- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-250-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21663-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto, įskaitant turtines teises, padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla G. K. v. A. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto, įskaitant turtines teises, padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė G. K. (toliau – ir ieškovė) pateikė prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 700 EUR laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, įpareigojant pinigus perversti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, dukrai R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos po 388,50 EUR nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos (2025-09-22) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 2) paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nurodė priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 388,50 EUR per mėnesį, priėjęs prie išvados, kad tokia laikino išlaikymo suma, atsižvelgus į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, turimus preliminarius duomenis apie šalių turtinę padėtį ir kitas nurodytas aplinkybes, yra protingo dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 3.192 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė G. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 700 EUR laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, įpareigojant pinigus perversti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrinami tik būtinieji vaikų poreikiai, nenurodė jokių argumentų dėl ieškovės nurodytų išlaidų vaikų maistui, higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms ir kt. Ieškovė pateikė duomenis apie išlaidas, patirtas per 12 mėnesių, tačiau teismas absoliučiai jų nevertino.
5.2. Teismas negalėjo apsiriboti vien abstrakčiu konstatavimu, kad laikino išlaikymo dydis nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko būtiniausius poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertindamas tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas privalėjo bent preliminariai įvertinti patiriamas išlaidas, jų objektyvumą ir pagrįstumą ir spręsti dėl tokio išlaikymo dydžio, kuris tenkintų ne tik vaikų minimalius būtinuosius poreikius.
5.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai skiria: (i) 600 EUR vaikų maistui, įskaitant dukros R. maitinimą mokykloje; (ii) 100 EUR vaikų drabužiams; (iii) 50 EUR higienos priemonėms; (iv) 40 EUR vaistams, maisto papildams, vitaminams; (v) 20 EUR dienpinigiams; (vi) 30 EUR ugdymo reikmenims, knygoms; (vii) 90 EUR sūnaus M. darželiui; (viii) 150 EUR papildomam ugdymui (dukros R. keramikos būreliui, verslumo būreliui, baseinui, oro akrobatikai, darželio ir mokyklos rinkliavoms ir kt.); (ix) 250 EUR kuro ir transporto išlaidoms, skirtoms vaikus nuvežti į ugdymo, gydymo įstaigas arba vaikų poreikiams; (x) 100 EUR nenumatytoms išlaidoms padengti.
5.4. Tam tikrais laikotarpiais ieškovė skiria ir ženklias sumas: (i) apie 200 EUR pasirengti dukros mokslo metams; (ii) 120 Eur dukros pratyboms ir vadovėliams; (iii) 100 EUR abiejų vaikų edukacijoms, išvykoms (Dubingių žirgynas, Zoologijos sodas, batutams, pramogų žaidimų erdvėms, baseinams ir kt.); (iv) 200 EUR vaikų gimtadienių šventimui; (v) 200 EUR Kalėdinėms dovanoms, Šv. Kalėdų šventimui namuose ir mokykloje.
5.5. Šalių sūnui būtina speciali pagalba dėl (duomenys neskelbtini). Jis lanko (duomenys neskelbtini). Darželyje vaikui teikiama specialistų pagalba pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, kad sūnui bus reikalingas papildomas išlaikymas, kadangi valstybės skiriamų apmokamų dienų neužteks, be to, patiriamos ir papildomos išlaidos nuvykimui/grįžimui pas specialistus. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ir šias patiriamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
5.6. Ieškovė teikia ir papildomą informaciją dėl po ieškinio pateikimo dienos patirtų išlaidų, kurios taip pat patvirtina poreikį skirti didesnį nei MMA dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Pavyzdžiui, už dukros R. stovyklą ieškovė sumokėjo 170 EUR. Tą mėnesį atsakovas pervedė 500 EUR, tačiau kaip pats pavedime nurodė, pinigai buvo skirti sūnaus gimtadieniui ir dukros stovyklai. Tačiau kartu tai įrodo, kad atsakovas niekaip neprisidėjo prie kitų vaikų būtiniausių poreikių tenkinimo.
Šalies argumentai
5.7. Ieškovės prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas ar nepagrįstai didelis, yra pagrįstas vaikų poreikiais ir patiriamomis išlaidomis. Atsakovas turi visas objektyvias galimybes užtikrinti, jog santuokos nutraukimo procese nepilnamečių vaikų interesai nenukentėtų ir jie būtų aprūpinami tokiu pat mastu, kaip iki santuokos nutraukimo proceso pradžios. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė šiame civilinės bylos proceso etape priteisti iš atsakovo tik minimaliausią galimą išlaikymo dydį, taip neužtikrindamas tinkamos vaikų teisių ir interesų apsaugos. Teismas privalėjo bent preliminariai įvertinti patiriamas išlaidas, jų objektyvumą ir pagrįstumą ir spręsti dėl tokio išlaikymo dydžio, kuris tenkintų ne tik vaikų minimalius būtinuosius poreikius.
5.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl nepagrįstai iš atsakovo priteisė pernelyg mažą išlaikymą: atsakovo bendros vidutinės mėnesinės pajamos 2025 metais sudaro 3 864,90 EUR, todėl jis yra pajėgus teikti didesnio nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Kita vertus, teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės pajamos yra beveik keturis kartus mažesnės nei atsakovo, tačiau jai nustatyta tokio paties dydžio išlaikymo prievolė kaip ir atsakovui, nors teismo nustatytas išlaikymo dydis neužtikrina visų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo. Dėl to faktiškai susiklosto situacija, kai ieškovė yra priversta teikti didesnį realų išlaikymą nei atsakovas, nors finansinė atsakovo padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės (ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 974 EUR).
5.9. Pažymi, kad vaikai gyvena su ieškove, jai tenka pareiga kiekvieną dieną pasirūpinti ne tik būtinaisiais vaikų poreikiais, pagaminti jiems maistą, suruošti į mokyklą, pasirūpinti kasdienės rutinos vykdymu ir laisvalaikiu. Dar daugiau, ieškovei iš esmės vienai tenka rūpintis sūnaus gydymu, jo vežimu į reabilitaciją ar kitus užsiėmimus, kurie yra būtini jo vystymuisi. Vien tik šiuo aspektu ieškovei tenka didesnė tiek materialinė, tiek ir emocinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis materialinio aprūpinimo teikimas, bei į ieškovės turtinę padėtį, kuri yra nelygiavertė atsakovo finansinei padėčiai, iš atsakovo priteistina po 700 EUR laikino išlaikymo suma kiekvienam vaikui nepažeidžia CK 3.192 straipsnio įtvirtinto proporcingumo principo.
5.10. Atsakovas yra bendrovių vadovas bei vienas iš savininkų, todėl didesnes pajamas gaunantis tėvas ir privalo prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnybos) išvados, atsakovo finansinės galimybės leidžia vaikams išleisti ir didesnes sumas. Pats atsakovas pripažįsta, kad turi galimybę vaikus vežtis į keliones ((duomenys neskelbtini) ir kt.), pramogauti, dėl to atsakovas yra finansiškai pajėgus prisidėti ir prie vaikų kasdienių poreikių tenkinimo.
5.11. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad ieškovė iš esmės viena rūpinasi vaikais ir negali susirasti darbo, o ieškovei nedarbo išmokos nuo 2025 m. rugsėjo mėn. bus nebemokamos, todėl ieškovės finansinė padėtis taps dar prastesnė. Tokiu būdu, ieškovei skiriant lėšas tik vaikų poreikiams tenkinti, negalės būti užtikrinami net minimalūs ieškovės poreikiai tiek pailsėti, tiek ir stiprinti fizinę sveikatą ar turėti minimalų laisvalaikį, kuris yra būtinas ieškovės psichinei sveikatai užtikrinti.
5.12. Pažymi, kad tam tikrais mėnesiais atsakovas faktiškai skirdavo vaikams didesnes pinigų sumas nei teismo nutartimi priteistas išlaikymo dydis (pvz., 2025 m. vasario mėn. atsakovas pervedė 800 EUR, liepos mėn. – 1 000 EUR, rugpjūčio mėn. – 800 EUR). Tačiau esant tokiai teismo nustatytai minimaliai sumai atsiranda reali rizika, jog atsakovas, turėdamas teisiškai patvirtintą mažesnę prievolę, nebebus suinteresuotas skirti didesnio išlaikymo, nors akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra didesni ir jų patenkinimui būtina adekvati finansinė parama.
5.13. Tvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja ieškovės finansine priklausomybe sąmoningai naudodamas prieš ieškovę ekonominį smurtą. Puikiai žinodamas apie vaikams išlaikyti būtinas lėšas, tyčia nevykdo įsipareigojimų ir sprendžia kokį ir kada išlaikymą jis nori mokėti, nors vykdytos mediacijos metu sutiko su tuo, kad vaikams būtinas išlaikymas turėtų siekti ne mažiau kaip po 600 EUR Akivaizdu, kad šalims taikiai nesusitarus, atsakovas bando kerštauti ieškovei neskirdamas vaikams išlaikymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
6.1. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Ieškovė, įrodinėdama vaikų poreikius, nepateikė realių savo banko sąskaitų išrašų, kur matytųsi faktinės pajamos ir išlaidos vaikams.
Šalies argumentai
6.2. Be ieškovės pateiktų skaičių excel lentelėse, byloje nėra jokių duomenų apie vaikų poreikių, įskaitant ir duomenų, kad vaikų poreikiai būtų didesni nei minimalūs. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės patiriamos išlaidos vaikams siekia 1 430 EUR per mėnesį. Tokios išlaidos grindžiamos tik tais pačiais excel lentelėse pateiktais duomenimis, kitų įrodymų byloje nėra pateikta. Pateiktose excel lentelėse matyti tik nuolatinis lankymasis greito maisto vietose bei kuro pirkimas. Didelė dalis nurodytų išlaidų yra skirta viešojo maitinimo paslaugoms (picerijos, greito maisto užkandinės, maisto užsisakymas per „Bolt“ programėlę) ar pramogoms (Apollo kinas, ledo arena ir kt.). Tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinųjų poreikių užtikrinimas. Atsakovas prieštarauja, kad ieškovė vaikams duotų maistą, kurio pagrindas yra iš Bolt ir Mcdonalds. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė didesnėmis sumomis perka maisto prekes kartą per savaitę, tačiau tą patį maistą valgo ir pati. Einant į filmą ar ant ledo ieškovė pirkdavo bilietus ne tik vaikams, nes, pavyzdžiui, Apollo kinas jokiais atvejais nekainuoja dviem vaikams 30 EUR.
6.3. Ieškovės deklaruojamos kuro išlaidos taip pat yra įspūdingos – 250 EUR per mėnesį, kurios skirtoms vaikus nuvežti į ugdymo, gydymo įstaigas arba vaikų poreikiams. Tačiau nuo ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki sūnaus M. ugdymo įstaigos, adresu (duomenys neskelbtini), yra apie 2,4 km. Todėl ieškovė, kasdien nuveždama ir parveždama sūnų į mokyklą ir iš jos, vidutiniškai nuvažiuoja apie 4,8 km / 1 d. Per mėnesį (skaičiuojant vidutiniškai 20 mokymosi dienų) susidaro apie 96 km. Esant vidutinėms automobilio kuro sąnaudoms 7 l / 100 km ir vidutinei degalų kainai 1,41 EUR/l, mėnesio kuro išlaidos skirtos nuvežti M. K. į ugdymo įstaigą ir parvežti atgal, sudaro apie 9,50 EUR. Nuo ieškovės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki dukters R. ugdymo įstaigos, adresu (duomenys neskelbtini), yra apie 2,9 km. Todėl ieškovė, kasdien nuveždama ir parveždama dukrą į mokyklą ir iš jos, vidutiniškai nuvažiuoja apie 5,8 km / 1 d. Per mėnesį (skaičiuojant vidutiniškai 20 mokymosi dienų) tai sudaro apie 116 km. Esant vidutinėms kuro sąnaudoms 7 l / 100 km ir degalų kainai 1,41 EUR/l, mėnesio kuro išlaidos skirtos nuvežti R. K. į ugdymo įstaigą ir parvežti atgal, siekia apie 11,50 EUR. Ieškovė savo Atskirajame skunde nedetalizuoja kur dar veža vaikus neskaitant greito maisto įstaigų. Atsakovas neturi pareigos padengti ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui patirtas kuro išlaidas.
6.4. Atsakovas nori mokėti išlaikymą vaikams, kuris atitiktų jų poreikius, o ne mokėti pinigus už ieškovės išlaikymą. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma bus skirta ne vaikams, o ieškovės asmeninėms reikmėms tenkinti, kam atsakovas kategoriškai prieštarauja. Vaikai yra ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Jų poreikiai yra santykinai nedideli, palyginti su vyresnių vaikų ar paauglių poreikiais (pvz., nėra poreikio brangiems techniniams įrenginiams, dienpinigiams ar kt.). Didžioji dalis šio amžiaus vaikų poreikių yra bazinio pobūdžio – maistas, drabužiai, sveikatos priežiūra, švietimas. Dėl to galima teigti, kad tokio amžiaus vaikų išlaikymas reikalauja mažesnių finansinių sąnaudų, nors vis tiek turi užtikrinti jų visapusišką raidą.
6.5. Nutartimi teismas jau ir taip nustatė didesnį nei minimalų išlaikymo dydį ignoruodamas ieškovei kiekvieną mėnesį išmokamus vaiko pinigus. Be to, atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymą, kur nurodyta, kad sūnui M. K. dar (duomenys neskelbtini) yra nustatytas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); nustatytas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenys apie šalių sūnui nustatytą (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami tik ieškovei, šį faktą ieškovė slėpė nuo atsakovo, nenurodė procesiniuose dokumentuose. Ieškovė nesidalina su atsakovu esminiais vaikų sveikatos, ugdymo ir raidos klausimais ar paaiškėjančiomis aplinkybėmis, o visa tai slepia reikalaudama iš atsakovo tik pinigų.
6.6. Remiantis aktualiais teisės aktais, (duomenys neskelbtini).
6.7. Atsakovas savanoriškai apmoka būsto paskolą ir kitas gyvenamosios patalpos būtinąsias išlaidas, kur faktiškai gyvena ieškovė kartu su vaikais. Teikiami įrodymai pagrindžia, kad atsakovas 2025 m. spalio 10 d. mokėjo 407,44 EUR už dujas, elektrą, ryšį bei operacinį mokestį; už sudarytą metinę draudimo sutartį atsakovas yra sumokėjęs 231 EUR (19,25 EUR/mėn.), už paskolą – 58,37 EUR, 229,96 EUR, 40,35 EUR, 159 EUR, 48,24 EUR signalizacijos išlaidas. Tai reiškia, jog atsakovas pagal teismo sprendimą ir savo prisiimtas pareigas vaikams vien 2025 m. spalio mėnesį išleido 1 359,96 EUR (388,5 EUR + 407,44 EUR + 23,1 EUR + 58,37 EUR + 229,96 EUR + 40,35 EUR + 159 EUR + 48,24 EUR) faktiškai apmokėdamas visas ne tik vaikų, bet ir pačios ieškovės gyvenamosios vietos išlaidas, kas tęsiasi nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium – 2024 m. sausio mėn.
6.8. Atsakovas nuo santuokos nutraukimo proceso pradžios nuolat ir sąžiningai prisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovas iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones geranoriškai pervesdavo atitinkamą pinigų sumą į ieškovės sąskaitą, be to apmoka būsto paskolą ir komunalines paslaugas, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, taip užtikrindamas jiems gyvenimo sąlygas. Atsakovas aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime – leidžia su jais laiką, vežasi į keliones, rūpinasi jų emocine gerove. Tokiu būdu atsakovo indėlis į vaikų išlaikymą yra žymiai didesnis nei vien pusės MMA suma, kurią teismas nustatė laikinai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
6.9. Ieškovė išsamiai analizuoja atsakovo pajamas, tačiau savo pajamas ir finansinę padėtį slepia. Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog gauna tik 974 EUR pajamas, nurodo, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams arba teikia periodiškai. Tuo pačiu ieškovė teikiamomis excel lentelėmis įrodinėja, kad vaikų išlaikymui išleidžia 1 400 EUR, o kartais skiria ir dar didesnes sumas. Tai pagrindžia, kad ieškovė prieštarauja pati sau – ieškovė tuo pačiu negali įrodinėti mažų savo pajamų ir didelių faktinių išlaidų vaikams. Faktą, kad ieškovė nėra sąžininga, patvirtina ir tai, kad ieškovė nepateikė realių savo banko sąskaitų išrašų, kur matytųsi faktinės pajamos ir faktinės išlaidos vaikams.
6.10. Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu siekia visiškai nusišalinti nuo pareigos išlaikyti savo vaikus: nurodydama, kad dviejų vaikų poreikiai mėnesiui neva atitinka 1 400 EUR sumą, reikalauja iš atsakovo dviem vaikams priteisti 1 400 EUR išlaikymą, nors tuo pačiu slepia, jog gauna tikėtina apie 609 EUR valstybės išmokas skirtas vaikų poreikių tenkinimui. Tokiu būdu ieškovė nesąžiningai siekia gauti bendrai 2 010 EUR iš valstybės ir atsakovo mokėjimais, taip pat, kad atsakovas tęstų ieškovės ir vaikų gyvenamojo namo išlaidų apmokėjimą, kas reikštų, kad ieškovė visiškai neprisidėtų prie vaikų išlaikymo, bet tuo pačiu gautų pinigų ir savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovės siekiami tikslai savo turiniu yra neteisėti.
6.11. Ieškovė teiginys, kad negali įsidarbinti, nes viena rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nepagrįstas. Sūnus M. lanko darželį, kuriame jam užtikrinama visapusiška specialistų priežiūra iki vakaro. Dukra R. lanko mokyklą, dalyvauja įvairiuose popamokiniuose užsiėmimuose (keramikos, verslumo būreliai, baseinas, oro akrobatika), todėl namo grįžta vėlai. Tai reiškia, kad ieškovė, būdama sveika ir darbingo amžiaus, turi laiko susirasti darbą, tik tam neturi noro, o siekia, kad atsakovas ir toliau apmokėtų ieškovės asmeninių poreikių išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
5. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo laikiną išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio (ne)atitikimo įstatymo reikalavimų, teisingumo, protingumo ir prioritetinių vaikų interesų principų.
Dėl šalių pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo
6. Apeliantė su atskiruoju skundu excel lentelių formatu pateikė 2025 m. gegužės – rugsėjo mėnesių išlaidų suvestines, kurias įvardija kaip ieškovės išlaidas pagrindžiančius banko išrašus. Atsakovas su atsiliepimų į atskirąjį skunda pateikė: (i) dokumentus, kurie patvirtina, kad šalių sūnui M. K. nustatytas (duomenys neskelbtini). Teismui pateikti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (ii) (duomenys neskelbtini); (iii) atsakovo sąskaitų išrašai ir mokėjimus už gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) paskolą, kitus mokėjimus pagrindžiantys įrodymai.
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; kt.). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 45 punktas). Kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai yra susiję su šioje byloje nagrinėjamu teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo (ne)pagrįstumo klausimu, todėl prijungia juos prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantės su atskiruoju skundu excel lentelių formatu pateiktas 2025 m. gegužės – rugsėjo mėnesių išlaidų suvestines apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kaip neatitinkančius leistinumo reikalavimų, nes prie jų nėra pridėti apeliantės banko išrašai, kurių pagrindu šios suvestinės yra sudarytos.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio
10. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje G. K. v. A. K. santuokos nutraukimo byloje (naujas civilinės bylos Nr. e2-1180-566/2026) ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl šalių nepilnamečiams vaikams R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto laikino išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos po 388,50 EUR nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos (2025-09-22) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, dydžiu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas (ne)pažeidžia vaikų interesų ir atitinka proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo (atsakovo) turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijus.
11. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 (vieno) mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (vieną) minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. rugsėjo 22 d. Nuo 2025 m. sausio iki 2025 m. gruodžio 31 d. MMA iki mokesčių sudarė 1 038 EUR arba 777 EUR atskaičius mokesčius. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo minimalius vaikų poreikius galintį užtikrinti laikiną išlaikymą – po 388,50 EUR kiekvienam vaikui per mėnesį – jo nemažindamas universalia išmokų vaikams suma, kurios dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarė 122,50 EUR (atitinkamai po 61,25 EUR kiekvienam iš tėvų), nutartyje nurodydamas priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
12. Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 700 EUR laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, iš tiesų prašo pakeisti teismo priteisto laikino išlaikymo dydį, jį padidinti kiekvienam vaikui 311,50 EUR suma, vaikų poreikius ir patiriamas jų išlaikymo išlaidas iš esmės grįsdama tik pirmiau minėtomis leistinumo kriterijų neatitinkančiomis 2025 m. gegužės – rugsėjo mėnesių išlaidų suvestinėmis (CPK 12, 178 straipsnis), neįvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas vaikams priteisto laikino išlaikymo nemažino universalia išmokų vaikams suma (122,50 EUR), juolab kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikt įrodymai patvirtina, kad šalių sūnui M. K. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliantė privalėjo bylą nagrinėjančiam teismui pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini), tačiau šią informaciją nuslėpė. Be to, apeliantė, prašydama padidinti iš atsakovo vaikams priteistą laikiną išlaikymą, neįvertino, kokia pinigų suma atsakovas prisideda prie būsto, kuriame gyvena apeliantė su vaikais, išlaikymo (būsto paskolos ir komunalinių paslaugų apmokėjimas) bei nepateikė savo banko sąskaitų išrašų, iš kurių matytųsi faktinės apeliantės pajamos ir faktinės išlaidos vaikams.
13. Įvertinęs šalių argumentus dėl pagrindo padidinti iš atsakovo vaikams priteistą laikiną išlaikymą (ne)egzistavimo ir pridedamus įrodymus, kuriais šalys grindžia savo poziciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje priteisdamas šalių vaikams minimalius vaikų poreikius galintį užtikrinti laikiną išlaikymą – po 388,50 EUR – atsižvelgė į vaikų amžių ir turimus duomenis apie vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį bei kitus byloje esančius įrodymus, ir vaikams iš atsakovo priteisė protingo dydžio laikiną išlaikymą, pakankamą tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai, juolab kad, be tėvų privalomo teikti vaikams laikino išlaikymo, vaikams yra mokamos išmokos, kurios gali būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti ir kurių tikslus dydis (sūnui mokamos išmokos dydis) šiuo metu nėra žinomas. Savo ruožtu atsakovas taip pat ženkliai prisideda prie būsto, kuriame gyvena apeliantė su vaikais (moka paskolą, mokesčius), išlaikymo.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.194 straipsnio 2 dalis nustato, jog išlaikymas vaikams priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką nesusitarė dėl savo vaikų išlaikymo. CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo ir tikslingumo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais gauti iš abiejų tėvų nuolatinį išlaikymą, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste pagrįstai pritaikė minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų ir šalių nepilnamečiams vaikams iki sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisė šio procesinio sprendimo priėmimo dieną 1 (vienos) MMA atitinkantį laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 388,50 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui, kuris yra indeksuojamas ir gali patenkinti būtinus vaikų poreikius, ir kartu su vaikams mokamomis išmokomis ir šalių vaikams teikiamu išlaikymu kitiems su vaikų priežiūra, auklėjimu, ugdymu ir lavinimu, laisvalaikiu susijusiems poreikiams tenkinti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo garantuos vaikų poreikių patenkinimą.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-35497-566/2025 (naujas Nr. e2-1180-566/2026), palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.