Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-29 · Byla Nr. 2SA-123-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
2SA-123-577/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Lipnickienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Pareiškėjas
E. G., R. G., A. G.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, S. V.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-123-577/2011Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2.; 122.3.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. G. teisių perėmėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G., A. G. ir A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, S. V..

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

E. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-502-535/2008. Po jos mirties procesines teises perėmė palikimą priėmę asmenys R. G., A. G. ir A. G., kurie CPK 48 str. 1 d. pagrindu tapo pareiškėjais. Nurodė, kad procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta E. G., kuri yra atsakovo A. G. sutuoktinė ir tuo pačiu ginčo sklypo bendrasavininkė. Apie civilinę bylą Nr. 2-502-535/2008 ji sužinojo tik 2009-06-26, kai sutuoktinis informavo, jog teismo sprendimu panaikintos jos, kaip turto bendrasavininkės, nuosavybės teisės į žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nurodė, kad vien aplinkybė, jog asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio neveikimo, negali būti pagrindas besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, kad ginčo sklypas atsakovui A. G. parduotas neteisėtai, todėl ir E. G. neįgijo teisių į šį sklypą, tuo pačiu jos įtraukimas į bylos nagrinėjimą nebūtų įtakojęs teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-29 nutartimi atmetė R. G., A. G. ir A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Šalies argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-29 nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-502-535/2008. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo visų pareiškime nurodytų argumentų, dėl ko teismų sprendimai pažeidė pareiškėjos teises. Pažymi, kad teismai nusprendė dėl neįtraukto į procesą asmens – pareiškėjos teisių ir pareigų, todėl procesas turi būti atnaujintas. E. G., kaip atsakovo A. G. sutuoktinė, buvo žemės sklypo bendrasavininkė, nes sklypas buvo įgytas jai bei atsakovui A. G. gyvenant santuokoje. Ginčijamo įsakymo bei pirkimo-pardavimo sutarties dalių pripažinimas negaliojančiomis tiesiogiai pažeidė E. G., kaip bendrasavininkės, teises, nes sumažėjo jai priklausančio žemės sklypo plotas. Taigi, pareiškėja, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, turėjo konkrečių teisių į ginčo objektą, o tuo pačiu ir teisinį suinteresuotumą bet kokiais teisminiais ginčais, susijusiais su ginčo objektu. Nurodo, jog apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995-03-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2³-175/1995 ji sužinojo tik iš kasacinės instancijos nutarties – atsakovas A. G. niekada jos neinformavo apie šią bylą bei joje priimtą sprendimą. Apie civilinę bylą Nr. 2-502-535/2008 ji sužinojo tik 2009-06-26, kai sutuoktinis A. G. ją informavo, jog dėl jai priklausančio žemės sklypo yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo panaikinta nuosavybės teisė į dalį E. G., kaip sklypo bendrasavininkės, žemės sklypo. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2³-175/1995, kuriuo buvo atmestas atsakovo A. G. ieškinys dėl teisės privatizuoti žemės sklypą pripažinimo bei įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, E. G. nebuvo įtraukta šalimi, jame nedalyvavo, apie jį niekaip nebuvo informuota, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995-03-17 sprendimas E. G. atžvilgiu neturi jokios prejudicinės galios, nes ji šioje byloje neturėjo galimybės ginti savo teises, pateikti įrodymus apie realiai naudojamą žemės sklypo plotą ir pan. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įtraukta į procesą, neturėjo galimybės teismams pateikti, o teismai neturėjo galimybės įvertinti E. G. argumentus (bei kontrargumentus) dėl ieškovo reikalavimų, tiesiogiai liečiančių jos teises bei interesus, neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to, pareiškėjas nurodo motyvus, kodėl atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje ir iš naujo ją išnagrinėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimas naikintinas ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ieškinys atmestinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas teisingai nustatė, kad A. G. į žemės sklypo dalį jokių daiktinių teisių neįgijo ir negalėjo įgyti, nes valstybinės žemės plotas buvo parduotas neteisėtai. Todėl daiktinių teisių neįgijo ir negalėjo įgyti ir jo sutuoktinė E. G.. Taigi, pareiškėjos įtraukimas į bylos nagrinėjimą įtakos teismo sprendimo teisėtumui nebūtų turėjęs.

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsiliepimu atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-29 nutartį. Nurodo, kad prokurorui nebuvo žinoma apie vienos iš šalių daugetą ir tuo pagrindu turėjusį atsirasti privalomąjį procesinį bendrininkavimą. Atsakovui A. G. buvo teikiama kvalifikuota teisininko pagalba, todėl mano, jog nuslėptos aplinkybės rodo atsakovo nesąžiningumą. Be to, teismai konstatavo, kad atsakovo namų valdos dydis 10 arų, o papildomas 301 kv.m. valstybės žemės plotas parduotas neteisėtai, todėl atsakovas A. G. į šią žemės sklypo dalį jokių daiktinių teisių neįgijo ir negalėjo įgyti. Esant šiai aplinkybei jo sutuoktinė E. G. taip pat jokių teisių negalėjo įgyti, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Taip pat ieškovas nurodo, jog nesutinka su apelianto nurodytais motyvais dėl ieškinio reikalavimų atmetimo.

Tretysis asmuo S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-29 nutartį nepakeistą. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad E. G. teisių gynimo būdai iš esmės panašūs į tuos, kuriuos rinkosi jos sutuoktinis A. G.; apie teisminius sutuoktinio ginčus E. G. buvo žinoma anksčiau nei nurodoma pareiškime; teismai konstatavo, jog ginčo sandoris yra neteisėtas, todėl E. G. pagal jį neįgijo teisių ir teismo sprendimo įtaka jos teisių pasikeitimui nėra reali, E. G. įtraukimas į bylos nagrinėjimą nebūtų turėjęs įtakos teismo sprendimo pagrįstumui. Be to, 2001-07-26 pažymėjime apie nekilnojamojo turto daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ginčo sklypo savininku 2001-06-28 sutarties Nr. PO1/2001-24643 pagrindu nurodytas atsakovas A. G., todėl ieškovas pagrįstai į bylą neįtraukė pareiškėjos. Nurodo, jog pareiškėja nėra ginčo sklypo bendraturtė, todėl sklypo paveldėjimas po pareiškėjos mirties neatsiranda. Pažymi, jog E. G. apie teisminius ginčus žinojo jiems prasidėjus, kadangi, kaip teismas nurodė, 2008 metais buvo atliekami geodeziniai matavimai, su kurių atlikimu pastaroji nesutiko. Pareiškėja aršiai bandė sutrukdyti daryti matavimus, dėl kurių atlikimo buvo nuspręsta 2008-04-07 teismo posėdyje. Tretysis asmuo taip pat nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais dėl ieškinio netenkinimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias įstatymo normas, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-502-535/2008. Po jos mirties procesines teises perėmė palikimą priėmę asmenys R. G., A. G. ir A. G., kurie prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-29 nutartimi atmetė R. G., A. G. ir A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.)

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Viena iš proceso atnaujinimo instituto ypatybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šalims, tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurių nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Tam, kad procesas galėtų būti atnaujinamas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis , priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010, 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011).

Prašymą atnaujinti procesą padavė pareiškėja E. G., kuri nebuvo įtraukta nagrinėjant bylą dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies ir pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo bei atsakovo A. G. priešieškinį atsakovams S. V. ir VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. ne kartą kreipėsi į teismą su ieškiniais ( priešieškiniais) dėl ginčijamos žemės sklypo dalies (pvz., Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995-03-17 sprendimu jo ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį buvo atmestas; išnagrinėtoje byloje jo priešieškinys dėl teisių gynimo buvo irgi atmestas). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. G. nei viename iš procesinių dokumentų nei karto nėra paminėjęs, jog į ginčo sklypą teisių turi ir jo sutuoktinė. Be to, A. G. buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba. Todėl spręstina, kad jo sutuoktinė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien ta aplinkybė, kad esant tokiai situacijai, kai pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio neveikimo, negali būti pagrindas besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą byloje (LAT 2005-02-09 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-6/2005; LAT 2005-03-23 civ. byl. Nr. 3K-3-188/2005, LAT 2011-04-19 civ. byla Nr. 3K-3-183/2011 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. G. ir E. G. gyveno skyriumi, kad sutuoktinių interesai buvo priešingi. Pirmos instancijos teismui nebuvo pateiktų jokių įrodymų, paneigiančių, kad E. G. iš esmės būtų pasirinkusi tuos pačius teisių gynimo būdus, kaip ir A. G.. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos (jo teisių perėmėjų) siekis atnaujinti procesą byloje vertintinas kaip priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, kartu ir kaip piktnaudžiavimas proceso atnaujinimo institutu. Esant išdėstytam, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu neatnaujintinas.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl ieškinio patenkinimo, kadangi apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-29 nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.

Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-29 nutartį nepakeistą.

Iš apelianto R. G. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, iš viso 19,25 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 19,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis