Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Atlikusi pareiškėjo patikrinimą, VMI 2020 m. vasario 18 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR0680-116, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota 17 572,78 Eur GPM. Nurodo, kad pareiškėjas teikė pastabas, tačiau VMI 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-180 „Dėl F. K. 2020-03-17 Pastabų dėl 2020-02-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. (21.222) FR0680-116“ su pastabomis nesutiko, patvirtino Patikrinimo aktą Nr.(21.222) FR0680-116 ir jame papildomai apskaičiuotus 17 572,78 Eur GPM, apskaičiavo 9 027 Eur GPM delspinigių, skyrė 5 272 Eur GPM baudą.

VMI atlikusi paskaičiavimus ar pareiškėjai gavo „kitas pajamas“ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustatė, kad „kitos pajamos“ sudarė 4231,15 Eur. Pareiškėjai su tuo nesutinka ir nurodo, jog buvo neteisingai paskaičiuotas likutis ne banke 2015 m. sausio 1 d. – vietoje 0 Eur, jis turi būti 21 337,54 Eur (73 674,26 Lt). Todėl grynųjų pinigų likutis 2016 m. sausio 1 d. turi būti 26 807,39 Eur, o „kitų pajamų“, lygių 4 231,15 Eur, nėra, todėl ir prievolės mokėti GPM nuo jų taip pat nėra.

Be to, VMI atliko paskaičiavimus ar pareiškėjai gavo „kitas pajamas“ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad „kitos pajamos“ sudarė 23 228,07 Eur. Pareiškėjų įsitikinimu, buvo neteisingai paskaičiuotas likutis ne banke 2016 m. sausio 1 d. - vietoje 9701 Eur, jis turi būti 26 807,39 Eur. Todėl grynųjų pinigų likutis 2017 m. sausio 1 d. turi būti 67 072,l3 Eur., o „kitų pajamų“, lygių 23 228,07 Eur, nėra, tačiau yra „kitos pajamos“, lygios 6121,68 Eur, todėl yra prievolė mokėti GPM nuo jų. Pareiškėjai sutinka, kad yra „kitos pajamos“, lygios 6121,68 Eur.

Paaiškina, kad atlikto patikrinimo metu pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio bazė nustatyta pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą, pritaikius išlaidų metodą. Pažymi, jog atlikus pareiškėjos mokestinį tyrimą (2017-12-01 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1603), nustatyta, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2011 - 2012 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms pareiškėja ir jos sutuoktinis panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. mokesčių mokėtoja ir jos sutuoktinis nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius. Teigia, kad VMI, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. VMI patikrinimo metu remdamasi VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (apie gautas su darbo santykiais susijusias pajamas ir kitas išmokas, turimą VĮ „Registrų centras“ informaciją apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamą turtą), iš Lietuvos komercinių bankų gauta informacija, pareiškėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimais bei kita patikrinimo metu surinkta informacija, apskaičiavo pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2012 - 2016 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Nurodo, jog ginčas yra kilęs dėl dviejų statinių: pastato – ūkininko sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos. Pareiškėja ir jos sutuoktinis paaiškinimuose nurodė, kad abu objektai buvo statomi ūkio būdu ir ūkininko sodybos statybos išlaidos sudarė 30 000 Lt, o gyvenamojo namo statybos išlaidos sudarė 80 000 Lt. Teigia, kad pareiškėjai ūkininko sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos išlaidoms pagrįsti pateikė dokumentų, kuriuose nurodyta pirktų prekių vertė 151,75 Lt, o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaidoms pagrįsti pateikė dokumentų, kuriuose nurodyta pirktų prekių vertė 140 Lt. Kitų šių objektų statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėja ir jos sutuoktinis nepateikė. Nurodo, jog patikrinimo metu atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kitų statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl mokesčių administratorius statybos išlaidas nustatė remdamasis kitais leistinais šaltiniais, t. y. UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu bei Lietuvos Respublikos statistikos departamento statistine informacija apie pagrindinius ekonominės ir socialinės raidos rodiklius 2005 - 2010 m. Remiantis šiais duomenų šaltiniais patikrinimo metu nustatyta, kad ūkininko sodybos statybos vertė sudarė 330 484,25 Lt arba 300 636 Lt daugiau nei nurodė pareiškėjai, o gyvenamojo namo – 195 784 Lt arba 115 784 Lt daugiau nei nurodė pareiškėjai.

Dėl papildomai su pastabomis pateiktų dokumentų VMI pažymi, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad šiuose lapuose nurodyti darbų ir išlaidų aprašymai, mato vienetai, normos, kiekiai ir kainos, tačiau iš pateiktų duomenų negalima suprasti, kokiam objektui turėtų būti priskirti šie darbai, kokia apimtimi juos reikėtų vertinti ir pan. Mano, jog šie dokumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytų namų statybos išlaidų ir negali būti vertinami kaip įrodymai pagrindžiantys pareiškėjų poziciją.

Akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai jokių papildomų ir / ar naujų dokumentų pagrindžiančių ūkininko sodybos ir gyvenamojo namo statybos išlaidas su pastabomis nepateikė, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti patikrinimo metu nustatytų statybos išlaidų.

Atsakovė sutinka su MGK sprendimu, kuriame MGK susipažinusi su pateikta lokaline sąmata, įvertinusi jos pateikimo momentą, laikėsi pozicijos, kad šis dokumentas nepagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjai patyrė būtent tokio dydžio išlaidas statybos darbams atlikti. Nustatyta, kad lokalinė sąmata pateikta po pakartotinio patikrinimo akto surašymo. Nurodo, jog MGK pažymėjo, jog iš pateiktų dokumentų turinio negalima teigti, jog tai yra turto vertintojo atliktas konkretaus turto vertinimas (be adresų, juose nėra jokių šį turtą identifikuojančių duomenų), kaip kad teigia pareiškėjai, iš dokumentą pasirašiusio asmens pavardės su nuoroda į atestato numerį, nėra pagrindo tvirtinti, jog tai turto vertinimo dokumentai. Be to, lokalinė sąmata priskiriama prie projektinių statybos dokumentų, todėl negalima sutikti su pareiškėjų tvirtinimu, jog būtent šis dokumentas įrodo pareiškėjų statyboms patirtų išlaidų sumą. Juolab, kad iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog lokalinės sąmatos buvo sudarytos ne projektuojant ginče aptariamus objektus, o 2020 m., be to, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), lokalinė sąmata sudaryta pagal 2010 m. kovo mėn. kainas, kai patys sutuoktiniai mokesčių administratoriui yra nurodę šio gyvenamojo namo statybas vykdę 2010–2012 m. Atkreipia dėmesį į pareiškėjo mokesčių administratoriui dėstomos pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą – pirminio patikrinimo bei mokestinio ginčo metu pareiškėjas mokesčių administratoriui tvirtino ir įrodinėjo, jog ūkininko sodybos ir gyvenamojo namo statybų išlaidos sudarė atitinkamai 30 000 Lt ir 80 000 Lt, o atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą, pareiškėjas jau sutinka su gerokai didesne bendra jo neva patirtų statybos išlaidų suma ir, remdamasis pateiktomis sąmatomis, tvirtina, jog ūkininko sodybos statybos išlaidos sudarė 94 772,39 Lt (daugiau nei tris kartus didesnės, nei buvo nurodyta pirminiame paaiškinime) bei gyvenamojo namo – 61 891,23 Lt (šiek tiek mažesnėmis, nei buvo nurodyta pirminiame paaiškinime), todėl pripažinti, jog pareiškėjai patyrė būtent tokio dydžio statybos išlaidas, kokios yra nurodytos pateiktose lokalinėse sąmatose nėra pagrindo.

Akcentuoja, kad siekdamas nustatyti kuo tikslesnį pareiškėjų 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų santaupų likutį, mokesčių administratorius, vertino sutuoktinių 1995–2002 m. teiktų brangų turtą įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijų duomenis, iš kurių ir nustatė, kad pareiškėjai patys šiose deklaracijose deklaravo savo santaupų iki 1993 m. liepos 1 d. sumą –15 500 Lt. Iš viso Pareiškėjai 1995–2002 m. laikotarpiu deklaravo gavę 425 905 Lt pajamas (darbo užmokestis, dovanų gautos piniginės lėšos, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos) bei patyrę 397 953 Lt išlaidas (pirktas nekilnojamasis turtas, investuotos lėšos į UAB „Helena“, suteikta paskola UAB „Frolana“). Teigia, kad šiuos pačių pareiškėjų nurodytose deklaracijose teiktus duomenis mokesčių administratorius ir vertino kaip pagrindą nustatant pareiškėjų galimai 2004 m. sausio 1 d. turėtų santaupų grynaisiais pinigais likutį. Pažymi, kad patys pareiškėjai neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymų (pirmasis nurodymas duotas pirminio, antrasis – pakartotinio patikrinimo metu 2019 m. spalio 24 d.) pateikti informaciją apie turėtus grynųjų pinigų likučius 2003 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 1 d. bei nurodyti pajamų šaltinius, panaudotus santaupoms grynaisiais pinigais sukaupti, apsiribodami bendro pobūdžio paaiškinimais, jog 2003 m. gruodžio 31 d. buvo sukaupę grynųjų piniginių lėšų likutį – 505 000 Lt. Teigia, kad VMI, įvertinusi brangaus turto deklaracijų duomenis, kurias teikė patys pareiškėjai už 1995–2002 m. laikotarpį, apskaičiavo, kad sutuoktiniai pagal jų pačių iš oficialių pajamų šaltinių gautas pajamas 2002 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti ne didesnį kaip 75 452 Lt grynųjų pinigų likutį (425 905 Lt brangaus turto deklaracijose deklaruota pajamų suma – 350 453 Lt faktiškai patirtos išlaidos).

Pažymi, kad pareiškėjai mokesčių administratoriui neteikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) likučius 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos. Atkreipia dėmesį, kad pakartotino mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo 46,04 Lt piniginių lėšų likutį banke ir faktiškai galėjo disponuoti 230 452 Lt grynųjų pinigų suma, kuri turėjo būti deklaruota Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje. Tačiau nors pareiškėjai nurodytos deklaracijos nepateikė bei nedeklaravo grynųjų pinigų sumos, patikrinimo metu vertinta, jog pareiškėjai 2004 m. sausio 1 d. galėjo turėti ne daugiau kaip 230 452 Lt santaupų grynaisiais pinigais. Teigia, kad patikrinimo metu buvo įvertintos 2007 m. liepos 17 d. gautos 14 500 Lt garažo (bokso) (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamos.

Pareiškėjai nesutikdami su patikrinimo akto išvadomis pateikė Inspekcijai 2020-03-17 rašytines pastabas, kuriose išdėstė nesutikimo motyvus (Komisijos byla, t. 3, b. l. 16).

Pareiškėjai nesutinka su VMI ir MGK sprendimais iš dalies, t. y. nesutinka su pastatytų pastatų statybos kaina ir nurodo, kad statybos kaina buvo mažesnė nei apskaičiavo mokesčių administratorius ir savo poziciją grindžia pateikta lokaline sąmata; nesutinka dėl santaupų likučio 2003-12-31 datai ir nurodo, kad patikrinimo metu buvo neteisingai įvertintos dovanotos lėšos, t. y. buvo gauta 7000 Lt daugiau dovanų, taip pat nebuvo įvertinti keturi nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai bei nurodo, kad tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo įvertinta 14 500 Lt suma gauta pardavus garažą.

Pareiškėjai nesutinka su VMI atliktu paskaičiavimu, kiek kainuotų pastatyti du pastatus, kurių vieną iki 2007 metų pabaigos valdė pareiškėjai (tai yra (duomenys neskelbtini),), o kitą (tai yra (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo iki šiol. Teigia, jog abu šiuos pastatus jie statė ūkio būdu, pirmojo namo statybai išleido apie 30 000 Lt, o antrojo apie 80 000 Lt, tačiau galėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus tik labai neženkliai sumai. Nurodo, kad VMI rėmėsi uždarosios akcinės bedrovės „Sistela“ kainynu ir įvertino, kad pastato (duomenys neskelbtini), statybai pareiškėjai patyrė 330 636 Lt išlaidų, o pastato (duomenys neskelbtini), statybai patyrė 195 784 Lt išlaidų. Kadangi pareiškėjai nesutiko su VMI paskaičiavimu, todėl kreipėsi į turinčią tinkamą kvalifikaciją specialistę R. J. M., kuri pateikė lokalines sąmatas, kiek kainavo pastatyti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (statyba vyko 2007 metais) ir (duomenys neskelbtini) (statyba vyko 2010-2012 metais), jos buvo pateiktos ir VMI. Nurodo, jog specialistė nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo kainą sudarė 94 772,39 Lt (27 447,98 Eur), o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo kainą sudarė 61 891,23 Lt (17 924,94 Eur). Pareiškėjai pažymi, kad šios sumos minimos ir MGK sprendimuose, tačiau MGK jomis nesivadovavo, nes jos pateiktos „po pakartotinio patikrinimo akto surašymo“, be to pateiktos lokalinės sąmatos „nepagrindžia aplinkybės, jog sutuoktiniai patyrė būtent tokio dydžio išlaidas statybos darbams atlikti“. Pareiškėjai mano, kad specialistės paskaičiavimai yra teisingi, nes ji apžiūrėjo ir įvertino pastatus, atliko individualų paskaičiavimą, ko neatliko VMI darbuotojai, kurie rėmėsi tik sustambintais įkainiais (1 kub. m. pastato skaičiavimu, nevertindami konkrečiam pastatui atliktų darbų kiekio ir kainų), nevertino to, kad pastatai buvo statomi ūkio būdu.

Pareiškėjai nurodo nesutinkantys su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis pastatų statybos išlaidomis, kadangi VMI nurodyta statybos išlaidų suma pagrįsta „Sistela“ duomenų, taikomų statybos veiklą, viešuosius pirkimus vykdančioms įmonėms, organizacijoms, bazės vertinimu negali būti taikoma ginčo atveju. Tačiau teismo posėdyje apklausta R. J. M. patvirtino, jog skaičiavimus taip pat atliko remdamasi „Sistela“ skaičiavimo sistema. Todėl nesutiktina su pareiškėjų argumentu, jog mokesčių administratorius nepagrįstai pastatų statybos kainą apskaičiavo vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu.

Pareiškėjai nurodo, jog patikrinimo metu buvo neteisingai įvertintos dovanotos lėšos, t. y. buvo gauta 7000 Lt daugiau dovanų, o taip pat nebuvo įvertinti keturi nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai vykę iki 2000-12-01.