- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-20
- Bylos Nr.
- 2K-259/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Jonas Prapiestis, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- R. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R.V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. išteisinamąjį nuosprendį,
R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 1 dalį 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu R. V. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad per 2004 m. gegužės 28 d. – 2005 m. vasario 9 d. laikotarpį, būdamas UAB „Interpaletė“ direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „Interpaletė“ priklausantis automobilis KAMAZ 5410 (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 28 d. areštuotas antstolės R. Mikliušienės, turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0064/04/01875, bei žinodamas, kad UAB „Interpaletė“ turi patikėtą areštuotą turtą saugoti, automobilį KAMAZ 5410 (duomenys neskelbtini) paslėpė nenustatytoje vietoje, o 2005 m. vasario 9 d. į aikštelę, esančią Kauno g. 98, Jonavoje, antstolei pateikė kitą automobilį KAMAZ 5410 su pakeistu identifikaciniu numeriu bei uždėtais valstybiniais numeriais duomenys neskelbtini, t. y. paslėpė areštuotą ir jam patikėtą saugoti turtą, į kurį nukreiptas išieškojimas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. V. kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendį, jį išteisinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jis buvo UAB „Interpaletė“ direktorius ir vienintelis akcininkas. 2004 m. pavasarį UAB „Interpaletė“ iš UAB „Jonspeda“ už 5000 Lt pirko prastos būklės automobilį KAMAZ, jį suremontavo ir, iš UAB „Ukmergės versmė“ išsinuomavę priekabą, pradėjo dirbti (automobilį vairavo A. B.), t.y. vežioti medieną trumpais atstumais. 2004 m. birželio ir liepos mėnesiais įvyko dvi autoavarijos, per pirmąją iš jų buvo nepataisomai sugadinta automobilio kabina, kuri buvo pakeista iš pradžių ją nuperkant iš E. A. (ją perdažė ir sumontavo ant automobilio A. B.), o spalio–lapkričio mėnesiais, nesumokėjus už ją pinigų, grąžinta ir Kaune, padėvėtų automobilių detalių parduotuvėje, nupirkta bei sumontuota ant automobilio pigesnė. Priekaba grąžinta UAB „Ukmergės versmė“.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolei R. Mikliušienei 2004 m. liepos mėn. areštuojant automobilį, kasatoriaus teigimu, jis nedalyvavo, nes jam nebuvo pranešta, įpareigotas saugoti areštuotą automobilį jis nebuvo, atitinkamai jam nebuvo išaiškintos ir saugotojo teisės bei pareigos. Negavo kasatorius ir 2004 m. gruodžio mėn. antstolės siųsto reikalavimo pristatyti automobilį į aikštelę, todėl jį pristatė tik 2005 m. vasario 9 d. Tuo metu automobilio techninis stovis buvo blogas, nes jis buvo apgadintas avarijos metu, vėliau apvogtas. Kasatorius tvirtina automobilio neslėpęs ir nepakeitęs, neperkalęs identifikacinio numerio, o pristatė tokį, koks buvo tuo metu. Antstolė, surašydama arešto aktą, automobilio nematė, todėl seną ir surūdijusį automobilį įvertino nerealia 25 000 Lt kaina, be to, užrašė, kad automobilyje yra manipuliatorius, kuris įrengtas nebuvo, o ir jį pritaisyti nebuvo techninių galimybių, be to, kad automobilio nematė, pati antstolė pripažino teisme. Kauno apygardos teismas kasatoriaus kaltę grindė liudytojų antstolės R. Mikliušienės, V. L., A. B., J, P., V. K., K. K. T. ir V. P. parodymais. Pažymėtina, kad liudytojų V. L., A. B. ir J. P. parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, o kasatoriaus ir antstolės R. Mikliušienės santykiai yra blogi, be to, ji suinteresuota bylos baigtimi. Kad automobilis buvo perduotas saugoti UAB „Interpaletė“, byloje įrodymų nėra, o R. Mikliušienė, taip tvirtindama, sakė netiesą. Be to, ji nurodė, kad automobilis KAMAZ, kurį ji areštavo 2004 m. liepos 29 d., buvo pritaikytas vežti miškui, turėjo priekabą ir manipuliatorių, skirtą medžiams pakrauti į priekabą. Liudytojai V. P., V. L., K. T. ir A. B. vėlgi patvirtino, kad KAMAZ 5410 (duomenys neskelbtini) manipuliatorius įrengtas nebuvo bei tam nebuvo techninių galimybių. R. Mikliušienės teismo posėdyje apibūdintas ir jos areštuotas automobilis iš esmės skiriasi nuo apibūdinimo, kurį teismo posėdyje pateikė anksčiau paminėti liudytojai. Nors R. Mikliušienės 2004 m. liepos 28 d. surašytame turto arešto akte nurodyta, kad areštuotas miškovežis, tačiau V. K. ir A. B. parodymais nustatyta, kad UAB „Interpaletė“ pirko ne miškovežį, o vilkiką, o priekaba buvo paskolinta iš UAB „Ukmergės versmė“. Liudytojo V. L. parodymai, kad į Kauno g. 98 Jonavoje esančią aikštelę kasatorius pristatė kitą automobilį, yra subjektyvūs, neparemti konkrečiais faktais, o A. B., nurodydamas, kad šioje aikštelėje buvo pastatytas kitas automobilis, lyginant su tuo, kurį jis vairavo dirbdamas UAB „Interpaletė“, neįvertino tos aplinkybės, kad 2004 m. gegužės 3 d. įvyko techninė avarija, kurios metu buvo napataisomai apgadinta kabina, 2004 m. liepos 28 d. įvyko dar viena avarija, be to, jis UAB „Interpaletė“ dirbo iki 2004 m. spalio 22 d., o su antstole R. Mikliušiene automobilį apžiūrėjo tik 2005 m. kovo mėn. Liudytojas J. P. patvirtino, kad 2004 m. gruodžio mėn. automobilis jau buvo nevažiuojantis. Nesant duomenų, kokio techninio stovio automobilis buvo areštuotas, Kauno apygardos teismas neturėjo pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad automobilį KAMAZ 5410 (duomenys neskelbtini) kasatorius paslėpė, o antstolei pristatė kitą automobilį. Taip pat nepagrįstai teismas kaip neteisingus vertino E. A., A. L. ir R. A. parodymus, nes jie galėjo tiesiog neprisiminti automobilio kabinos keitimo datų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio KAMAZ 5410 (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris yra pakeistas perkalant atskirus simbolius, tačiau konstatuota, kad fizikiniais cheminiais metodais tikrojo indentifikavimo numerio nustatyti nėra galimybės, nes jis surūdijęs ir apimtas korozijos. Bet, nenustačius originalių numerių, kasatoriaus įsitikinimu, negalima padaryti išvados, kad automobilis pakeistas kitu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, koks ir kokios komplektacijos KAMAZ 5410 (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas 2004 m. liepos 28 d., kokia buvo jo techninė būklė, identifikaciniai numeriai, kokį automobilį ir kokiu būdu antstolė R. Mikliušienė perdavė saugoti UAB „Interpaletė“. Be to, antstolė, vykdydama išieškojimą, pažeidė CPK 619, 677 str. 4 d., 678 str., 683 str. reikalavimus. Todėl, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas ir be teisėto pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl skundo argumentų, kuriais ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas
BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ypatingą dėmesį ir reikšmę teismas skyrė turto arešto akto turiniui, jo įforminimo tvarkos reikalavimams, numatytiems Lietuvos Respublikos CPK 677 straipsnio 4 dalyje, 678 straipsnyje bei sąlygoms, kurioms esant atsiranda turto saugotojo pareigos. Šios aplinkybės yra labai svarbios sprendžiant atsakomybės klausimą pagal BK 246 straipsnį, tačiau turto arešto akto formos ir turinio trūkumai negali nulemti sprendimo baudžiamojoje byloje, jei yra kitų duomenų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai. Reikalinga atsižvelgti ir į tai, kad pagal bylos duomenis R. V., kaip skolininkas, nesielgė sąžiningai ir įvairiais būdais stengėsi išvengti turto arešto, trukdydamas antstolei tinkamai įforminti skolininko turto aprašymą ir nuosavybės teisių į turtą apribojimą.
Baudžiamajame procese galioja laisvas įrodymų vertinimo principas. Tai reiškia, jog, nepriklausomai nuo jų formos, jokie duomenys neturi išankstinės didesnės galios prieš kitus įstatymų nustatyta tvarka byloje gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo ir netyrė ikiteisminio bylos tyrimo metu gautų R. V., liudytojų V. K., J. P., A. B., R. Mikliušienės, V. P., V. L., E. A. parodymų, nevertino jų bendrame baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo aptarti skirtumai ir prieštaravimai tarp šių parodymų, teismas nepašalino parodymuose esančių prieštaravimų tarp parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir parodymų, duotų teisme, o apsiribojo tik šių parodymų išvardijimu teismo nuosprendyje. Nors, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas turėjo vadovautis BPK 276 straipsnio nuostatomis ir perskaityti liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių prieštaravimams ir neatitikimams tarp liudytojų parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, pašalinti. Todėl, vertinant šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos duomenų tyrimas yra platesnis, išsamesnis, o teismo išvados paremtos nuoseklesniais bylos duomenimis. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog teismo antstolė R. Mikliušienė turto areštą aktą surašė neapžiūrėjusi automobilio, nepranešusi UAB „Interpaletė“ bei neperdavusi šio automobilio bendrovei saugoti. Antstolė R. Mikliušienė 2004 m. liepos 28 d. apžiūrėjo automobilį iš išorės, kitų galimybių apžiūrėti antstolė neturėjo. 2004 m. liepos 29 d. turto arešto aktas buvo išsiųstas R. V. ir įteiktas jo šeimos nariui – V. Vėliau buvo išsiųstas raštas R. V., kad jis automobilį pastatytų į aikštelę, esančią Jonavos m., Kauno g. 98. Kai dėl antstolio reikalavimo nevykdymo R. Mikliušienė kreipėsi į teismą, R. V. teisme prižadėjo pastatyti automobilį į nurodytą aikštelę. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolė ėmėsi pakankamai priemonių, kad informuotų R. V. apie jam priklausančio turto atžvilgiu atliekamus veiksmus. Tai nebuvo vienkartinė ar trumpalaikė procedūra, todėl R. V. buvo pakankamai apie tai informuotas, galėjo pareikšti nesutikimą su paskirtu turto areštu, nustatyta tvarka apskųsti antstolio veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. V. reikalauja taikyti visus formalius įstatymo reikalavimus teismo antstolio veiklai, tačiau pats nesielgė sąžiningai, pagal įstatymo reikalavimus, o tik ieškojo būdų ir galimybių, kaip išvengti prievolės vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino CPK 658 straipsnio 2 dalies, 675 straipsnio 4 dalies, 683 straipsnio 1dalies, 677 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimus ir pagrįstai pripažino, jog teismo antstolė savo veikloje jomis vadovavosi iš esmės teisingai. Turto arešto aktas atitinka esmines sąlygas, kurias numato CPK 658 straipsnio 1 dalis. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, skolininkas, nedalyvavęs areštuojant turtą, gavęs turto arešto aktą, gali pareikšti prieštaravimus dėl įkainavimo įstatymo nustatyta tvarka apskųsdamas antstolės veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas automobilio KAMAZ (duomenys neskelbtini) vertę bei jo techninę būklę turto arešto akto surašymo metu, rėmėsi ne tik antstolės R. Mikliušienės bei liudytojų V. K., K. T., J. P., A. B. ir V. L. parodymais, bet ir pirkimo sutartimi, kuri patvirtina, jog R. V. pirko iš UAB „Jonspeda“ automobilį KAMAZ, kuris buvo techniškai tvarkingas, VĮ „Regitra“ kompiuterinės bazės duomenimis, kurie patvirtina, jog UAB „Interpaletė“ vardu registruota transporto priemonė KAMAZ 5410, (duomenys neskelbtini), 1984 laidos, spalva žalia, registracijos liudijimas išduotas 2004 m. kovo 27 d., registruojant transporto priemonę buvo tikrinamas identifikacinis numeris. Specialisto išvada patvirtina, jog, apžiūrint automobilį KAMAZ 5410 (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog identifikacinis Nr. yra pakeistas, perkalant atskirus simbolius. R. V. argumentus dėl autoįvykio metu padarytų apgadinimų bei pavogtų detalių iš patikėto saugoti automobilio apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir, remdamasis bylos duomenimis pagrįstai atmetė, pripažindamas, jog šios aplinkybės per palyginti trumpą laiką negalėjo taip pakeisti veikiančio automobilio būklės, kad jis virstų metalo laužu, ir juo labiau pakeisti automobilio identifikacinį Nr. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R. V., žinodamas apie turto arešto aktą automobiliui KAMAZ 5410 (duomenys neskelbtini) bei žinodamas, kad UAB „Interpaletė“ patikėta areštuotą automobilį saugoti, antstolei pateikė kitą automobilį KAMAZ 5410 ir paslėpė areštuotą, jam patikėtą saugoti turtą, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas. Todėl BK 246 straipsnio 1 dalį R. V. pritaikė pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. V. kasacinį skundą atmesti.