- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 1-307-416/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- P. G.
- Nukentėjusysis
- I. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis krepšinio klube (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020-06-02 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį - 51 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 34 MGL dydžio bauda;
2) 2022-08-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2020-06-02 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 34 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 34 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui ir mažamečiui: 2022 m. gruodžio 4 d., apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną kartą savo sutuoktinei I. G. į nosies sritį bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kumščiu sudavė savo posūniui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip po vieną kartą į dešinį šoną, į galvą bei pilvo sritį, taip pat sudavė telefonu ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, bei ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai I. G. ir nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą bei I. G. padarė nosies paviršinį sužalojimą, nepatikslintą bei kraujosruvą dešinės akie voke, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, A. K. galvos ir šono sumušimą, o taip pat kraujosruvą dešinio klubo srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2022-12-04 buvo trumpam sugrįžęs į namus, kadangi darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Turėjo vėl išvykti, todėl rengėsi išvažiuoti. Žmonai tai itin nepatiko. Ji nenorėjo, kad jis išvyktų. Dėl to jie barėsi nuo pat ryto. Žmona jį bute tiesiog persekiojo. Vaikščiojo iš paskos ir nuolat priekaištavo. Sekė net į dušą ir tualetą. Apie 10 val. neatlaikė tokio žmonos spaudimo ir ją ranka pastūmė. Jokių smūgių nebuvo. Jei būtų sudavęs smūgius, ji būtų sunkiai traumuota. Gal pastūmimo jėga buvo per didelė, todėl liko žymė. Po visko jie su sutuoktine susitaikė. Tai elementarus konfliktas šeimoje. Dabar naudojasi specialistų pagalba, nori išsaugoti šeimą. Netrukus po to buvo konfliktas su posūniu A. Jam apie tris savaites nesant namuose, A. nepareidavo iš mokyklos, eidavo kur norėdavo, neklausė motinos. Pastaroji jaudinosi. Jam skambino ir dėl tokio sūnaus elgesio skundėsi. Todėl 2022-12-04 šia tema su posūniu aiškinosi. Iš pradžių viskas vyko normaliai, tačiau netrukus A. pradėjo aiškinti, kad jam niekas nerūpi, elgsis kaip panorėjęs. Šiuo momentu nesusilaikė ir kaukštelėjo A. per galvą rankoje laikytu telefonu. Supranta, jog nepasirinko geriausio metodo jį nubausti. Tai klaida. Tačiau, kaip nurodoma kaltinime, jam smūgių nesudavė ir jo nespardė. Jei spirtų ar suduotų, vaikas neatlaikytų. Juk pats jis sveria 105 kilogramus ir 26 metus sportuoja. Yra kaltinamas dalykais, kurių nepadarė. Pripažįsta, kad posūniui lengvai kaukštelėjo telefonu, nuo ko galėjo atsirasti guzas. Jei vaikui spirtų, tai vaikas būtų su kraujosruvomis. Todėl apie smūgius koja negali būti jokios kalbos. Todėl nieko tokio šeimoje neįvyko. Jau po šių dviejų konfliktų atvyko sutuoktinės motina A. K. Ji apie 15 valandą išsivežė A. ir iškvietė policiją. Buvo vakaras ir jokios policijos nereikėjo. Vaikas su senele buvo apie tris valandas, todėl iki apklausų galėjo būti jos primokytas kalbėti bet ką. Jau po to, jos pagalba su vaiku buvo draudžiama matytis dvi savaites. Todėl jį buvo galima irgi atitinkamai nuteikti. Vaikas po to galėjo pasakyti policijai ką ji norėjo. Todėl kaltę pripažįsta tik iš dalies. Pripažįsta, jog konflikto metu pastūmė sutuoktinę, o ši pati atsitrenkė į vaiko lovytę. Pripažįsta, kad sutuoktinę stumdamas neįvertino savo jėgos. O tikslo ją sužaloti neturėjo. Žymės ant veido liko, nes lovytė yra jos veido lygyje. Taip pat pripažįsta sudavęs vieną kartą telefonu A. Kiti jam konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti, nes A. judrus vaikas, sportuoja, lanko krepšinio treniruotę. Ten ir galėjo užsigauti. Pripažįsta, jog pažeidė kardomosios priemonės reikalavimus, nes grįžo į sutuoktinės butą, kuriame gyvena ir A. Ką jis gali padaryti, jei sutuoktinė nori ir reikalauja, kad jis būtų kartu. Supranta kardomosios priemonės nesilaikymo pasekmes, todėl pasižada jos toliau laikytis. Prašo atkreipti dėmesį, kad jis yra dėl visko ir ne pirmą kartą kaltinamas ne tariamai nuo jo nukentėjusiųjų, bet A. K. Tik dėl jos yra ne pirmą kartą teisiamas.
Nukentėjusioji I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad P. G. yra jos sutuoktinis. Nagrinėjamas įvykis buvo 2022-12-04, apie 11.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jos vyras P. G. yra 206 cm ūgio. Yra krepšininkas. Jo darbas yra krepšinio žaidimas. Jis žaidžia (duomenys neskelbtini), todėl retai parvažiuoja į namus. Be to, šeima turi finansinių problemų. Minimą dieną P. G. buvo grįžęs ir ruošėsi vėl išvykti. Ji to nenorėjo, todėl gana primygtinai reikalavo, kad jis neišvyktų. Dėl finansinių problemų buvo suirzusi ir pakankamai įkyriai reikalavo, kad jis neišvyktų iš namų. Šio, iš pradžių žodinio, konflikto metu P. ranka sudavė į nosies sritį. Tai nebuvo smūgis kumščiu, bet paprasčiausiai buvo suduota ranka, lygi ir ją stumiant į veido sritį. Dėl patirto streso ir paties įvykio greitumo to tiksliai apibūdinti negali. Nuo smūgio ji dar atsitrenkė ir į vaiko lovelę, todėl jautė skausmą. Po suduoto smūgio skaudėjo nosį, ji ištino, po akimis atsirado mėlynės. Taip išėjo, kadangi vyro ranka yra labai didelė, panašaus dydžio kaip jos veidas. Po suduoto smūgio virtuvėje ant veido užsidėjo ledo ir buvo kurį laiką ten. Tada išgirdo, kad P. vaikų kambaryje jos sūnui A. skaitė moralą dėl pastarojo netinkamo elgesio. Kaltinamojo balsas garsėjo, todėl nuėjo į vaikų kambarį pažiūrėti, kas vyksta. Įėjusi į kambarį, pamatė kaip P. ranka A. sudavė į galvos sritį. Matė, kad A. buvo susigraudinęs. Ar jis verkė, pasakyti negali, nes ją pačią buvo ištikęs šokas. Praėjus šiek tiek laiko atėjo A. ir pasakė, kad pas jį galvoje yra guzas. Guzą apčiuopė ranka, todėl jį vaikui taip pat pradėjo šaldyti. Vaiko neklausė, kaip tai atsitiko, kadangi pati matė, kaip P. jį mušė. Matė, kad mušė rankoje turėtu telefonu. Tai jau nebe pirmas kartas kuomet P. sumuša A. Dėl A. sužalojimo buvo pradėti, jeigu neklysta du ikiteisminiai, tyrimai. Po viso šito atvyko motina, kuri pamačiusi situaciją, iškvietė policiją, paskui pasijungė ir vaikų teisių tarnyba. A. yra jos sūnus. Su kaltinamuoju turi dar tris vaikus. Todėl nori ir siekia išsaugoti šeimą. Vaikams reikalingas tėvas. Norisi, kad šeimoje visi sutartų ir būtų darnu. Dabar situacija valdoma. Dirba ir bendrauja kartu su specialistais. Jų padedami ieško būdų, kaip prie vaikų prieiti, rasti kontaktą. Bando spręsti su specialistų pagalba ir tarpusavio bendravimo problemas. Dirba su psichologais ir su kitais specialistais. Yra suinteresuoti šeimos išsaugojimu, šeimos bendru sutarimu. Ar skyrybų, ar bendro gyvenimo atveju, vaikai turi gerai su tėčiu sutarti. Ir suaugusiųjų bendravimas turi būti tinkamas. Padėtį apsunkina tai, kad vyras dėl tyrimo atskirtas nuo šeimos ir tai trunka beveik pusę metų. Vaikai tai labai jaučia.
Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios I. G. motina bei nukentėjusiojo A. K. senelė. I. G. yra sudariusi santuoką su kaltinamuoju ir turi tris vaikus. Nukentėjusysis A. K. yra I. G. vaikas iš pirmos santuokos. Jo tėvas S. W. gyvena užsienyje. Paties įvykio nematė, tačiau betarpiškai susidūrė su jo pasekmėmis. 2022-12-04 apie 14 val. buvo nuvykusi pas dukrą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai atvykus, dukra stovėjo virtuvėje ir vengė su ja susitikti žvilgsniais. Pasirodė, kad kažkas įtartino yra ant dukters veido. Suprato, kad dukra bijo į ją atsisukti, stengiasi bendrauti būdama nusisukusi. Tuo pat metu dukrai paskambino A. K. tėvas. Pokalbio metu pinai pamatė dukters veidą. Matė, kad nosis yra patinusi, buvo kraujosruva prie dešinės akies. Tada suprato, jog dukra yra sumušta, tačiau tai stengiasi nuo jos nuslėpti. Su savo tėvu telefonu kalbėti pradėjo ir A. K. Jiems kalbant, paglostė anūkui galvą. Galvoje užčiuopė guzą, o vaikas pradėjo šaukti, kad jam skauda. Paklausus, kas nutiko, anūkas paaiškino, jog jį sumušė mamos vyras P. G.. Vaikas papasakojo, jog mama iš pradžių susipyko su tėčiu. Jie pykosi virtuvėje, buvo triukšmas. Jis buvo kambaryje ir kas ten vyko, nematė. Tada P. G. atėjo į kambarį pas jį ir jį nuskriaudė – mušė per galvą ranka, mušė per galvą telefonu ir kelis kartus spyrė į įvairias vietas. Tada suprato, kad ne tik anūkas, bet ir jos dukra bus sumušta P. G., kadangi sužalojimai ant jos veido jai pasirodė visiškai švieži. Tada pareikalavo dukters pasakyti tiesą. Ji pripažino, kad A. bei ji buvo sumušti P. G. Tai sužinojusi, nedelsiant iškvietė policiją. Vaikas buvo apžiūrėtas medikų ir paimtas iš šeimos jį perduodant seneliams. Medikai rado sužalotą vaiko galvą bei nubrozdinimus ant kūno. Tai yra ne pirmas kartas, kai P. G. smurtauja prieš A. K. Jis jo nekenčia ir atsiradus progai smurtauja tiek prieš jį, tiek ir prieš savo sutuoktinę. I. G. jo bijo, nuo jo priklausoma, todėl jį gina, slepia jo smurtą tiek prieš ją, tiek ir prieš vaikus. Apie smurtą ji papasakojo tikrajam A. tėvui. Šis paprašė, kad vaikas liktų pas ją kuriam laikui. I. G. eina už P. G.. Ji vaikui negali suteikti saugios aplinkos. P. G. po šio įvykio paskirta kardomoji priemonė draudžiant jam artintis tiek prie I. G., tiek prie A. Jam uždrausta kartu gyventi. Tačiau P. G. šios priemonės nesilaiko, parvažiuoja iš Joniškio ir gyvena kartu su žmona ir nukentėjusiuoju vaiku tame pačiame bute. I. G. sąmoningai tai leidžia, dangsto šią aplinkybę, nepraneša apie tai policijai. Kiek pažįsta A., tai jis nemeluoja ir nefantazuoja. Jį apklausiant teisme, kiek žino, dalyvavo ir psichologė. Vaikas nuo P. G. nukenčia nebe pirmą kartą. Jaučia tos pasekmes. Vaikas labai pasikeitė, pasidarė agresyvus net ir su ja. O to anksčiau niekada nebuvo. Buvo kartas, kai A. ir ją apspardė. Mano, kad vaikas natūraliai pradeda taip elgtis su aplinkiniais, kaip šeimoje elgiamasi ir su juo pačiu. Vaikas nuolat traumuojamas. Po paskutinio jo sumušimo buvo kartu pas medikus, kuomet A. buvo apžiūrimas. Vaikas sakė, kad buvo mušamas telefonu į galvą ir spardomas į šoną. Tai pasitvirtino, nes buvo sužalojimas galvoje nuo telefono bei klubas nubrozdintas nuo spyrimo į tą vietą. Tikrai nemano, kad vaikas, pasakodamas apie įvykį, sutirštintų spalvas. A. jai papasakojo, kad P. G. prašė jo meluoti per apklausą ir nesakyti, kaip viskas iš tiesų buvo. A. pasakė, kad nemeluos policijai ir pasakys per apklausą visą tiesą. Vaikas pasakė labai konkrečiai ir aiškiai: „Tėtis prašė, bet policijai nemeluosiu“. Kai kas įvyksta, tai A. viską papasakoja. Vaikas aiškiai sakė, kad P. spyrė, daužė į galvą telefonu ir ranka. P. G. ne tik smurtauja, bet ir neatsakingai elgiasi su šeimos pinigais. Šeima dėl jo kenčia. Baisiausia, kad I. G. to nesupranta ir toliau užstoja P. G.. P. G. nemoka jam už smurtą teismo jau paskirtos baudos, todėl jeigu ir vėl būtų už savo veiksmus nubaustas pinigine bauda, jaustųsi ir toliau nebaudžiamas.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalies tvarka pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo A. K. parodymų matosi, kad jam devyneri metai. Gyvena su mama ir patėviu P. G. Prieš savaitę ar dvi buvo įvykis, kuomet jį mušė patėvis. Jį spardė, 3 kartus telefonu davė per galvą ir kumščiu davė per galvą. Tada buvo sekmadienis. Patėvis mušė ir mamą. Jis sėdėjo prie lango ir P. G. jam kumščiu davė į dešinį šoną. Jam skaudėjo, bet labiau skaudėjo, kai antrą kartą sudavė. Žymių nebuvo likę. Jam dvi dienas skaudėjo šoną. Po to dar trenkė kumščiu į galvą. Telefonu į galvą trenkė 3 kartus. Kumščiu į galvą trenkė vieną kartą. Tas telefonas yra tėčio. Jis telefoną turėjo rankoje. Jam skaudėjo. Jis pirmą kartą trenkė telefonu, po to kumščiu ir po to telefonu du kartus į galvą. Jam labiausiai skaudėjo, kai pirmą kartą trenkė telefonu į galvą, o po to į galvą trenkė kumščiu. Jo galvoje buvo didelis guzas. Tą guzą matė mama, močiutė, tėvukas. Tik P. to guzo nematė, sakė, kad jo nėra. Policija ir medikai irgi matė tą guzą. Dar trenkė per pilvą ir apspardė, nes kai jis krenta ant žemės, tada jį spardo. Jis jautė skausmą. Jam į pilvą P. trenkė kumščiu. Skausmą jautė. Skaudėjo dieną, vakare. Kai jam davė kumščiu į pilvą, jis nukrito ant žemės. Tada jį apspardė P. Spyrė 3-4 kartus. Kur spirdamas jam pataikė, pasakyti negali. Mėlynių nebuvo, nes pas jį nelabai jos matosi. Po to P. išėjęs iš kambario mušė mamą ir išvažiavo. Mama tada, kai jį mušė P., žiūrėjo brolius. Dėl ko jis mušė mamą, nežino. Jie kažką kalbėjo apie pinigus, o po to pradėjo mušti mamą. Kai P. mušė mamą, jis nematė, nes jis buvo užsidaręs kitame kambaryje. Tik truputį girdėjo, kad jie ten, kitame kambaryje, baladojasi. Mama jį gynė nuo P., bet po to nesikišo. P. su juo gal jau 200-ąjį kartą taip elgiasi. Vienas, prieš 5 metus, buvo labai skaudus kartas. To karto jis dabar neatsimena, tik atsimena, kad tai buvo skaudžiausias kartas, o šitas buvo baisiausias kartas. Mamai ant veido po mušimo tada buvo po akimi likusi mėlynė (1 t., b.l. 57-58).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Tarnybiniu pranešimu, kad 2022 m. gruodžio 14 d., apie 17.12 val., gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinų I. G. ir P. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu, P. G. sudavė I. G. į nosies sritį bei sudavė savo posūniui A. K. vieną smūgį į galvos sritį. Asmenys jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 6-7); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-16); Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, iš kurios matyti, jog I. G. nurodė, kad sutuoktinis ranka sudavė per veidą. Stebimas patinimas nosies srityje, čiuopiant išsako skausmą. Preliminari diagnozė – nosies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas (1 t., b. l. 40-41); Specialisto išvada Nr. G650/2022 (09), iš kurios matyti, kad I. G. konstatuota nosies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas, bei kraujosruva dešinės akies voke. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 37); Specialisto išvada Nr. G 676/2022 (09), iš kurio matyti, jog A. K. konstatuota galvos ir šono sumušimas, o taip pat kraujosruva dešinio klubo srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67); Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, kad Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui I. G. ir P. G. šeima yra žinoma nuo 2018 m. liepos 23 d., kai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, nes vaiko patėvis P. G. galimai naudojo fizinę bausmę prieš vaiką, A. K. Atvejo vadybos procesas užbaigtas, nes šeima gebėjo savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. 2020 m. balandžio 19 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką: prieš A. K. galimai panaudojo fizinį smurtą jo patėvis P. G. Šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba Lazdijų raj. sav. 2022 m. gruodžio 4 d., gavus Marijampolės AVPK pranešimą dėl galimo smurto prieš mažametį A. K., buvo atlikti vaiko situacijos vertinimai visiems šeimos vaikams ir nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nuo 2022 m. gruodžio 8 d. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. 2022 m. gruodžio 4 d., apie 18.45 val., A. K. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei paaiškino, jog patėvis dažnai būna išvykęs, nes žaidžia krepšinį. Grįžęs namo dažnai būna piktas, rėkia, ne kartą naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Pasak vaiko, jis dažnai lieka kaltas dėl mažesnių brolių padarytų išdaigų (išlieto vandens, jų tarpusavio muštynių), keliamo triukšmo. A. K. nurodo, kad patėvis dažniausiai jį muša diržu arba laidu. Nepilnametis teigia, kad patėvis naudoja du diržus, vienas jų yra skaudesnis, dažnai muša ir laidais, kurie yra padėti virtuvėje ant stalo. Šiandien namuose dėliojo, tvėrė „lego”, kai atėjęs į kambarį patėvis ranka keletą kartų sudavė per galvą, vėliau į galvą porą kartų smūgiavo mobiliuoju telefonu. Po kurio laiko į svečius atvyko močiutė A., kuriai berniukas papasakojo apie patėvio elgesį, parodė kur ir kaip jį mušė. Vaikas teigia, kad močiutė glostydama jo galvą užčiuopė guzą ir tada jie kartu išvyko į močiutės namus, išsikvietė policijos pareigūnus ir visi atvyko į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 77-92); Savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad P. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ 14 modelio (1 t., b. l. 122-123); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas P. G. telefonas. Apžiūros metu nustatyta, jog telefonas yra „Iphone“ 14 modelio, išmanusis, liečiamu ekranu, juodos spalvos, juodame guminiame dėkle. Telefonas yra apie 14, 5 cm ilgio ir 7 cm pločio. Telefono ekranas yra įskeltas (1 t., b. l. 124-129).
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Jis teigia tik stipriau pastūmęs įkyriai besielgiančią sutuoktinę, o ji pati atsitrenkusi į vaiko lovytę ir taip susižeidusi veidą. Posūniui A. kaltinime nurodytų smūgių rankomis ir kojomis nesudavęs, o tik kartą per galvą stuktelėjęs rankoje turėtu mobilaus ryšio telefonu. Nuo to galėjo atsirasti guzas. Kiti smurto požymiai galėjo atsirasti, todėl, kad vaikas sportuoja ir taip galėjo susižeisti. Tačiau teismas šias kaltinamojo gynybines versijas atmeta, nes jas paneigia kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Ištirtų įrodymų visetas sudaro vieningą, nuoseklią ir logišką, kaltinamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų grandinę. Tai nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, nukentėjusiojo mažamečio parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojos A. K. parodymai. Taip pat rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusioji patvirtino, jog jai buvo suduotas smūgis į veido sritį, dėl ko jautė skausmą ir atsirado kraujosruvos. Liudytoja A. K. šiuos sužalojimus pamatė ir dėl to pranešė policijai. Vėliau tie sužalojimai buvo nustatyti ir konstatuoti teismo medicinos specialisto išvadoje ir joje užfiksuoti. Sužalojimų lokalizacija patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojos parodymus. Taip pat paneigia kaltinamojo versija, kad buvo nukentėjusioji tik pastumta bei pati susižalojo į vaiko lovytę. Taip pat sužalojimų lokalizacija ant mažamečio nukentėjusiojo A. K. kūno patvirtina jo nurodytas aplinkybes apie jo atžvilgiu vykdyto smurto mechanizmą, smūgių pobūdį ir skaičių. Tai paneigia kaltinamojo versiją dėl vienintelio smūgio telefonu sudavimo. Teismui nekelia abejonių mažamečio nukentėjusiojo parodymai ir juose užfiksuotos aplinkybės. Jo apklausoje dalyvavo psichologė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į jo parodymų nuoseklumą. Jis jų laikėsi apklausiamas teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo papasakojęs senelei A. K., vaiko teisių apsaugos pareigūnams. Taigi, ta pati informacija gauta iš skirtingų šaltinių. Todėl teismas kaltinime nurodytas aplinkybes laiko nustatytomis. Be to, liudytoja A. K. teisme parodė, jog A. K. jai yra sakęs, jog kaltinamasis prašė jo meluoti per apklausą ir nesakyti, kaip viskas iš tiesų buvo. A. pasakė, kad nemeluos policijai ir pasakys per apklausą visą tiesą. Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog kaltinamasis tyčiniais veiksmais panaudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl kurio kilo jam kaltinime inkriminuotos pasekmės. Tokiu būdu, kaltinamojo kaltė dėl abejų veikų yra visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia jog pilnai įrodyta, jog P. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje. Neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 4 d., apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną kartą savo sutuoktinei I. G. į nosies sritį, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kumščiu sudavė savo posūniui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip po vieną kartą į dešinį šoną, į galvą bei pilvo sritį, taip pat sudavė telefonu ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, bei ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai I. G. ir nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą bei I. G. padarė nosies paviršinį sužalojimą, nepatikslintą bei kraujosruvą dešinės akie voke, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, A. K. galvos ir šono sumušimą, o taip pat kraujosruvą dešinio klubo srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jo veikos pagal nurodytus baudžiamojo įstatymo straipsnius kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Abiem atvejais tarp kaltinamojo veiksmų ir jais sukeltų pasekmių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padaryti du nesunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai), veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 23-26), dirbantis, neregistruotas psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų įskaitoje (1 t., b. l. 106-107).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam anksčiau yra taikytos baudos ir laisvės apribojimo bausmės. Kaltinamajam taikytos nurodytos skirtingos bausmių rūšys nepasiekė savo tikslų, nepakeitė jo elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai. Šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas P. G. padarė neatlikęs 2022-08-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu jam paskirtų subendrintų laisvės apribojimo ir baudos bausmių ir probacijos periodu. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą, nustatyta, kad kaltinamasis jam paskirtos 34 MGL dydžio baudos nėra sumokėjęs. Abejingumas anksčiau paskirtoms bausmėms taip pat rodo neigiamą kaltinamojo požiūrį į įstatymus ir aplinkinių žmonių teises. Taip pat kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog jis leidžia sau pažeisti nagrinėjamoje byloje paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir draudimą prie jų artintis nustatytu atstumu.
Prokurorė prašo asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Pažymima, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-976/2015). Teismų praktikoje nurodoma, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti pagrindą nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-65-139/2015).
Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2016). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).
Teismas pažymi, kad nuteistąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Visos paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir daryti teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o dėsninga kaltinamojo nusikalstamo elgesio pasekmė. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai P. G. atžvilgiu dar galėtų būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės.
Įstatymas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato galimybę asmeniui skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato galimybę asmeniui skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Įvertinus asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę – areštą, kurio dydis artimas sankcijos vidurkiui.
Esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, kaltinamajam skirtinos arešto bausmės bendrinamos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. G. teistas 2022-08-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2020-06-02 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 34 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 34 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs jam 2022-08-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, minėtu nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant ir visiškai pridedant 34 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu, dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai arešto dienai.
Kardomoji priemonė (įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų) iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina galioti.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefonas „Iphone“ 14 modelio, pakvitavimu perduotas P. G., nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas jam kaip nuosavybė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
P. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį 2022-08-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės bei visiškai pridėti tuo pačiu nuosprendžius paskirtą 34 (trisdešimt keturių) MGL (1700,00 eurų) baudą ir galutinę subendrintą bausmę skirti areštą 90 (devyniasdešimčiai) ir 34 (trisdešimt keturių) MGL (1700,00 eurų) baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika)mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. P. G. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Atšaukti vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-639-922/2022, išduotą 2022-08-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžio pagrindu dėl P. G. paskirtos 34 (trisdešimt keturių) MGL (1700,00 eurų) baudos išieškojimo.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.
P. G. išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo darbo metu (Ulonų g. 8A, Alytus), atvykti atlikti arešto bausmės.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kardomąją priemonę (įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų) iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefoną „Iphone“ 14 modelio, pakvitavimu perduotą P. G., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti jam kaip nuosavybę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.