrindo. Pažymėjo, kad parašų ekspertizės atsisakė ir pati apeliantė teismo posėdžio metu, kai jai buvo išsiaiškintos visos aplinkybės ir šalių pozicija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. CK 2.136 straipsnyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Sandoriai gali būti niekiniai arba nuginčijami. Jei sandoris nuginčijamas, tai, siekiant pripažinti jį negaliojančiu, būtina pareikšti reikalavimą įstatymo nustatyta procesine tvarka. CK 2.136 straipsnyje aptariamas sandoris, sudarytas kito asmens vardu neturint teisės sudaryti sandorį ar viršijant suteiktas teises, pagal CK 1.78 ir 1.92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris, kuris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma.
21. Apeliantė ginčija 2008-09-10 laidavimo sutartį, 2008-09-10 paprastąjį vekselį, (21 926,46 Eur), 2008-09-10 paprastąjį vekselį (21 744 Eur), 2008-09-19 Grigiškių kredito unijos kreditinės mokėjimo kortelės sutartį, 2009-09-24 ieškovės ir Grigiškių kredito unijos paskolos sutartį su pakeitimais ir grafiku. Laikosi pozicijos, jog šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas – ieškovės valios sudaryti šiuos sandorius nebuvimas, t. y. ieškovės parašai šiuose sandoriuose suklastoti. Atsakovė nurodė, kad už ieškovę minėtus sandorius pasirašė jos atstovė pagal įgaliojimą, motina G. K..
22. Nustatyta, jog atsakovė prie 2020-03-05 pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį pridėjo ieškovės pasirašytą 2008-03-27 įgaliojimą (DOK-51693 3, 4 lapai). Įgaliojimas nėra nuginčytas, vadinasi aplinkybė, kad ginčijamus sandorius pasirašė įgalinimus turinti atstovė nepaneigta. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-10-12 vykusio teismo posėdžio metu teismas, spręsdamas ekspertizės skyrimo klausimą, nusprendė šioje proceso stadijoje netenkinti ieškovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo (2020-10-12 teismo posėdžio garso įrašas nuo 34:00 min. iki 35:30 min.). Vėliau prašymas dėl ekspertizės skyrimo, kurios tikslas būtų parašų ginčijamuose sandoriuose ištyrimas, nebuvo pareikštas. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-09-09 vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. K. patvirtino, jog veikė pagal ieškovės išduotą įgaliojimą ir dokumentus pasirašė savo parašu, nors jie buvo sudaryti ieškovės vardu (2021-09-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 20:25 min. iki 21:10 min.). Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, spręstina kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog apie pradėtą išieškojimą ginčijamų sandorių pagrindu ieškovei tapo žinoma 2017-12-14. Taip pat sprendime parašyta, kad 2010-08-27 ieškovė prašė antstolio panaikinti banko sąskaitos areštą. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė turėjo žinoti apie prievoles atsakovei. Sprendime nurodyta, kad 2019-12-06 ieškovė surašė ieškinį, kuris teisme gautas 2019-12-09 ir ginčijo 2008-09-10 laidavimo sutartį, vėliau 2020-02-12 patikslino ieškinį ir papildomai ginčijo likusius sandorius, sudarytus nuo 2008-09-10 iki 2009-09-24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė sandorius ginčijo, praleidusi 10 metų senaties terminą, kurį prašo taikyti atsakovė. Konstatavo, kad labiau tikėtina, jog apie paskolos sutartį ir ankstesnius sandorius ieškovė sužinojo ne vėliau kaip 2009-09-24, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Nesutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi pirmasis ieškovės raštas antstoliui V. Čeglikui buvo 2010-08-27 prašymas panaikinti sąskaitos areštą (vykdomosios bylos Nr. 0035/18/03035 39 lapas). Daugiau įrodymų, kad ieškovė anksčiau sužinojo apie ginčijamus sandorius, nėra. Pradinis ieškinys pareikštas 2019-12-09, tad spręstina, kad ieškinio senatis (10 metų) sandoriams nuginčyti nėra praleista. Tačiau ši aplinkybė nekeičia sprendimo esmės, kadangi ieškinys pagrįstai atmestas dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų ir šioje nutartyje (22 pastraipa) aptartų aplinkybių ir teisinių argumentų.
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau atsižvelgiant į nutarties 23 pastraipoje išdėstytas aplinkybes, iš skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies panaikintini motyvai apie ieškinio senatį. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
26. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-08 sprendimo pašalinti motyvus dėl praleisto 10 metų ieškinio senaties termino ieškinyje nurodytiems sandoriams ginčyti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.