- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- eI3-711-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02329-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. K., F. K.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
- Kategorijos
- 12.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų F. K. ir H. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai H. K. ir F. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) iš dalies panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-179 „Dėl H. K. 2020-03-17 pastabų dėl 2020-02-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. (21.222)FR0680-115“; 2) iš dalies panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2020 m. birželio 12 d. sprendimą „Dėl H. K. skundo“ Nr. S-105(7-95/2020); 3) nustatyti, kad H. K. 2012-2016 m. gavo 4 070 Lt ir 1 127,93 Eur pirties nuomos pajamų, apskaičiuojant nuo jų gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), delspinigius bei 10 procentų baudos; H. K. 2016 m. gavo 1 863 Eur individualios veiklos pajamų, apskaičiuojant nuo jų GPM, delspinigius ir 10 procentų baudos; H. K. už 2016 metus gavo 3 060,84 Eur kitų pajamų, apskaičiuojant nuo jų GPM, delspinigius ir 10 procentų baudos; 4) iš dalies panaikinti VMI 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-180 „Dėl F. K. 2020-03-17 pastabų dėl 2020-02-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. (21.222)FR0680-116“; 5) iš dalies panaikinti MGK 2020 m. birželio 12 d. sprendimą „Dėl F. K. skundo“ Nr. S-110(7-96/2020) 6) nustatyti, kad F. K. už 2016 metus gavo 3 060,84 Eur kitų pajamų, apskaičiuojant nuo jų GPM, delspinigius ir 10 procentų baudos.
Nurodo, jog VMI, atlikusi pareiškėjų mokesčių deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą, 2020 m. vasario 18 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (21.222) FR0680-115, kuriuo pareiškėjai buvo apskaičiuota 18 012,03 Eur GPM. Pareiškėjos teigimu, ji teikė pastabas, tačiau VMI 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-179 „Dėl H. K. 2020-03-17 Pastabų dėl 2020-02-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. (21.222)FR0680 - 115“ su pastabomis nesutiko, patvirtino Patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR0680-115 ir jame papildomai apskaičiuotus 18 012,03 Eur GPM, apskaičiavo 9118 Eur GPM delspinigių, skyrė 5404 Eur GPM baudą.
Atlikusi pareiškėjo patikrinimą, VMI 2020 m. vasario 18 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR0680-116, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota 17 572,78 Eur GPM. Nurodo, kad pareiškėjas teikė pastabas, tačiau VMI 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-180 „Dėl F. K. 2020-03-17 Pastabų dėl 2020-02-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr. (21.222) FR0680-116“ su pastabomis nesutiko, patvirtino Patikrinimo aktą Nr.(21.222) FR0680-116 ir jame papildomai apskaičiuotus 17 572,78 Eur GPM, apskaičiavo 9 027 Eur GPM delspinigių, skyrė 5 272 Eur GPM baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, jog nesutikdami su tuo, kad jiems yra prievolė mokėti nurodyto dydžio GPM, kreipėsi į MGK dėl VMI 2020 m. balandžio 1 d. sprendimų Nr. (21.222) FR0682-179 ir Nr. (21.222) FR0682-180 panaikinimo. Nurodo, kad MGK 2020 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. S-105(7-95/2020) „Dėl H. K. skundo“, kuriuo buvo patvirtintas VMI sprendimas Nr. (21.222) FR0682-179 dalyje dėl nurodymo pareiškėjai sumokėti į biudžetą 18 012,03 Eur GPM ir 9118 Eur GPM delspinigius, bei pakeista dalis dėl baudos dydžio - ji buvo sumažinta iki 1801 Eur. Be to, MGK 2020 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. S-110(7-96/2020 „Dėl F. K. skundo“, kuriuo buvo patvirtintas VMI sprendimas Nr. (21.222) FR0682-180 dalyje dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti į biudžetą 17 572,78 Eur GPM ir 9027 Eur GPM delspinigius, bei pakeista dalis dėl baudos dydžio - ji buvo sumažinta iki 1 757 Eur.
Pareiškėjai iš dalies nesutinka su VMI ir MGK sprendimais, teigdami, jog nebuvo tinkamai apskaičiuotos pareiškėjų išlaidos ir gautos pajamos, iš dalies nesutinka su paskaičiuotu GPM dydžiu (tuo pačiu ir su delspinigiais ir bauda), mano, kad pareiškėjų gautos „kitos pajamos“, nuo kurių yra prievolė mokėti mokesčius sudaro ne 714 212,62 Lt ir 27 459,22 Eur, o kiekvieno atskirai 357 106,31 Lt ir 13 729,61 Eur, bet 6121,68 Eur, tai yra kiekvieno pareiškėjo atskirai - 3060,84 Eur.
Nurodo, jog VMI patikrinimo aktuose Nr. (21.222)FR0680-116 ir Nr. (21.222)FR0680-115 atliko paskaičiavimus, kokias pajamas pareiškėjai yra deklaravę, remiantis Brangų turtą įsigijančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijomis už 1995-2002 metus, kuriose buvo nurodyti pajamų šaltiniai. Remiantis tokiais duomenimis VMI paskaičiavo, kad 1995-2002 metais pareiškėjai deklaravo 425 905 Lt, ši suma susidarė iš darbo užmokesčio, santaupų iki 1993 m. liepos 1 d., taip pat iš dovanotų pareiškėjams lėšų ir nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Pareiškėjų teigimu, santaupų likutis yra didesnis, nes mokesčių administratorius nevertino rašytinių įrodymų ir pareiškėjų paaiškinimų. Nurodo, kad dovanotos lėšos patikrinimo aktuose Nr. (21.222)FR0680-116 ir Nr. (21.222)FR0680-115 yra nurodytos teisingos, tačiau pareiškėjui buvo dovanota ne 136 800 Lt., tačiau 142 800 Lt, tai yra 7000 Lt daugiau. Be to, nei VMI, nei MGK nevertino dar kelių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, kurių pagrindu pareiškėjai įgijo lėšas. Nurodo, jog už nekilnojamo turto pardavimą 1994-2000 metais pareiškėjai gavo 332 797 Lt (53 577 + 35 000 + 214 220 + 30 000) pajamų. Pareiškėjai pažymi, jog yra ūkininkai, pareiškėja yra pateikusi du sąsiuvinius, kuriuose yra užfiksuotos pajamos iš 1991-2002 m. vykdytos ūkio veiklos (už vėlesnius periodus tokių duomenų pateikta nebuvo), tokios pajamos sudarė 112 479,30 Lt, per metus jos siekdavo nuo 7113 Lt iki 10 454,40 Lt. Teigia, kad VMI į pajamas neįtraukė 2007 m. liepos 17 d. parduoto garažo (bokso) (duomenys neskelbtini), pajamų už 14 500 Lt.
Nurodo, kad VMI atliko paskaičiavimą, kiek kainuotų pastatyti du pastatus, kurių vieną iki 2007 metų pabaigos valdė pareiškėjai (tai yra (duomenys neskelbtini), o kitą (tai yra (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo iki šiol. Teigia, kad abu šiuos pastatus pareiškėjai statė ūkio būdu, pirmojo namo statybai išleido apie 30 000 Lt, o antrojo apie 80 000 Lt, tačiau galėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus tik labai neženkliai sumai. Nurodo, kad VMI rėmėsi uždarosios akcinės bedrovės „Sistela“ kainynu ir įvertino, kad pastato (duomenys neskelbtini), statybai pareiškėjai patyrė 330 636 Lt išlaidų, o pastato (duomenys neskelbtini), statybai patyrė 195 784 Lt išlaidų. Pareiškėjų teigimu, kadangi jie nesutiko su VMI paskaičiavimu, todėl kreipėsi į turinčią tinkamą kvalifikaciją specialistę R. J. M., kuri pateikė lokalines sąmatas, kiek kainavo pastatyti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (statyba vyko 2007 metais) ir (duomenys neskelbtini) (statyba vyko 2010-12 metais), jos buvo pateiktos ir VMI. Specialistė vadovavosi projektine dokumentacija, atliko objektų apžiūrą, pilną fotofiksaciją ir matavimus vietoje, t. y. įvertino medinių rąstinių konstrukcijų storius, formą ir montavimo technologiją, vertino tą aplinkybę, kad statytojai darbus atliko savo jėgomis, todėl skaičiuojamieji darbų įkainiai nebuvo aktualūs, buvo svarbu nustatyti tik statybos leidimo metu pirktų statybinių medžiagų kainą, išskyrus medieną, kurią pareiškėjai buvo įsigiję anksčiau. Nurodo, jog specialistė nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo kainą sudarė 94 772,39 Lt (27 447,98 Eur), o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo kainą sudarė 61 891,23 Lt (17 924,94 Eur). Pareiškėjai pažymi, kad šios sumos minimos ir MGK sprendimuose, tačiau MGK jomis nesivadovavo, nes jos pateiktos „po pakartotinio patikrinimo akto surašymo“, be to pateiktos lokalinės sąmatos „nepagrindžia aplinkybės, jog sutuoktiniai patyrė būtent tokio dydžio išlaidas statybos darbams atlikti“. Pareiškėjai mano, kad specialistės paskaičiavimai yra teisingi, nes ji apžiūrėjo ir įvertino pastatus, atliko individualų paskaičiavimą, ko neatliko VMI darbuotojai, kurie rėmėsi tik sustambintais įkainiais (1 kub. m. pastato skaičiavimu, nevertindami konkrečiam pastatui atliktų darbų kiekio ir kainų), nevertino to, kad pastatai buvo statomi ūkio būdu.
Teigia, kad VMI siekdama paskaičiuoti „kitas pajamas“, nuo kurių pareiškėjams kiltų prievolė mokėti GPM, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atliko paskaičiavimus 8 lentelėje. Mano, kad joje yra dvi klaidos - likutis ne banke 2012 m. sausio 1 d. turi būti ne 55 647,01 Lt, bet 798 883,25 Lt, o „Patirtos gyvenamojo namo statybos išlaidos“ turi būti ne 65 280,27 Lt, bet 20 630 Lt (tai yra 1/3 dalis nuo viso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos išlaidų). Todėl „kitų pajamų“, kurios šioje lentelėje yra nurodytos kaip 41 250,24 Lt, neturi būti, o grynųjų pinigų likutis 2013 m. sausio 1 d. turi būti 749 700,26 Lt.
Nurodo, kad VMI atliko paskaičiavimus ar pareiškėjai gavo „kitas pajamas“ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad „kitų pajamų nebuvo“. Pareiškėjai nesutinka su likučio ne banke paskaičiavimu 2013 m. sausio 1 d. ir teigia, jog buvo neteisingai nurodytas pradinis likutis - vietoje 3063,62 Lt jis turi būti 749 700,26 Lt, todėl įvertinus visas pareiškėjų pajamas ir išlaidas per 2013 metus, grynųjų pinigų likutis 2014 m. sausio 1 d. turi būti ne 14 323,60 Lt bet 760 960,24 Lt.
Pažymi, kad VMI atliko paskaičiavimus ar pareiškėjai gavo ,,kitas pajamas“ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad „kitos pajamos“ sudarė 672 962,38 Lt. Su tuo pareiškėjai nesutinka, nes buvo neteisingai paskaičiuotas likutis ne banke 2014 m. sausio 1 d. - vietoje 14 323,60 Lt jis turi būti 760.960,24 Lt., todėl grynųjų pinigų likutis 2015 m. sausio 1 d. turi būti 73 674,26 Lt., o „kitų pajamų“, lygių 672 962,38 Lt, nėra, todėl ir prievolės mokėti GPM nuo jų taip pat nėra.
VMI atlikusi paskaičiavimus ar pareiškėjai gavo „kitas pajamas“ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustatė, kad „kitos pajamos“ sudarė 4231,15 Eur. Pareiškėjai su tuo nesutinka ir nurodo, jog buvo neteisingai paskaičiuotas likutis ne banke 2015 m. sausio 1 d. – vietoje 0 Eur, jis turi būti 21 337,54 Eur (73 674,26 Lt). Todėl grynųjų pinigų likutis 2016 m. sausio 1 d. turi būti 26 807,39 Eur, o „kitų pajamų“, lygių 4 231,15 Eur, nėra, todėl ir prievolės mokėti GPM nuo jų taip pat nėra.
Be to, VMI atliko paskaičiavimus ar pareiškėjai gavo „kitas pajamas“ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nustatė, kad „kitos pajamos“ sudarė 23 228,07 Eur. Pareiškėjų įsitikinimu, buvo neteisingai paskaičiuotas likutis ne banke 2016 m. sausio 1 d. - vietoje 9701 Eur, jis turi būti 26 807,39 Eur. Todėl grynųjų pinigų likutis 2017 m. sausio 1 d. turi būti 67 072,l3 Eur., o „kitų pajamų“, lygių 23 228,07 Eur, nėra, tačiau yra „kitos pajamos“, lygios 6121,68 Eur, todėl yra prievolė mokėti GPM nuo jų. Pareiškėjai sutinka, kad yra „kitos pajamos“, lygios 6121,68 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai patikslino, jog pareiškėjai (kiekvienas iš jų) už 2016 metus gavo po 5160,84 Eur pajamų, apskaičiuojant nuo jų GPM, delspinigius ir 10 proc. baudą, o ne skunde nurodytą 3060,84 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad atlikto patikrinimo metu pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio bazė nustatyta pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą, pritaikius išlaidų metodą. Pažymi, jog atlikus pareiškėjos mokestinį tyrimą (2017-12-01 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-1603), nustatyta, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2011 - 2012 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms pareiškėja ir jos sutuoktinis panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. mokesčių mokėtoja ir jos sutuoktinis nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius. Teigia, kad VMI, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. VMI patikrinimo metu remdamasi VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (apie gautas su darbo santykiais susijusias pajamas ir kitas išmokas, turimą VĮ „Registrų centras“ informaciją apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamą turtą), iš Lietuvos komercinių bankų gauta informacija, pareiškėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimais bei kita patikrinimo metu surinkta informacija, apskaičiavo pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2012 - 2016 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas.
Nurodo, jog ginčas yra kilęs dėl dviejų statinių: pastato – ūkininko sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos. Pareiškėja ir jos sutuoktinis paaiškinimuose nurodė, kad abu objektai buvo statomi ūkio būdu ir ūkininko sodybos statybos išlaidos sudarė 30 000 Lt, o gyvenamojo namo statybos išlaidos sudarė 80 000 Lt. Teigia, kad pareiškėjai ūkininko sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos išlaidoms pagrįsti pateikė dokumentų, kuriuose nurodyta pirktų prekių vertė 151,75 Lt, o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaidoms pagrįsti pateikė dokumentų, kuriuose nurodyta pirktų prekių vertė 140 Lt. Kitų šių objektų statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėja ir jos sutuoktinis nepateikė. Nurodo, jog patikrinimo metu atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kitų statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl mokesčių administratorius statybos išlaidas nustatė remdamasis kitais leistinais šaltiniais, t. y. UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu bei Lietuvos Respublikos statistikos departamento statistine informacija apie pagrindinius ekonominės ir socialinės raidos rodiklius 2005 - 2010 m. Remiantis šiais duomenų šaltiniais patikrinimo metu nustatyta, kad ūkininko sodybos statybos vertė sudarė 330 484,25 Lt arba 300 636 Lt daugiau nei nurodė pareiškėjai, o gyvenamojo namo – 195 784 Lt arba 115 784 Lt daugiau nei nurodė pareiškėjai.
Dėl papildomai su pastabomis pateiktų dokumentų VMI pažymi, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad šiuose lapuose nurodyti darbų ir išlaidų aprašymai, mato vienetai, normos, kiekiai ir kainos, tačiau iš pateiktų duomenų negalima suprasti, kokiam objektui turėtų būti priskirti šie darbai, kokia apimtimi juos reikėtų vertinti ir pan. Mano, jog šie dokumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytų namų statybos išlaidų ir negali būti vertinami kaip įrodymai pagrindžiantys pareiškėjų poziciją.
Akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai jokių papildomų ir / ar naujų dokumentų pagrindžiančių ūkininko sodybos ir gyvenamojo namo statybos išlaidas su pastabomis nepateikė, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti patikrinimo metu nustatytų statybos išlaidų.
Atsakovė sutinka su MGK sprendimu, kuriame MGK susipažinusi su pateikta lokaline sąmata, įvertinusi jos pateikimo momentą, laikėsi pozicijos, kad šis dokumentas nepagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjai patyrė būtent tokio dydžio išlaidas statybos darbams atlikti. Nustatyta, kad lokalinė sąmata pateikta po pakartotinio patikrinimo akto surašymo. Nurodo, jog MGK pažymėjo, jog iš pateiktų dokumentų turinio negalima teigti, jog tai yra turto vertintojo atliktas konkretaus turto vertinimas (be adresų, juose nėra jokių šį turtą identifikuojančių duomenų), kaip kad teigia pareiškėjai, iš dokumentą pasirašiusio asmens pavardės su nuoroda į atestato numerį, nėra pagrindo tvirtinti, jog tai turto vertinimo dokumentai. Be to, lokalinė sąmata priskiriama prie projektinių statybos dokumentų, todėl negalima sutikti su pareiškėjų tvirtinimu, jog būtent šis dokumentas įrodo pareiškėjų statyboms patirtų išlaidų sumą. Juolab, kad iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog lokalinės sąmatos buvo sudarytos ne projektuojant ginče aptariamus objektus, o 2020 m., be to, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), lokalinė sąmata sudaryta pagal 2010 m. kovo mėn. kainas, kai patys sutuoktiniai mokesčių administratoriui yra nurodę šio gyvenamojo namo statybas vykdę 2010–2012 m. Atkreipia dėmesį į pareiškėjo mokesčių administratoriui dėstomos pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą – pirminio patikrinimo bei mokestinio ginčo metu pareiškėjas mokesčių administratoriui tvirtino ir įrodinėjo, jog ūkininko sodybos ir gyvenamojo namo statybų išlaidos sudarė atitinkamai 30 000 Lt ir 80 000 Lt, o atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą, pareiškėjas jau sutinka su gerokai didesne bendra jo neva patirtų statybos išlaidų suma ir, remdamasis pateiktomis sąmatomis, tvirtina, jog ūkininko sodybos statybos išlaidos sudarė 94 772,39 Lt (daugiau nei tris kartus didesnės, nei buvo nurodyta pirminiame paaiškinime) bei gyvenamojo namo – 61 891,23 Lt (šiek tiek mažesnėmis, nei buvo nurodyta pirminiame paaiškinime), todėl pripažinti, jog pareiškėjai patyrė būtent tokio dydžio statybos išlaidas, kokios yra nurodytos pateiktose lokalinėse sąmatose nėra pagrindo.
Akcentuoja, kad siekdamas nustatyti kuo tikslesnį pareiškėjų 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų santaupų likutį, mokesčių administratorius, vertino sutuoktinių 1995–2002 m. teiktų brangų turtą įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijų duomenis, iš kurių ir nustatė, kad pareiškėjai patys šiose deklaracijose deklaravo savo santaupų iki 1993 m. liepos 1 d. sumą –15 500 Lt. Iš viso Pareiškėjai 1995–2002 m. laikotarpiu deklaravo gavę 425 905 Lt pajamas (darbo užmokestis, dovanų gautos piniginės lėšos, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos) bei patyrę 397 953 Lt išlaidas (pirktas nekilnojamasis turtas, investuotos lėšos į UAB „Helena“, suteikta paskola UAB „Frolana“). Teigia, kad šiuos pačių pareiškėjų nurodytose deklaracijose teiktus duomenis mokesčių administratorius ir vertino kaip pagrindą nustatant pareiškėjų galimai 2004 m. sausio 1 d. turėtų santaupų grynaisiais pinigais likutį. Pažymi, kad patys pareiškėjai neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymų (pirmasis nurodymas duotas pirminio, antrasis – pakartotinio patikrinimo metu 2019 m. spalio 24 d.) pateikti informaciją apie turėtus grynųjų pinigų likučius 2003 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 1 d. bei nurodyti pajamų šaltinius, panaudotus santaupoms grynaisiais pinigais sukaupti, apsiribodami bendro pobūdžio paaiškinimais, jog 2003 m. gruodžio 31 d. buvo sukaupę grynųjų piniginių lėšų likutį – 505 000 Lt. Teigia, kad VMI, įvertinusi brangaus turto deklaracijų duomenis, kurias teikė patys pareiškėjai už 1995–2002 m. laikotarpį, apskaičiavo, kad sutuoktiniai pagal jų pačių iš oficialių pajamų šaltinių gautas pajamas 2002 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti ne didesnį kaip 75 452 Lt grynųjų pinigų likutį (425 905 Lt brangaus turto deklaracijose deklaruota pajamų suma – 350 453 Lt faktiškai patirtos išlaidos).
Pažymi, kad pareiškėjai mokesčių administratoriui neteikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) likučius 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos. Atkreipia dėmesį, kad pakartotino mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo 46,04 Lt piniginių lėšų likutį banke ir faktiškai galėjo disponuoti 230 452 Lt grynųjų pinigų suma, kuri turėjo būti deklaruota Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje. Tačiau nors pareiškėjai nurodytos deklaracijos nepateikė bei nedeklaravo grynųjų pinigų sumos, patikrinimo metu vertinta, jog pareiškėjai 2004 m. sausio 1 d. galėjo turėti ne daugiau kaip 230 452 Lt santaupų grynaisiais pinigais. Teigia, kad patikrinimo metu buvo įvertintos 2007 m. liepos 17 d. gautos 14 500 Lt garažo (bokso) (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamos.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl VMI 2020 m. balandžio 1 d. sprendimų Nr. (21.222) FR0682-179 ir Nr. (21.222) FR0682-180 dalies bei MGK 2020 m. birželio 12 d. sprendimų Nr. S-105(7-95/2020) ir Nr. S-110(7-96/2020) dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog VMI atliko pakartotinį pareiškėjų GPM patikrinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31, siekiant įvertinti VMI 2019-07-09 Sprendime išdėstytas aplinkybes bei naujai pateiktus dokumentus, ir 2020-02-18 surašė patikrinimo aktus Nr. (21.222) FR0680-115 ir Nr. (21.222) FR0680-116 (Komisijos byla, t. 2, b. l. 24-36; t. 3, b. l. 23-36).
Patikrinimo metu nustatyta, kad 2012, 2014 - 2016 metais pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 714 212,62 Lt ir 27 459,22 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. ir 3.92 straipsnių nuostatomis minėtos pajamos padalintos sutuoktiniams lygiomis dalimis, t. y. po 357 106,31 Lt ir 13 729,61 Eur.
Pareiškėjai nesutikdami su patikrinimo akto išvadomis pateikė Inspekcijai 2020-03-17 rašytines pastabas, kuriose išdėstė nesutikimo motyvus (Komisijos byla, t. 3, b. l. 16).
Pareiškėjai nesutinka su VMI ir MGK sprendimais iš dalies, t. y. nesutinka su pastatytų pastatų statybos kaina ir nurodo, kad statybos kaina buvo mažesnė nei apskaičiavo mokesčių administratorius ir savo poziciją grindžia pateikta lokaline sąmata; nesutinka dėl santaupų likučio 2003-12-31 datai ir nurodo, kad patikrinimo metu buvo neteisingai įvertintos dovanotos lėšos, t. y. buvo gauta 7000 Lt daugiau dovanų, taip pat nebuvo įvertinti keturi nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai bei nurodo, kad tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo įvertinta 14 500 Lt suma gauta pardavus garažą.
Atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais apskaičiavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma yra skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių vertinimo kriterijų. Tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007; 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2491/2011; 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-45-438/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi pareiškėjai nepateikė mokesčių administratoriui neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kokiomis pajamomis jie dengė patirtas išlaidas, mokesčių administratorius taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas ir apskaičiavo pareiškėjams priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikęs Taisyklių 6.3.3 punkte numatytą išlaidų metodą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl dviejų statinių (228,37 kv. m. bendro ploto pastato – ūkininko sodybos (duomenys neskelbtini), (toliau – ūkininko sodyba) ir 152,84 kv. m. bendro ploto rąstinio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas) statybos kainos nustatymo.
Pareiškėjai nesutinka su VMI atliktu paskaičiavimu, kiek kainuotų pastatyti du pastatus, kurių vieną iki 2007 metų pabaigos valdė pareiškėjai (tai yra (duomenys neskelbtini),), o kitą (tai yra (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo iki šiol. Teigia, jog abu šiuos pastatus jie statė ūkio būdu, pirmojo namo statybai išleido apie 30 000 Lt, o antrojo apie 80 000 Lt, tačiau galėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus tik labai neženkliai sumai. Nurodo, kad VMI rėmėsi uždarosios akcinės bedrovės „Sistela“ kainynu ir įvertino, kad pastato (duomenys neskelbtini), statybai pareiškėjai patyrė 330 636 Lt išlaidų, o pastato (duomenys neskelbtini), statybai patyrė 195 784 Lt išlaidų. Kadangi pareiškėjai nesutiko su VMI paskaičiavimu, todėl kreipėsi į turinčią tinkamą kvalifikaciją specialistę R. J. M., kuri pateikė lokalines sąmatas, kiek kainavo pastatyti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (statyba vyko 2007 metais) ir (duomenys neskelbtini) (statyba vyko 2010-2012 metais), jos buvo pateiktos ir VMI. Nurodo, jog specialistė nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo kainą sudarė 94 772,39 Lt (27 447,98 Eur), o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatymo kainą sudarė 61 891,23 Lt (17 924,94 Eur). Pareiškėjai pažymi, kad šios sumos minimos ir MGK sprendimuose, tačiau MGK jomis nesivadovavo, nes jos pateiktos „po pakartotinio patikrinimo akto surašymo“, be to pateiktos lokalinės sąmatos „nepagrindžia aplinkybės, jog sutuoktiniai patyrė būtent tokio dydžio išlaidas statybos darbams atlikti“. Pareiškėjai mano, kad specialistės paskaičiavimai yra teisingi, nes ji apžiūrėjo ir įvertino pastatus, atliko individualų paskaičiavimą, ko neatliko VMI darbuotojai, kurie rėmėsi tik sustambintais įkainiais (1 kub. m. pastato skaičiavimu, nevertindami konkrečiam pastatui atliktų darbų kiekio ir kainų), nevertino to, kad pastatai buvo statomi ūkio būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėja kartu su 2020-03-17 pastabomis VMI pateikė lokalinę sąmatą, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, buvo pateikta ne pilnos apimties, bet tik dalis sąmatos – 4 lapai (Komisijos byla, t. 3, l. 16-20). Teismo posėdyje pareiškėja teigė siuntusi el. paštu visą sąmatą, ir jai nežinomos priežastys, kodėl VMI gavo tik 4 lapus. Jos teigimu, VMI neprašė pateikti pilnos apimties dokumento, tačiau, kaip matyti, patikrinimo metu šios sąmatos ir nevertino.
Kaip matyti iš VMI ginčijamo sprendimo turinio, VMI dėl papildomai su pastabomis pateiktų dokumentų pažymėjo, jog iš pateiktų dokumentų (4 lapų) matyti, kad šiuose lapuose nurodyti darbai ir išlaidų aprašymai, mato vienetai, normos, kiekiai ir kainos. Dokumentą sudarė ir pasirašė R. M.. Iš pateiktų dokumentų negalima suprasti, kokiam objektui turėtų būti priskirti šie darbai, kokia apimtimi juos reikėtų vertinti ir pan. Atsižvelgdama į tai, VMI konstatavo, jog šie dokumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytų namų statybos išlaidų ir negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjų poziciją.
Pareiškėja po mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijos 2020-05-19 posėdyje (2020-05-20) pateikė Komisijai papildomus dokumentus (lokalinę sąmatą), kurių tik dalis (kaip nurodyta Sprendime, buvo pateikti 4 lapai) buvo pateikta ir Inspekcijai su pastabomis dėl patikrinimo akto (Komisijos bylos t. 3, l. 142). Susipažinusi su pateiktais dokumentais, įvertinusi jų pateikimo momentą, Komisija laikėsi pozicijos, kad šie dokumentai nepagrindžia aplinkybės, jog sutuoktiniai patyrė būtent tokio dydžio išlaidas statybos darbams atlikti. Komisija pažymėjo, jog įprastai pirmenybė teikiama pirminiams, laiko ir kitų aplinkybių nepaveiktiems parodymams, todėl jau po atliktų kontrolės veiksmų pateikti dokumentai vertintini kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. J. M. paaiškino, jog sudarydama minimų pastatų lokalines sąmatas vadovavosi šių statinių projektine dokumentacija, kadastrinių matavimų bylomis, atliko objektų apžiūrą, pilną fotofiksaciją ir matavimus vietoje, t. y. įvertino medinių rąstinių konstrukcijų storius, formą ir montavimo technologiją, vertino tą aplinkybę, kad statytojai darbus atliko savo jėgomis, todėl skaičiuojamieji darbų įkainiai nebuvo aktualūs, buvo svarbu nustatyti tik statybos leidimo metu pirktų statybinių medžiagų kainą, išskyrus medieną, kurią pareiškėjai buvo įsigiję anksčiau. Paaiškino, jog skaičiavimai atlikti sertifikuota skaičiavimo sistema „Sistela“. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kainas skaičiavo 2010.03 lygiu, pastato (duomenys neskelbtini), kainas skaičiavo 2007.03 lygiu. Pastatai, R. J. M. teigimu, pastatyti nenukrypus nuo projektų. Pažymėjo, jog turi ilgametę patirtį sudarant lokalines sąmatas, tai pagrindžia ir jos turimi 2012 ir 2014 m. išduoti kvalifikacijos atestatai, kuriais jai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, be kita ko, ir dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo.
Pareiškėjai nurodo nesutinkantys su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis pastatų statybos išlaidomis, kadangi VMI nurodyta statybos išlaidų suma pagrįsta „Sistela“ duomenų, taikomų statybos veiklą, viešuosius pirkimus vykdančioms įmonėms, organizacijoms, bazės vertinimu negali būti taikoma ginčo atveju. Tačiau teismo posėdyje apklausta R. J. M. patvirtino, jog skaičiavimus taip pat atliko remdamasi „Sistela“ skaičiavimo sistema. Todėl nesutiktina su pareiškėjų argumentu, jog mokesčių administratorius nepagrįstai pastatų statybos kainą apskaičiavo vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu.
Be to, teismas nesutinka su pareiškėjų argumentu, jog mokesčių administratorius neįvertino, jog pareiškėjai šiuos pastatus statė ūkio būdu, todėl nustatydamas statybos darbų kainą, nepagrįstai rėmėsi sustambintais įkainiais. Kaip matyti iš VMI 2020-02-18 Patikrinimo akto Nr. (21.222) FR0680-115 (13 psl.) turinio, VMI nustatė, jog sutuoktiniai 2010-2012 m. atliko gyvenamojo namo darbus ūkio būdu, be to, mokesčių administratoriaus buvo įvertinta ir pareiškėjų akcentuojama aplinkybė dėl medžiagoms ir mechanizmams išleistos sumos (apie 70,8 proc. visos statybų vertės).
Nors pareiškėjai savo teiginius dėl mažesnės pastatų statybos kainos įrodinėja lokaline sąmata, tačiau atsižvelgtina į tai, jog šis dokumentas visos apimties buvo pateiktas tik nagrinėjant pareiškėjų skundus Komisijoje, taigi, nors pareiškėjų patikrinimas tęsiasi jau ne vienerius metus, šis dokumentas pateiktas tik po pakartotinio patikrinimo akto surašymo. Kaip yra pažymėjęs LVAT savo praktikoje, ex post facto (po fakto) teikiami pavieniai dokumentai, byloje nesant kitų juos patvirtinančių įrodymų, ypač sudarytų pagal teisės aktų reikalavimus, vertinti kritiškai (LVAT 2019-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2002-968/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė mokesčių administratoriui leistinų ir teisėtų įrodymų (pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie pajamas, už kurias statė gyvenamuosius namus, ir apie konkrečias šių namų statymui patirtas išlaidas. Mokesčių mokėtojui pasirinkus tokį elgesio modelį – nekaupti ir nesaugoti dokumentų, susijusių su namų statyba, ji prisiėmė ir riziką, kad susidurs su įrodinėjimo sunkumais mokestiniame ginče. Taigi tais atvejais, kai mokėtojas realių išlaidų dydžio negali pagrįsti aptartais dokumentais, o šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos nustatant mokesčių mokėtojų mokestines prievoles, mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, išlaidų dydį turi teisę nustatyti, atsižvelgdamas į kitus leistinus ir konkrečiu atveju surinktus įrodymus (MAĮ 70 straipsnis (LVAT 2019-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2381-575/2019).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog lokalinė sąmata – tai projektinis statybos dokumentas ir tai nėra turto vertinimo dokumentas, todėl nesutiktina su pareiškėjų teiginiu, jog jų pateiktos lokalinės sąmatos patikimai įrodo jų išleistų statyboms išlaidų sumą. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ lokalinė sąmata priskiriama prie projektinių statybos dokumentų. Taip pat pažymėtina, jog realiai statybos išlaidų suma būna didesnė nei projektavimo metu suskaičiuota. Be to, byloje nustatyta, jog šios sąmatos sudarytos ne projektuojant ginče aptariamus objektus, o 2020 metais. Be to, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), lokalinė sąmata sudaryta pagal 2010 m. kovo mėn. kainas, kai patys sutuoktiniai mokesčių administratoriui yra nurodę šio gyvenamojo namo statybas vykdę 2010–2012 m.
Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina į pareiškėjų dėstomos pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą – pirminio patikrinimo bei mokestinio ginčo metu pareiškėjai mokesčių administratoriui tvirtino ir įrodinėjo, jog ūkininko sodybos ir gyvenamojo namo statybų išlaidos sudarė atitinkamai 30 000 Lt ir 80 000 Lt, o atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą, pareiškėjai jau sutinka su gerokai didesne bendra jų patirtų statybos išlaidų suma ir, remdamiesi pateiktomis sąmatomis, tvirtina, jog ūkininko sodybos statybos išlaidos sudarė 94 772,39 Lt (daugiau nei tris kartus didesnės, nei buvo nurodyta pirminiame paaiškinime) bei gyvenamojo namo – 61 891,23 Lt (šiek tiek mažesnėmis, nei buvo nurodyta pirminiame paaiškinime), todėl pripažinti, jog pareiškėjai patyrė būtent tokio dydžio statybos išlaidas, kokios yra nurodytos pateiktose lokalinėse sąmatose nėra pagrindo.
Pareiškėjai nurodo, jog patikrinimo metu buvo neteisingai įvertintos dovanotos lėšos, t. y. buvo gauta 7000 Lt daugiau dovanų, o taip pat nebuvo įvertinti keturi nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai vykę iki 2000-12-01.
Nesutiktina su šiais pareiškėjų argumentais. Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo metu surinktų duomenų mokesčių administratorius, neturėdamas pakankamai informacijos apie pareiškėjų šeimos vartojimo išlaidas, siekdamas atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, taikė Taisyklėse numatytą išlaidų metodą. Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iš kitų Taisyklių X dalyje nurodytų informacijos šaltinių. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį (Taisyklių 6.2 p.).
Be to, kaip matyti iš Komisijos bylos duomenų, siekdamas nustatyti kuo tikslesnį pareiškėjų 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų santaupų likutį, mokesčių administratorius, vertino sutuoktinių 1995–2002 m. teiktų brangų turtą įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijų duomenis, iš kurių ir nustatė, kad pareiškėjai patys šiose deklaracijose deklaravo savo santaupų iki 1993 m. liepos 1 d. sumą –15 500 Lt. Iš viso Pareiškėjai 1995–2002 m. laikotarpiu deklaravo gavę 425 905 Lt pajamas (darbo užmokestis, dovanų gautos piniginės lėšos, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos) bei patyrę 397 953 Lt išlaidas (pirktas nekilnojamasis turtas, investuotos lėšos į UAB „Helena“, suteikta paskola UAB „Frolana“). Šiuos pačių pareiškėjų nurodytose deklaracijose teiktus duomenis mokesčių administratorius ir vertino kaip pagrindą nustatant pareiškėjų galimai 2004 m. sausio 1 d. turėtų santaupų grynaisiais pinigais likutį. Pažymėtina, kad patys pareiškėjai neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymų (pirmasis nurodymas duotas pirminio, antrasis – pakartotinio patikrinimo metu 2019 m. spalio 24 d.) pateikti informaciją apie turėtus grynųjų pinigų likučius 2003 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 1 d. bei nurodyti pajamų šaltinius, panaudotus santaupoms grynaisiais pinigais sukaupti, apsiribodami bendro pobūdžio paaiškinimais, jog 2003 m. gruodžio 31 d. buvo sukaupę grynųjų piniginių lėšų likutį – 505 000 Lt. VMI, įvertinusi brangaus turto deklaracijų duomenis, kurias teikė patys pareiškėjai už 1995–2002 m. laikotarpį, apskaičiavo, kad sutuoktiniai pagal jų pačių iš oficialių pajamų šaltinių gautas pajamas 2002 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti ne didesnį kaip 75 452 Lt grynųjų pinigų likutį (425 905 Lt brangaus turto deklaracijose deklaruota pajamų suma – 350 453 Lt faktiškai patirtos išlaidos).
Pažymėtina, kad pareiškėjai mokesčių administratoriui neteikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos. Be to, pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo 46,04 Lt piniginių lėšų likutį banke ir faktiškai galėjo disponuoti 230 452 Lt grynųjų pinigų suma, kuri turėjo būti deklaruota Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje. Tačiau nors pareiškėjai nurodytos deklaracijos nepateikė bei nedeklaravo grynųjų pinigų sumos, patikrinimo metu vertinta, jog pareiškėjai 2004 m. sausio 1 d. galėjo turėti ne daugiau kaip 230 452 Lt santaupų grynaisiais pinigais. Be to, nors pareiškėjai skunde nurodo, jog patikrinimo metu nebuvo įvertintos 2007 m. liepos 17 d. gautos 14 500 Lt garažo (bokso) (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamos, tačiau su šiuo pareiškėjų argumentu taip pat nesutiktina, nes minėto turto pardavimo pajamos buvo įvertintos patikrinimo metu (Patikrinimo akto 4 priedo 2 lapas; Komisijos byla, t. 3, b. l. 44).
Pagal MAĮ 67 str. 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1379/2014).
Teismas pritaria atsakovo argumentui, jog pareiškėjai, siekdami objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką išspręsti ginčą, privalėjo laikytis ir MAĮ 40 straipsnyje numatytų mokesčių mokėtojo pareigų ir pateikti visus papildomus dokumentus bei įrodymus, galinčius turėti įtakos pareiškėjų mokestinės prievolės dydžiui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai be deklaratyvių teiginių, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjų dėstomus skundo argumentus ir paneigtų Inspekcijos patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei tų aplinkybių rezultate padarytas išvadas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėjai mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjų skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų F. K. ir H. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.