- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 1-118-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00676-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- T. G., V. K.
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2012-07-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 3 d. (2 veikos), 182 str. 1 d. 70 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. 2013 m. balandžio 8 d., apie 00.40 val., viešoje vietoje – Šiaulių mieste, ties Tilžės g. 34 namu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: T. G. sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam M. J. į lūpą, tuo padarydamas muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
V. K. kaltinamas, jog jis 2013 m. balandžio 8 d., apie 00.40 val., veikdamas kartu su T. G., viešoje vietoje – Šiaulių mieste, ties Tilžės g. 34 namu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: T. G. sudavus rankos kumščiu nukentėjusiajam M. J. į lūpą, tuo padarius muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, V. K. kartu su T. G. spyrė M. J. ne mažiau dviejų kartų į šonkaulius, tuo sukeldami jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino iš dalies, jis pripažįsta, kad sudavė M. J. vieną smūgį rankos kumščiu, ritosi ir gal dar tada sudavė, tačiau koja jam nespyrė. 2013 m. balandžio 8 d., apie 00.40 val., ėjo su V. K. ties Tilžės g. 34 namu. M. J. sudavė, nes manė, kad tarp jo ir V. K. įvyko konfliktas, kadangi V. K. pradėjo garsiai šaukti. Tarp V. K. ir nukentėjusiojo vyko tik žodinis konfliktas, o kaltinamasis pripažįsta , jog jis sudavė nukentėjusiajam. Po to, dar susistumdė su nukentėjusiuoju. Po smūgio, M. J. liko stovėti, nusivilko striukę ir pradėjo muštis, t. y. jie abu susikibo ir pradėjo ristis. V. K. tuo metu stovėjo, bandė juos skirti. Nukentėjusiajam kaltinamasis nespyrė, o tik sudavė iš rankos. M. J. pats nusivilko striukę ir padėjo ant žemės, o V. K. visą tą laiką stovėjo. Kaltinamasis pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau nepripažįsta, kad jam spyrė. M. J. jis pargriovė ant žemės. V. K. jį pašaukė, o jis atbėgęs trenkė M. J.. Jam nieko nesakė, po smūgio liko stovėti. Po to, nukentėjusysis taip pat puolė, nusivilko striukę ir vėl puolė. Per tą laiką smūgių kaltinamasis jam nesudavė, o paskui pargriovė ant žemės. Ką tuo metu darė V. K. – jis nestebėjo, nes jo nematė. Grumtynės baigėsi atvykus pareigūnams ir juos išvežus. Kai atvyko pareigūnai, kaltinamasis su M. J. gulėjo ant žemės, todėl atsistojo. V. K. buvo šalia. Pamatęs policijos pareigūnus kaltinamasis bėgo. Ką tuo momentu darė V. K. – jis nematė. Įvykio metu buvo apsirengęs tamsiai raudona striuke, kuri buvo panašios spalvos į nukentėjusiojo, kurią vilki posėdžio metu.
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas neprisipažino, paaiškino, kad įvykio dieną ėjo su T. G. namo ir sutiko M. J.. Tuo metu T. G. nuo jo buvo atsilikęs. M. J. su kaltinamuoju sveikinosi, tačiau iš pradžių jis jo neatpažino, nes jie tik apie savaitę kartu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jam pasirodė, kad M. J. tuo metu buvo neblaivus, jis kažką kalbėjo, o kaltinamasis sakė: „eik į šoną – aš tavęs nepažįstu“. Prie jų priėjo T. G., jis kažką pasakė, o nukentėjusysis pirmasis trenkė T. G. į veidą. Tuomet T. G. jam trenkė atgal. Kaltinamasis jį atitraukė, kad nevyktų daugiau konfliktas. Nukentėjusysis nusivilko striukę, pradėjo keiktis ir vėl puolė T. G.. Parvertus jį ant žemės, jis prie jų pripuolė ir bandė išskirti. Kaltinamajam atrodė, jog kažkokia moteris sušaukė, jog iškvies policiją. T. G. įvykio metu buvo neblaivus ir gal neprisimena visų aplinkybių. Kaltinamasis buvo išgėręs du butelius alaus ir viską prisimena. Tuo metu buvo žiema, slidu ir M. J. su T. G. susikibę ir paslydę nugriuvo. Kai susitiko M. J., T. G. apie 5 m. buvo nuo jo atsilikęs, kadangi rišosi batą. Nukentėjusysis jo klausė, ką čia veikiantis, kažką dar kalbėjo, minėjo gimtadienį, tačiau kaltinamasis pasakė, kad niekur nebuvo ir nieko nepažįsta. Tuomet pašaukė T. G., kad jie eitų namo, bet prasidėjo konfliktas. Pirmasis smūgį sudavė M. J. po apsižodžiavimo. Kai T. G. gavo smūgį nuo M. J., tuomet T. G. trenkė nukentėjusiajam atgal. M. J. nusivilko striukę, ją numetė ant žemės ir puolė T. G., jie susikibo ir nugriuvo ant žemės. Kaltinamasis pribėgęs bandė atitraukti M. J.. Tai padarius, pakėlė T. G. ir pasakė, kad jie eitų namo, o nukentėjusysis tuo metu nuėjo prie striukės. Jam imant striukę – atvyko policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis stovėjo, o T. G. bėgo, jam kaltinamasis sakė: „kur bėgi“. Įvykio metu kaltinamasis vilkėjo juoda „Puma“ striuke, T. G. – raudona ryškia striuke, nukentėjusysis vilkėjo ta pačia raudona striuke kaip ir posėdžio metu. Nukentėjusiajam smūgių jis nesudavė. Įvykio metu, kai nukentėjusysis nusivilko striukę – pastarasis buvo su šviesiu megztiniu.
Nukentėjusysis M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. K., su juo apie savaitę laiko dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio metu buvo išgėręs ir ėjo iš draugo namo. Iš toliau jį pamatė T. G. ir pradėjo vartoti keiksmažodžius, sakė: „žiūrėk koks eina“. Nukentėjusysis atpažino V. K., sakė jam, kad tramdytų draugą. Tuomet T. G. trenkė jam į veidą. Nukentėjusysis vėl pasakė V. K., kad tramdytų draugą, kuris jam dar sutrenkė, tai tuomet pradėjo gintis, nes V. K. draugo netramdė. Nukentėjusysis pradėjo gintis, trenkė T. G. atgal ir tuo pačiu kalbėjo su V. K., kuris netramdė draugo, o sakė jam, jog į jį nekreiptų dėmesio. Jie susikibo į atlapus, prieš tai bandė įspirti, tačiau nepataikė. Susikibę jie paslydo ant sniego ir nugriuvo. Nugriuvus nukentėjusysis buvo ant viršaus, norėjo trenkti T. G. į veidą, o V. K. jį nuo jo traukė. Tuomet nukentėjęs parvertė ant žemės V. K., o T. G. puolė ir jį traukė atgal. Kai jį traukė atgal, tai užtraukė nukentėjusiajam ant galvos striukę, nieko jis nebematė, susilenkė ir gavo smūgius į abiejų pusių šonkaulius. Negali pasakyti, iš rankų ar kojų gavo smūgius į šonkaulius, tačiau jie buvo gana stiprūs. Smūgius gavo į vieną šoną ir iš karto į kitą šoną. Kadangi jis nieko nematė dėl ant galvos užkritusios striukės, todėl ją nusivilko ir vėl norėjo gintis. Kai parvertė V. K., T. G. jį traukė ir užmovė jam striukę ant galvos – negali pasakyti, ar tai buvo padaryta tyčia. Taip pat negali pasakyti: iš rankų ar kojų jam buvo suduoti smūgiai į šonkaulius, tačiau smūgiai buvo gana stiprūs. Ant šonų žymių neliko – tik skaudėjo kelias dienas. Tai sakė ekspertams, tačiau jie į tai nelabai kreipė dėmesį, kadangi nebuvo žymių. Smūgiai į abiejų šonų šonkaulius buvo suduoti sekundžių tarpe. Paskui nukentėjusysis atsistojo, sakė: „tramdyk draugą, ką jis daro“. Ėjo link striukės dar kalbėdamas su V. K. ir pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Tuomet T. G. pradėjo bėgti. Kai T. G. jam trenkė, V. K. nieko nedarė, o kai nukentėjusysis gindamasis trenkė T. G. atgal, tai V. K. puolė juos skirti. Įvykio metu nukentėjęs buvo apsirengęs šviesiu megztiniu ir tik nukentėjusysis buvo nusiėmęs striukę. Pareiškė civilinį ieškinį 1150 Lt.: 150 Lt yra turtinė žala, kurios dar neišleido, kadangi vaikšto su tais pačiais akiniais, kurių stiklas skilo įvykio metu, o jis kainuoja apie 100 Lt. Akinių stiklo dar nepasikeitė, duomenų, kiek jis kainuos – neturi. 50 Lt kainavo vaistai lūpai. 1000 Lt neturtinę žalą sudaro tai, kad pirmadienį vyko į ekspertizę, o nuėjus į darbą ir pasakius, jog įsivėlė į muštynes – po trijų dienų buvo atleistas iš darbo ir net nežino kodėl, nes jis buvo stropus darbuotojas. Atleidimo iš darbo priežastis – lūkesčių nepateisinimas. Be to, kelias dienas jis negalėjo miegoti, buvo nerimas, kadangi jam ne dažnai atsitinka tokie dalykai.
Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip du vaikinai spardė vieną vaikiną. Nelabai prisimena šio įvykio, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio vietoje buvo jaunuolis su šviesiu megztiniu. Kviesdamas policiją sakė taip pat. Įvykio vietoje raudona striukė mėtėsi ant žemės, paskui pasiėmė ir norėjo bėgti. Teritorija neapšviesta. Matė, kaip buvo suduotas smūgis vaikinui su akinukais, jį spardė abu vaikinai. Prie lango buvo apie 10 min. Vaikinukas su akinukais nieko nedarė – gal gynėsi. Jis buvo pargriautas. Iš tų dviejų vaikinų vienas taip pat buvo nugriuvęs, tačiau nežino kuris. Kviesti policijos nuėjo, kai dviese mušė vieną vaikiną. Tą vaikiną mušė rankomis, spardė, stumdė. Vaikinas, kuris stovėjo atokiau, bandė skirti kitus du vaikinus. Vaikinai lauke buvo kokias 5 min., ką jie veikė – liudytojas nematė. Kai priėjo vėl prie lango, buvo vaikinas šviesiu megztiniu, o striukė mėtėsi ant žemės. Vienas vaikinas buvo parverstas, tačiau neatsimena, kuris jį parvertė – tamsu buvo. Matė, kaip parverstą vaikiną spardė kiti du vaikinai. Neprisimena, kiek buvo spardymo smūgių, tačiau daugiau nei du. Vienam gulinčiam vaikinui kiti du jaunuoliai abu sudavė jam smūgius iš rankų ir kojų. Paskambinęs į policiją, sakė, kad vyksta muštynės, sakė, jog du asmenys spardo vieną vaikiną ir nurodė vietą. Asmenų aprangos tiksliai neprisimena. Prisimena smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jaunuolis šviesiu megztiniu puolė prie jaunuolio su akiniais, tačiau dabar nebežino, kas kaip apsirengęs buvo – susimaišė. Susimaišė nurodydamas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo susijaudinęs, kadangi toks įvykis jam yra pirmas.
Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. balandžio 8 dieną, dirbant kartu su patruliu M. U., apie 00.42 val. gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus apie tai, kad Šiauliuose, prie Tilžės g. 34, namo du vyriškiai muša vieną vyriškį. Apie 00.44 val. nuvykus prie minėto namo, pamatė tris vyriškius, iš kurių vienas, juos pamatęs, pradėjo bėgti, o kolega M. U. jį pasivijo ir sulaikė. Sulaikytas vyriškis prisistatė esantis vardu T. G.. Vienas iš vyriškių, kaip vėliau paaiškėjo, vardu M. J., paaiškino, kad tarp jo ir dviejų vyriškių įvyko konfliktas, kurio metu T. G. smūgiavo jam į veidą. Be to, nukentėjusysis pasakė, kad pasigedo savo regėjimo akinių, kuriuos jie rado sniego pusnyje, ir jam iš karto atidavė. Kartu su T. G. buvo ir V. K.. Visi konflikto dalyviai buvo nuvežti į Šiaulių miesto policijos komisariatą įvykio aplinkybių išsiaiškinimui.
Iš 2013 m. balandžio 8 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad M. J. pranešė apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (3 b. l.).
Iš 2013 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, prie Tilžės g. 34 namo, apžiūra (5-7 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 466/13(04), užfiksuota, kad M. J. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (12 b. l.).
Iš 2013 m. balandžio 25 d. nutarimo matyti, kad M. J. pripažintas civiliniu ieškovu (17 b. l.).
2013 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo M. J. akinių apžiūra (19-21 b. l.).
Iš asmens blaivumo teisto parodymų matyti, kad 2013-04-08, 00.51 val., T. G. nustatytas 1,56 promilių girtumas (33 b. l.).
2013 m. gegužės 21 d. garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo apžiūra, iš kurio matyti, kaip asmuo kviečiantis policijos pareigūnus nurodo, kad du vyriškiai spardo vieną vyrą (29-30 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų T. G. ir V. K. parodymus, nukentėjusiojo M. J., liudytojų A. P. ir M. K. parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: nukentėjusiojo M. J. protokole-pareiškime, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, garso įrašo apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamojo T. G. kaltė dėl suduoto smūgio nukentėjusiajam į lūpą , įrodyta. T. G., viešoje vietoje suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam į lūpą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o tuo pačiu savo veiksmais pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai T. G. nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, T. G. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
V. K. pareikštas kaltinimas, jog jis įvykdė nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, t.y. jog jis 2013 m. balandžio 8 d., apie 00.40 val., veikdamas kartu su T. G., viešoje vietoje – Šiaulių mieste, ties Tilžės g. 34 namu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: T. G. sudavus rankos kumščiu nukentėjusiajam M. J. į lūpą, tuo padarius muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, V. K. kartu su T. G. spyrė M. J. ne mažiau dviejų kartų į šonkaulius, tuo sukeldami jam fizinį skausmą. Kaltinamasis V. K. teigia, kad nukentėjusiajam M. J. smūgių nesudavė, parodydamas, kad įvykio dieną smūgį į veidą nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis T. G.. V. K. įsikišo į konfliktą, norėdamas konfliktą sustabdyti, vis atitraukdamas T. G. nuo nukentėjusiojo. Bet jie vėl vienas ant kito puolė, o V. K. vėl mėgino juos išskirti. Tokius jo parodymus patvirtina kaltinamojo T. G. parodymai, kuriais jis pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam, nurodydamas, jog V. K. juos bandė skirti, bei pats nukentėjęs M. J., nurodydamas, jog V. K. bandė T. G. atitraukti. Liudytojas A. P., matęs įvykį, patvirtino, kad matė grumtynes, smūgius, tačiau nėra įsitikinęs, ar abu vaikinai puolė nukentėjusįjį ar vienas iš jų jį gynė. Liudytojas nurodo, jog pranešė policijai, apie du asmenis, kurie spardė vieną, tačiau negali patvirtinti, kuris iš trijų asmenų buvo sumuštas, kadangi duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu , tvirtino, jog smurtavo asmuo „ be striukės , šviesiu megztiniu“. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, šviesiu megztiniu, be striukės buvo nukentėjęs M. J.. Liudytojas patvirtinti, jog buvo smūgiai iš kojos į šonkaulius- negalėjo, nes įvykį matė epizodiškai, vis atsitraukdamas nuo lango. Iš policijos pareigūno M. K. paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio minėjo T. G., kuris smūgiavęs jam į veidą, apie smūgius koja į šonkaulius- tokio aiškinimo nebuvo. Nei liudytojas, nei nukentėjusysis aiškiai nenurodė, kad T. G. su V. K. būtų spyrę M. J.. Kad nukentėjusiajam padaryta muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, ir tai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, nurodyta ir specialisto išvadoje. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. K. ir T. G. būtų spyrę nukentėjusiajam, nėra duomenų, kad tokie smūgiai buvo suduoti, taip pat atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo būseną įvykio metu , jam nustatytas 1,38 promilės girtumas ( 10 b.l.), į tai, kad teismas negali vadovautis tik nukentėjusiojo neišsamiais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, todėl teismas sprendžia, kad V. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Iš T. G. pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė “ veikdamas kartu su V. K. spyrė M. J. ne mažiau dviejų kartų į šonkaulius‘, kadangi teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, jog buvo tokie veiksmai atlikti ir juos T. G. atliko nukentėjusiajam. Byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusysis buvo spardomas. Pašalinus šią aplinkybę, kaltinimo esmė nesikeičia ir veikos kvalifikacijai T. G. atžvilgiu reikšmės neturi.
Kaltinamais T. G. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas.
T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant bausmę T. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad T. G. yra teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (67-69 b. l.), baustas administracine tvarka (75-76 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai (82 b. l.), dirbantis pagal verslo liudijimą statybose. Nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1d. T. G. yra recidyvistas ir pagal BK 56 straipsnį tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir bausmės paskirtį, laikantis proporcingumo ir adekvatumo principų darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus T. G. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą, mažesnę nei vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, T. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-04-08 00.44 val. iki 2013-04-08 16.40 val., viena para, įskaitytina į baudos bausmę, prilyginant vieną parą laikinojo sulaikymo 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (47 b. l.).
Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (65-66 b. l.).
Nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1150 Lt civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamųjų T. G. ir V. K. 150 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos (16 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. J. palaikė savo civilinį ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam M. J. tyčiniu nusikalstamu T. G. veiksmu buvo sukeltas fizinis skausmas, jam nežymiai buvo sutrikdyta jo sveikata. Teismas, atsižvelgdamas į M. J. sužalojimus, siekiant nukentėjusiojo M. J. bei kaltinamojo T. G. interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įvertina neturtinės žalos dydį ir laiko, jog tinkamas pareikštas neturtinės žalos dydis 300 litų, ji priteistina iš T. G.. Teismas atmeta nukentėjusiojo argumentus, jog dėl šio įvykio jis prarado darbą, kadangi šių jo teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs parodymai. Be to, praradus darbą, yra prarandamos pajamos, kas sudaro turtinę, o ne neturtinę, žalą.
Nukentėjusiojo M. J. reikalavimas dėl 150 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą dėl T. G. kaltų veiksmų, todėl turtinės žalos dydis priteistinas iš kaltinamojo T. G..
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė, esanti prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307 str. 1 d., 4 d., 6-7 d.d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – baudą 10 MGL (1300 Lt, vieną tūkstantį tris šimtus litų), ją sumokant per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, T. G. į atliktos bausmės dalį įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-04-08 00.44 val. iki 2013-04-08 16.40 val. (1 parą), ir laikyti, jog T. G. yra sumokėjęs dalį baudos – 2 MGL (260 Lt, du šimtus šešiasdešimt litų).
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai: priteisti iš T. G. 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) turtinės žalos ir 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo M. J. naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę, esančią prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.