Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-369-198/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
2A-369-198/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05756-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
UAB „Naideka“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-369-198/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05756-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1;99.5.; 99.7.; 113.2.; 116.1;99.3.;99.5.;99.7; (S) 44.1.; 44.8.; 24.1.; 24.2.; 24.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-135-940/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Naideka“ 27 819,97 Lt nuostolių atlyginimą, 6 % metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 835 Lt žyminį mokestį, 819,76 Lt už pateikiamų priedų vertimą į lietuvių kalbą, 207,54 Lt kelionės išlaidų, 304 Lt išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nurodė, kad 2012-01-19 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo samdomo darbuotojo T. B. vairuojama transporto priemone Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukeltas eismo įvykis ir padaryta žala kitai transporto priemonei Ford Fiesta 1.4 TDCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalota asmens sveikata. Atsakovas UAB „Naideka“ eismo įvykio dieną buvo šios transporto priemonės naudotojas pagal lizingo sutartį, todėl buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, be to, eismo įvykį sukėlė atsakovo samdomas darbuotojas. Transporto priemonė Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio valstybės Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto pirmesnės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimą 27819,97 Lt sumai. Ieškovas, gavęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 27819,97 Lt dėl transporto priemonės Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos sumokėjo 27819,97 Lt, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėtų sumų iš atsakovo. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą eismo įvykio dienai Didžiojoje Britanijoje ir atitinkančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Reikalavimą atsakovui pareiškė nepraleidę įstatymo nustatyto termino. Nurodė, kad šiuo atveju neturėtų būti taikomas atsakovo prašomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai. Ieškinys reiškiamas regreso tvarka, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas trejų metų senaties terminas. Žalos dydį nustatyti yra išimtinai kompetentingas Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo prašomą priteisti žalos dydį. Byloje yra pateiktas T. B. paaiškinimas, skirtas atsakovui, kuriame jis paaiškino kliudęs kitą mašiną. Policija Didžiojoje Britanijoje kviečiama tik tada, kai yra sunkiai sužalojamas asmuo ar kyla kitos sunkios pasekmės. Šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykį, tačiau tokiais atvejais, kai sužalojimai nėra dideli, nėra pildomos eismo įvykio deklaracijos ar pažymos. Prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Naideka“ 27 819,97 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 27819,97 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 835 Lt žyminį mokestį, 819,76 Lt išlaidas už vertimus į lietuvių kalbą, 207,54 Lt kelionės išlaidų, 304 Lt išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro naudai. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Naideka“ 40,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra Biuro narė. Nurodė, jog transporto priemonė Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną (2012-01-19) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl sprendė, kad draudimas transporto priemonės Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei Lietuvos Respublikos CK 6.263, 6.264 str., ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėti minėtą sumą iš atsakovės, kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Didžiojoje Britanijoje; atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiems asmenims; nukentėję eismo įvykyje asmenys žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro; ieškovas, sumokėdamas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra neteisingas ar nepagrįstas, todėl teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas nepagrindė reikalaujamos grąžinti sumos – 27819,97 Lt, dydžio. Teismas sprendė, kad šioje byloje Biuro reikalavimui priteisti iš atsakovo Biuro išmokėtą draudimo išmoką taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytas Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kaip reikalavimui dėl Biurui padarytos žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog ieškovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, pateikė nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 1 dalis), kadangi sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo pagrindinės prievolės eismo įvykio metu nukentėjusiajai S. L. įvykdymo, t. y. nuo 2013 m. vasario 5 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialines teisės normas. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, gavęs informaciją apie eismo įvykį ir susipažinęs su gauta medžiaga, neturėjo užsienio valstybės draudikų biurui sumokėti nepagrįstos arba akivaizdžiai eismo įvykio metu nepadarytos žalos. Nurodo, jog nauja regresinė prievolė tarp bylos šalių sudaro pagrindą atsakovui nesutikti su visa ieškovo reikalaujama priteisti žalos suma. Atsakovė nėra atsakinga už žalos atlyginimą, todėl žalos atlyginimo suma turėtų būti tikrinama ir išmokos pagrįstumas vertinamas reiškiant regresinį reikalavimą atsakovui. Nurodo, jog užsienio valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Sudarant draudimo sutartį su „Rosgosstrakh“ buvo pagrindo manyti, jog ši bendrovė turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir yra Biuro narė. Sutinkamai su LT TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. ieškovas žalos atlyginimo turėjo reikalauti ne iš atsakovo UAB „Naideka“, tačiau atsakingo draudiko, prisiėmusio civilinės atsakomybės draudimo riziką už atsakovės UAB „Naideka“ naudojamą transporto priemonę. Pažymėjo ir tai, jog eismo įvykio aplinkybės iš teismui pateiktų dokumentų nėra aiškios ir teismo iš esmės neatskleistos, nes eismo įvykis nebuvo registruotas užsienio valstybės policijos įstaigoje, nebraižyta eismo įvykio schema ir neatliktas tyrimas. Iš ieškovo teismui pateiktos medžiagos, neaiškus eismo įvykio kaltininkas, eismo įvykių sistemoje nėra susidūrimo ataskaitos, nėra informacijos apie nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymą. Teigia, jog paaiškinimas, kuris teiktas darbdaviui jau gerokai po įvykio, negali būti pagrindas T. B. kaltei dėl įvykusio eismo įvykio konstatuoti, kai nėra kitų vairuotojo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, jog vairuotojo T. B. ir nukentėjusiosios S. L. parodymai dėl eismo įvykio metu padarytų transporto priemonės Ford Fiesta apgadinimų iš esmės skiriasi. S. L. pretenzijoje nurodyti apgadinimai prieštarauja S. L. nurodytoms eismo įvykio aplinkybės, vadinasi yra užfiksuoti pertekliniai nukentėjusiosios S. L. transporto priemonės sužalojimai, už kuriuos žala neturi būti atlyginama. Nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė ieškovo reikalavimams vienerių metų ieškinio senaties termino.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog 2012-01-19 eismo įvykio metu dėl SCANIA (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis, todėl Biuras privalėjo sumokėti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą. Nurodo, jog Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, ne Biuras yra tas subjektas, kuris įvertina eismo įvykio metu padarytą žalą, kadangi eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikių biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu. Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateikti dokumentai vertintini kaip oficialūs įrodymai – turintys didesnę įrodomąją galią. Apeliantas, būdamas juridiniu asmeniu, turėjo ir galėjo pasidomėti ne tik jo naudojama, bet ir jo darbuotojo T. B. vairuojama transporto priemone padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams - teikti argumentuotus prašymus/paaiškinimus kompetentingoms Didžiosios Britanijos institucijoms, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 str. 1 d. 1p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Didžiojoje Britanijoje 2012-01-19 dėl transporto priemonę Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio T. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė Ford Fiesta 1.4 TDCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužalota asmens sveikata (1 tomas, 21-32 b.l.). Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurers'Bureau), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 6860,32 GPB (27819,97 Lt) sumai (1 tomas, 14 b. l.). Ieškovas, gavęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 6860,32 GPB (27819,97 Lt) dėl transporto priemone Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 6860,32 GPB (27819,97 Lt) sumą (1 tomas, 78 b. l.). 2013-06-14 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl 27819,97 Lt sumos sumokėjimo (1 tomas, 79 b.l.). Atsakovė UAN „Naideka“ nuo 2011-05-18 iki 2012-05-17 apdraudė automobilį Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimu „Žalia korta“ Rusijos draudimo kompanijoje „Rosgosstrakh“ (b.l. 157-158, 1 t.)

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės atlyginti regreso tvarka išmokėtą sumą, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta su ne Lietuvos Respublikoje registruota ir ne Europos Sąjungoje esančia draudimo bendrove ar jos filialu, registruotu Lietuvos Respublikoje, teisėtumo, priteistinų nuostolių atlyginimo dydžio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011) ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, o pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 8, 9, 18 dalių bei 6 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Pažymėtina, kad transporto priemonė Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojama ir valdoma lizingo sutarties pagrindu (1 tomas, 9 b. l.), 2012 m. sausio 19 d. Didžiojoje Britanijoje eismo įvykio metu, buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje (savininkas UAB „Swedbank Lizingas“, naudotojas UAB „Naideka“), turėjo Lietuvos Respublikos nuolatinį valstybinį numerio ženklą (1 tomas, 9 b. l.), todėl turėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ nustatyta tvarka.

Bylos įrodymai patvirtina, kad Rusijos draudimo kompanija „Rosgosstrakh“ nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė (t. 1, b. l. 125) , o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis eismo įvykio dieną nei vienas draudikas – Biuro narys nebuvo sudaręs draudimo sutarties dėl transporto priemonės Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 123 ). Pažymėtina, jog transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojas, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios TPVCAPDĮ įstatymo reikalavimus (TPVCAPDĮ 41 str. 3 d. 8 p.) Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus nurodo, jog tik įsteigtas Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės draudimo įmonės filialas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Byloje nėra duomenų apie Rusijos draudimo kompanijos „Rosgosstrakh“ filialo steigimą Lietuvos Respublikoje. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonė Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną (2012-01-19) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo.

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Pažymėtina, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieškovas vadovavosi Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju – apeliantė UAB „Naideka“. Žinodama, kad jos darbuotojas T. B. 2012 m. sausio 19 d. Didžiojoje Britanijoje vairuodamas transporto priemonę Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, apeliantė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, turėjo būti aktyvi ir domėtis jos darbuotojo vairuojama transporto priemone padaryta žala, jos dydžiu, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Didžiosios Britanijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas įvykdė pareigą pasiūlyti pateikti byloje papildomus įrodymus, patvirtinančius atsikirtimus į ieškinį, dėl ko buvo atidėtas bylos nagrinėjimas ( 1t, b.l. 163-164). Vertindama priteistinos žalos dydį, teisėjų kolegija negali remtis atsakovės argumentais, kuriais abejojama priteistos žalos dydžiu, kadangi atsakovė (apeliantė) nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra nepagrįstas, neteisingas ar neadekvatus realiam turto sugadinimo mastui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras savo paraiškoje būtų įtraukęs išlaidas, nesusijusias su eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimu (bendradarbiavimo nuostatų 5 punktas). Šalių rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008, ir kt.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pati teikti užklausimus Didžiosios Britanijos kompetentingoms institucijoms ir netgi nuo ieškovo pretenzijos pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo tam turėjo pakankamai laiko, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvi, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl duomenų nepakankamumo sprendimui priimti laikytini nepagrįstais.

Pritartina, jog draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju TPVCAPD Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir atsakovės UAB „Naideka“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Apeliantės, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės valdytojos, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo apdrausti transporto priemonės TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl šio pažeidimo Biurui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga išmokėti nukentėjusiajai draudimo išmoką. Tai reiškia, kad dėl apeliantės neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kuris ieškovo nebuvo praleistas.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas žalos atlyginimo turėjo reikalauti ne iš atsakovės UAB „Naideka“, tačiau atsakingo draudiko, prisiėmusio civilinės atsakomybės draudimo riziką už UAB „Naideka“ naudojamą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ nuostatas Draudikų biuras yra prilyginamas draudikui, tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas padaro žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims naudodamas neapdraustą transporto priemonę. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarus santykis), tai reiškia, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam yra padaryta žala. Taigi draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Tuo atveju kai žala padaroma naudojant neapdraustą transporto priemonę, nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius padengia Draudikų biuras. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo (savininko) pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 ir 23 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką (Draudikų biurą) ir atsakingą už žalą asmenį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos (Europos Ekonominės Erdvės) valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. Konstatavus, kad transporto priemonė Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo įvykio dieną (2012-01-19) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas pagrįstai pareiškė reikalavimus už žalą atsakingam asmeniui UAB „Naidekai“, kuri neapdraudė transporto priemonės TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvoje registruotų vilkikų draudėjai buvo įspėti dėl užsienietiško draudimo negaliojimo (b.l. 1 t. b.l. 124).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė