- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-172-383-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-2-00025-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- E. V.
- Civilinis ieškovas
- UAB „R. S.“
- Advokatai
- Darius Jurgutis
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-383/2013
Teisėja Edita Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 1-61-2-00025-2010-0
2013 m. kovo 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Daukšai, išteisintajam E. V., gynėjui advokatui Dariui Jurgučiui, civilinio ieškovo atstovui M. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro bei civilinio ieškovo UAB „R. S.“ apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. išteisintas dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2005-01-10 iki 2010-03-16 būdamas UAB „M.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad UAB „M.“ priklausantis turtas, t.y. automobilis „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10869,08 Lt vertės, automobilis „PEUGEOT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1479,33 Lt vertės, 2009-04-03 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-06 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat virtuvinis komplektas „ARTYCIJA“ 10300 Lt vertės, 2009-05-19 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-20 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); miegamojo baldai bendros 6152 Lt vertės, 2009-08-13 areštuoti antstolės R. M. 2009-08-17 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perleido šį turtą tretiesiems asmenims, t.y. 2010-03-08 pasirašydamas UAB „M.“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2010-03-09 ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktą, 2010-03-09 sandėlio atsargų (trumpalaikio turto) perdavimo - priėmimo aktą, perdavė Latvijos piliečiui A. L., a.k. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu E. V. išteisintas dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., ir nuteisti jį 50 MGL (6250 Lt) bauda. Skunde prokuroras nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apylinkės teismas, išteisindamas kaltinamąjį E. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. 1 d., padarymo netinkamai ištyrė nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, neišanalizavo surinktų įrodymų kaip visumos. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė ištirtais įrodymais: kaltinamojo E. V. pareiga saugoti areštuotą turtą pagal arešto aktą, kuriame tai pat yra žyma apie kaltinamojo E. V. supažindinimą su dėl turto neišsaugojimo gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Apklausta liudytoja antstolė R. M. parodė, kad 2009-04-03 buvo areštuoti UAB „M.“ priklausantys automobiliai „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įkainotas 2000 Lt, „Peugeot J5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įkainotas 5000 Lt, 2009-04-14 turto aprašą dėl automobilių arešto pasirašė atsakovas ir areštuoto turto saugotojas UAB „M.“ direktorius E. V.. Prokuroras pažymi, jog nutartimi atsakovas E. V. buvo įpareigotas saugoti areštuotą turtą ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už nustatytų apribojimų pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos CPK 149 straipsnį ir Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnį. Prokuroro teigimu, kaltinamasis E. V. parduodamas UAB „M.“ akcijas A. L. ir kartu perduodamas A. L. nuosavybėn automobilį „Peugeot J5“, virtuvinį komplektą „Artycija“ suprato, kad perleidžia trečiajam asmeniui areštuotą turtą, kuris 2009-04-03 buvo areštuotas antstolės R. M.. UAB „M.“ akcijų pardavimas A. L. nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau tai pabrėžia, kad E. V. nusikalstamą veiką padarė turėdamas tiesioginę tyčią perduoti turtą, kuris buvo areštuotas. Tai patvirtina ir liudytojai M. T., A. K., V. A., kurie nurodė, kad nuo 2010 m. pavasario kaltinamasis E. V. ne kartą siūlė pirkti automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį skundžia ir civilinis ieškovas „UAB R. S.“. Skunde civilinis ieškovas prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., o UAB „R. S.“ ieškinį patenkinti. Skunde apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas nesiėmė visiškai jokios įrodymų analizės ir jų teisinio vertinimo, o tik trumpai paminėjo teisiamajam palankius įrodymus, nieko nepasisakydamas apie jų tikrumą ir patikimumą, ypač santykyje su kitais byloje ištirtais įrodymais, visai nemotyvuotai konstatuodamas, kad E. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismo nuosprendyje nebuvo aptarti skirtumai ir prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, teismas nepašalino parodymuose esančių prieštaravimų tarp parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir parodymų, duotų teisme, o apsiribojo tik šių parodymų išvardijimu teismo nuosprendyje. Surinktų įrodymų visuma, civilinio ieškovo manymu, kaip tik įrodo nusikaltimo sudėtį: objektyviąją pusę – areštuotas turtas buvo perleistas ir paslėptas, pasinaudojant akcijų pardavimo mechanizmu, bei subjektyviąją pusę – įrodyta ir E. V. kaltė – tiesioginė tyčia neteisėtai paslėpti jam patikėtą areštuotą turtą. Apeliantas teigia, jog teismas pažeidė BPK reikalavimus, neobjektyviai ir nepilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė neteisingą nuosprendį.
Atsikirtimuose į apeliacinius skundus išteisintasis E. V. nurodė, jog su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir civilinis ieškovas apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinių skundų netenkinti ir nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro bei civilinio ieškovo UAB „R. S.“ apeliaciniai skundai yra pagrįsti, todėl tenkintini.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro bei civilinio ieškovo skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl E. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nevertino įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos ir padarė neteisingą, surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog E. V. nepadarė jam inkriminuojamos BK 246 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis E. V. padarė Lietuvos Respublikos 246 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, o būtent:
E. V. nuo 2005-01-10 iki 2010-03-16 būdamas UAB „M.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad UAB „M.“ priklausantis turtas, t. y. automobilis „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10869,08 Lt vertės, automobilis „PEUGEOT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1479,33 Lt vertės, 2009-04-03 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-06 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat virtuvinis komplektas „ARTYCIJA“ 10300 Lt vertės, 2009-05-19 areštuotas antstolės R. M. 2009-05-20 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); miegamojo baldai bendros 6152 Lt vertės, 2009-08-13 areštuoti antstolės R. M. 2009-08-17 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai perleido šį turtą tretiesiems asmenims, t.y. 2010-03-08 pasirašydamas UAB „M.“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2010-03-09 ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktą, 2010-03-09 sandėlio atsargų (trumpalaikio turto) perdavimo - priėmimo aktą, perdavė Latvijos piliečiui A. L., a.k. (duomenys neskelbtini).
Įrodymai ir jų vertinimas
E. V. kaltę dėl paminėtos nusikalstamos veikos pagrindžia šie žemiau išvardinti įrodymai.
Kaltinamasis E. V. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, paaiškinimus duoti atsisakė (t. 3, b. l. 143-144).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad jos kontoroje buvo užvestos trys vykdomosios bylos – dvi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir viena dėl 25458,64 Lt skolos išieškojimo iš UAB „M.“ išieškotojo UAB „R. S.“ naudai. Pirmoji vykdomoji byla buvo užvesta 2009-04-01 dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kur teismo nutartimi buvo nutarta areštuoti UAB „M.“ turto už 12320,33 Lt, vėliau suma buvo padidinta. Užvedus vykdomąją bylą buvo vykstama į UAB „M.“ būstinę, areštuojamas turtas, buvo įvykdyta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuotas skolininko turtas. Areštuojant skolininko turtą dalyvavo E. V. ir R. V.. Nuvykus 2009-04-03, buvo areštuotos transporto priemonės „Mercedes Benz“ ir „Peugeot“, turto aprašo surašymo metu dalyvavo E. V., jos darbuotoja I. L., su turto apyrašu supažindintas išieškotojas M. Z.. Šioje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus E. V., pateikė duomenis iš įmonės buhalterinės apskaitos ir prašymą išregistruoti SEB banke esančią sąskaitą, kadangi sąskaitos areštas trukdė įmonės veiklai ir buvo nuostolingas. Vėliau Jonavos rajono apylinkės teismas šioje byloje išieškotojo UAB „R. S.“ prašymu padidino areštuotino turto mastą 22056,00 Lt sumai. 2009-05-19 nuvykus į UAB „M.“ būstinę buvo papildomai aprašytas virtuvės komplektas „Articija“, jo vertė 10300,00 Lt. Šį baldų komplektą parodė administratorė R. V., jis buvo nufotografuotas, apžiūrėtas, buvo paskirta saugotoja pasirašytinai, tą patvirtino UAB „M.“ antspaudu ir savo parašu. Ši vykdomoji byla buvo grąžinta teismui po įvykdymo. Vėliau antstolės kontorai buvo pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-06-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštuotino turto suma buvo padidinta iki 28207,00 Lt, todėl papildomai buvo areštuota UAB „M.“ priklausančio turto pagal pačios UAB „M.“ pateiktą sąrašą dėl areštuotinų daiktų. Skolininkas sąrašą pateikė 2009-09-13, jį pasirašė E. V.. Kadangi išieškotojas neprieštaravo, skolininkas pateikė areštuotiną turtą, buvo sudarytas papildomas turto aprašas (2009-09-13). 2010-04-09 užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš UAB „M.“ išieškotojo UAB „R. S.“ naudai, išieškotina suma 25458,64 Lt. Skolininkui įteiktas raginimas, patikrintas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, banko sąskaitos, buvo vykstama į vietą. Nei E. V., nei R. V. su antstole nebendradarbiavo. R. V. nurodžiusi kreiptis į V. M., ant lapelio užrašiusi telefono numerį, tačiau šiuo numeriu niekas niekada neatsiliepė. R. V. pasakiusi, kad ji nieko nežinanti apie jokias skolas, nes įmonės nėra. Laiškai skolininkui buvo siunčiami naujais adresais – (duomenys neskelbtini), tačiau jų niekas nepriėmė, nebendradarbiavo. Gavus žinių, kad vienas areštuotas automobilis parduotas ir stovi kažkur miške, iškvietusi policiją ji nuvyko į tą vietą, kur rado „Peugeot“ automobilį išardytą, išimtu varikliu, sėdynės mėtėsi miške. Buvo surašytas areštuoto turto apžiūros aktas ir neradus turto vykdomoji byla buvo užbaigta (t. 3, b. l. 144-145).
Teismo posėdžio metu apklausta Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėja A. Ž. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. R. V. parodymai buvo surašyti iš pastarosios žodžių, tarnybiniame kabinete. R. V. protokolą perskaitė. E.V aikutis aiškino, kad norėjo atlyginti M. Z. žalą, todėl pardavė įmonę, kad gauti pinigų. Kodėl tie pinigai nebuvo atiduoti, ji nežino. Buvo kalba, kad akcijos nebuvo areštuotos, todėl E. V. galėjo laisvai jomis disponuoti. Ikiteisminio tyrimo metu piktnaudžiavimo iš E. V. pusės nebuvo. Byloje yra pirkimo pardavimo sutartis ir perdavimo aktai, kad parduodamas turtas, įmonė ir perduodamas įmonės turtas. Priimančių asmenų parašai buvo, tik parašų tikrumo negalėjo patikrinti, nes įmonės naujas savininkas buvo Latvijos pilietis, jis buvo paieškomas, tačiau jo nesurado ir apklausti negalėjo (t. 3, b. l. 146).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas civilinio ieškovo UAB „R. S.“ atstovas M. Z. parodė, kad jis yra UAB „R. S.“ direktorius. Jonavos rajono apylinkės teisme už nuomos nemokėjimą UAB „R. S.“ naudai iš UAB „M.“ buvo priteista nuomos mokesčio skola. Taip pat teismo nutartimi buvo taikytas areštas UAB „M.“ turtui – areštuotos dvi krovininės mašinos: „Peugeot“ ir „Mercedes Benz 811“, virtuvinis komplektas. Teismo nutartis vykdė ir areštą turtui taikė antstolė R. M.. Priteisus skolą ir vykdant išieškojimą paaiškėjo, kad įmonė parduota kažkokiam žmogui Vilniuje ir galimybės atsiimti turtą nėra, todėl padavė prašymą teismui surasti turtą. M. Z. nebuvo žinoma, kam buvo parduota įmonė bei perduotas turtas. UAB „M.“ baldų vertė 170 tūkst. Lt, tačiau įmonė buvo parduota už 5 tūkst. Lt. M. Z. žinojo, kad automobilis „Peugeot“ buvo parduotas už 500 Lt vienam iš nuomininkų, kuris nuomojosi žemę pas E. V. – M. T., taip pat žinojo, kur yra areštuotas automobilis „Peugeot“, kadangi M. T. vieną kartą išgėręs prasitarė, kad 2010 m. vasarą nupirko minėtą automobilį iš E. V.. M. T. paaiškino, kad jam buvo reikalingas automobilis, nors žinojo, kad jis areštuotas (t. 3, b. l. 146-147).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad automobilio „Peugeot“ neįsigijo, automobilis apie dvejus metus stovėjo prie jo (M. T.) sodybos (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip suprato, E. V. neturėjo automobilio kur laikyti, o sodyboje buvo saugu. Jokio rašto su E. V. dėl šio automobilio pasirašęs nebuvo, pinigų E. V. nedavė. Kad jo kieme stovintis automobilis yra areštuotas, sužinojo iš M. Z.. Antstoliai apžiūrėjo pas jį (M. T.) sodyboje stovintį automobilį, tačiau E. V. sakė, kad pardavinėja kitą automobilį (t. 3, b. l. 147-148).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. UAB „M.“ dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, vairavo „Toyota“, „Peugeot“, „Mercedes Benz“ markės automobilius. Jam išeinant iš įmonės, direktorius E. V. siūlė pirkti automobilį „Peugeot“, tačiau kainos nenurodė. Pirkti siūlė kelis kartus. Pirmą kartą jis automobilio nepirko, kadangi neturėjo lėšų, pasiūlius antrą kartą sužinojo, kad automobilis yra areštuotas. Apie automobilio areštą sužinojo iš buvusio bendradarbio V. A.. Apie automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nieko nežino, jo nevairavo (t. 3, b. l. 148).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. V. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „B.“ buhaltere, prieš tai dirbo UAB „M.“ administratore. Jai dirbant UAB „M.“, į įmonę areštuoti turto buvo atvykusi antstolė R. M., kuri areštavo virtuvės komplektą „Articija“. Kadangi E. V. nebuvo, arešto aktą pasirašė ji (R. V.). Kadangi įmonės sąskaitoje pinigų nebuvo, taip pat buvo areštuoti automobiliai „Peugeot“ ir „Mercedes“. Areštuotą automobilį „Peugeot“ E. V. pastatė kaime, nes aikštelėje laikyti neturėjo galimybės. Apie šią aplinkybę M. Z. žinojo nuo pirmos dienos, šis automobilis naudojamas nebuvo. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo naudojamas mažai, nors taip pat buvo areštuotas, tačiau juo naudotis buvo galima. Areštuotus baldus, virtuvės komplektą, išsivežė naujas savininkas. Įmonėje UAB „M.“ ji dirbo, kol naujasis šeimininkas ją atleido. Buhalterinius dokumentus naujam savininkui turbūt perdavė E. V.. Nematė, ar buvo išvežamas UAB „M.“ priklausantis turtas. Jai grįžus, buvęs vyras E. V. ją įdarbino UAB „B.“. Apie UAB „M.“ akcijų pardavimą ji nieko nežino. Akcijos buvo parduotos tam, kad gauti pinigus būtų atiduoti M. Z. (t. 3, b. l. 149-150).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad dirbo UAB „M.“ vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasaros pabaigos. Vairavo krovininį automobilį „Peugeot J-5“, „Mercedes Sprinter“, „Mercedes“, kurio markės bei valstybinio numerio neprisimena. Jam išeinant iš įmonės, visi šie automobiliai buvo eksploatuojami, su jais buvo važinėjama. Be to, E. V., kuris tuo metu buvo įmonės direktorius, pasiūlė nusipirkti automobilį „Peugeot J-5“. Automobilis pagal savo metus buvo gerokai padėvėtas, kaina – apie 500 Lt. Automobilį pikti buvo siūloma kelis kartus, kada tiksliai buvo siūloma pirkti tiksliai pasakyti negali, tačiau jis įmonėje buvo pradirbęs jau kokius metus, gal kiek daugiau. Automobilį pirkti jis (V. A.) atsisakė, kadangi žinojo prastą automobilio būklę ir sklido kalbos, kad automobilis yra areštuotas. Kiek jam (V. A.) yra žinoma, pirkti automobilį taip pat buvo siūloma ir kitiems darbuotojams. Girdėjo, kad pirkti automobilį „Peugeot“ taip pat buvo siūloma ir A. K., tačiau pastarasis jo nepirko, mano, kad dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobilio nepirko ir jis (V. A.). Kito įmonės turto pirkti jam nebuvo siūloma. Teisme duodami jo parodymai yra teisingi, nuo pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu skiriasi todėl, kad jis tiesiog nenorėjo dalyvauti teismuose, važinėti iš Jonavos ir gaišti laiką (t. 4., b. l. 8-9).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. L. parodė, jog prieš tris metus kažkas ją priėmė į darbą, iš kažkur paėmė jos duomenis, kuriuos užsirašė ant kažkokio lapelio, tačiau ji nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Nežino, kokį darbą būtų turėjusi dirbti, dėl darbo užmokesčio bei darbo vietos nieko konkrečiai nebuvo pasakyta. Apie UAB „M.“ jai nėra žinoma (t. 4, b. l. 29).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad prieš keletą metų jis ieškojo darbo pagal savo kvalifikaciją ir išsilavinimą, buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Radęs skelbimą, tiksliai neprisimena kur, jog ieškoma direktoriaus, paskambino nurodytu telefonu. Atsiliepęs asmuo pasiūlė susitikti. Su direktoriaus pareigas pasiūliusiu asmeniu susitiko Vilniaus mieste. Po pokalbio, tą pačią ar kitą dieną, t. y. 2010 m. kovo 19 d., pasirašė darbo sutartį ir užėmė UAB „M.“ direktoriaus pareigas. Tiksliai nežino, ar asmuo, sudaręs su juo darbo sutartį, buvo įmonės savininkas. A. L. – tokia pavardė buvo nurodyta ant darbo sutarties. Ar tai tas pats asmuo ir buvo su juo susitikęs, pasakyti negali, kadangi neprisimena, jo pavardė tuomet nedomino. Įmonė, kurios direktoriumi jis buvo įdarbintas, turėjo tris, gal keturias parduotuves. Žino, kad viena parduotuvė buvo Jonavoje, kur buvo registruota įmonė, vėliau jis (V. M.) ją perregistravo kitu adresu Vilniaus mieste. Jam (V. M.) įmonės „M.“ pirkti niekas nesiūlė. Kai įmonės adresu pradėjo siųsti antstolė laiškus, suprato, kad įmonė turi skolų. Jam (V. M.), kaip įmonės direktoriui, nebuvo perduoti jokie dokumentai, jis jokios buhalterijos taip pat nevedė. Kur ir kiek buvo įmonės UAB „M.“ turto, nežino. Būdamas įmonės direktoriumi, jis (V. M.) įdarbino kelis asmenis, kiek tiksliai nepamena, tačiau visus rekomendavo įmonės savininkas. Nusprendus išeiti iš darbo, su pačiu akcininku susisiekti nepavyko (t. 4., b. l. 40-45).
Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-03-04, 2009-05-05 ir 2009-06-03 nutarčių matyti, kad UAB „M.“ turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (t. 1, b. l. 71-72, 73, 83).
Iš 2009-04-03 turto aprašo matyti, kad antstolė R. M., vykdydama Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-939-814, aprašė UAB „M.“ priklausančią transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m., 2000 Lt vertės ir transporto priemonę PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, areštuoto turto saugotoju paskirta UAB „M.“, aprašą pasirašė direktorius E. V. (t. 1, b. l. 61-63).
Iš 2009-05-19 patvarkymo dėl turto aprašo pakeitimo matyti, kad 2009-03-03 turto aprašas buvo pakeistas, įvertinant transporto priemones: MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 10869,08 Lt, PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1479,33 Lt (t. 1, b. l. 15).
Iš 2009-05-19 turto aprašo matyti, kad antstolė R. M., vykdydama 2009-05-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-939-814/2009, aprašė UAB „M.“ priklausantį virtuvės komplektą ARTYCJA 10300 Lt vertės, areštuoto turto saugotoju paskirta UAB „M.“, aprašą pasirašė administratorė R. V. (t. 1, b. l. 75-77).
Iš 2009-08-13 turto aprašo matyti, kad antstolė R. M., vykdydama Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-939-814/2009, aprašė UAB „M.“ priklausančius: Milano lovą su kokoso čiužiniu 1640 Lt vertės, Verona lovą su kokoso čiužiniu 1302 Lt vertės, lovą Kubuš 520 Lt vertės, dvivietę kušetę Royal 1070 Lt vertės, trivietę kušetę Tom 900 Lt vertės, naktinę spintelę Milano 2x260 520 Lt vertės, naktinę spintelę Ziarko 200 Lt vertės, areštuoto turto saugotoju paskirta UAB „M.“ (t. 1, b. l. 13-14).
Iš sutarties matyti, kad E. V. iš M. T. už „Peugeot J-5“ paėmė 500 Lt (t. 1, b. l. 26).
Iš pažymos dėl automobilių vertės matyti, kad automobilių MB 711 ((duomenys neskelbtini)) vertė 2009 m. kovo 31 dienai yra 10869,08 Lt, automobilio PEUGEOT ((duomenys neskelbtini)) vertė – 1479,33 Lt (t. 1, b. l. 67).
Iš pažymos dėl baldų vertės matyti areštuoto turto vertė (t. 1, b. l. 74, 86).
2010-10-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja R. V. pateikė 2010-03-09 UAB „M.“ įstatų priėmimo-perdavimo aktą, 2010-03-09 UAB „M.“ 2 vnt. antspaudų priėmimo-perdavimo aktą, 2010-03-09 UAB „M.“ ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktą su detaliuoju aprašu, 2010-03-09 UAB „M.“ trumpalaikio turto priėmimo-perdavimo aktą su detaliuoju aprašu (t. 2, b. l. 88).
2010-11-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja R. V. pateikė pinigų išmokėjimo kvitą (t. 2, b. l. 100).
Iš 2010-10-20 pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad A. L. išmokėjo E. V. 5000 Lt (t. 2, b. l. 101).
2010-10-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. V. pateikė 2010-03-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 104).
Iš 2010-03-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad E. V. pardavė A. L. E. V. asmeninės nuosavybės teise valdytų 100 paprastųjų vardinių akcijų, pardavimo kaina – 5000 Lt (t. 2, b. l. 105-108).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-03-09 ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo akto matyti, kad A. L. buvo perduoti automobiliai MB 711 (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 89-90).
Iš 2010-03-09 sandėlio atsargų (trumpalaikio turto) perdavimo - priėmimo akto matyti, kad A. L. buvo perduoti kaltinime nurodyti baldai (t. 2, b. l. 94-98).
2011-01-16 pažymoje užfiksuota, kad A. L. yra paieškomas (t. 2, b. l. 5-6).
2010-10-18 tarnybiniu pranešime užfiksuota, kad UAB „M.“ adresu (duomenys neskelbtini), veiklos niekada nevykdė (t. 2, b. l. 41).
Žemesnės instancijos teismas
2011-02-04 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas krovininis automobilis PEUGEOT J5 (t. 1, b. l. 53-57).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartus įrodymus apylinkės teismas šališkai, prieštaringai ir neteisingai vertino byloje surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus, o kai kurių įrodymų visiškai nevertino ir nuosprendyje apie juos netgi nepasisakė, nors jie akivaizdžiai įrodė teisiamojo E. V. kaltę. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, nuodugniai ir tinkamai išanalizavęs surinktus įrodymus, kaip visumą, ir pasisakydamas tiek apie E. V. kaltę įrodančius, tiek ją paneigiančius faktus.
Šioje byloje apylinkės teismas nesiėmė visiškai jokios įrodymų analizės ir jų teisinio vertinimo, o tiktai trumpai paminėjo teisiamajam palankius įrodymus, nieko nepasisakydamas apie jų tikrumą ir patikimumą, ypač santykyje su kitais byloje ištirtais įrodymais, visai nemotyvuotai konstatuodamas, kad E. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismo nuosprendyje nebuvo aptarti skirtumai ir prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų teismas nepašalino parodymuose esančių prieštaravimų tarp parodymų duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir parodymų duotų teisme, o apsiribojo tik šių parodymų išvardijimu teismo nuosprendyje. Apylinkės teismas patikėjo teisiamojo pateikiamomis versijomis, visiškai nekreipdamas dėmesio į jas paneigiančius įrodymus. Surinktų įrodymų visuma kaip tiktai įrodo nusikaltimo sudėtį: objektyviąją pusę - areštuotas turtas buvo perleistas ir paslėptas, pasinaudojant akcijų pardavimo mechanizmu, bei subjektyviąją pusę - jais įrodyta ir E. V. kaltė -tiesioginė tyčia neteisėtai paslėpti jam patikėtą areštuotą turtą.
Faktinės aplinkybės - antstolė R. M., vykdydama teismo nutartis, areštavo atsakovui UAB „M.“ priklausantį turtą: automobilius Mercedes Benz, 10.869,08 Lt vertės, Peugeot, 1479,33 Lt vertės, bei įvairių baldų bendrai 16.452,- Lt sumai. Areštuoto turto saugotoju (administratoriumi) buvo paskirtas atsakovas UAB „M.“. E. V., būdamas UAB „M.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, turėjo pareigą šį turtą išsaugoti, tačiau pasielgė priešingai - automobilį Peugeot pardavė, o likusį turtą paslėpė, imituodamas visų bendrovės akcijų pardavimą asmeniui, kurio surasti ir asmenybės nustatyti niekam taip ir nepavyko.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visais ištirtais apylinkės teisme įrodymais nebuvo patvirtinta teisiamojo E. V. versija apie tai, jog akcijų pardavimo sandoris iš tiesų buvo sudarytas, ir kad jame dalyvavo jo nurodytas Latvijos pilietis A. L., t.y. kad akcijų pardavimo sandoris įvyko realiai. Visi objektyvūs faktai kaip tiktai rodo priešingai. Tai leidžia daryti išvadą, jog ši kaltinamojo versija yra ne kas kita, o tiktai siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Visų pirma, A. L. - asmens, neva nupirkusio akcijas, niekas niekada nematė. Ikiteisminio tyrimo metu užklausus Latvijos policiją buvo gautas atsakymas, kad toks asmuo iš tiesų egzistuoja, tačiau jo buvimo vieta nežinoma jis yra paieškomas Latvijos policijos už padarytus nusikaltimus. Tuo labiau, kad pardavus akcijas naujam tariamam savininkui A. L., UAB „M.“ direktoriumi buvo fiktyviai paskirtas bedarbis V. M.. Tai dar labiau patvirtina UAB „M.“ fiktyvų akcijų pardavimo sandorį.
Itin yra svarbūs liudytojo V. M. parodymai, kurie patvirtina fiktyvų akcijų pardavimą A. L.. Liudytojas patvirtino, kad po tariamo akcijų pardavimo paskirtas UAB „M.“ direktoriumi V. M. parodė, jog tariamąjį UAB „M." akcijų savininką jis matė tiktai vieną kartą. Ar tai tikrai buvo A. L., jis patvirtinti negali, kadangi jo dokumentų nematė. Sis asmuo su juo kalbėjo lietuviškai be akcento. Po to su šiuo asmeniu jam daugiau nebeteko susitikti, o tariamus jo nurodymus dėl įmonės adreso perregistravimo jam telefonu perdavinėjo nenustatyti tretieji asmenys. Taip pat V. M., kaip įmonės direktoriui, nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai, joks turtas. V. M. kilus įtarimų dėl neskaidrios įmonės veiklos ir nusprendus nutraukti darbo sutartį, akcijų savininko jokiais telefonais surasti jam nepavyko.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 100% UAB „M.“ akcijų tariamai buvo parduota už 5.000,- Lt, nors vien tiktai įmonės materialiojo turto vertė, sprendžiant iš pateiktų dokumentų siekė beveik 170.000,- Lt. akivaizdu, kad realiai toks sandoris jokiomis aplinkybėmis tikrai negalėjo būti sudarytas, apylinkės teismas tokios aplinkybės nevertino ir j nuosprendyje net nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė kaip tik patvirtina fiktyvų akcijų pardavimo sandorį. Kaltinamojo E. V. versiją kad jis taip pigiai pardavė įmonės akcijas, nes norėjo bent kiek atsiskaityti su kreditoriumi UAB „R. S.“, visiškai neatitinka tikrovės, kadangi kaip tik būtų siekęs parduoti akcijas brangiau, kad skola liktų mažesnė. Byloje nustatyta visai kitos faktinės aplinkybės: kaltinamasis E. V. niekada net nebandė nors kiek vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir atlyginti skolą UAB „R. S.“, o tik vengė sumokėti skolas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ištirtais apylinkės teisme įrodymais nustatyta, kad buvusi UAB „M.“ parduotuvė (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo uždaryta ir iškraustyta. Ji tiesiog pakeitė pavadinimą į UAB „B.“ ir be pertraukos tęsė savo veiklą toliau, o joje dirbo ir tebedirba tie patys asmenys, vadovaujant tam pačiam E. V.. Tai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo E. V. teigimus apie tai, kad visą parduotos UAB „M.“ turtą jis perdavė naujajam akcininkui, kuris jį išsivežė į Vilnių. Turint omenyje, kad įmonės turtą sudarė baldai, jam išvežti būtų buvęs reikalingas ne vienas sunkvežimis, tačiau to niekas nepatvirtino.
Visi šie įrodymai leidžia kaltinamojo E. V. versiją apie tariamą akcijų pardavimą ir įmonės turto perdavimą naujam akcininkui vertinti kritiškai, kaip gynybos būdą ir siekimą išvengti atsakomybės. Antra vertus, E. V., būdamas atsakingas už areštuoto turto išsaugojimą nepateikė jokių įrodymų, kad jis pranešė apie turto areštą naujajam įmonės savininkui, o taip pat, kad pranešė antstoliui ar teismui apie areštuoto turto saugotojo pasikeitimą ar kad ėmėsi bent kokių kitų priemonių jam patikėtam areštuotam turtui išsaugoti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, nelaikydamas E. V. versijos neįtikinama ir niekine, bei nekonstatuodamas, kad akcijų pardavimo sandorio realumas niekuo neįrodytas, nesivadovavo vieninga teismų praktika. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas panašioje byloje (2009 03 10 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-487/2009), už analogišką nusikaltimą nuteisė asmenį, irgi imitavusį UAB akcijų pardavimą kad paslėpti areštuotą įmonės turtą. To teisiamojo pozicija ir versijos buvo analogiškos, kaip ir E. V.. Tačiau teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą konstatavo, kad akcijų pardavimo sandoris nebuvo realus. Šį nuosprendį patvirtino Vilniaus apygardos teismas. O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą, (LAT 2010 03 09 nutartis Nr. 2K-170/2010), konstatavo, kad teisinė pareiga saugoti areštuotą turtą tariamai perleidus įmonę nesibaigia, todėl kaltinime dėl BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nurodomas akcijų pardavimo neteisėtas mechanizmas šiuo atveju yra nurodomas ne kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis (BK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik veika ir nusikalstamos veikos dalyko ypatybės kaip būtinieji objektyvūs sudėties požymiai), tačiau pabrėžiant apie teisinės pareigos pagal arešto aktą nuteistajam tęstinumą. Taip pat šioje kasacinėje nutartyje yra pažymėta, kad pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-259/2007) išaiškinta, kad turto arešto akto turinys, jo įforminimo tvarkos reikalavimai bei sąlygos, kurioms esant atsiranda turto saugotojo pareigos, yra labai svarbūs sprendžiant atsakomybės klausimą pagal BK 246 straipsnį, tačiau turto arešto akto formos ir turinio trūkumai negali nulemti sprendimo baudžiamojoje byloje, jei yra kitų duomenų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta: 1) nenutrūkusi E. V. teisinė pareiga saugoti areštuotą turtą pagal arešto aktą, kuriame taip pat yra žyma apie E. V. supažindinimą su dėl turto neišsaugojimo gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis ir 2) faktas, kad turto arešto objektu nuo teisinės pareigos jį saugoti atsiradimo momento disponavo būtent E. V..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas neanalizavo ir nieko nepasisakė apie faktą, kad parengtinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog E. V. pardavė areštuotą automobilį Peugeot J5 M. T.. Šis automobilis buvo surastas M. T. kieme, ir M. T. iš pradžių prisipažino, kad pirko jį iš E. V. už 500,- Lt. Byloje yra pinigų gavimo raštelis, pasirašytas E. V.. Teisminio nagrinėjimo metu E. V. pateikė versiją jog pagal tą raštelį jis ketino parduoti M. T. ne areštuotą o kitą automobilį Peugeot J5. Tačiau ši versija niekuo nepagrįsta. Bylos medžiaga nustatyta, kad jis niekada neturėjo kito tokio automobilio. Be to, faktą apie areštuoto automobilio pardavimą patvirtina ir liudytojų A. K. bei V. A. parodymai -E. V. ne vieną kartą siūlė jiems pirkti tą patį areštuotą automobilį Peugeot J5, priklausantį UAB „M.". Tokios faktinės aplinkybės patvirtina E. V. kaltę.
Aprašyto ar areštuoto turto perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas, tai nusikaltimas, kurio rūšinis objektas - teisingumo institucijų normali veikla, teisingumo vykdymas, o fakultatyvus - turtiniai fizinių ar juridinių asmenų interesai, nuosavybės santykiai, įstatymas nenustato ir nedetalizuoja, kokia forma ar būdu turėtų būti perleidžiamas ar paslepiamas turtas, kad tai būtų laikoma nusikaltimu - svarbios yra tiktai pasekmės, kurios pasireiškia tuo, kad areštuotas turtas tampa nepasiekiamas kreditoriui ir teisėsaugos organams. Būtent tokias pasekmes ir sukėlė E. V. nusikalstami veiksmai. Šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis - kaltė pasireiškia tyčia, t.y. kaltininkas, o šiuo atveju E. V. tikrai suvokia, kad registruodamas Juridinių asmenų registre netikrus duomenis apie UAB „M." akcininko ir direktoriaus pasikeitimą sudaręs tariamai teisėto bendrovės akcijų, o kartu ir dokumentų, įsipareigojimų bei turto perleidimo Latvijos piliečiui A. L. įvaizdį, jis siekė išvengti atsiskaitymų su kreditoriumi UAB „R. S.", t. y. jis elgėsi neteisėtai, žinodamas, kad dėl to bus padaryta turtinė žala kreditoriui. Baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad civiliniai teisiniai santykiai gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas. Šiuo atveju E. V. sąmoningai ir visiškai panaikino kreditoriaus UAB „R. S.“ galimybę išieškoti teismo sprendimu priteistą skolą iš UAB „M.", kadangi sudarydamas fiktyvų akcijų pardavimą su Latvijos piliečiu A. L., kurio gyvenamoji vieta nežinoma, faktiškai sunaikino šį juridinį asmenį ir tokiu būdu negrįžtamai paslėpė jo turtą. Dėl tos priežasties nuosprendis dalyje dėl E. V. išteisinimo ir civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu iš esmės pažeidžia civilinio ieškovo teises ir teisėtus interesus, kadangi užkerta jam kelia ateityje bet kokiomis priemonėmis išsiieškoti skolą: iš kreditoriaus UAB „M.“ dėl to, jog šios įmonės paprasčiausiai nebeliko.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 246 str. 1d.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.
E. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: E. V. charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, anksčiau neteistas. Todėl jam skiriama sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Civilinis ieškovas UAB „ R. S.“ pareiškė civilinį ieškinį ( t.2, b.l.203) dėl turtinės žalos 25 783 litų priteisimo ir 10 000 litų neturtinės žalos priteisimo, bei bylinėjimosi išlaidas. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Taip pat priteistina atstovavimo teisme išlaidos. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi neturtinė žala gali būti padaryta tik fiziniam asmeniui, bet ne juridiniam (Civ. Kod. 6.250 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012m. lapkričio 8d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1 d. ir jį nubausti 6500 litų bauda ( 50 MGL).
Priteisti iš E. V. 25 783 ( dvidešimt penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris) litus civiliniam ieškovui UAB „ R. S.“ turtinei žalai atlyginti ir 1772 litus atstovavimo išlaidų teisme. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.