Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda D. V., jo atstovei advokatei R. K.,

institucijos, atlikusios administracinio teisės pažeidimo tyrimą, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovui G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl 2017 m. sausio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-81945001-17, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., 2017 m. sausio 4 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko G. V. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-81945001-17, nubaustas 289 € bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų staiga didino važiavimo greitį, staiga suko vairą, kad automobilis slystu šonu, taip keldamas kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. Tokiu būdu D. V. kaltinamas pažeidęs KET 4, 5, 6, 9, 127 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 124² straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kuris patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869. Tačiau įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl D. V. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 124² straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu D. V. ir jo atstovė advokatė R. K. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. D. V. parodė, jog pažeidimo nepripažįsta. Paaiškino, jog jam sukantis aikštelėje, automobilio galą nedaug užmetė, todėl jis buvo priverstas automobilį ištiesinti. Tuo metu buvo slidu, jis važiavo lėtai, rankinio stabdžio tikrai nenaudojo. Aikštelėje tuo metu nieko nebuvo, nors prieš jam įvažiuojant į aikštelę, iš jos išvažiavo kitas nepažįstamas automobilis. Jam sustojus iš karto privažiavo policijos pareigūnai, kurie savo automobilyje surašė jam protokolą už chuliganišką vairavimą ir išvažiavo.

Institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovas G. V. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

L. T. apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis patrulis M. T. parodė, kad įvykio metu kartu su kolege dirbo Kaltinėnų mstl. Tuo metu buvo žiemos metas, slidu. Važiuojant nuo kapinių link Kražių jie pastebėjo du automobilius važiuojančius į kalniuką. Jam kilo įtarimas, todėl nusprendė patikrinti. Važiuojant į kalniuką yra aikštelė. Jis pastebėjo automobilį Audi, kuris iš pradžių važiavo tiesiai, o po to apsisuko apie 180 laipsnių kampu. Taigi buvo padidintas greitis, užtrauktas rankinis. Automobilis apsisuko priešais juos, kažkur apie 20 metrų atstumu nuo jų. Jo nuomone, automobilio Audi vairuotojas norėjo pasirodyti prieš draugą, vairavusį kitą automobilį. To kito automobilio nestabdė, nes nematė kaip jis sukosi. Jo kolegė tikrino dokumentus, o jis nuėjo pažiūrėti slydimo vėžių. Buvo aiškiai matyti, jog buvo stabdoma galine ašimi užtraukus rankinį stabdį. Jei darbinį stabdį spaudi, slysta visas automobilis. Važiavimo žymės matyti iki sustabdyto automobilio Audi galinio rato. Vėžės nutrūksta ties ta vieta kur sustabdytas automobilis. Jiems pildant protokolą, atvažiavo pažeidėjo tėtis su mama. Tėtis pareplikavo, gi ir jūs buvote jaunas ar taip nedarėte. Nors aikštelėje tuo metu nieko nebuvo, tačiau bet kas bet kada gali į aikštelę įvažiuoti.

L. T. apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausioji patrulė K. R. parodė, kad praėjusiais metais, datos tiksliai nepamena, patruliavo su kolega M. T. Kaltinėnų miestelyje. Varnių gatvėje pastebėjo važiuojančius du automobilius, kurie važiavo link aikštelės. Jie važiavo automobiliams iš paskos. Buvo įkalnė, į kurią įkilus jie pamatė, kaip antras automobilis AUDI sukosi 180 laipsnių kampu. Taigi buvo pasinaudota stovėjimo stabdžiu. Tuomet sustabdė automobilį Audi, surašė protokolą. Pirmasis automobilis, jiems įvažiuojant į aikštelę, iš jos išvažinėjo. Jie nematė, kad jis būtų sukęsis, todėl jo nestabdė. Sustabdyto automobilio vairuotojas dar jų paklausė, kodėl jie nestabdė ano automobilio, nes jis ir taip pat darė. Todėl tikėtina, jog automobilio Audi vairuotojas norėjo pasirodyti prieš kito automobilio vairuotoją, kad jis gali geriau. Kėlė pavojų tam kitam automobiliui išvažinėjančiam iš aikštelės ir jiems, policijos pareigūnams.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 17 d. vėlai vakare su draugu D. V. išvyko pasivažinėti jo automobiliu. Po vidurnakčio jie atvyko į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) miestelyje. Įvažiavo į aikštelę lėtai, nes asfaltas buvo slidus, o gatvė yra įkalnėje. Aikštelėje jie norėjo sustoti, tačiau kadangi kelio danga buvo slidi, automobilį stojant sumėtė. Kadangi automobilis slydo, Donatas bandė išvengti įvažiavimo į netoli esantį pastatą, stabdė ir automobilis apsisuko. Jiems sustojus, privažiavo policijos automobilis ir priėjusi prie Donato pareigūnė pradėjo ant jo šaukti, kad jis važiuoja chuliganiškai, rankinį traukė. Bet jis tikrai taip nevažiavo, rankinio netraukė. Prieš tai aikštelėje važinėjo ir kitas automobilis, kuris pamatęs policijos pareigūnus išvažiavo. Ji nežino kas vairavo kitą automobilį. Jo policijos pareigūnai nestabdė. Ji mano, kad tas automobilis aikštelėje chuliganiškai vairavo, sukinėjo ratus. Donatas pateikė pareigūnei visus dokumentus. Po to tarnybiniame automobilyje jam buvo surašytas protokolas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nustatyta, jog D. V. 2016 m. gruodžio 17 d. surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, jog jis, 2016 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų staiga didino važiavimo greitį, staiga suko vairą, kad automobilis slystų šonu, taip keldamas kitų eismo dalyvių pasipiktinimą (b. l. 10-11). 2016 m. gruodžio 22 d. savo rašytiniame paaiškinime D. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d. į 18 d., apie 00.15 val. tėvams priklausančiu automobiliu Audi A6, su drauge A. Š. atvyko į Kaltinėnų miestelyje esančią aikštelę prie turgelio. Jam įvažiavus į aikštelę ir sustojant truputį sumėtė automobilį dėl slidžios kelio dangos, tačiau rankinio stabdžio jis nenaudojo. Jam sustojus aikštelėje privažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, jog jis chuliganiškai vairavo. Prieš atvykstant policijos pareigūnams minėtoje aikštelėje buvo kažkoks automobilis, kuris važinėjo po aikštelę ir darė ratus, tačiau policijos pareigūnams įvažiuojant į aikštelę, jis išvažiavo, o policininkai jo nestabdė. Minėto protokolo pagrindu 2017 m. sausio 4 d. nutarimu D. V. paskirta administracinė nuobauda - 289 € bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių – už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą (b. l. 8-9).

Ginčijamame nutarime nurodoma, kad D. V. pažeidė KET 4, 5, 6, 9, 127 punktų reikalavimus. KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas įtvirtina, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 6 punkte nustatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-37-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-182-360/2016).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. tiek savo 2016 m. gruodžio 22 d. paaiškinime policijai, tiek skunde teismui, taip pat duodamas parodymus teisme neigė padaręs jam inkriminuotą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Jo teigimu, jam įvažiavus į aikštelę, sukantis ir bandant sustoti, automobilį truputį sumėtė dėl slidžios kelio dangos, todėl jis buvo priverstas sukti vairą, kad ištiesintų transporto priemonę. Jis nurodo, kad to nedarė tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Tačiau, teismo nuomone, tokia D. V. pateikta įvykio versija yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Nors D. V. parodymus teisme patvirtino kartu su juo važiavusi A. Š., tačiau vertinant šios liudytojos parodymus, būtina pažymėti, jog D. V. ir A. Š. yra artimi draugai, todėl yra realus pagrindas manyti, jog liudytoja A. Š. yra suinteresuota padėti draugui išvengti griežtos atsakomybės. Be to, D. V. ir liudytojos A. Š. parodymus, jog D. V. važiavo ne chuliganiškai, paneigia įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų parodymai.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad D. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teismo posėdžio metu liudytojų Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiųjų patrulių M. T., K. R. duoti parodymai įrodo, kad būtent D. V. protokole nurodytu laiku ir vietoje chuliganiškai vairavo automobilį Audi A6. Be šių liudytojų parodymų, D. V. kaltę patvirtina ir tarnybiniame pranešime, policijos pareigūnų darytose fotonuotraukose užfiksuota informacija. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudaro vieningą visumą, atskleisdami administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Iš fotonuotraukų matyti, jog automobilio slydimo vėžės baigiasi ties sustojusio automobilio Audi A6 galiniais ratais. Teismas pažymi, jog liudytojų vyriausiųjų patrulių M. T., K. R. parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir identiškai atitinka įvykio aplinkybes nurodytas tarnybiniame pranešime. Pareigūnai D. V. pažeidimo padarymo faktą matė tiesiogiai. Jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, tokių nepateikė ir pažeidėjas, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareigūnus buvus šališkus ar suinteresuotus melagingai jį apkaltinti nebūto teisės pažeidimo padarymu. Policijos pareigūnė K. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad su vyr. patruliu M. T. 2016 m. gruodžio 17 d. apie 00.00 val. pastebėjo du automobilius, kurie pasirodė įtartimi, todėl jie nusprendė tuos automobilius sustabdyti patikrinimui. Jiems įvažiavus į (duomenys neskelbtini). pastebėjo, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų staiga didino važiavimo greitį, staiga suko vairą, kad automobilis slystu šonu, taip sukeldamas kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. K. R. apklausiama kaip liudytoja, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė iš esmės tas pačias tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Patrulis M. T. apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė ir patvirtino, kad patruliuodami kartu su K. R., Kaltinėnų mstl., aikštelėje pastebėjo automobilį Audi, kuris iš pradžių važiavo tiesiai, o po to, padidinus greitį ir užtraukus rankinį stabdį, apsisuko apie 180 laipsnių kampu. Automobilis apsisuko priešais juos, kažkur apie 20 metrų atstumu nuo jų. Taigi iš pareigūnų parodymų, galima daryti išvadą, kad automobilis slydo, pavojingai apsisuko dėl specialiai vairuotojo atliktų veiksmų, o ne dėl to, kad kelio danga buvo slidi.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, inter alia, nustatyta, jog policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, tiesiogiai pastebėję D. V. daromą teisės pažeidimą, nedelsdami ėmėsi jiems įstatymu įtvirtintos pareigos užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Teismo nuomone, policijos pareigūnai M. T. ir K. R. tinkamai vykdė savo pareigas ir vien ta aplinkybė, kad jie yra policijos pareigūnai, turintys ypatingą statusą, nesuteikia pagrindo netikėti jų parodymais, juolab kad nutarimą nubausti D. V. administracine tvarka priėmė ne šie pareigūnai, o kitas pareigūnas. Be to, nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai būtų netinkamai vertinę jų tiesiogiai matyto D. V. daromo teisės pažeidimo aplinkybes, t. y. kad policijos pareigūnai būtų neatskyrę, kur automobilį tiesiog sumėto dėl slidžios kelio dangos, o kur tyčia naudojamas rankinis stabdis, tam kad prasisuktų galiniai ratai.

Sprendžiant ar veika yra chuliganiškas vairavimas ar elementarus kelių eismo taisyklių pažeidimas, reikėtų įvertinti kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, atsakant į klausimą ar kelių eismo taisyklės pažeistos dėl neatsargumo ar tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą ir sukeliant pavojų eismo dalyviams. D. V. teigia, jog jo važiavimas aikštelėje niekam nekėlė grėsmės, nes joje nieko nebuvo, tačiau teismas pažymi, jog vien tai, kad pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padarytas pažeidimas nėra pavojingas. Šiuo atveju akivaizdu, kad sukeldamas automobilio slydimą D. V. nesilaikė elementarių moralės bei elgesio normų, norėjo pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, rodė nepagarbą visuomenei, sukėlė pavojų savo ir keleivės A. Š. saugumui be jokios realios priežasties, dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties, todėl toks jo elgesys pripažįstamas kaip chuliganiškas vairavimas. Be to, chuliganišką D. V. vairavimą apibūdina ir tai, kad jis slysdamas viešoje vietoje važiavo ne dėl eismo būtinumo. Teismas pažymi, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl D. V. skunde nurodyti teiginiai, kad jo vairuojamas automobilis negalėjo kelti jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes šalia nebuvo nei vieno eismo dalyvio, įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi.

Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nėra įvykio filmuotos medžiagos, šiuo atveju niekaip nepaneigia kitų byloje surinktų bei pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu padarytos išvados dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad teismas pareikalavo Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK pateikti vaizdo registratoriumi užfiksuoto 2016 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini)., įvykio vaizdo įrašą, tačiau 2017 m. kovo 20 d. buvo gautas atsakymas, kad vaizdo registratoriaus įrašas nėra išsaugotas, nes jis saugojamas 2 mėnesius. Be to, pažeidimas buvo nustatytas esant tamsiam paros metui, vaizdo registratoriaus įrašas nebuvo informatyvus, todėl prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos nebuvo pridėtas.

Byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka padaryti išvadą dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą – chuliganiškai vairavus transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto pažeidimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko G. V. 2017 m. sausio 4 d. nutarimas, priimtas laikantis įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

2017 m. sausio 4 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko G. V. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-81945001-17, palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.